Komisija žalos nerado

Pabūgęs, kad 7 ha plote augančių kviečių neniokotų šernai, Žalgirio seniūnijoje ūkininkaujantis Irvingas Paulauskas Kretingos rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės vadovaujamą komisiją medžiojamų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams įvertinti išsikvietė iš anksto.

Komisija žalos požymių kol kas neišvydo.

Savo lauke medžioti norėtų pats

„O kaip turėčiau elgtis? Pirmieji požymiai, kad šernai jau čia, – akivaizdūs. Nors kviečiai pieninės brandos dar nepasiekę, žvėrims nelabai yra, ką ėsti, tačiau pasėlių viršūnės kai kur jau gerokai apskabytos“, – tikino ūkininkas. Jis prašė atsakingų Savivaldybės administracijos asmenų atsiųsti juodu ant balto parašytus nurodymus, kokiais įstatymais ar poįstatyminiais aktais reikia vadovautis, kad, siekiant žvėrių padarytos žalos atlyginimo, nepraleistų termino. Mat pernai taip ir likęs „ant ledo“ – už šernų išknistą plotą, kuriame pasisėjo žirnius, negavo nė cento. „Komisijos pirmininkė kreiptis liepė po to, kai lauką nukulsiu. Taip ir padariau, bet, sudygus žirniams, akivaizdžios žalos nebesimatė, o derlingumas sugadintuose lauko ruožuose vis tiek buvo mažesnis negu kituose“, – teigė jis.

Šiuokart I. Paulauskas komisijos, sakė, nebūtų trukdęs, jeigu „Šilo rago“ medžiotojų būrelis, kurio narys jis yra 8-erius metus, veiktų lanksčiau.

„Vyrauja tokia tvarka, kad mes, medžiojantys ūkininkai, savo laukuose negalim žvėries patykoti ir pasėlius šautuvu apsiginti. Prašiau, kad man būtų leista tai daryti, bet būrelio valdyba mąsto kitaip – esą privalau kitais būdais lauką nuo žvėrių apsisaugoti, pavyzdžiui, purškiant repelentais. Purškiu aš jais, bet kas iš to, nepadeda“, – aiškino I. Paulauskas. Jo nuomone, kita bėda yra ta, kad šernų populiacija – per didelė. Argi normalu, kad „Šilo rago“ būrelio medžiotojai šernus tegali medžioti triskart per savaitę, nors po 150 Eur už medžioklės plotus susimoka už visus metus? Anot Irvingo, tokiai senove dvelkiančiai tvarkai nuo seno „dirigavo“ buvęs šio būrelio pirmininkas Vilimantas Plaščinskas, „tebediriguoja“ jis ir dabar, o pirmus metus pirmininkaujantis Romualdas Jablonskis paklūsta. „Kai pasikeitė pirmininkai, maniau, naujasis bus liberalesnis, permainų sulauksime. Tačiau pokyčių neįvyko“, – neslėpė apmaudo pašnekovas.

I. Paulauskas tikino ginčuose su būrelio vadovybe bei nariais visai vienas nesąs, jo nuomonei pritariančių yra. Tiesa, 14-a grupelės, kuriai priklauso pašnekovas, medžiotojų kartu su juo medžioti atsisakė. „Suprantama, dauguma yra miestiečiai, kaime javus auginančio ir savo lauku besirūpinančio ūkininko niekada teisingai nesupras“, – taip šią priežastį paaiškino pašnekovas.

Žemės ūkio skyriaus specialistė Ingrida Augutienė suabejojo, ar kai kur aptriušusios kviečių varpų viršūnės – žvėrių darbas.

Tvarkos nekeis

Į I. Paulausko kviečių lauką kartu su komisijos nariais – Kretingos rajono Žemės ūkio skyriaus vedėja Ž. Seniūniene, šio skyriaus vyriausiąja specialiste Ingrida Augutiene, rajono Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Jūrate Jokubavičiene, Kretingos aplinkos apsaugos agentūros vedėju Ričardu Kašėta bei Žalgirio seniūno pavaduotoju Valdevinu Navajausku – atskubėjęs R. Jablonskis teigė neabejojąs, jog I. Paulauskas problemų ieško lygioje vietoje. „Penkiasdešimt mūsų būrelio medžiotojų esame priėmę sprendimą medžioti pasiskirsčius grupelėmis, taip ir medžiojame, juk medžioklė visame pasaulyje yra bendruomeniškas užsiėmimas. Jeigu Irvingas būreliui praneštų apie žvėrių grėsmes, sudarytų sąlygas – tai yra įrengtų lipynes, bokštelius – be abejo, medžioklės grupelė jo laukuose, kaip ir kituose, pabudėtų. Visiems tokia tvarka tinka, Irvingui – ne, jis reikalauja išduoti jam atskirą medžioklės lapą“, – dėstė R. Jablonskis. Būrelio pirmininkas paaiškino, kodėl nutarta šernus medžioti triskart per savaitę – ogi todėl, kad medžioklės negali būti organizuojamos padrikai, jos registruojamos ir kontroliuojamos, taip užkertant kelią brakonieriams.

„Ir dabar apie tai, kad pamatė kviečiams daromą žalą, savo medžiotojų būreliui Paulauskas nepranešė, bet iš karto kvietėsi komisiją“, – tokiu poelgiu stebėjosi R. Jablonskis.

Ž. Seniūnienės žodžiais, būrelio nariai savo nesutarimus turėtų išsispręsti tarpusavyje. „Mus pakvietė, ir atvykome ieškoti šernų daromos žalos, tačiau nė vienas komisijos narys jos čia neįžvelgėme. Gal technikos išvažinėtu taku kokia šernų šeimynėlė sykį ir prabėgo, bet kultūringai – nei kur ištrypta, nei išgulėta“, – teigė ji.

Keturi faktai – tikri

Žemės ūkio skyriaus duomenimis, dėl šernų padarytos žalos žirniams, pupoms bei žieminiams kviečiams šiemet jau kreipėsi 4 ūkininkai – po du iš Darbėnų ir iš Žalgirio seniūnijų.

„Šie faktai iš tikrųjų pasitvirtino – nustatėme, kad vienas laukas nukentėjo net 80 procentų, kiti – mažiau. Materialinė žala bus skaičiuojama nuėmus derlių bei paaiškėjus supirkimo kainoms“, – sakė Ž. Seniūnienė.

Pernai dėl žvėrių padarytos žalos į Žemės ūkio skyrių iš viso kreipėsi 18 rajono ūkininkų, surašyta 40 patikrinimo aktų, mat komisija tų pačių plotų tikrinti vyksta po keletą kartų. Trijų ūkininkų laukai iki pasėliams sudygstant buvo šernų apgadinti, tačiau sudygus išsilygino, ir žalos, kurią reikėtų kompensuoti, neliko“, – paaiškino Ž. Seniūnienė.

Iš 18 praėjusiais metais nuo žvėrių nukentėjusių ūkininkų 10 skundėsi nusiaubtomis ganyklomis, ypač dobiliena, į kurią šernus atviliodavo po žeme besiveisiančios grambuolių lervos. Šiemet tokio antplūdžio į ganyklas neužfiksuota. Piniginius nuostolius ūkininkams atlygina medžiotojų būreliai. Jeigu jie savo medžioklės plotus yra apdraudę, dalį žalos padengia draudimo bendrovės. Pernai nuo šernų nukentėjusiems rajono ūkininkams buvo išmokėta per 8 tūkst. Eur.

• Rašyti komentarą (3)