Pajūrio naujienos
Help
2017 Balandis
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną11°C debesuotumas 89 %
Naktį5°C debesuotumas 15 %
Apklausa

Ar einate į Kretingos turgų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

„Kai pamatau jaunimą, naršantį mobiliuosiuose telefonuose – džiaugiuosi, nes žinau, kad aš darbo turėsiu iki mirties“, – liūdnai pajuokavo kretingiškis gydytojas neurologas Aidas Gaubas, perspėjantis, kad išmaniuosiuose mobiliuosiuose telefonuose ir planšetiniuose kompiuteriuose paskendę vaikai ateityje neišvengs sveikatos problemų. Ir grėsmė ne tik ši: papildydama A. Gaubo žodžius, jo žmona psichologė Rūta Gaubienė atkreipė dėmesį, kad žaidimai virtualioje erdvėje neretai tampa priedanga, slepianti tai, jog yra sutrikęs ryšys tarp tėvų ir vaikų.

Gydytojas neurologas Aidas Gaubas, apžiūrėdamas pacientą ir apčiuopęs, kad jo kaklo ir pečių juostos raumenys – pernelyg įtempti, pataria daryti tempimo pratimus ir išbandyti šiaurietišką ėjimą.

Esant silpniems raumenims, iškrypsta stuburas

„Palangos lino“ Stuburo skausmo gydymo ir diagnostikos centro gydytojas neurologas A. Gaubas paaiškino: nuolat žvelgiant į mobilųjį telefoną ar planšetę, kaklo, pečių lanko raumenys tarsi užšaldomi vienoje padėtyje – jie laikomi įtempti.

„Raumenys atsipalaiduotų fizinio krūvio metu, tačiau dabartiniai vaikai jo turi labai mažai. Vietoj to, kad laiką leistų kieme bėgiodami su bendraamžiais – išgyventų tokią vaikystę, kokią turėjo jų tėvai – vaikai didžiąją laiko dalį sėdi ir tarsi fortepijonu „groja“ planšetiniais kompiuteriais bei mobiliaisiais telefonais“, – kalbėjo A. Gaubas.

Nors A. Gaubas gydo tik suaugusius žmones, tačiau kartą koridoriuje pamatęs planšetinio kompiuterio iš rankų nepaleidžiančios 10 metų mergaitės, pakvietė ją su mama užeiti į savo kabinetą. „Raumenys kaklo srityje buvo labai stipriai įtempti, – prisiminė A. Gaubas. – Raumenis būtina stiprinti, nes jie laiko stuburą, kad šis neiškryptų. Šiuo metu daugiau negu pusė vaikų turi iškrypusius stuburus, nes raumenys yra silpni, jie nesivysto tokiu greičiu, kokiu turėtų augant organizmui.“

Anot A. Gaubo, vaikystė, praleista minkant mobiliųjų telefonų ar planšečių mygtukus, ateityje gali nulemti sprando, galvos skausmus, žmogui gali pradėti tirpti rankos, atsirasti kitokių bėdų, kurioms ištaisyti prireiks ne vieno apsilankymo pas gydytoją.

„Ant šios kėdės priešais mane dažniausiai sėdi dviejų specialybių atstovai: kirpėjai ir odontologai. Jie dirba pasilenkę ir pakėlę rankas – ilgalaikė tokia padėtis žaloja stuburą. O dabar taip „dirba“ ir mūsų vaikai – palenkę galvas ir įtempę pečių juostą, nes rankomis maigo telefono ar planšetės mygtukus“, – sakė A. Gaubas.

Jis patarė ir vaikams, ir suaugusiesiems daryti pratimus, skirtus stiprinti nugaros, kaklo ir pečių juostos raumenis. Ypač naudingas, anot gydytojo, nugarai išjudinti yra šiaurietiškas ėjimas su lazdomis.

Patiria visagalybės jausmą

Psichologė Rūta Gaubienė, dirbanti Klaipėdos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, paaiškino, kokią magiją turi mobilieji telefonai bei planšetiniai kompiuteriai, kad prie jų taip greitai tiesiog lipte prilimpa maži vaikai.

„Vaikai greitai pamėgsta kompiuterinius žaidimus, nes taip jie patiria visagalybės jausmą – tai, ko neturi realiame gyvenime, kur jiems tenka klausyti suaugusiųjų diktuojamų elgesio taisyklių. Žaisdami mobiliuoju telefonu ar planšete, vaikai jaučia, kad jie valdo situaciją, kad jie yra laimėtojai, kad jiems sekasi atlikti užduotis, todėl nori būti įvertinti vėl ir vėl“, – paaiškino R. Gaubienė. Ji įsitikinusi, kad tėvai neturėtų piktnaudžiauti galimybe gauti ramybės valandėlę, tuo metu mažam vaikui įbrukant mobilųjį telefoną ar planšetę į rankas – tai gali tapti priklausomybės nuo žaidimų virtualioje erdvėje pradžia.

Pasak R. Gaubienės, kartais mobilusis telefonas naudojamas kaip žindukas kūdikiams, nes yra įduodamas 2-5 metų vaikams, turint tikslą taip juos nuraminti, pavyzdžiui, kad ramiai pasėdėtų, kai tenka palaukti eilėje prie gydytojo kabineto, kai tėvams reikia susitvarkyti kokius nors reikalus, o galbūt net ir tada, kai tėvai nebežino, kaip kitaip greitai užgesinti beįsiplieskiantį trimečio pykčio priepuolį.

„Visais atvejais tai rodo, kad yra sutrikę tėvų ir vaikų santykiai, kad tarp jų nėra glaudaus ryšio. Tai panašu į situaciją, kai daug dirbantys tėvai jaučiasi kalti prieš savo vaikus ir savo dėmesio stoką bando kompensuoti pirkdami daiktus. Norisi priminti pasakymą: jei tu dabar nerandi laiko savo vaikui, greitai jam laiko suras kiti. Pavyzdžiui, narkotikus vartojanti draugų kompanija. Taip yra, kad neturėdamas stiprių ryšių su šeima, vaikas ieškos, kam jis galėtų būti reikalingas ir kur galėtų būti įvertintas, – perspėjo R. Gaubienė. – Svarbiausias asmenybės vystymosi laikotarpis žmogaus gyvenime yra ankstyvoji vaikystė, todėl tuo metu nustumti vaiką nuo savęs, įduodant jam mobilųjį telefoną, yra didelė klaida.“

R. Gaubienė teigė, kad vaiko asmenybės vystymuisi didžiulę reikšmę turi tarpusavio santykiai šeimoje, bendravimas su artimaisiais. Tad svarbu ugdyti ne tik pažintinę veiklą – mokyti eilėraščių, skaityti, skaičiuoti, ir t.t., bet ir emocinį intelektą.

„Į šios sąvokos turinį įeina keletas kompetencijų, pavyzdžiui: emocijų išgyvenimas pozityviai, kai pyktį galime išbūti ar išveikti nesimušdami ir nerėkdami; empatija, kai mes suprantame, ką jaučia kitas žmogus; optimizmas – kaip gebėjimas išgyventi nesėkmę nepuolant į nusiminimą ir konstruktyviai ieškant išeities iš sunkios situacijos. Bendraudami su vaikais padėkime jiems susidaryti teigiamą pasaulio vaizdą. Pasaulio, kuriame žmogus jausis svarbus ir reikšmingas, galintis siekti savo tikslų, savo buvimu kurti gėrį. Tuomet jis neturės to menkavertiškumo jausmo, jog yra tik šapelis pasaulio vandenyne, kuriame jo buvimas yra beprasmiškas“, – patarė R. Gaubienė.







chat
Visos teisės saugomos. © 2006-2014 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas