Pajūrio naujienos
Help
2017 Gegužė
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną20°C debesuotumas 31 %
Naktį15°C debesuotumas 12 %
Apklausa

Ar Sporto mokyklą iš Kretingos dvaro parko reikėtų iškelti į statomą Sporto kompleksą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Susitiksime internete?

  • Kuprinė
  • 2017-03-31

Atrodo, kad internete galima praleisti didžiąją savo gyvenimo dalį: mokytis, žiūrėti filmus, peržvelgti naujienas ar bendrauti su draugais, gyvenančiais kitoje pasaulio pusėje. Šį sąrašą papildytų ir bandymas socialiniuose tinkluose užmegzti romantiškus santykius. Kokios pabaigos tikėtis, kaip nesuklysti ir elgtis atsidūrus įvairiose situacijose, „Kuprinei“ padėjo atsakyti Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Eglė Deksnienė.

– Pažintys ne realybėje vis labiau populiarėja. Kokia jūsų nuomonė apie tai?

– Užmegzti naują pažintį internete yra paprasčiau, greičiau, patogiau ir drąsiau. Tam nereikia ilgai ruoštis ir skirti daug laiko. Tačiau man gyvas bendravimas visada atrodo geriau. Net ir ilgalaikis virtualus bendravimas neatstoja susitikimo gyvai. Juk bendraudami gyvai informaciją vieni apie kitus gauname ne tik iš kalbos, bet ir iš neverbalinių šaltinių: aprangos, kvapo, kūno kalbos, veido mimikos. Viso to netenkame bendraudami internetu. Tačiau jei dėl kažkokių priežasčių nebelieka galimybės susipažinti su naujais žmonėmis, visada galima išbandyti pažintis internetu.

– Galima teigti, jog didžioji dalis tėvų skeptiškai žiūri į paauglių pažintis internetu. Kaip manote, ar jie elgiasi teisingai, o galbūt tiesiog nesupranta jaunosios kartos ir turėtų stengtis labiau prie jos prisitaikyti?

– Vaikai ir paaugliai itin daug laiko praleidžia bendraudami internete, pasakodami apie save ir rodydami save socialiniuose tinkluose bei pažinčių svetainėse. Tėvai suvokia, jog yra didelė rizika paaugliams per daug atsiverti, neatsargiai atskleisti asmeninę informaciją nepažįstamiems žmonėms, kas gali kelti pavojų vaikų saugumui. Neretai, norint apsaugoti savo vaikus, tėvams kyla noras neleisti ir filtruoti paauglių bendravimą internete, tačiau dėl to gali kilti didelis karas tarp tėvų ir paauglių. Tai nebus veiksminga, nes kompiuteris ir internetas yra šiuolaikinės priemonės, ir vaikas tikrai ras būdų, kaip apeiti griežtus draudimus. Ką daryti? Tėvai, suprasdami visus pavojus, turėtų ne aklai drausti, o paaiškinti, kalbėtis su vaikais apie tai, kokių atsargumo taisyklių laikytis bendraujant internete.

– Ar pritartumėte, kad pažintys internete – tarsi išsigelbėjimas nuo realybės, kurioje ne visada pavyksta rasti savo antrąją pusę?

– Tai dar vienas būdas, kuris gali padėti rasti artimą žmogų, tačiau reikėtų gerai įvertinti visas galimybes: ar tikrai realybėje nėra jokių šansų susipažinti su naujais žmonėmis, ar patys pakankamai stengiatės užmegzti naujas pažintis: einate į būrelius, susitinkate su draugais, užkalbinate jums patikusį žmogų.

– Vis dėl to pavojinga ar naudinga savo antrosios pusės ieškoti virtualioje erdvėje? Kodėl? Kokie pavojai aktualiausi, kalbant apie internetines pažintis?

– Sakyčiau ir taip, ir ne. Pavojinga, nes suaugę žmonės internete gali apsimesti paaugliais, įtikinti jus susitikti, o susitikimo metu pasinaudoti savo fiziniu pranašumu. Juk jei feisbuke vaikai gali apsimesti vyresniais, kad galėtų prisiregistruoti ir naudotis šiuo socialiniu tinklu, tai kodėl bet kuris 60-metis negali apsimesti 16-mečiu? Anot vieno tyrimo duomenų, su trečdaliu apklaustų vaikų ir paauglių bandė bendrauti nepažįstami žmonės, pusė šių kontaktų buvo netinkamo pobūdžio ir net 45 proc. paauglių tvirtino, kad nepažįstami žmonės klausė jų asmeninės informacijos. Kita vertus, internete galima greitai užmegzti naują pažintį. Net drovūs ar uždari žmonės internete pasijunta neturį jokių bendravimo sunkumų. Taigi internetas gali puikiai pasitarnauti tam, kad išmėgintume, eksperimentuotume, atrastume naujas savo savybes. Tačiau gali atsitikti ir taip, jog atrastos naujos mūsų asmenybės dalys taip ir liks vien internete, jei neišdrįsime jų panaudoti kasdienybėje. Tokiu būdu galime tapti priklausomi nuo interneto, nes tai tampa vienintele vieta, kurioje atsiskleidžiame ir nebijome bendrauti.

– Ką patartumėte jaunimui, kuris vis dėlto nusprendžia savo širdies draugo ar draugės ieškoti socialiniuose tinkluose? Ką vertėtų apie tokias pažintis žinoti?

– Bendraujant su nepažįstamaisiais patarčiau elgtis pagal tas pačias taisykles, kaip elgiatės realybėje: nesakykite asmeninės informacijos žmogui, kurio nepažįstate, neviešinkite provokuojančių nuotraukų ar informacijos, saugokite save ir būkite atsargūs. Be to, nereikia užsimiršti, kad internetiniai pasimatymai neretai yra bėgimas nuo realybės į fantaziją – dažnai pasitaiko, kad pašnekovai įdeda ne savo nuotraukas, slepia ar meluoja apie savo amžių. Tai puiki erdvė parodyti save tokį, koks norėtum būti, bet ne tokį, koks esi, taigi yra nemaža rizika, kad pažinsite žmogų, kokio iš tiesų nėra.

– Kaip tėvai turėtų reaguoti, elgtis sužinoję, kad jų paauglys savo antrosios pusės ieško, ar bent planuoja ieškoti ne realybėje, bet virtualiame pasaulyje?

– Paaugliai jau savarankiškai naudojasi internetu ir dažnai savo paslapčių tėvams nepasakoja. Siūlau tėvams su paaugliu padiskutuoti ir aptarti, kokie pavojai gali kilti, ieškant naujų pažinčių internete ir kaip nederėtų elgtis, supažindinti su bendravimo internete taisyklėmis. Svarbu paaiškinti, kad nepažįstamiems žmonėms internete nevalia atskleisti jokios asmeninės informacijos. Įspėti, jog jei nepažįstami žmonės prašo siųsti netinkamas nuotraukas, pasakoja netinkamus dalykus, būtina nutraukti bendravimą su jais ir pranešti suaugusiesiems. Priminti, jog norint susitikti su naujais interneto draugais reikia tai daryti viešose, bet ne nuošaliose vietose bei paprašyti, kad juos lydėtų suaugusieji ar keli draugai, kuriais pasitikite. Be to, siūlau tėvams stengtis susipažinti su naujaisiais paauglių draugais.

– Kur reikėtų kreiptis ir ką daryti, susidūrus su apsimetėliais, kurie nuslepia savo tikrąjį amžių, pagrąžina savo biografiją, išvaizdos bruožus ir panašiai, vien tam, kad sudomintų ir į savo pinkles įviliotų paauglius?

– Dažnai įklimpę į tokias situacijas vieni patys paaugliai su jomis susitvarkyti negali, todėl labai svarbu kreiptis pagalbos į tėvus. Jei bendraudami internete sulaukiate grasinimų sumušti, pasinaudoti jumis, iš jūsų yra tyčiojamasi, talpinama jus žeminanti vaizdo medžiaga – tai jau elektroninis persekiojimas ir šiuo atveju būtina ieškoti pagalbos. Jei jūs tapote persekiojimo auka, visų pirma pasakykite apie tai tėvams, praneškite apie tai svetainės administratoriui (prieš tai išsaugokite visus susirašinėjimus ir kitą informaciją, kuri gali būti naudinga policijai tiriant šį atvejį), taip pat kreipkitės į policiją. Specialus elektroninių nusikaltimų skyrius pradės tirti įvykį ir nusikaltę asmenys bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Visą informaciją galite pateikti ir puslapyje www.draugiskasinternetas.lt, kur vykdoma „karštosios linijos“ paslauga, – bet kada galite pranešti apie jūsų pastebėtą neteisėtą ar žalingą informaciją internete. Ji bus patikrinama ir perduota atsakingoms institucijoms. Jei baugu, jus gali padrąsinti tai, jog šioje svetainėje neprivaloma pateikti savo asmens duomenų. Taip pat kreipkitės į psichologą – jis padės susitvarkyti su patiriamais išgyvenimais ir leis išsikalbėti. Jei tokios galimybės neturite, skambinkite į nemokamas psichologinės pagalbos linijas.

Šarūnė SRIEBALIŪTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) TheATRIUM Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija Spaudos, radio ir televizijos rėmimo fondas
Visos teisės saugomos. © 2006-2014 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas