Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar laikas buvo keisti Lietuvos krašto apsaugos ministrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Ūkininkus supykdė kūdra

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2017-03-31
Ūkininko Stasio Sandaro manymu, dėl kiekvieną pavasarį paplūstančios jo dirvos kaltas ne neveikiantis drenažas, kaip sako valdininkai, o ties pat sklypo riba kaimyno išsikastas tvenkinys.

Juoda katė perbėgo rajone gerai žinomų ūkininkų Kvecių kaime gyvenančio Rimanto Skipariaus ir rūdaitiškio Stasio Sandaro kelią: prieš keletą metų vienas jų savo žemėje išsirausė kūdrą, o kitas skundžiasi, kad jo dirva dėl to skęsta.

Patiria nuostolių

Apie 550 hektarų žemės dirbantis, grūdines kultūras auginantis S. Sandaras truputį daugiau kaip 3 hektarus, besiribojančius su R. Skipariaus sklypu, yra išsinuomojęs iš dabartiniu metu Kartenoje gyvenančio buvusio R. Skipariaus kaimyno.

„Su nuomotoju tariuosi šį žemės plotą pirkti, bet kraujas užverda matant neteisybę“, – „Pajūrio naujienoms“ atviravo S. Sandaras. Anot jo, dėl to, kad į dalį dirvos šiuo metu neįmanoma nė įbristi, atsakingas ne kas kitas, o R. Skiparius, ties pat sklypo riba savo reikmėms išsikasęs keliolikos arų ploto tvenkinį.

„Kasmet, kai pavasariais tvenkinyje vanduo pakyla ir išbėga per kraštus, apsemia dalį šalia esančio mano lauko. Liūnu virtusiame plote negaliu laiku sėti javų, dėl to kasmet prarandu apie 2-3 tonas derliaus ir patiriu piniginį nuostolį“, – neslėpė apmaudo ūkininkas. Jo manymu, jeigu R. Skiparius būtų geranoriškas, savo teritorijoje išsikastų šulinuką, į kurį galėtų nutekėti perteklinis tvenkinio vanduo.

„Tačiau Skiparius jaučiasi karalius, į prašymus nereaguoja. Užuot įvairiuose žemdirbių susirinkimuose pliekęs stambiuosius ūkininkus, vadinęs juos grobuonimis, susiglemžiančiais europinę ar valstybės paramą, pats verčiau pasižiūrėtų į save, kaip elgiasi kitų atžvilgiu“, – piktinosi pašnekovas.

Dėl nuolat apsemiamos dirvos ir nesibaigiančių ginčų su R. Skipariumi S. Sandaras teigė parašęs ne vieną raštą rajono merui Juozui Mažeikai, šis nukreipdavo aiškintis Savivaldybės Žemės ūkio skyriui bei specialistams, atsakingiems už melioraciją.

„Vyriausiojo specialisto Leono Rimeikos ir pats prašiau, kad atvažiuotų pasižiūrėti į vietą. Atvažiavo ir dar ekskavatorių atsiuntė, bet kas iš to? Atkasus pamatė, jog drenažo vamzdeliai tvenkinio dumblu užkimšti, sakė, kad aš turiu tvarkyti drenažą – tuo viskas ir baigėsi“, – pasakojo S. Sandaras. Anot jo, priežastis, dėl ko uždumblėja tie vamzdžiai, – ne susidėvėjęs drenažas. Juk jeigu jis neveiktų, tai ir vasarą po lietaus tame plote vanduo tyvuliuotų, bet jis stebuklingai išdžiūsta.

Jaučiasi niekuo dėtas

„Negaliu nieko nei pridėti, nei atimti, ką komentuoti, nežinau, nes niekuo nesijaučiu prasikaltęs“, – dėl tvenkinio eilinį kartą S. Sandaro kirčio sulaukęs, stebėjosi R. Skiparius.

Ties kaimyno žemės riba esančio vandens telkinio jis pats tvenkiniu nė nevadina – esą jo specialiai net nekasęs, tik pelkėtoje vietoje į šonus buldozeriu išstumdęs juodžemį, kad nuolat čia kauptųsi vanduo augalams laistyti.

„Per kraštus vanduo neperbėga, o kad taip nevyktų, prisiklausęs priekaištų, pastačiau šlaitą“, – aiškino jis.

Pašnekovas prisiminė, kad nuo 1993-iųjų ir pats kaimynas, iš kurio S. Sandaras žemę nuomojasi, šlapią savo dirvos luomą vingiu apeidavęs – miežius tik aplink ją sėdavęs. O dabar situaciją toje vietoje dar galėjusi pabloginti ir į dirvą įvažiuojanti nuomininko galinga moderni žemės ūkio technika.

„Kas žino, gal tuos drenažo vamzdžius sunkiasvorės ir pribaigė?“ – svarstė R. Skiparius.

Turi susiremontuoti pats

Už melioraciją rajone atsakingas Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas L. Rimeika tikino, kad S. Sandaras susiremontuoti drenažą iš savo lėšų privalo pats.

„Tai aš jam nurodžiau jau prieš trejus metus“, – prisiminė specialistas.

Anot jo, drenažas toje vietoje – daugiau kaip 40 metų senumo, sausintuvai – 4 centimetrų storio. Rajono Savivaldybė patikėjimo teise valdo ir remontuoja tik stambiuosius, tai yra 12,5 m ir storesnius vandens rinktuvus, o plonuosius nuo 2004-ųjų turi tvarkytis patys ūkininkai.

„Nežinau, galbūt po liūčių vanduo iš Skipariaus kūdros ir perbėga per kraštus, bet esmė ta, kad ir Sandaro sklype neveikia drenažas, antraip problemos nebūtų“, – neabejojo L. Rimeika.

Suremontuoti pakaktų apie 100 m drenažo, o tai ūkininkui kainuotų maždaug 1 tūkst. eurų. Pasak L. Rimeikos, dar prieš 5-erius metus drenažo remontą 85 procentais finansavo valstybė, keli ūkininkai tuo spėjo pasinaudoti. O dabar, teikiant paraiškas ir dalyvaujant projekte, galima gauti 20 proc. europinę paramą.

---

Žemės išteklių ir politikos departamento atstovo Rimanto Dambrausko komentaras:

„Melioracijos įstatyme nurodyta, kad melioruotos žemės savininkai ar kiti tarnautojai privalo pagal paskirtį naudoti ir prižiūrėti melioruotoje žemėje esančius melioracijos statinius, nuosavybės teise priklausančius žemės savininkui, ir skubiai remontuoti, jeigu dėl jų gedimo gali būti padaryta žala kitų asmenų ar valstybės turtui, taip pat aplinkai. Jeigu ūkininkas Stasys Sandaras mano, kad dėl kaimyniniame sklype atliktų darbų pažeisti jo, melioruotos žemės savininko, interesai, arba daro prielaidą, kad rajono Savivaldybės specialistai, atsakingi už melioraciją, netinkamai atliko savo pareigas, jis gali kreiptis į Valstybės žemės fondo Melioracijos skyriaus specialistus, kurie atlieka melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą.

Kretingos rajoną aptarnauja inžinierius inspektorius Robertas Niklovas, kreiptis galima adresu S. Šimkaus g. 19, Klaipėda, tel.: (8 46) 412451; (8 46) 410517, el. p. robertas.niklovas@vzf.lt “.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas