Pajūrio naujienos
Help
2017 Balandis
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną4°C debesuotumas 33 %
Naktį2°C debesuotumas 27 %
Komentarų topas

Investicijų į rajono vandentvarkos ūkį nestabdo

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2017-03-17
Naujieji Jokūbavo buitinių nuotekų valymo įrenginiai kainavo 580 tūkst. eurų.

Baigtas įgyvendinti 5,41 mln. eurų kainavęs Grūšlaukės, Jokūbavo ir Salantų gyvenviečių vandentvarkos projektas. Darbai truko 3 metus, nutiestais nuotekų tinklais naudotis turėtų 430, geriamojo vandens – 133 namų ūkiai. Šiandieną jungtis prie naujų tinklų gyventojai skatinami geranoriškai, tačiau netrukus tai turėtų tapti prievole.

Neturėjo centralizuotos nuotekų sistemos

Grūšlaukėje ir Jokūbave, kur gyvena maždaug po 600 žmonių, centralizuotos nuotekų šalinimo sistemų lig šiolei nebuvo. Vykdant projektą Grūšlaukės gyvenvietėje pastatė nuotekų valymo įrenginius, kurių paros galingumas – 90 kub. m, paklojo 5,7 km nuotekų šalinimo ir 1,3 km geriamojo vandens tiekimo tinklų. Be to, buvo rekonstruota 1,02 km Peldžių gatvės vandentiekio. Šiek tiek mažesnio – 70 kub. m galingumo nuotekų valymo įrenginiai pastatyti Jokūbave, paklota 5,7 km nuotekų ir 0,5 km vandentiekio tinklų. Išplėstas Salantų miesto centralizuotas vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo ūkis paklojus apie 6,3 km naujų vandentiekio ir apie 9,6 km nuotykių tinklų.

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Kretingos rajone (Jokūbave, Grūšlaukėje ir Salantuose) projektui vykdyti 5,12 mln. eurų buvo gauta iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Europos Sąjungos fondų investicijų programos, likusią dalį skyrė Kretingos rajono Savivaldybė ir bendrovė „Kretingos vandenys“, atitinkamai beveik 270 tūkst. eurų ir 17 tūkst. eurų. Projekte numatytus darbus įvykdė generalinis rangovas, uždaroji akcinė bendrovė „Irdaiva“ su partneriais, bendrovėmis „Plungės lagūna“, KRS ir „Aarslef“, pagal jungtinės veiklos sutartį. „Kretingos vandenų“ direktorius Gediminas Valinevičius patikino, jog šios statybos vyko sklandžiai ir darbai atlikti kokybiškai.

Pasirinkimo jungtis ar ne – neliks

„Pradžia yra, gyventojai rašo prašymus jungtis prie naujų tinklų, kuriuos eksploatuoti pradėjome tik praeitą savaitę“, – teigė G. Valinevičius. Direktorius neslėpė, jog pastatyti naujus tinklus, įrenginius yra paprasčiau negu įtikinti kai kuriuos gyventojus tapti tinklų bei kitų įrenginių vartotojais. „Šiandieną kaltę, kad vartotojai vangiai jungiasi prie pastatytų tinklų, meta mums – vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų teikėjams. Šią problemą išspręsti turėtų ruošiamas vandentvarkos įstatymo pakeitimas, pagal kurį, ten kur yra centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai, jungtis prie jų gyventojai privalės“, – aiškino G. Valinevičius, Jo teigimu, kai už ES paramos pinigus pastatomi vandentiekio, nuotekų tinklai, nuotekų valymo, vandens kokybės gerinimo įrenginiai ir tos teritorijos gyventojai jais nesinaudoja, yra pažeidžiama viena iš ES direktyvų. G. Valinevičiaus žiniomis, įstatymo pataisą, įpareigosiančią namų ūkių šeimininkus jungtis prie centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų, Seimas turėtų priimti nedelsdamas.

Griežtins reikalavimus individualiems gręžiniams

Gręžti nuosavus vandens gręžinius šiandieną Lietuvoje nedraudžiama. „Šito proceso niekas nesukontroliuoja, tuos gręžinius kas ir kur nori žemėje bado“, – sakė G. Valinevičius. Jis įsitikinęs, jog netolimoje ateityje naudotis centralizuotais tinklais bus pigiausia.

Aplinkos ministerija renka duomenis, kiek gyventojų nuotekas tvarkosi individualiai ir kiek yra prisijungę prie centralizuotų jų šalinimo tinklų. „Netolimoje ateityje individualių gręžinių gręžimas, nuotekų tvarkymas bus griežtai reglamentuotas. Savininkas bus priverstas rūpintis jų tinkama eksploatacija, priežiūra, patikra. Dabar ir kieme užtikta moteriškė nemėtydama pėdų rodo nuotekų duobę ir porina, jog visą amžių, kiek čia gyvena, duobės turinys sunkdavosi ir tebesisunkia į upelį. Nors su aplinkos apsaugos, Savivaldybės viešosios tvarkos specialistais periodiškai tikriname, kaip gyventojai tvarko buitines nuotekas, bet vis dar atsiranda nesuprantančių, kad nesandarūs, netinkamai eksploatuojami nuotekų rezervuarai daro žalą gamtai, kelia pavojų ir pačių žmonių sveikatai“, – kalbėjo „Kretingos vandenų“ vadovas.

Kretingos rajone yra 43 vandenvietės ir tik 13 nuotekų valyklų. Net 35-ios vandenvietės, kurių dauguma įrengtos anais kolūkių laikais, neatitinka šiandieną joms keliamų reikalavimų. Šių senųjų gręžinių vandens rykštė – fluoridai. Fluoridai mūsų krašte yra gilesniuose žemės sluoksniuose, o tais laikais gręžė gilius gręžinius, nes daug vandens reikėjo ir kolūkių fermoms. Seklesnių gręžinių vandens kokybę dažniausiai prastina leistinas normas viršijanti geležis, nitratai. Pagal valstybėje galiojančią tvarką Savivaldybė turi užtikrinti kokybiško geriamojo vandens tiekimą gyvenvietėms, turinčioms ne mažiau kaip 50 gyventojų. Koks vanduo tyvuliuoja sodybų šuliniuose – tebėra pačių gyventojų reikalas, todėl neretai giriamas kaip itin skanus vieno ar kito šulinio vanduo būna pavojingai užterštas nei kvapo, nei skonio neturinčiais nitratais.

Mažėja ES parama

Europos Sąjunga mažina savo paramą naujiems Lietuvos, taip pat ir Kretingos rajono vandentvarkos ūkio plėtros bei renovacijos projektams. Iki šiol ši parama siekė iki 95 proc. projekto vertės, dabar galima nuo 50 iki 80 proc. Įmonė „Kretingos vandenys“ jau pateikė paraišką Kurmaičių gyvenvietės vandentiekio ir nuotekų tinklų renovacijai ir nuotekų tinklų prijungimui prie Kretingos miesto nuotekų valyklos. Vykdant šį projektą į tą patį tinklą bus pajungta ir dalis Padvarių (Padvarių pensionas ir jam aplinkiniai namai) tinklų. Pensionui tarnavęs vandens gręžinys ir nuotekų valykla įmonei „Kretingos vandenys“ buvo perduoti pernai. „Tiek gręžinys, tiek valymo įrenginiai labai seni, renovuoti jų nebeįmanoma“, – patikino G. Valinevičius. Į tą pačią paraišką pateko Darbėnų vandens gerinimo įrenginiai, kuriuos sumontavus iš vandens bus pašalinamos fluoro, geležies, amonio priemaišos. Paraiškoje taip pat numatyta 5 gyvenviečių (Baublių, Grūšlaukės, Kurmaičių, Lazdininkų, Rūdaičių) vandenvietėse įrengti vandens nugeležinimo įrenginius, prieš tai išgręžus seklesnius gręžinius, kad apsisaugotų nuo fluoro, esančio 100 m gylyje ir giliau. Su ta pačia paraiška tikimasi gauti lėšų Pievų gatvėje (šalia „Vienaragio malūno“) esančiai pagrindinei Kretingos miesto nuotekų siurblinei renovuoti. Siurblinė į nuotekų valyklą Bajoruose perpumpuoja nuo 60 iki 70 proc. miesto buitinių nuotekų. Paraiškoje teikiamo viso projekto vertė yra 3,5 mln. eurų. Projektui tikimasi 60 proc. ES paramos. Likusią išlaidų dalį planuoja perpus pasidalinti Savivaldybė ir „Kretingos vandenys“. G. Valinevičius neslėpė, jog nuosavų lėšų įmonė tiek neturės, todėl ims paskolą. „Paskolą planuojame imti iš Europos investicijų banko, dėl mažesnių – nuo 1,6 iki 1,7 proc. – šio banko palūkanų. Iki 20 metų grąžinimo terminas irgi yra palankus“, – teigė „Kretingos vandenų“ vadovas G. Valinevičius.

---

Kretingos rajone 2016 metais gyveno 38 tūkst. 858 žmonės. Pagal bendrovės „Kretingos vandenys“ duomenis, centralizuotai geriamą vandenį gauna 31 tūkst. 311 gyventojų, t. y. 80 proc., o centralizuota nuotekų šalinimo paslauga naudojasi 62 proc.

Nuo 2005 metų iki šiol Savivaldybės įmonės „Kretingos vandenys“ valdomo rajono vandentvarkos ūkio plėtrai ir renovacijai išleista per 30 mln. eurų.







chat
Visos teisės saugomos. © 2006-2014 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas