Pajūrio naujienos
Help
2017 Liepa
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną23°C debesuotumas 9 %
Naktį13°C debesuotumas 46 %
Apklausa

Ar tikrai turizmas ir rekreacija yra rajono plėtros prioritetas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Užburiantis Šatrijos Raganos pasaulis

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Smiltys
  • 2017-03-10

„Tai, ką Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana per 15 metų padarė Židikuose, mes per visą gyvenimą tiek nenuveikiame. Ji buvo ne tik talentinga rašytoja, mokytoja, bet ir altruistė – galima, sakyti, savo gyvenimą paaukojusi kitiems“, – kalbėjo Vydmantų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Bronė Kietelytė, įkvėpusi gimnazijos bendruomenę suorganizuoti renginius, skirtus rašytojos 140-ajam gimtadieniui.

Vydmantų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Bronė Kietelytė prisipažino, kad jos kabinete Šatrijos Raganos portretas kabo neatsitiktinai – šios rašytojos asmenybė yra įkvėpimo šaltinis.

„Aš pati savęs klausiu – kodėl šiandien esu čia, o ne Židikuose?“, – prisipažino B. Kietelytė, kuri nuo 1981 metų iki 1995-ųjų dirbo lietuvių kalbos mokytoja Židikuose (Mažeikių r.) ir vėliau laikėsi tradicijos čia sugrįžti Šatrijos Raganos gimimo dieną – kovo 8-ąją.

Tačiau ir negalėdama aplankyti rašytojos paskutinės gyvenamosios vietos, B. Kietelytė mintimis – su ja.

Šatrijos Ragana – tarsi šventoji

B. Kietelytė dėkinga likimui, kad pagal paskyrimą atvykusi dirbti į Židikus, ji turėjo galimybę pažinti žmones, bendravusius su Šatrijos Ragana ir galėjusius pasidalinti savo atsiminimais.

„Ką pajutau, kalbėdama su tais žmonėmis – jiems Šatrijos Ragana yra tarsi šventoji. Tokią pagarbą ji pelnė dėl didelio pasiaukojimo kitiems – Marija Pečkauskaitė buvo gailestingoji sesuo, aktyviai užsiimdavusi labdara bei kita socialine veikla. Ir kai į jos darbus žiūri iš 100 metų perspektyvos – visa tai dar labiau ryškėja, stiprėja ir parodo, ką daryti šiandien, kai viską taip valdo egoizmas ir abejingumas,“ – kalbėjo B. Kietelytė, kuriai didelį įspūdį paliko ir apsilankymai pas vargonininką Petrą Spurganą, gyvenusį tuose pačiuose kambariuose, kur kadaise gyveno Šatrijos Ragana, ir pastengusį išlaikyti jos daiktų.

B. Kietelytė Šatrijos Raganą vadina ypatingo talento rašytoja, gebėjusia giliai pažvelgti į žmogaus sielą, dvasios gelmę. Ji taip pat yra ir profesionalios mokytojos pavyzdys – dvejus metus studijavusi Šveicarijoje, Marija Pečkauskaitė savo darbe pritaikė idėjas, perimtas iš Fridricho Vilhelmo Foersterio, kurį ji pati vadino vienu geriausių dorovės pedagogu.

Kūryba – neišsenkanti gelmė

B. Kietelytė savo prisiminimais apie mokytojavimą Židikuose, kur Šatrijos Ragana parašė brandžiausius savo kūrinius, pasidalijo per Vydmantų gimnazijoje įvykusią šventę „Baltųjų rožių valanda“. Renginys buvo skirtas Šatrijos Raganos 140-ajam gimtadieniui paminėti ir juo Vydmantų gimnazija pradėjo renginių ciklą, skirtą Lietuvių kalbos kultūros metams, kuriais Seimas paskelbė 2017-uosius.

Šatrijos Raganos gimtadienio šventėje, kurią vedė trečiokai gimnazistai Guoda Skripkauskaitė, Lukas Lignugaris ir Mykolas Zeigis, buvo prisiminta Šatrijos Raganos biografija, jos idėjos bei kūriniai. Jų ištraukas skaitė Vydmantų gimnazijos mokiniai: Emilija Rogačiovaitė, Evelina Bendikaitė, Klaudija Valinskaitė, Justė Dabrickaitė, Kamilė Pulokaitė, Laura Bendikaitė, Samanta Lazdauskaitė, Gintarė Bruzdeilynaitė, Gediminas Ruginis ir Urtė Stonkutė, kuriuos parengė mokytojos lituanistės Danutė Dunauskaitė, Jolanta Žaliauskienė, Leonida Jonušienė.

Renginio scenarijaus autorė D. Dunauskaitė sakė siekusi taip atskleisti Šatrijos Raganos kūrybą, kad būtų užčiuoptos temos, kurios yra aktualios ir šiandien. „Apysakoje „Sename dvare“ randame žmogaus idealų paiešką, tautiškumą, savito identiteto branginimą – visa tai sietina su šiomis dienomis. Tą patį galima pasakyti ir apie apysaką „Irkos tragedija“, kurioje atskleidžiama išsiskyrusioje šeimoje augančių vaikų kančia. Ir nors Šatrijos Raganos kūriniai yra tarp tų, kuriuos mokiniams privalu perskaityti pagal mokyklos programą, bet ir mano mokiniai, ir netgi aš pati, juose vis atrandu kažką naujo. Šįmet savo atradimu pavadinčiau „Lietuvos senovės istorijos pasakas“, – kalbėjo D. Dunauskaitė.

Muzika Šatrijai Raganai buvo labai svarbi gyvenimo dalis, tad ja pasimėgauti turėjo galimybės ir rašytojai skirtame renginyje dalyvavę žiūrovai. Groja Gabrielius Žiubrys.

Muzika – neatsiejama gyvenimo dalis

D. Dunauskaitė pasidžiaugė, kad renginiui subtilią scenografiją sukūrė mokytoja Ramunė Grikštaitė, o mokytoja Irena Grabienė sutiko paskaityti savo eiles – vienas eilėraštis buvo skirtas ir Šatrijos Raganai.

„Tai buvo tarsi lieptas per laikmetį nuo vienos kuriančios moters į kitą, tarsi Šatrijos Raganos aidas. Kurianti moteris yra unikalu, kai literatūriniame pasaulyje dominuoja vyrai autoriai“, – pastebi D. Dunauskaitė.

Gyvendama Židikuose, Marija Pečkauskaitė labai domėjosi muzika ir pati muzikuodavo – išliko Franco Šuberto, Frederiko Šopeno, Felikso Mendelsono, Edvardo Grygo, Piotro Čaikovskio, Ferenco Listo, Stanislovo Moniuškos, Stasio Šimkaus, Česlovo Sasnausko natos, iš kurių ji pati grodavo fortepijonu. Tad Šatrijos Raganai skirta gimtadienio šventė negalėjo būti be muzikos – ją dovanojo Kretingos meno mokyklos mokiniai Gabrielius Žiubrys ir Vaiva Mitkutė, vadovaujami mokytojos Kilnutės Skripkauskienės.

---

Faktai iš Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos (g. 1877-03-08 Medingėnuose - m. 1930-07-24 Židikuose) biografijos

• Literatūrinį pseudonimą Marija Pečkauskaitė pasirinko, paskatinta rašytojo ir politinio veikėjo Povilo Višinskio: jis ją meiliai vadino Raganėle, o Šatrijos vardas pasirinktas pagal aukščiausiąjį Žemaitijos kalną, esantį netoli rašytojos gimtųjų vietų.

• 1928 metais Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos filosofijos fakulteto taryba nusprendė rašytojai 50 metų jubiliejaus proga suteikti Filosofijos Garbės Daktarės laipsnį. M. Pečkauskaitė buvo apdovanota ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 3 laipsnio ordinu.

• M. Pečkauskaitė visą gyvenimą liko ištikima dar ankstyvoje jaunystėje nusibrėžtiems tikslams – padėti nuskriaustam, vargstančiam, kenčiančiam žmogui. Ji 1915-1918 m. Židikuose buvo savo lėšomis įsteigusi vaistinę, ambulatoriją ir senelių prieglaudą, rašytoja rūpinosi ligonių gydymu.


Visos teisės saugomos. © 2006-2014 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas