Pajūrio naujienos
Help
2017 Rugsėjis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Orų prognozė
Dieną20°C debesuotumas 61 %
Naktį10°C debesuotumas 15 %
Komentarų topas
Greit bus aštuoneri metai, kai Juozas Mažeika dirba Kretingos rajono savivaldybės meru.

Ateinantį vasario mėnesį bus aštuoneri metai, kai Juozas Mažeika dirba Kretingos rajono savivaldybės meru. Per paskutinius 2015 metais įvykusius savivaldos rinkimus meru jį išrinko patys gyventojai tiesiogiai, ne kaip anksčiau – Savivaldybės taryba. Apie rajono aktualijas su Juozu Mažeika kalbėjomės paskutinę praėjusių metų darbo dieną, penktadienį.

– Praėję – 2016 – metai Kretingos rajono savivaldybei buvo išskirtinai geri finansiškai: suplanuoto metinio biudžeto pajamų perviršis siekia apie 1 mln. eurų. Kas lėmė tokį praturtėjimą?

– Taip, finansiškai praėję metai buvo geri, be streso, kaip atsiskaityti su darbuotojais, už būtiniausias paslaugas, ryšius, šilumą, elektrą. Ne taip seniai sukdavome galvas, kaip metų gale išsikapstyti iš tos finansinės duobės, likdavome skolingi savo įmonėms.

Statomiems objektams jau išdalinome apie 400 tūkst. eurų gautų viršplaninių lėšų. Apie 1 mln. eurų virš plano –biudžeto vykdymas neblogas. 2016-aisiais 151 tūkst. eurų sumažinome Savivaldybės skolą bankams. Grąžinti liko apie 4,5 mln. eurų. Grąžiname dar 1998 m. paimtas paskolas. Savivaldybės skolinimosi limitas savoms reikmėms yra išnaudotas, galimybę skolintis turime tik su ES parama vykdomų projektų kofinansavimui. Savivaldybės be skolų niekada negyvens. Skolinimosi limitai buvo labai sumažinti per krizę ir dabartiniu laikotarpiu jie yra per griežti – varžo savivaldybių vystymąsi. Lietuvos savivaldybių asociacija, reaguodama į savivaldybių pastabas, bando susitarti su Vyriausybe, Seimu, kad skolinimosi limitai savivaldybėms būtų padidinti. Skolinimosi ribos turi būti, nes visos tos skolos galiausiai gula ant žmonių pečių.

Svarbiausias viršplaninių biudžeto lėšų šaltinis yra gyventojų pajamų mokestis (GMP), kurio didžioji galis (2016 m. – 78 proc.) sukrenta tiesiai į Savivaldybės biudžetą ir yra pagrindinis lėšų šaltinis Savivaldybės savarankiškoms funkcijoms vykdyti. GPM rajone augimą 2016 metais lėmė padidėjęs vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Statistiškai lyginant su 2015 metais, jis išaugo 12,5 proc. ir yra 4 proc. didesnis už respublikos vidurkį. Ir verslas, matyt, suskato už darbą mokėti brangiau, kad išsaugotų darbuotojus, kad šie neemigruotų.

Biudžeto viršplaninės lėšos leido „aprengti“ statomą bibliotekos pastatą iš išorės, tad 2017 metais planuojame pradėti vidaus darbus.

– Gal pavyks šiemet užbaigti bibliotekos statybą?

– Sunku pasakyti. Su ankstesne Vyriausybe buvome suderinę šios statybos darbų planą, galimą finansavimą, o naujajai kultūros ministrei turime tas savo problemas pristatyti vėl. Manau, jog vidaus darbai turėtų vykti sparčiau.

– Sporto bendruomenė laukia pažadėtos futbolo aikštės su dirbtine danga.

– Esame pažadėję futbolo aikštę su dirbtine danga įrengti šalia statomo Sporto komplekso. 2016 metais parengėme aikštės techninį projektą, suderinome jį su Lietuvos futbolo federacija. Šiemet turime padėti aikštės pagrindą, kad 2018 m. Futbolo federacija padovanotų dirbtinę dangą, kaip yra pasižadėjusi. Jeigu Sporto komplekso statyba vyks sklandžiai – ne už kalnų viso šito Sporto komplekso atidarymas visuomenei.

– Skaitytojai domisi, kada prasidės sporto salės statyba prie Pranciškonų gimnazijos, Vilniaus gatvėje buvusių garažų vietoje?

– Broliai pranciškonai, kiek žinau, aktyviai dirba tuo klausimu, tačiau kokioje jis stadijoje – nežinau. Pagal paskutinę mane pasiekusią informaciją, projektas yra prastinamas, sporto salė bus gimnazijos poreikiams, kadangi Savanorių gatvėje, miesto stadione statomas tarptautinius standartus atitinkantis Sporto kompleksas.

– Neklausiu apie pernai ligoninėje atliktus statybos remonto darbus: suremontuotą operacinę, įrengtas aikšteles automobiliams, apie mokyklų renovaciją – projektus, kurie buvo vykdomi iš Vyriausybės investicijų programos, taip pat Savivaldybės biudžeto lėšų. Žmonės mato tai, kas padaryta. Tačiau dėl prastų kelių, gatvių ir šaligatvių rajono valdžią tebekeikia tiek vietiniai gyventojai, tiek svečiai.

– Tai pakeisti yra sunkiausia – rajono gatvių, kelių tinklas platus, dangos susidėvėję, jų atnaujinimui reikalingos milžiniškos lėšos. Užtrunka darbų projektavimas, derinimas, taip pat – ir atlikimas, be to, situaciją sunkina dviguba šio turto priklausomybė: dalis rajono kelių bei gatvių yra valstybinės reikšmės ir priklauso kelininkams, kita – vietinės ir priklauso Savivaldybei.

Numynėme kelius į Susisiekimo ministeriją, Automobilių kelių direkciją dėl Žemaitės alėjos rekonstrukcijos, tačiau 2016-aisiais jos taip ir nepavyko išjudinti, kadangi rangos darbų pirkimo konkursą vykdo Kelių direkcija ir rangovas – bendrovė iš Telšių „Žemaitijos keliai“ – paaiškėjo tik praėjusį lapkritį. Metams baigiantis bendrovė dar spėjo atlikti kai kuriuos paruošiamuosius darbus, pavasarį prasidės renovacija. Tik gaila, kad Savivaldybės Žemaitės alėjos šaligatviams, apšvietimui, lietaus kanalizacijai (tai – Savivaldybei priklausanti dalis, o kelininkams – važiuojami, – aut. past.) darbų pradžiai gautų 400 tūkst. eurų dalį – 300 tūkst. – teko grąžinti atgal į valstybės biudžetą, dėl tos pačios priežasties, kad nebuvo rangovo. Iš jų 100 tūkst. eurų rangovas „Žemaitijos keliai“ spėjo panaudoti darbo projektui. Gaila veltui praėjusio laiko, ir tuo labiau – žmonėms, kiek skelbėme apie šią renovaciją, o ji vis nevyksta ir nevyksta.

Pernai nebuvo pradėta vykdyti žvyrkelių tvarkymo programa, vėlgi strigo rangovų pasirinkimas Kelių direkcijoje. Rangovai paaiškėjo tik spalio mėnesį. Pagal žvyrkelių programą, rajone šiemet turėtų būti išasfaltuoti: kelias į Kumpikus – 2 km nuo kelio Darbėnai–Grūšlaukė, 4,3 km kelio Kretinga–Budriai atkarpa iki Budrių, į Nausodį – apie 0,5 km nuo kelio Kretinga–Raguviškiai–Budriai, į Šukę – 5,6 km nuo kelio Kretinga–Salantai, 2 km kelias į Valėnų gyvenvietę iš Klaipėdos rajono pusės, nuo kelio Klaipėda–Triušiai–Kretinga. O vykdant gyvenviečių asfaltavimo programą šiemet asfalto danga turėtų būti paklota keliuose per Budrius, Valėnus, Tolius, Žeimius, Tuzus ir Kašučius.

Praėjusiais metais pavyko sutvarkyti Kretingos miesto Transporto, Vairuotojų, Kęstučio gatves. Šiemet esame užsibrėžę užbaigti J. Jablonskio, Melioratorių gatvių sankryžos žiedo įrengimą, J. Jablonskio gatvės rekonstrukciją ir šią gatvę tvarkingai sujungti su statomu žiedu – tai irgi regioninio kelio atkarpa, bet žmonės nesupranta tų peripetijų dėl kelių priklausomybės.

Yra sumanymas keisti išlūžinėjusius šaligatvius Kretingos, Palangos, J. Pabrėžos gatvėse. Savivaldybės taryba pritarė šaligatvių su dviračių taku Taikos gatvėje įrengimui, čia Dupulčių link nemažas pėsčiųjų, taip pat ir dviratininkų srautas į Kretingą ir atgal. Jeigu bus pinigų, gal ir daugiau gatvių atnaujinsime, bent atkarpomis.

Vėl tiesime kelius į Finansų ministeriją, kad leistų išsimokėtinai rekonstruoti pagrindinę Kretingoje Vilniaus gatvę. Kelių direkcija tam būdui, kai rangovas darbus atlieka už savo lėšas, o Savivaldybė po to juos išsiperka, pritarė.

Rangovų susidomėjimas šiuo projektu taipogi yra. Tikslas yra sutarti 4–5 metų išsimokėjimo laikotarpį. Toks būdas buvo pasirinktas dar ir todėl, kad rangovas viską vienu ypu, ilgiausiai per 1,5 metų, padarytų, nes gatvė mieste yra centrinė, jos remontas žmonėms sukels nepatogumų. Jų išvengti nepavyks, kaip namuose, kai gyveni ir darai remontą, teks pakęsti, tik norisi, kad tai truktų kuo trumpiau.

– Finansiniai Savivaldybės reikalai pagerėjo, darbai suplanuoti ir vyksta, o darbuotojų, ypač kvalifikuotų, Savivaldybei dar nestinga?

– Pačioje administracijoje dar tokio stygiaus nejaučiame, kaip kitos savivaldybės, kurios netgi prašo mažinti kvalifikacijos testų įvairioms pareigybėms reikalavimus. Savivaldybei reikia kontrolieriaus. Vienas iš Kauno pretendavo juo tapti, bet visiškai neatitiko šiai pareigybei iškeltų reikalavimų. Metams prasidėjus konkursą dėl kontrolieriaus skelbsime vėl. Neįvyko konkursas Baublių mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus pareigoms užimti, vienas pretendavo, bet irgi neatitiko reikalavimų. Neįvyko konkursai dėl Salantų gimnazijos, lopšelio-darželio „Rasa“ vadovų, neatsirado nė vieno norinčio vadovauti šioms švietimo įstaigoms. Jau yra stygius kvalifikuotų, atsakingų, gebančių būti lyderiais ir vadovauti Savivaldybės švietimo įstaigoms. Jeigu emigracijos mastas nemažės, darbuotojų problema tik aštrės. Turime gerą pavyzdį, kaip gydytojų trūkumą sprendžia mūsų ligoninė: apmoka rezidentūros studijas už įsipareigojimą po jų baigimo atvykti į ligoninę dirbti. Tris stipendijas būsimiems ligoninės gydytojams šiandieną moka pati ligoninė, dar 3 – Savivaldybė. Bijau, kad panašiai į rajoną teks vilioti ir jaunus mokytojus, ypač turinčius lyderio savybių. Yra grėsmė, kad ši problema persikels ir į kultūros, socialinių reikalų sferas. O Savivaldybė ne kažin ką tegali padaryti – negalime pasiūlyti nei butų, nei lengvatinių kreditų jiems įsigyti. Čia valstybinio lygmens problema.

– Kas pasikeitė, kai Jus meru išrinko tiesiogiai? Ar pritariate pasigirstančiai nuomonei, kad tiesiogiai išrinkti merai tapo dievukais savivaldybėse?

– Mero pozicija dėl to, kad jį tiesiogiai išrinko gyventojai, netapo nepajudinama. Mano galva, tiesioginiai rinkimai uždėjo merui daugiau atsakomybės, didesnę Savivaldybės reikalų naštą, pastatė į tokią poziciją, kad atsakydamas už daug sričių esu priverstas gerokai daugiau reikalauti iš administracijos.

Lyginant su ankstesnėmis kadencijomis, kai taryba mėnesio eigoje galėjo pakeisti visą Savivaldybės valdžią (kurią kai kuriose savivaldybėse per kadenciją keitė ir 4–5 kartus), stabilumo buvo mažiau, o jis sklandžiam darbui yra būtinas. Mero pareiga yra rūpintis, kad taryba turėtų daugumą. Manau, jog merą išrinkus tiesiogiai tarybai nebereikia užkulisinių susitarimų formuojant Savivaldybės valdžią. Užtenka sutarti su didžiausiomis tarybos frakcijomis. Mano tikslas – kad sprendimai taryboje būtų išdiskutuojami be rietenų. Iš patirties žinau, jog kiekvienos tarybos darbas tuo darnesnis, kuo mažiau taryboje privačių interesų. Didieji nesutarimai visada prasideda ten, kur yra privatūs interesai. Kraštas mažas, visada yra giminės, artimieji. Čia ir yra mero, tarybos didžiausias uždavinys, kaip tų interesų išvengti.

– Ką turėtų patys savivaldybės gyventojai padaryti, kad gyventų geriau?

– Atsikratyti negatyvaus požiūrio, kuris neleidžia matyti to, kas yra gero, pozityvių pokyčių. Gal mūsų tautos toks maksimalizmas – čia ir dabar. Bet daugelis dalykų greit nepasidaro. Gali suprasti ir žmogų: kiek gali laukti to, ką atsivėręs pažangus pasaulis seniai turi. Kretingiškiai turėtų būti labiau svetingi, pakantesni ateinantiems investuotojams, suprasti, kad verslas sukuria pridėtinę vertę, kad be to nebus geros infrastruktūros, gražios aplinkos, kokybiškų medicinos, švietimo, kitų paslaugų. Deja, kai tik Kretingoj pasirodo koks investuotojas, prasideda parašų rinkimas pagal principą: šalia manęs – nieko. Turime įvertinti, kad verslui irgi reikia inžinerinių tinklų, infrastruktūros, kad gyvename mieste, kur visa tai yra, mieste, kuris be verslo pasmerktas nykti ir merdėti.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas