|
|
|
Pagalbos šauksmas skausmu
Neseniai viešumoje buvo paskelbta skaudi tiesa, kad Lietuvoje yra nemaža dalis paauglių, kurie savo skausmą, liūdesį, kitokius negatyvius jausmus ir įvairias gyvenimiškas problemas malšina žalodami save. Tai šokiruoja, liūdina ir verčia ieškoti atsakymų. Tik vienas klausimas - kodėl? Dar ne kiekvienas suvokia, kaip labai savęs žalojimo problema yra paplitusi tarp jaunimo: atsiskleidžiant vis naujoms istorijoms, vis dažniau sužinome apie paauglius, kenčiančius ne tik nuo stipraus emocinio, tačiau ir jų pačių sukelto fizinio skausmo. Taip paaugliai gali elgtis dėl įvairių priežasčių, kurias paaiškino Paulius Skruibis, psichologas ir „Jaunimo linijos“ vadovas: „Dažnai jauni žmonės žaloja save, siekdami psichologinę kančią pakeisti fiziniu skausmu. Tam tikra prasme – savęs žalojimas yra būdas reguliuoti savo emocinę būseną. Tačiau jis – rizikingas ir turintis neigiamų pasekmių“. Rašytoja bei kūrybiško ugdymo projektų dalyvė Ilzė Butkutė, kuri paauglių žalojimosi problemą iškėlė į viešąją erdvę ir pakvietė visuomenę diskusijoms bei išeities paieškai, teigė: „Manau, prielaidas daryti ir absoliutinti – neišmintinga. Kiekvienas vaikas ar paauglys yra unikalus, ir toks elgesys, spėčiau, gali turėti labai skirtingų motyvų. Bet kuriuo atveju, manyčiau, kad tai - pagalbos šauksmas, kurį ignoruoti - pavojinga“. Problemos sprendimas – profesionalų rankose I. Butkutė, kalbėdama su „Kuprine“, akcentavo, jog paauglių žalojimosi problema yra jautrus dalykas, į kurį reikia žiūrėti labai rimtai: „Čia reikalingas itin jautrus, atidus, ir vis tik griežtas profesionalų - psichologų ir kitų srities ekspertų - įsikišimas. Kalbėti apie šią problemą neprofesionaliai - tai rizikuoti “reklamuoti” tokį elgesį, užuot jį stabdžius“. Rašytoja sakė, jog yra ir organizacijų, galinčių dėl šios problemos padėti: „Asmeniškai tikiu, kad tokios organizacijos kaip „Jaunimo linija“ gali labai pagelbėti tiek norinčiam save žaloti vaikui, tiek mokytojui, kuris tokį vaiką turi klasėje“. Pašnekovės nuomonę patvirtina ir P. Skruibis: „Jaunimo linija“ turi daugiau galimybių padėti pačiam vaikui ir paaugliui, – kalba psichologas. - Jeigu mokytoja norėtų atsakymo, ką daryti, pastebėjus save sužalojusį vaiką, rekomenduočiau kreiptis į mokyklos psichologą ar specialistus iš to miesto ar rajono psichologinės pedagoginės tarnybos“. Kaip galiu pagelbėti pats? Dažnas jaunuolis savo aplinkoje susiduria su bendraamžiais, žalojančiais save. Tada dažnai kyla dilema, kokių veiksmų galime imtis mes, mokiniai. Paklausta apie tai, I. Butkutė patarė: „Labai svarbu apie tai pasikalbėti su pasitikėjimą keliančiais suaugusiaisiais - galbūt mokytojais, mokyklos psichologais, gal tėvais ar giminaičiais. Vertėtų suprasti, kad tai - ne skundimas, o pasidalinimas informacija. Ir galbūt šis pasidalinimas leis užbėgti už akių daug baisesniems dalykams. Ir, žinoma, visada verta ieškoti daugiau informacijos - galbūt paieškoti specialistų savo ar netolimuose miestuose, kurie galėtų atvykti į mokyklą ir papasakoti, kas padeda užkirsti kelią paauglių žalojimuisi, kokie efektyvūs būdai išbandyti užsienio šalyse. Be to, tikrai atsirastų suaugusių žmonių, kurie paauglystėje darė tą patį, o dabar labai gailisi, kad visą gyvenimą nešios randus. Manau, jie taip pat galėtų pasidalinti patirtimi“. P. Skruibis paaiškino, kaip padėti pačiam save žalojančiam jaunuoliui: „Esminė užduotis – padėti surasti būdą, kaip kitaip įveikti sunkumus ir reguliuoti savo emocinę būseną. Dėl to draudimas (pvz., tėvų) dažniausiai ne itin gelbsti – tokiu atveju vaikas gali tiesiog pradėti labiau slėpti savęs žalojimą. Kartais tenka susitaikyti su tuo, kad savęs žalojimo nepavyks atsisakyti iškart – prireiks laiko, kol atsiras kiti psichologinių problemų įveikimo būdai“. * „Tai buvo atsitiktinai sutikta mergina, paauglė, 14-15 metų. Ją mačiau tik tą vienintelį kartą. Mergina buvo susipjausčiusi vieną ranką, nuo alkūnės iki riešo, matėsi randai. Pagalvojau, jog tai atrodo išties kraupiai, nes merginos turėtų save išreikšti gražia išvaizda, elgesiu ir panašiai, o ne randais visam gyvenimui, kurie bus ryškiai matomi vasarą, užsidėjus palaidinę trumpomis rankovėmis. Šios merginos paklausiau, kodėl ji taip padarė, kodėl save „papuošė“ randais ant rankos. Ji man labai ramiai atsakė, kad norėjo pabandyti kažką naujo, kad jai atsibodo banalus gyvenimas ir ji siekia kažko neįprasto. Todėl ji pabandė susipjaustyti. Tai jai patiko, todėl darė tai ir toliau. Sakė, kad tėvai nieko nežino. Taip pat, kad pjaustymasis ją nuramina. Tada pagalvojau: nejaugi nėra kitos veiklos, kuri galėtų nuraminti? Žinoma, kad yra. Tačiau kiekvienas žmogus mąsto skirtingai ir jo mąstymo nepakeisi, galima pakeisti nebent požiūrį“, – ANONIMINIS PASAKOTOJAS. „Pernai vienoje mokykloje vaikai prisipažino, kad dalis mokinių klasėje pjaustosi. Išties labai sutrikau, nes nebuvau girdėjusi apie tokią „madą“. Teko vytis vieną merginą, bėgančią į tualetą su maketiniu peiliu. Paaiškėjo, kad tai vyksta nebe pirmą kartą. O tada ir nuvilnijo prisipažinimų banga“, – ILZĖ BUTKUTĖ. „Jaunimo linijos“ telefonas - 8 800 28888
Eglė DIRMEITYTĖ
"P. n." akademijos narė
|
|
