|
|
|
Tarp chemijos ir restauravimo
Apie konservavimo ir restauravimo studijų subtilybes pasakojo Ingrida Valantiejutė. Mergina šias studijas Vilniaus universitete baigė prieš metus ir džiaugiasi jau dirbanti darbą pagal šią specialybę.
- Kur šiuo metu dirbi - Įmonė, kurioje dirbu, yra Vilniuje, tačiau man tenka važinėti po įvairius objektus - restauruojame altorius bažnyčiose. Dirbu neilgai, tačiau darbas man patinka. Man bažnyčia visada buvo artima ir norėjosi ten dirbti. Visas detales, kurias galime nuimti, mes vežamės į Vilnių, tačiau patį pagrindinį darbą atliekame vietoje – juk altoriaus neišsiveši. Dabar dirbu Kretingoje prie Šv. Antano altoriaus. Čia esu nuo pat pradžios ir būsiu iki pabaigos. - Kiek laiko ir sąnaudų reikalauja restauravimas? - Priklauso nuo objekto, jo dydžio. Gali darbas trukti ir pusę metų, gali - dvejus metus. Be to, kiek laiko išliks objektas nepakitęs, priklauso nuo to, kaip jis bus naudojamas. Jeigu daiktas tinkamai prižiūrimas, jis gali išlikti nepakitęs kelis amžius. - Kokie šios specialybės pliusai ir minusai? - Pliusas yra tas, kad yra daug galimybių, gauni labai platų išsilavinimą. Tačiau yra ir minusų. Pirmiausia - tavęs neparuošia niekam iki galo: nei tu esi tikras chemikas, nei restauratorius. Esi kažkur per vidurį. Norint būti chemiku, būtinai reikia baigti magistrą, restauratoriumi – dar papildomai dirbti ir mokytis. Tad norintiems stoti į chemiją, patarčiau rinktis Anglijos universitetą, kuris yra sudaręs sutartį su Londono muziejumi. Grįžus iš šių studijų – visos durys bus atviros. - Papasakok, kokios buvo tavo studijos. - Stojant man užteko chemijos, matematikos ir lietuvių kalbos egzaminų. Studijų metu mes nustatinėjome ir gaminome pigmentus, atlikome kitokius bandymus, gaminome vaistus, dažus, įvairias druskas. Nuo to, kokią chemijos sritį pasirinkai, priklauso ir tai, kokius bandymus atliksi. - Kokie dalykai buvo dėstomi studijuojant? - Įvairūs. Aš net negalvojau, kad yra tiek daug chemijos rūšių: organinė, neorganinė, bendroji, taikomoji, fizikinė, kvantinė ir kitos. Taip pat fizika, filosofija, dailės kūrinių technologijos, restauravimo chemija, konservavimo chemija, archeologinių radinių restauravimas. Čia tik maža dalis. Dar yra pasirenkamųjų dalykų. - Kokios paskaitos buvo įdomiausios? - Restauravimo chemijos paskaitos, paskaitos apie muziejus, labai įdomi buvo polimerų chemija, nes jos man reikėjo daugiausia. Man asmeniškai sudėtingiausia buvo organinė chemija ir fizika. - Kur būna studijų praktika? - Chemikai patys ieškosi, kokioje įmonėje galėtų praktikuotis. Daug kas mėgsta atlikti praktiką alaus arba alkoholio gamykloje. Praktiką galima atlikti net mokykloje. Svarbiausia - kad ji būtų susijusi su chemija. Man pagelbėjo dėstytoja, kuri padėjo surasti praktikos vietą – kur reikėjo pagalbos, daryti kažkokius tyrimus. Praktika trunka du mėnesius. - Kaip manai, ar tavo profesija bus perspektyvi ateityje? - Gal ir bus, tačiau įsidarbinti - labai sunku, nes nuo senų laikų yra likę žmonės, kurie neužleidžia savo darbo vietos jaunesniems. Todėl vos baigę studijas mažai kas dirba šioje srityje. - Kur gyvenime gali taikyti žinias, kurias įgijai studijuodama? - Visur. Tu moki matematiką, fiziką, chemiją, suvoki viską šiek tiek kitaip. Taip pat turi ir meno žinių.
Sandra URBONAITĖ
"P. n." akademijos narė
|
|
