„Dar vieną minutę...“

Daugeliui iš mūsų kompiuteris yra būtinas įrankis darbui, mokslui, bendrauti kasdienėje veikloje, sisteminti ir kurti informaciją, naudotis elektroniniu paštu, internetu

Laikas, praleistas prie kompiuterio bei internete, gali būti labai produktyvus, tačiau kai kuriems žmonėms įkyrus naršymas internete gali trikdyti kasdienį gyvenimą, darbą ar tarpasmeninius santykius. Kompiuteris turi tam tikras savybes, kurios padidina priklausomo elgesio atsiradimo tikimybę ir pasireiškia panašiais simptomais, kaip ir priklausomybė nuo narkotinių medžiagų ar alkoholio. Priklausomybės terminas apibrėžia neselektyvų ir prailgintą naudojimąsi kompiuteriu, kuris susijęs su reikšmingais socialiniais, psichologiniais ar profesiniais sunkumais. Psichologinių tyrimų duomenimis, žmonės, turintys priklausomybę nuo kompiuterio, praleidžia prie jo keturis – penkis kartus daugiau laiko negu žmonės, kurie įprastai naudoja kompiuterį savo kasdienėje veikloje.

Priklausomybę nuo kompiuterių apibūdina gyvenimas fantazijų pasaulyje, padidėjęs agresyvumas, seksualumas, jėga, noras išbandyti skirtingas savo vaidmens roles, priklausymo grupei ir socialinio pripažinimo jausmų pajautimas bei pateikimas savęs internetinėje erdvėje kaip geresnio. Priklausomiems žmonėms didėja psichologinė tolerancija praleistam laikui prie kompiuterio, kuri apibūdinama poreikiu praleisti vis daugiau laiko žaidžiant, rūšiuojant įvairius dokumentus, dalyvaujant įvairiose diskusijose ir pan. Jie nepripažįsta, kad tai problema, nors negalėdami naudotis kompiuteriu tampa liguistai dirglūs, nerimastingi (kai kuriems žmonėms ši būsena pasireiškia po kelių valandų nesinaudojimo kompiuteriu). Dažnai tokie žmonės yra mažai aktyvūs socialinėje veikloje, turi prastus bendravimo įgūdžius, žemą pasitikėjimo savimi lygį, yra drovūs, jaučiasi vieniši ir turi elgesio sunkumų.

Naudojantis kompiuteriu vyrauja euforinė nuotaika, tačiau ji greitai pakinta, kai kažkas sutrikdo žmogaus dėmesį. Dažniausiai šeimos nariai garsiai įvardina, kiek laiko yra naudojamasi kompiuteriu. Konfliktai prasideda tuomet, kai tėvai ar artimieji paprašo nueiti nuo kompiuterio ir skirti laiko kitai veiklai. Tuomet ir pasigirsta žmonių, priklausomų nuo kompiuterio, racionali neigimo frazė „dar vieną minutę...“. Toks racionalus paaiškinimas yra būdingas žmonėms, priklausantiems nuo alkoholio, kurie pateisina savo gėrimą, teigdami, kad dar po vienos taurelės nustos gerti. Priklausomybei nuo kompiuterio yra būdingas kliūčių kitiems darymas, sumenkinimas, kaltinimai, atsiprašinėjimai, racionalizavimas, neigimas ir puolimas.

Jei jaučiatės daug labiau atsipalaidavę ir jums maloniau bendrauti su savo virtualiais draugais negu su tikraisiais arba negalite sustabdyti savęs nuo žaidimo internete, lošimo ar tiesiog įkyraus nuolatinio naršymo, net jei tai jums sukelia neigiamų pasekmių realiame gyvenime, tuomet jūsų naudojimasis kompiuteriu gali būti per dažnas ir per intensyvus.

Vyrai ir moterys skirtingai išgyvena priklausomybę nuo kompiuterio. Vyrai labiau domisi informacijos paieška, žaidimais ir seksualiniais santykiais internete. Jie siekia jėgos, statuso ir dominavimo, demonstruodami, jog daug ką išmano, žaisdami agresyvius interaktyvius žaidimus bei pasisakydami atviruose pokalbių kambariuose seksualine tematika ar lankydamiesi pornografiniuose puslapiuose. Moterys naudojasi internetu siekdamos gauti paramą, palaikymą bei draugystę, taip pat norėdamos užmegzti romantiškus santykius ar pasiguosti dėl savo partnerių.

Mokslininkė M. P. Lazarescu nurodo, kad vaikų psichologiniam vystymuisi įtakos turi asmeninės patirtys, su kuriomis jie susiduria socialinėje aplinkoje, bendraudami su artimaisiais ir draugais mokykloje, kieme ar šeimoje, jie mokosi bendradarbiauti, spręsti konfliktus ir valdyti savo emocijas. Kompiuteris negali pakeisti gyvenimo patirties, kurią žmogus įgyja natūralioje aplinkoje bendraudamas su aplinkiniais. Skurdi vaikų bendravimo patirtis realiame gyvenime trukdo struktūriniam smegenų vystymuisi, todėl vaikams, linkusiems į priklausomybę nuo kompiuterio, gali kilti sunkumų susiduriant su įvairiais iššūkiais, o virtualioje erdvėje bendravimas nėra realus, atsiranda galimybė fantazuoti, kai kurią informaciją pagražinti, tokiu būdu sukuriant nerealistinį savęs vaizdą ir užmezgant netikrus santykius. Vaikams, kurie nuo ankstyvos vaikystės praleidžia daug laiko prie kompiuterio, yra sunku koncentruoti dėmesį, o dauguma socialinių veiklų jiems yra nuobodžios.

Apibendrinant galima teigti, kad problema kyla tada, kai mes akivaizdų ir gyvą bendravimą su žmonėmis atribojame ir atskiriame nuo savęs bei pasineriame į virtualų gyvenimą, kibernetinė erdvė žmogui tampa visu pasauliu, tuomet išsivysto priklausomybė. Nuo kompiuterio priklausomi žmonės dažniausiai nekalba apie savo virtualią realybę gyvai, bendraudami su žmonėmis. Virtualus gyvenimas tampa atskirtas siena, kaip pakaitalas ar pabėgimas iš savo realaus gyvenimo. Kibernetinė erdvė dažnai tampa atskira pačių internautų minčių dalimi, kurioje reiškiasi lakiausios fantazijos ir vidiniai konfliktai. Yra prarandamas realybės suvokimas.

Naudojantis kompiuteriu sunkumų nekyla, jei mums pavyksta suderinti ir išlaikyti realius santykius su aplinkiniais bei bendravimą internetu, t.y. jei integruojame kartu virtualią realybę ir tikrąjį savo gyvenimą. Be baimės yra kalbama apie internete sutiktus draugus su tikraisiais draugais realiame gyvenime. Internetinėje erdvėje bendraujama neapsimetinėjant ir pristatant kitiems tikrąją savo tapatybę, pomėgius ir įgūdžius. Su žmonėmis, pažįstamais internete, taip pat bendraujama telefonu ir susitinkama realiai.

Priklausomybės nuo kompiuterio požymiai:

* vis daugiau laiko praleidžiama prie kompiuterio, negebama planuoti, prarandama laiko nuovoka, būdingas „užsisėdėjimas“;

* vietoj bendravimo su draugais ar šeima dažniau renkamasi žaisti kompiuteriu, būdingas nenoras užsiimti socialinėmis veiklomis, atsiribojimas, fizinio aktyvumo sumažėjimas, visos kitos veiklos – nuobodžios;

* vaikams būdinga nedaryti namų darbų, prastėja pažymiai, suaugusiesiems – prastėja rezultatai darbe, kyla sunkumų užbaigti pradėtus darbus namuose ir darbovietėje;

* nuolat meluojama šeimos nariams, darbdaviams, kolegoms, draugams dėl laiko, praleisto prie kompiuterio;

* kompiuteriu dažniausiai naudojamasi, kuomet asmuo jaučiasi liūdnas, nusiminęs, būdingas bėgimas nuo sunkių jausmų „į kompiuterį“;

* pasimetimo, depresyvios nuotaikos ar susierzinimo jausmas, kuomet nėra galimybės naudotis kompiuteriu;

* nuotaikos pagerėjimas ar euforija naudojantis kompiuteriu (gali kilti ir malonumo, kaltės jausmai);

* net ir nesinaudojant kompiuteriu itin daug ir dažnai kalbama apie tai, kas vyksta internetinėje erdvėje, kompiuteriniuose žaidimuose;

* išsakomi pasiteisinimai ir priežastys, kodėl reikalinga naudotis kompiuteriu;

* vis daugiau išleidžiama pinigų techninei ar programinei įrangai įsigyti.

Nuo kompiuterio priklausantiems asmenims būdingi somatiniai sutrikimai:

* imuniteto silpnėjimas;

* riešo ir pirštų tirpimas, skausmas, sustingimas, deginimo pojūtis rankose, alkūnėse ar pečiuose;

* akių skausmai dėl akies ragenos išsausėjimo ir mirksėjimo reflekso pasikeitimų;

* migreniniai galvos skausmai;

* nugaros ir kaklo skausmai;

* valgymo ir miego sutrikimai;

* asmeninės higienos trūkumas.

Viktorija JONUŠĖ

Psichologė

• Rašyti komentarą (0)