|
|
|
Pavojai, paglosčius svetimą šunį ar katę
Kretingos rajono savivaldybei nusprendus gyventojams neleisti miesto parkuose vedžioti šunų ir pastačius ten draudžiamuosius ženklus, dažnas keturkojų augintojas susiduria su problema: o kur juos vedžioti? Juk nelaikysi gyvūno uždaręs be gryno oro. Belieka vaikščioti šaligatviais ar tiesiog paleisti augintinį pasiganyti prie namų. Echinokokozė – parazitinė liga Daugiabučių gyventojai piktinasi, kad neretai svetimų šunų „susirinkimai“ vyksta po jų balkonais. Keturkojai čia atlieka ir gamtinius reikalus. Ar galime būti tikri, kad įmynus nėra pavojaus ant bato pado parsinešti užkrato ir susirgti gyvūnų platinamomis ligomis? Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus vyresnioji specialistė Renona Kaubrienė nuramino: gyvūnų ekskrementai viešosiose vietose – labiau estetiką darkantis reiškinys, negu grėsmė apsikrėsti – esą jų neliečiame, o rankas ir šiaip dažnai plauname. Kur kas pavojingiau nepažįstamus šunis glostyti, leisti aplaižyti rankas, veidą. „Kontaktuodamas su šunimis, žmogus gali užsikrėsti sunkia lėtine parazitine liga echinokokoze“,– sakė ji. Ligos sukėlėjai – kaspinuočiai. Klaipėdos apskrityje kasmet užregistruojami 1–2 echinokokozės atvejai. Beje, vienas 2012 m. buvo užregistruotas Kretingoje. „Ant šunų liežuvio ir kailio gali būti echinokoko narelių bei kiaušinėlių. Žmogus užsikrečia juos prarijęs. Daugiausia lervučių nusėda kepenyse, dalis – plaučiuose, blužnyje, inkstuose ir kituose organuose. Aplink lervutę per 3–5 mėnesius susiformuoja cista, kuri auga labai lėtai“,– aiškino vyresnioji specialistė. Jos teigimu, šia liga taip pat galima užsikrėsti per nešvarias rankas, neplautas daržoves, uogas, vaisius, užterštus echinokoko kiaušinėliais. Pasak R. Kaubrienės, ši liga – besimptomė. Tik laikui bėgant pradeda varginti silpnumas, prakaitavimas, netenkama apetito, krenta svoris, pykina, gali išsivystyti gelta, didėdama cista gali sukelti sunkumo ar spaudimo jausmą. Svarbiausia – švara Norint apsisaugoti, būtina laikytis higienos – kruopščiai plauti rankas po darbo laukuose, pažaidus su šunimi, paglosčius jį, prieš valgį, valgyti tik gerai nuplautas daržoves, vaisius ir uogas. Echinokoko kiaušinėlių ypač gali būti ant miško uogų. Vyresnioji specialistė patarė negerti vandens iš atvirų vandens šaltinių, saugoti maisto produktus nuo dulkių, musių, tarakonų. „Savo šunis taip pat būtina tinkamai prižiūrėti: periodiškai lankytis pas veterinarijos gydytoją, tikrinti, ar neserga kirmėlinėmis ligomis, kai reikia – juos gydyti“,– sakė ji. Ne paslaptis, kad keturkojų šeimininkai, ypač vaikai, mėgsta miegoti vienoje lovoje su gyvūnu. To R. Kaubrienė irgi patarė nedaryti. Katės platina ir grybelinę ligą „Kačių įkandimai gali būti pavojingi taip pat, kaip ir šunų“,– pasakojo vyresnioji specialistė. Reikia saugotis lopais pliktelėjusio kailio kačių – akivaizdu, kad jos serga grybeline liga. Paglosčius tokią katę, o paskui palietus savo plaukus, galima užsikrėsti. Katės, kaip ir šunys, kelia pasiutligės pavojų. Šiai žmonių ir gyvūnų ligai būdingas virusinis specifinis encefalitas ir mielitas. Pasiutlige užsikrečiama įkandus arba apseilėjus sužalotą odą. Liga nepagydoma nei gyvūnams, nei žmogui. Sergantis gyvūnas, kuris elgiasi įprastai ir atrodo absoliučiai sveikas, maždaug 7–8 dienas prieš ligos pradžią savo seilėse jau turi pasiutligės virusą, ir jei tuo laikotarpiu jis kam nors įkąs ar apseilės sužalotą odą, gali užkrėsti mirtina liga. Įkandus gyvūnui, tą vietą tuoj pat patariama nuplauti vandeniu su muilu, apie 5 minutes dar plauti tekančiu vandeniu, kad neliktų muilo likučių. „Reikia leisti nutekėti kraujui, esant galimybei, paviršių apie žaizdą dezinfekuoti spiritu, jodo tirpalu ar kita dezinfekavimo priemone ir skubiai kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą“,– sakė R. Kaubrienė. Jei gyvūnas žinomas, reikia sužinoti jo šeimininko adresą, kad veterinarijos specialistai galėtų šį gyvūną stebėti dėl pasiutligės. Jeigu veterinaras pateiks išvadą, kad gyvūnas sveikas, nukentėjusiajam nuo įkandimo skiepytis nereikės. Pasiutligė prasideda įkandimo vietos patinimu, paraudimu, skausmingumu. Blogėja bendra savijauta, šiek tiek pakyla temperatūra, atsiranda nemiga, baimė. „Vėliau, mėginant gerti skysčius ir pamačius vandenį, užeina skausmingi rijimo raumenų traukuliai, ligonis negali praryti seilių“,– sakė R. Kaubrienė. Anot jos, traukulius gali sukelti ir ryški šviesa, triukšmas, skersvėjis. Sutrikus sąmonei, atsiranda haliucinacijos, kalba tampa nerišli, ligonis būna agresyvus, jis gali įkąsti aplinkiniams. Prasidėjus paralyžiui, sustojus kvėpavimui, žmogus gali mirti. Vyresniosios specialistės teigimu, pasiutlige dažniausiai apsikrečiama įkandus sergančiam šuniui, tačiau šią ligą taip pat platina katės, žiurkės, beždžionės, žiurkėnai, jūros kiaulytės, triušiai, arkliai, laukiniai gyvūnai– lapės, šeškai, kiaunės. Pernai Kretingos rajone buvo apkandžioti 85 asmenys. Iš jų 12 asmenų apkandžiojo nežinomi gyvūnai. Pasak R. Kaubrienės, 21 nukentėjęs asmuo turėjo skiepytis. Skiepų kursas – 5 injekcijos. Vyresniosios specialistės duomenimis, visus kartus pasiskiepijo tik 7 žmonės, 5 kursą nutraukė. „Jei asmenys, nebaigę viso skiepijimo kurso, būtų susirgę pasiutlige, medikai jiems padėti nebebūtų galėję“,– sakė ji.
|
|
