Motinystės dovana – iš medikių rankų

Kada moteris tampa mama? „Nuo akimirkos, kai tik pradeda vaiko laukti“,– neabejoja Kretingos ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyriaus gydytojos akušerės-ginekologės Agnė Stankevičienė, Jelena Oleško, Julija Švėgždienė – specialistės, naujai gyvybei tiesiančios taką į pasaulį, o moteriai padedančios priimti brangiausią dovaną – motinystę.

Dukra Smiltė šios Motinos dienos proga brangiausia dovana tapo darbėniškei Erikai Matušauskienei.

Kada byra džiaugsmo ašaros

Dar būsimai gimdyvei darydamos ultragarsinį tyrimą, be kita ko, jos sakė įžvelgiančios veiduką, atmerktas ar užmerktas kūdikio akis, net galinčios suskaičiuoti pirštus, pasakyti lytį. „Kai visa tai parodai mamoms, kai pasakai, jog užsimezgusi gyvybė – sveika, dažniausiai jos šluostosi džiaugsmo ašaras ir šypsosi, jos juokiasi – tiek daug gražių emocijų išgyvena, o tu tą momentą esi pats geriausias daktaras pasaulyje“,– pasakojo jos.

Agnė – kaunietė. Kretingoje pradėjo dirbti dar studijuodama rezidentūroje, kurią baigė prieš metus. Taip ir pasiliko čia. Tiesa, su Jelena abi jos dar dirba ir Klaipėdos gimdymo namuose. Agnė prisiminė pirmuosius rezidentūros studijų metus, pirmuosius gimdymus, kai tekdavo pačiai priimti sprendimus. Didžiulė atsakomybė, sakė, – ir už gimstantį kūdikį, ir už motinos sveikatą. Po visko rankos drebėdavusios taip, jog būdavę sunku nulaikyti tušinuką. Patirtis, pasitikėjimas savimi, jos nuomone, ateina pamažu, prie situacijų priprantama. „Tačiau akušerija yra sritis, kai visada vaikštai tarsi ploniausiu lynu: niekada negali nuspėti, ar sėkmingai prasidėjęs gimdymas taip pat sėkmingai ir pasibaigs“,– įsitikinusi ji. Todėl, gydytojos teigimu, visada drąsiau, kai šalia akušerių, akušerių-ginekologų yra patyrusių neonatologų, į kuriuos bet kuriuo metu galima remtis, jei naujagimio sveikatai ar gyvybei iškyla pavojus.

Gydytojos akušerės-ginekologės Agnė Stankevičienė (kairėje) ir Julija Švėgždienė įsitikinusios, kad motinystė prasideda vos užsimezgus vaisiui.

Svarbiausia – dirbti su meile

Agnės nuomone, tokia yra nuo 1982-ųjų Kretingos ligoninėje naujagimius gydanti pediatrė-neonatologė Vida Jurgaitienė. „Agnė, Jelena, Julija gyvybę mato mamos pilve, o aš jau gaunu apžiūrėti gimusį „gumuliuką“,– šypsojosi pakalbinta ji. Teigė neapsirikusi, kažkada pasirinkusi studijuoti pediatriją.

„Myliu vaikus, todėl patinka ir darbas, kurį dirbu“,– sakė Vida. Beveik 40 metų savo profesijai pasišventusi gydytoja džiaugėsi, kad, palyginus su sovietmečiu, labai ištobulėjo medicinos įranga, leidžianti profesionaliai įvertinti naujagimio sveikatos būklę. „Dabar be echoskopo apskritai – nė žingsnio. O juk ir sovietmečiu turėjome diagnozuoti, ir tada privalėjome nesuklysti. Buvo nepalyginamai sunkiau“,– sakė ji. V. Jurgaitienė, baigusi studijas, iš pradžių pediatre dirbo Ukmergėje. Ji prisiminė nutikimą, kai, moteriai vieną kūdikį jau pagimdžius, netikėtai prasidėjo naujas gimdymas – į pasaulį atėjo dar viena gyvybė. „Niekas iš anksto nenuspėjo, jog gimsta dvyniai“,– prisiminimais dalijosi gydytoja.

Kiekvienas gimdymas – nauja istorija

„Prieš 32 metus, kai pradėjau čia dirbti, teturėjom tik medinę triūbelę vaisiaus širdies tonams paklausyti. Negalėjom nė įsivaizduoti, kad taip greit į priekį pažengs technologijos“,– pritarė Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vedėja Dalia Opulskienė.

Kretingos ligoninės vyriausiosios gydytojos pavaduotojas Aleksandras Šalavėjus džiaugėsi, kad gimdyvėms Kretingoje sudarytos puikios sąlygos: šviesios, suremontuotos palatos, skyrius aprūpintas visa reikalinga modernia medicinos įranga, dirba kvalifikuotos, savo profesiją mylinčios specialistės.

Jos svajonė buvo tapti gera chirurge. Tačiau vienas žymus profesorius atkalbėjęs – esą moteriai būsią per sunku. „Pasirinkau artimą chirurgijai specialybę – akušeriją-ginekologiją“,– sakė vedėja. Jos nuomone, ši sritis – ne ką lengvesnė, reikalaujanti nuolatinio tobulėjimo, žinių atnaujinimo. „Labai atsakingas mūsų darbas. Savo šeimoms, savo vaikams laiko nelieka. Bet ir džiaugsmo – labai daug, kai iš skyriaus išlydi laimingas mamas ir tėčius“,– teigė ji.

Beje, tėvo vaidmuo gimdyme šiandien – itin svarbus. Medikių tvirtinimu, daugelis jų nori matyti, kaip į pasaulį ateina jų dukros ar sūnūs, prašo leisti patiems nukirpti virkštelę. „Tada jie jaučiasi labai reikšmingi“, – sakė Agnė Stankevičienė. Bet jos praktikoje pasitaikė, kai, stebėdamas gimdymo procesą, ne vienas vyras ir alpo.

„O kartais tėčiai reikalauja atsakymų į keistus klausimus: kada gims? Už kiek laiko skambinti? Kada pagaliau baigsite kankinti?“– šypsojosi akušerė-ginekologė Julija Švėgždienė.

Jos įsitikinimu, kiekvienas naujas gimdymas – nauja, nepakartojama istorija. „Eini rytais į darbą ir nežinai, kas laukia. Va, dabar ką tik gimė kūdikis – 68-asis mūsų skyriuje šiemet. Gražus, stiprus, o svarbiausia – sveikas. Argi tai - ne didžiausia laimė ir mums, medikams, ir, žinoma, mamai?“– klausė gydytoja.

• Rašyti komentarą (4)