|
|
|
Medicina – mokslo nebijantiems jaunuoliams
- Kodėl pasirinkai šią specialybę? - Mano močiutė yra gydytoja, tad nuo mažens žavėjausi jos darbu ir juokais sakydavau, jog tapsiu tokia, kaip ji. Tiesa, tuomet nemaniau, jog juokai taps realybe, tačiau dabar su dideliu užsidegimu kremtu medicinos mokslus. - Kaip vertini dėstytojus? - Daugelis jų yra aukštus rangus turintys profesoriai, docentai, gydytojai, tad, pripažinsiu, dažniausiai su studentais palaiko formalius santykius ir nėra lengvai sukalbami, ypatingai griežtai vertina bei nori, jog studentai maksimaliai gerai išmoktų jų dėstomą dalyką. - Ar didelis buvo stojančiųjų konkursas? - Šiemet buvo ypatingai daug norinčių stoti į medicinos mokslus, tad, kiek žinau, reikėjo labai aukšto balo. - Ar yra tiesos istorijose, kad mediciną be galo sunku mokytis, krūvis neįtikėtinai didelis, studentai visai neturi laisvo laiko... Kaip yra iš tikrųjų? - Tiesa, jog mokomės daug. Kiekvieną mėnesį pradedame studijuoti naują dalyką, kurį per mėnesį turime visiškai įsisavinti. Būna ciklų, kuomet kiekvieną dieną rašome mini apklausėles, kas savaitę - koliokviumus, o mėnesio pabaigoje laukia ir egzaminas, tad atsipalaiduoti, regis, nėra kada. Tačiau tai – ne visai tiesa. Trūksta ne laiko, o tik gero jo planavimo. Laikausi nuomonės, jog kuo labiau žmogus yra užimtas, tuo daugiau jis ir suspėja. Galiu paneigti ir tai, jog medikai nemoka linksmintis. - Kokie vyksta renginiai, susiję su studijomis? - Universitete turime Lietuvos medicinos studentų asociaciją (LiMSA), ši yra sudaryta iš daugybės skirtingų komitetų, kurie organizuoja renginius, skirtus visuomenei šviesti. Teko sudalyvauti įdomioje konferencijoje apie organų donorystę, akcijoje „Mama, noriu gimti blaivus“, padėti nufilmuoti mokomąjį filmuką apie pirmąją pagalbą skęstančiajam. Vyksta įdomios konferencijos, smagu bendrauti su komiteto nariais, dalintis bendromis idėjomis, vizijomis. - Kokios paskaitos įdomiausios? Kurios - sudėtingiausios? - Kaip jau minėjau, mes neturime sesijų, o kiekvieną mėnesį pradedame naują ciklą. Kol kas įdomiausias buvo genetikos ciklas. Man patiko spręsti su genetika susijusius uždavinius, buvo įdomu sužinoti naujausią ir aktualiausią informaciją paskaitų metu, pasisekė ir su dėstytoju, kuris yra gydytojas genetikas ir labai daug dalykų papasakojo iš praktikos. Buvo smagu išskirti savo DNR laboratorijoje ir bent šiek tiek pajausti mokslininkų darbo niuansus. Sudėtingiausias ir nemėgiamiausias dalykas buvo fizika. Galbūt dėl to, jog paskutinius metus jos nebuvau pasirinkusi ir trūko pagrindų, o gal ir pats mokslas atrodė per daug sausas ir neįdomus. - Ar jau teko savo žinias pritaikyti realiame gyvenime? - Turėjau slaugos ciklą, kurio metu beveik mėnesį teko prabūti Kauno klinikose, atlikau praktiką Gastroenterologijos skyriuje. Pasisekė, nes skyriuje dirbančios medicinos seselės šiltai priėmė mane bei mano bendramokslį, išmokė naujų dalykų ir pasitikėjo, leido savarankiškai atlikti kai kurias procedūras. - Kiek laiko trunka studijos? - 6 metus, o po to - rezidentūra, kuri trunka dar apie 4 - 5 metus. - Kokių dalykų prireikė stojant? Ar jie reikalingi dabar? - Reikėjo 3 egzaminų: lietuvių k., biologijos ir chemijos arba matematikos bei vieno iš jų (chemijos arba matematikos) pažymio. Aš laikiau visus 4 egzaminus ir, kiek teko girdėti, šiais metais 4 egzaminai yra jau privalomi, ko man stojant dar nebuvo. - Kokių savybių privalo turėti žmogus, norėdamas studijuoti šią kryptį? - Manau, jog žmogus, norėdamas tapti mediku, turi norėti „duoti“, o ne „imti“, nuoširdžiai rūpintis kitais žmonėmis ir aiškiai suprasti, kodėl renkasi šią specialybę. Taip pat reiktų pasiryžti daug mokytis, aukoti savo laisvalaikį bei, žinoma, peržengti psichologinį barjerą ir nusiteikti, jog teks pamatyti daugybę nemalonių, gąsdinančių dalykų.
Laura SAUDARGAITĖ
„P. n.“ akademijos narė
|
|
