|
|
|
Apsisprendimų kryžkelėje
Atėjęs pavasaris atneša ne tik atgyjančią gamtą, tačiau ir artėjančių brandos egzaminų baimes. Bet gi priežasčių jaudintis turi ne tik būsimieji mokyklų absolventai. Mat paskutiniai mokslo metų mėnesiai – laikas, kurio metu pagrindinį išsilavinimą gausiantys dešimtokai turi pasirinkti būsimą mokomųjų dalykų profilį, kartu ir padėdami pamatus, kuriant trokštamą karjerą. Padaryti pirmus svarbius ir ateitį paveiksiančius sprendimus tikrai nėra lengva.
Nuo kažko visgi reikia pradėti Kretingos pranciškonų gimnazijos dešimtokė Kamilė Duršaitė sako, jog didelių ieškojimų jos norimos karjeros srityje kaip ir nebūta – kuo nori būti, mergina jau nutuokė nuo dešimties metų: „Jau tada vis svaičiojau apie pediatrės darbą, todėl karjeros kelią nebuvo sunku pasirinkti. Mane itin domina ši specialybė, nes medicina mano šeimoje nėra svetima: mama dirba slaugytoja, teta - felčere. Nuo mažens klausydavausi mamos pasakojimų apie darbą operacinėje, todėl medicina mane labai traukia. Renkantis karjeros kelią, didžiausią dėmesį kreipiau į tuos mokymosi dalykus, kurie man sekasi bei mane domina, taip pat ir į įvairius pomėgius, savo būdo savybes“. Tačiau ne visiems karjeros pasirinkimas būna toks lengvas. Tad nuo ko pradėti norint atrasti savo mylimą profesiją? „Pagrindinis dalykas, ką turi padaryti jaunuolis, ieškodamas savo karjeros kelio, yra pažinti save, savo gebėjimus bei nusistatyti poreikius, – teigė Daiva Račkauskienė, Darbėnų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui. - Laimingas yra tas vaikas, kuris žino, kuo nori būti jau nuo mažų dienų. Bet tokių vaikų nėra daug. Todėl kiekvienam jaunuoliui reikia suteikti visokeriopą pagalbą šioje srityje. Čia ypač padeda individualus darbas, pokalbiai su klasės vadovu, ugdymo karjerai koordinatoriaus konsultacijos, pavyzdžiui, mūsų gimnazijoje šias pareigas atlieka Irena Daukantienė.“ D. Račkauskienė pabrėžė, kad jaunuoliui, jau dabar besirenkančiam savo ateities karjerą, gauti visą įmanomą informaciją yra ypač svarbu, ir čia pagelbėti gali pedagogai. „Mūsų gimnazijoje jau ikimokykliniame, pradiniame ugdyme vaikai „gyvai“ per įvairias veiklas susipažįsta su profesijomis, pagrindiniame ugdyme įvairių metodų pagalba stengiasi pažinti save, o nuo 2-os gimnazijos klasės (dešimtos) pradžios vyksta studijų krypties pasirinkimas. Akcentuojama, kad renkantis būsimą studijų programą, svarbu rinktis ne „etiketę“, pavadinimą, o įsigilinti, ko bus mokoma, kokius modulius reikės mokytis, ir panašiai“,- gimnazijos patirtimi dalinosi D. Račkauskienė. Kaip nesuklysti pasirenkant? Prieš akis jau turint individualų ugdymo planą su mokomaisiais dalykais, visus daugiau ar mažiau pradeda kamuoti baimė pasirinkti per daug, per mažai arba išvis neteisingai. D. Račkauskienė teigia, jog labai svarbu atsižvelgti ne tik į norus, bet ir dabartinį savo mokymosi lygį: „Jeigu vaikas mokosi patenkinamai, t. y. jo vidurkis yra maždaug 7, dideliu valandų skaičiumi per savaitę apsikrauti nepatartina, mat tiesiog jam gali būti per sunku. Geriau, kad vaikai iškart mokėtų pažinti, kokį krūvį jie gali ir turi noro „patempti“. Pavyzdžiui, jeigu mokinys yra linkęs į tiksliuosius mokslus ir savo ateities karjerą nori sieti būtent su šia sritimi, socialinius mokslus rinktis išplėstiniu lygiu kartais tiesiog nenaudinga – vaikas praplės savo žinių bagažą, bet nukentės jo pasirengimas. Kita vertus, galimybė atsisakyti kai kurių pamokų taip pat išlieka“. Tačiau pavaduotoja pabrėžia ir užsienio kalbų mokymosi svarbą: „Esu anglų ir rusų kalbų mokytoja, todėl drąsiai galiu teigti, jog kuo daugiau kalbų aukštesniuoju ir pagrindiniu lygiu besimokantis gimnazistas pasirenka, tuo jis tampa labiau konkurencingu ne tik Lietuvos, bet ir Europos bei pasaulio darbo rinkoje, jį lydi didesnė sėkmė. Patys jaunuoliai anksčiau ar vėliau pastebi, kokios yra svarbios kalbų žinios, ir džiaugiasi jų įgavę arba gailisi, jei kalbų mokymosi buvo atsisakę“. K. Duršaitė sutinka, kad dėmesys mokslams, renkantis profesinį kelią, yra tikrai svarbus, tačiau nereiktų pamiršti ir kitų dalykų: „Renkantis karjerą būtinai reiktų pamąstyti ir apie savo pomėgius, hobius. Galbūt žmonių mėgstama užklasinė veikla galėtų tapti jų gyvenimo būdu ar net karjera - juk laimingiausias tas žmogus, kuris dirba mėgstamą, širdžiai mielą darbą“. O mokytis reikia vis daugiau... Dabar dažnai vykdomos švietimo reformos šiurpą varo bene visiems, dar tebesėdintiems mokyklos suole. Mat kuo toliau, tuo daugiau privalomų brandos egzaminų yra kraunama ant mokinių pečių – pradedant matematika ir baigiant anglų kalba ir gal net istorija. Anot D. Račkauskienės, reformas galima vertinti dvejopai: akademinių žinių niekada nėra per daug, bet svarbu yra išmokti tas žinias analizuoti, palyginti, atsirinkti ir pritaikyti praktiškai. „Visi žinome, kad šiuolaikiniame besikeičiančiame pasaulyje mokymasis visą gyvenimą yra privalomas norint tobulėti, būti lanksčiam ir sėkmingam darbo rinkoje. Todėl gabiems mokiniams - lyderiams – aptarinėjamos reformos būtų didesnė galimybė praplėsti dalykų pasirinkimą, o ne tik susikoncentruoti į vieną ar dvi galimas būsimas profesijas,- teigė D. Račkauskienė. - Visų šių reformų priežastis yra nuomonė, jog baigusiam mokyklą jaunuoliui dažnai trūksta bendrojo išsilavinimo, erudicijos, istorijos žinių, loginio mąstymo... Vis naujais privalomais mokyklos baigimo egzaminais siekiama tai pakeisti. Tačiau mokiniui, turinčiam tik patenkinamą mokymosi lygį, yra labai sudėtinga laikyti tiek daug egzaminų. Tad jeigu tokie privalomi egzaminai ir bus įvesti, - jau geriau, kad jie būtų bendrojo, o ne išplėstinio kurso“. K. Duršaitės nuomonė apie vis naujus privalomus brandos egzaminus taip pat kritiška: „Švietimo ir mokslo srityje daromos reformos, manau, labai apsunkina mokinių mokymąsi bei mokytojų darbą. Jau nuo 2016-ųjų mokiniai privalės laikyti lietuvių, matematikos bei anglų kalbos egzaminus. Tai mano nuomone, išaugins skaičių moksleivių, kurie nesugebės perlipti šio aukšto Švietimo ir mokslo ministerijos „slenksčio“ bei pabaigti mokyklos“.
Eglė DIRMEITYTĖ
„P. n.“ akademijos narė |
|
