|
|
|
Blogiausios kartos sindromas – neišvengiama?
Ar teko girdėti iš suaugusiųjų tokias frazes, nuspalvintas mažo priekaišto šešėliu, pavyzdžiui: „Mūsų laikais taip nebuvo“ arba „Mes taip nesielgdavome“? Kaip jaunuoliai turėtų į tai reaguoti: pripažinti, kad jie iš tiesų yra, anot suaugusiųjų, „blogiausia karta“, ar laikyti tai tik etikete, kuri neišvengiamai klijuojama vis naujai jaunimo kartai? „Kuprinė“ nutarė pačių jaunuolių pasiteirauti: „Kodėl mūsų karta vadinama blogiausia?“. Į šį klausimą, dalyvaudami internetinėje apklausoje, atsakė 55 jauni žmonės, kurių amžius – nuo 8 iki 20 metų ir kurie mokosi 13 skirtingų mokyklų. Beveik visų atsakymai sutapo: šiuolaikinis jaunimas anksti pradeda lytiškai santykiauti, vartoja psichotropines medžiagas, nerodo pagarbos suaugusiesiems, nuvertina žmogiškąsias vertybes. Nejaugi esame tokie blogiečiai ir kaip tokiais tapome? Mažiau draudimų Apklausoje dalyvavę mokiniai dėstė nuomones, kad įtaką paauglių elgesiui turi tėvų pavyzdys, sparti technologijų pažanga, draugų nuomonė bei internete pateikiama informacija, nuotraukos, kurių nepilnamečiai neturėtų matyti. „Mano nuomone, didžiulę įtaką daro socialiniuose tinklapiuose skelbiamos šokiruojančios nuotraukos, pavyzdžiui – apipjaustytų rankų demonstravimas, – rašė viena iš anoniminės apklausos dalyvių. – Nuo to viskas ir prasideda: dauguma išmėgina kokią kvailą madą ir tai plinta. Būtent tai ir keičia suvokimą apie pasaulį. Paaugliai nebesupranta, jog tai, ką daro, yra blogai.“ Be to, apklausos dalyvių pastebėjimu, kartais žodžio, nuomonės laisvė suvokiama kaip teisė smerkti, tyčiotis, teisti. „Šiuolaikinis jaunimas apskritai gyvena laisvai, juos vis mažiau, regis, riboja draudimai, taisyklės, todėl dažnas jaunuolis yra linkęs peržengti moralės ribas, siekdamas draugų pripažinimo ir pasijusti suaugusiu“, - dėstė apklausos dalyviai. Turbūt keliate klausimą, kodėl mes vyresniems atrodome lyg iš kitos planetos. Bet pažvelkite į situaciją iš kitos pusės: kaip jūs vertinate už save jaunesnius asmenis, ką randate bendro tarp jų ir savęs? „Matydama mokinius iš jaunesnių klasių ar mažesnius giminaičius, dažnai susimąstau: „Ar ir aš tokia buvau?“ - sakė Kretingos pranciškonų gimnazijos gimnazistė Rūta Ruginytė. – Matau daug skirtumų, tačiau pripažįstu, kad visi buvome vienodi savo noru džiaugtis kiekviena diena. Jaunesni vaikai nebežino, kas yra įvairūs komandiniai žaidimai ar buvimas lauke iki sutemų. O mums, truputį vyresniems, keista, kaip jie gali tiek ilgai išsėdėti prie kompiuterių ar išmaniųjų telefonų“. Pavyzdį rodo tėvai Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos psichologė Gerda Tėvelytė taip pat mano, jog didžiausią įtaką paauglių mąstysenai daro tėvai bei sparčiai plintančios ir vis modernesnės technologijos. „Mokinių tėvai gyveno dar sovietmečiu, - pasakojo G. Tėvelytė. - Įsivaizduokite: visą gyvenimą jums nuolatos buvo draudžiama ką nors daryti, vyravo kontrolė, cenzūra, o po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo staiga leidžiama viskas. Savaime suprantama, žmogus nori tą viską ir išbandyti, kaip ir paragauti draudžiamo alkoholio, užsirūkyti pirmąją cigaretę... Tačiau tai turi pasekmių – rodomas pavyzdys vaikams. Juk jei vaikui sakysi, kad rūkyti yra negerai, bet pats trauksi dūmą, argi jis patikės tavo žodžiais? Be to, kai kurie tėvai, norėdami nevaržyti savo vaikų ir suteikti jiems daugiau laisvės negu patys turėjo vaikystėje, šiek tiek per atlaidžiai žiūri į vaikų neleistiną elgesį.“ Mokyklos psichologė pastebi, jog dažniausia mokinių problema yra patyčios, ir ji mano, kad geras būdas nuo jų apsiginti – tiesiog jas ignoruoti. Nesulaukus atsako, kitiems tiesiog atsibosta „pilti“ piktus žodžius. Tačiau tam mokiniui, kuris tapo patyčių objektu, nereiktų užsisklęsti savyje, būtinai reiktų apie tai pasikalbėti ir pasitarti su mokyklos psichologe, mokytoju ar socialine pedagoge. Šaukštas deguto Kretingos M.Daujoto pagrindinės mokyklos rusų kalbos mokytoja Eugenija Daniuk mano, jog didelę įtaką vaikų pasaulėžiūrai turi šeimos teikiamas pavyzdys, tačiau vaikai patys auga, patys pradeda rinktis, ko jiems reikia ir ko – ne. Tad kartais vietoje knygų skaitymo mokiniai verčiau renkasi kompiuterius, rašinėjimąsi su draugais, o ne namų darbų darymą ir pan. „Teko matyti nemažai laidų, filmų, kuriuose keikiamasi, vartojamas alkoholis, rūkoma, tyčiojamasi, - pasakojo E.Daniuk. - Vaikai iš to ir ima pavyzdį, mano, jog tai „kieta“, taip atrodys labiau suaugę ir vyresni.“ Vis dėlto E.Daniuk mano, jog ši jaunimo karta nėra blogesnė už praėjusias – ir dabar yra nemažai gerų, aktyvių, energingų vaikų, kurie visur noriai dalyvauja, yra visada viskam pasiruošę ir maloniai kalbasi, padeda aplinkiniams. „Savo aplinkoje matau daug iniciatyvių jaunuolių, kurie atstovauja įvairioms jaunimo organizacijoms, reiškia savo nuomonę politikos ir kultūros klausimais. Esame protinga karta, tačiau kartais blogi darbai nusveria gerus ir šie lieka nepastebėti. Čia kaip visiems žinomas posakis – „šaukštas deguto medaus statinę sugadina“, - teigė R. Ruginytė. Viena apklausos dalyvių irgi buvo panašios nuomonės: „Esu tvirtai įsitikinusi, kad kiekvienas galime pateikti netinkamų elgesio pavyzdžių, kuriuos stebėjome mokykloje, ar net patys buvome to iniciatoriais. Sakysime: „Toks gyvenimas – pasaulis ne visada ir ne visiems teisingas“. Tačiau juk patys tą pasaulį ir kuriame“. Paskaitę antikos mąstytojų raštus, taip pat rasime – ir tų laikų filosofai manė, jog jų karta yra pati blogiausia, kritikavo jos ydas, tačiau kartu suvokė, kad kartos nuolatos keičiasi. Argi ne tai ir mes dabar dažnai girdime?
Kristina Burškytė, Laura Saudargaitė
„P. n.“ akademijos narės
|
|
