Išmargink savo kuprinę!

Nors mokslo metai jau persirito į antrą pusę, tačiau atsinaujinti niekada nėra per vėlu. Kodėl gi nepagražinus kuprinės – tai pastebės ne tik mokytojai, bet ir bendraklasiai, draugai. Tad dėmesys – garantuotas!

Rankomis siūta džinsinė kuprinė Ievą Barkauskaitę džiugina kasdien.

Norint pakeisti senos kuprinės išvaizdą, pirmiausia reikia nuspręsti, kaip ji atrodys. Galima nusipiešti eskizą, pagal kurį bus dirbama toliau. Galbūt kuprinė bus su paveikslėliais ar lipdukais, kurie praskaidrintų dieną, arba tavo vardu, kad niekada nepamestum kuprinės ir visi žinotų, kieno ji yra.

Turint idėją, reikia susiieškoti medžiagų: pavyzdžiui, įvairių paveiksliukų galima įsigyti siuvyklose arba patinkančią etiketę, užrašą iškirpti iš senų drabužių. Kuprinę nesunku atnaujinti ir dekoruojant ją įvairiomis detalėmis: prisiuvus karoliukus, užklijavus kniedes ar prisegus ženkliukus. Jei kuprinę norima išmarginti įvairiais užrašais – prireiks markerių ir pan.

„Ant dabartinės kuprinės kol kas yra tik vienas piešinukas – gėlytė. Žadu daugiau ką nors nusipiešti, kad kuprinė įgautų tokio švelnaus savitumo. Bet tikrai nepersistengsiu – kad kurpinė nebūtų pernelyg marga“, – linksmai pasakojo Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokinė Ieva Barkauskaitė, kuri turi ne tik išpaišytą kuprinę, bet ir dar vieną – pasiūtą mamos.

„Labai seniai mama buvo broliui pasiuvusi kuprinę iš džinsų, kuri man labai patiko, nes atrodė tokia savita, tarsi apipinta nuotykiais ir mistika. O vėliau – tai man buvo labai netikėta – mama per gimtadienį padovanojo ir asmeniškai man pasiūtą kuprinę iš džinsų. Visada, kai einu į turistinius žygius ar šiaip kažkur kitur su draugais, pasiimu tą mamos siūtą kuprinę. Ji ne tik patogi, bet ir asocijuojasi su šiltais bei gerais jausmais, – pasakojo I. Barkauskaitė. - Esu ir aš pasiuvusi draugei kuprinę iš džinsų. Ji panaši į tą, kurią man pasiuvo mama, tik daug prastesnė, nes aš dar neturiu tokių puikių sugebėjimų, kaip mama. Bet jeigu pasisektų pasiūti gerą kuprinę, ją dar papuoščiau kokiais nors simboliais, visokiais lopukais, ženkliukais, kažką dar užrašyčiau.“

Ieva Barkauskaitė išsiskiria iš savo draugų ne tik originaliomis kuprinėmis, bet ir savo kambariu, kurio dizainą nuolat atnaujina.

„Turiu ant sienos tokį milžinišką žemėlapį ir visada, kai grįžtu iš kokios nors įsimintinos vietos, pridedu prie jo kokį nors parsivežtą dalyką. Pavyzdžiui, kai važiavome į Švediją, prie to žemėlapio prisegiau kelto bilietus. Dabar žemėlapis visas nusegiotas įvairiais dalykais: pradedant servetėlėmis iš kavinių, baigiant džiovintomis gėlytėmis“, – pasakojo I. Barkauskaitė.

Sandra URBONAITĖ

"P. n." akademijos narė

• Rašyti komentarą (0)