Pasimokė iš asmeninės patirties

Kretingiškis 43 metų Gedeminas Riepšas, prieš Kalėdas ir Naujuosius viešėdamas pas draugus Vokietijoje, patyrė tokią situaciją, kokioje galime atsidurti bet kuris iš mūsų: blogai pasijautęs jaunas vyras pateko į Vokietijos gydymo įstaigas, iš kurių sąskaitos už suteiktas paslaugas ėjo dar ir po Naujųjų.

Remdamasis savo asmenine patirtimi Gedeminas Riepšas ne vienam pasakytų: be sveikatos draudimo išvykti į užsienį gali kainuoti labai brangiai.

„Ką aš būčiau daręs, jeigu į Vokietiją būčiau važiavęs be draudimo? Gydymas Eseno ligoninėse būtų atsiėjęs neprastą automobilį, - teigdamas, jog pasimokė iš savo asmeninės patirties, kalbėjo G.Riepšas. – O juk yra buvę, kad į Vokietiją važiavau be draudimo. Žinau, kad taip daro ir automobilių pardavėjai, statybininkai, kiti darbo reikalais važinėjantys į Vokietiją, girdžiu, kad ir draugų ar giminių važiuojama aplankyti neapsidraudus“.

Į Eseno ligoninę G.Riepšas pateko stipriai sunegalavęs: vakare sėdint prie kompiuterio labai stipriai apsisuko galva. Nors ir prieššventinis laikotarpis, G.Riepšas nebuvo vartojęs alkoholio, neapsirūkęs, kaip pats sako, nes išvis nerūko.

„Galva sukosi taip, kad nebegalėjau paeiti. Gyvenau pas vieną vokietį, kuris ir iškvietė man greitąją medicinos pagalbą. Medikai nerizikavo manęs palikti ir išvežė į kliniką. Norėjo mane neštinai išnešti – nesileidau, bet greitosios medicinos pagalbos automobilį, prisipažinsiu, pasiekiau vos ne ropomis“, - ne itin smagią situaciją prisiminė G.Riepšas.

Vokietijos gydymo įstaigose jis patyrė ypatingą medikų dėmesį – paslaugumas, bendravimas – toks, tarsi gydytojas pacientą pažintų 20 metų. Paguldę į ligoninę Vokietijos medikai G.Riepšui atliko visus įmanomus tyrimus, tačiau jau nuo pat pirmųjų minučių buvo paprašyta susimokėti.

„Visų pirma tik atvykus į ligoninę paprašė 100 eurų. Už ką – nežinau, bet, laimei, turėjau ir sumokėjau. Iškart paprašė draudimo – sveikatos ir nuo nelaimingų atsitikimų draudimą turėjau nusipirkęs Kretingoje, vienoje draudimo bendrovių. Tik tada, kai gavo pinigus ir draudimą, paguldė palaton“, - savo viešnagę Vokietijos sveikatos įstaigoje prisiminė G.Riepšas.

Toliau sekė daugybė tyrimų, kurių dalį prireikė atlikti kitoje, matyt, geresnę įrangą turinčioje klinikoje.

„Be tų tyrimų medikai nebūtų manęs išleidę namo. Pačiam vairuoti į kliniką neleido – iškvietę taksi įdavė čekį, su kuriuo ir suvažinėjau pirmyn-atgal, grynų pinigų nereikėjo. Toje klinikoje man atliko gal kokius 5 tyrimus, kurie, kaip vėliau sužinojau iš atėjusios sąskaitos, kainavo 1 tūkst. 800 eurų“, - tai, kad neturint draudimo sirgti svečioje šalyje būtų buvusi didelė prabanga, suprato G.Riepšas.

Prieš išrašant iš ligoninės G.Riepšas patyrė savotišką stresą: jam buvo pasakyta, kad su draudimu – kažkas negerai, kad jo nėra ir kad reikia susimokėti 3 tūkst. eurų.

„Laimė, kad susikalbu vokiškai. Paaiškinau, kad draudimą pateikiau tik įžengęs į ligoninę. Buvo dingęs, beje, ir čekis, įrodantis, kad sumokėjau 100 eurų. Pamatęs gydytoją, kuris budėjo tą vakarą, kai pakliuvau į ligoninę, jo paprašiau atsiminti, kur padėjo draudimą ir čekį. Ir tas nepadėjo. Galų gale vienas daktaras tuos dokumentus surado didžiuliame – gal kokių 2 m ilgio – stalčiuje, pilname dokumentų. Taigi viskas baigėsi gerai. Nuojautos, kad viskas daroma tyčia, tikrai kad nebuvo – dokumentai iš tiesų galėjo pasiklysti tarp daugybės popierių“, - prisiminė G.Riepšas, kuris be sąskaitos už gydymą sulaukė dar vienos – 260 eurų paprašė greitosios medicinos pagalbos tarnyba už pristatymą į ligoninę.

Patirtus išgyvenimus G. Riepšas dabar jau priima kaip labai rimtą gyvenimo pamoką: netaupydamas draudimo sąskaita – šis Lietuvoje kainavo apie 20 eurų, jis išvengė mokėti tūkstančius eurų Vokietijos gydymo įstaigose, o medicinos paslaugų išlaidas turėtų kompensuoti draudimo bendrovė.

• Rašyti komentarą (0)