|
|
|
„Atžalynui“ Estijoje nusišypsojo sėkmė
Rugsėjį Kretingos rajono kultūros centro teatras-studija „Atžalynas“ dalyvavo III tarptautiniame Estijos miestelio Sillamae mėgėjų teatrų festivalyje „Liubitelivy?“ ir į Lietuvą parsivežė ne tik nuostabių įspūdžių, bet ir festivalio organizatorių bei dalyvių įvertinimą. „Atžalyno“ spektaklis „Labas, rytojau!“ pelnė net dvi iš dešimties nominacijas - už scenografiją ir už puikų režisūrinį darbą. Tačiau didžiausias prizas buvo ne diplomai, o žmonių palaikymas, nuoširdus jų susižavėjimas ir išgirsti gražūs žodžiai.
Festivalyje jaunieji aktoriai turėjo galimybę pamatyti net vienuolika spektaklių, atkeliavusių iš Rusijos, Čekijos, Ukrainos, Latvijos ir Estijos, pabendrauti su šių teatrų aktoriais, pažinti juos ir jų kultūrą, dalyvauti teatrinėse dirbtuvėlėse. Nuovargis po ilgos, dešimties valandų, kelionės neišblaškė atžalyniečių geros nuotaikos. Atvirkščiai - jie net buvo pagirti už savo temperamentą ir skleidžiamą energiją. Draugystės tiltai Festivaliai - tai tarsi tiltai į draugystę. Šių draugystės tiltų „Atžalynas“ šiais metais nutiesė net kelis - į Rygą (Latvija), Sankt Peterburgą ir Čeliabinską (Rusija). Ir šįkart, viešint Estijoje, atsisveikinant estai išreiškė savo viltis, kad po dvejų metų vėl susitiks su „Atžalynu“ ir išvys jo spektaklį. „Smagu susitikti su žmonėmis, kurie taip pat kaip ir tu gyvena teatru. Prieš metus, kai Estijos teatro režisierius Jekaterinburge pamatė mūsų „Haroldą ir Modę“, jis pasakė, kad rugsėjo mėnesį mes privalome atvykti į jų festivalį. Taip ir nutiko. Jekaterinburge mes pastebėjome Permę, ją pasikvietėme į „Atžalyno sceną“, o šiame festivalyje stipriausiai pasirodžiusį Sankt Peterburgą taip pat tikimės išvysti Kretingoje. Tad tai kaip nenutrūkstama teatrų draugystės gija“, - teigė „Atžalyno“ režisierė Auksė Antulienė. Atžalyniečius sužavėjo ir Rygos komedija, čekų mono spektaklis, Liepojos absurdo komedija. Pasirodo, jog Sillamae teatras „Teine Taevas“ („Kitas dangus“) labai artimas „Atžalynui“. Jis įsikūręs meno mokykloje, aktoriai tokie pat draugiški, ir taip pat kaip atžalyniečiai patys kuria dekoracijas, dažo, klijuoja, siuva drabužius. Jie nuoširdžiai stengėsi padėti, kad kuo geriau pavyktų kretingiškių spektaklis. Spektaklis buvo įvertintas Atžalyno spektaklis „Labas, rytojau!“ įrodė, jog kalba teatre nėra svarbiausias dalykas. Ala Zorina, Rusijos mėgėjų teatro generalinė sekretorė, ne vieną kartą mačiusi „Atžalyno“ spektaklius, visuomet jų laukia. Spektaklio aptarime ji tarė: „Kartos keičiasi, tačiau „Atžalyno“ spektakliai išlieka aukšto lygio. Scenoje vyrauja estetika, nė vienos nereikalingos detalės. Spektaklis, net nesuprantant kalbos, labai aiškus. Žiūrovas gyveno, jaudinosi, džiaugėsi ir verkė kartu su aktoriais. Manau, spektaklis netgi pranoko pjesę. Jo tema socialinė, auktuali, tačiau slidi, nes yra rizika pastatyti neskoningą spektaklį.“ Aleksandras Okunevas, Talino dramos teatro aktorius, taip pat negailėjo pagyrų: „ Spektaklis poetiškas, šviesus. Nors tema skaudi, jam pasibaigus širdyje lieka daug vilties ir šviesos. Šio kolektyvo spektaklį mačiau pirmą kartą ir likau sužavėtas. Vaikai scenoje nuoširdūs, puikiai atliko ir suprato savo vaidmenis. Tai - talentingas darbas. Šis spektaklis - jūsų teatro pergalė.“ A. Antulienė teigė, jog jos širdis džiaugiasi, kai festivalio žiuri ir dalyviai taip gerai įvertina teatro darbą. Dar smagiau, kai po spektaklio gatvėje prieina žiūrovas ir dėkoja. Viena sutikta moteris sužavėta tarė: „Romos Popiežius kalba jaunimui apie abortus, tačiau Jo negirdi. Tai jūs turite keliauti po pasaulį su savo spektakliu, rodyti vaikams nuo dešimties metų, ir visi jus puikiai supras.“ Tokie nuoširdūs žodžiai atperka visus vargus ir uždega norą toliau kurti bei tobulėti.
Miestelis žavėjo jaukumu Lankydamiesi Estijoje, „Atžalyno“ aktoriai žavėjosi akmenuotos Suomių įlankos pakrantės grožiu, Sillamae jaukumu ir tuo, kad visame miestelyje buvo stebėtinai daug suoliukų, ant kurių praeiviai mielai stabteli pailsėti. Labiausiai atžalyniečius stebino, kad Sillamae beveik nebuvo girdėti estų kalbos, net gatvėje miestelio gyventojai šnekėjo rusiškai, tad ši kelionė buvo ir puiki proga patobulinti rusų kalbos žinias. Miestelis žavėjo savo įdomia istorija. Iki karo Sillamae buvo žvejų kaimelis, jame pūpsojo daugybė Rusijos menininkų vilų. Karui nusiaubus visą miestą, Stalino laikais jame buvo rasta urano, tai paskatino rusus uždaryti Sillamae, čia apgyvendinti daug mokslininkų ir karininkų bei kurti pirmąjį branduolinį ginklą. Dėl miesto izoliavimo visos gyventojų giminės ir artimieji iki šiol gyvena tame pačiame mieste. Iki šiol jame išliko šio laikotarpio palikimas - krištolinis Berijos sietynas kultūros centre, Lenino, Markso atvaizdai, tačiau žmonės laiko tai istorijos paveldu. Šiuo metu miestelio infrastruktūrai pagerinti skiriama daug europinių lėšų, renovuoti pastatai, jau septyneri metai, kai nebėra radiacijos, dešimti metai, kai miestelis turi uostą ir ruošiasi atidaryti jūrų kelius į Sankt Peterburgą. Sillamae gyvena 16 tūkst. žmonių, kurie – net 59 tautybių. Atžalyniečiai džiaugėsi, kad pirmoji pažintis su Estija buvo kaip tik šiame miestelyje. Paskutinę dieną prie jūros atžalyniečiai ėjo ne saulės palydėti, o pasitikti. Jai tekant jie leidosi į ilgą kelionę namo su viltimi sugrįžti į Sillamae. Pakeliui aplankė Taliną, pasivaikščiojo po jo nuostabų senamiestį, žavėjosi jaukia architektūra ir draugiškais žmonėmis. Festivalyje žmonės linkėjo, kad „Labas, rytojau!“ gyvuotų dar ilgai, tačiau pakeliui namo jaunųjų aktorių neapleido mintis, kad šis, dešimtasis, jubiliejinis spektaklis buvo priešpaskutinis, ir greitai teks atsisveikinti su keturiais studentais atžalyniečiais: Rita Mikaločiūte, Vitalijumi Gyliu, Debora Čepronaite ir Kristina Jankauskaite. * Spektaklis yra tapęs Lietuvos vaikų ir jaunimo teatrų apžiūros „Šimtakojis“ laureatu, puikiai įvertintas Estijoje, tad visi, kurie dar nespėjo išvysti šio spektaklio, turi puikią progą tai padaryti rugsėjo 28 dieną 18 valandą Kretingos rajono Kultūros centre.
Lina LIEBUTĖ
"P. n." akademijos narė
|
|
