Bėgimas - nepakeičiama gyvenimo dalis

Šiemet Lietuvos čempionate užėmusi prizines vietas aštuoniolikmetė bėgikė Karolina Deliautaitė neslepia, jog kiekvienos varžybos suteikia savotiškos patirties - tenka pajusti ir skaudžių išgyvenimų, ir saldų pergalės skonį. Ketverius metus profesionaliai sportuojanti kretingiškė siekia įgyvendinti pagrindinį tikslą - sudalyvauti olimpiadoje.

Bėgikė teigia, jog treneriai Jolanta ir Romas Beržinskai yra vieni svarbiausių žmonių, kurie ją palaiko visose varžybose.

- Esi abiturientė. Ar planuoji sieti savo ateitį su sportu?

- Viskas priklauso nuo egzaminų rezultatų. Galbūt stosiu į Kūno kultūros akademiją, bet dar nesu įsitikinusi. Žinoma, jeigu seksis - mėginsiu. Dabar stengiuosi suderinti mokslą su sportu ir nė vieno neapleisti.

- Kiek apdovanojimų esi laimėjusi?

- Per ketverius metus esu laimėjusi 55 medalius, 10 taurių ir turiu labai daug diplomų, kurių jau nebeskaičiuoju. Iš pagrindinių varžybų dažniausiai parsivežu po medalį - daugiausiai turiu I vietos apdovanojimų, mažiausiai III vietos - gal 8 medalius.

- Kaip sugalvojai imtis šios sporto šakos?

- Dalyvavau mokyklinėse varžybose, mane pastebėjo treneris Juozas Pelionis ir pakvietė sportuoti. Pirmieji metai buvo labai sunkūs - ateidavau kartą per mėnesį, pasportuodavau ir išeidavau. O nuo 2009-ųjų susiėmiau, pradėjau rimtai sportuoti, lankyti treniruotes.

- Keleriose varžybose jau esi dalyvavusi?

- Jaunių amžiaus grupėje būdavo labai daug varžybų - per sezoną mažiausiai 16 startų. Šiais metais, kai perėjau į jaunimo iki dvidešimties metų grupę, turėjau apie 12 startų. Dalyvaudavau ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

- Kokie reikalavimai dalyvaujantiems čempionatuose?

- Kitais metais vyksiančiame Pasaulio jaunimo čempionate gali dalyvauti visi, kurie pasiekė tinkamus normatyvus. Žinoma, iki reikiamo rezultato - dar toli, bet pastangų įdėti verta, todėl mėginsiu pasiekti šio tikslo. Turiu labai gerus trenerius - Jolantą ir Romą Beržinskus, kurie tikrai padės pasiruošti šiam čempionatui.

- Kokie būna varžybų normatyvai?

- Yra nustatyti pasaulio ir Lietuvos normatyvai. Pasaulio, žinoma, yra gana aukšto lygio, o juos įvykdę Lietuvos atstovai keliauja į atitinkamas varžybas ir čempionatus. Kiekvienose svarbiose varžybose reikalavimai yra labai dideli, o jų nepasiekus prarandama galimybė atstovauti savo šaliai.

- Kiek kartų per savaitę sportuoji? Kaip atrodo įprasta treniruotė?

- Bent 5 kartus per savaitę važiuoju treniruotis į Klaipėdą, kadangi atstovauju šio miesto komandai. Įprastai treniruotės trunka iki dviejų valandų, o kartais - ir ilgiau. Kadangi mūsų komanda didelė ir daugiau yra ilgų nuotolių bėgikų, treniruojamės dviese arba trise su treneriu. Apšilimui bėgame į mišką, po to - mankšta ir įvairūs bėgimo pratimai. Tolesnės treniruotės eiga priklauso nuo to, kokio pobūdžio treniruotė ir ką norime stiprinti ar tobulinti.

- Ar daug traumų yra tekę patirti?

- Rimtų traumų išties nesu turėjusi. Būna, kad po treniruočių ar varžybų skauda kojų raumenis, tuomet, aišku, sunkiau bėgti, bet geras atsipalaidavimas ar ledo vonios visada padeda.

- Kokį įvykį iš savo visų varžybų geriausiai prisimeni?

- Įsimintiniausias turbūt - šių metų pralaimėjimas Jaunimo čempionate. Finišuodama padariau klaidą ir mane aplenkė. Po šito įvykio pasimokiau, kad visada reikia bėgti iki galo, nepasiduoti. Tai buvo skaudžiausias šių metų įvykis, nes atrodo, jog galėjau viską, bet neatlikau to iki galo.

- Ar prieš varžybas vis dar užklumpa jaudulys?

- Kai būdavo pačios pirmos varžybos, prieš jas ir naktimis nemiegodavau, labai bijodavau starto. Vėliau nugalėjau tą baimę, nes įgavau daugiau patirties, tačiau kartais prieš labai svarbius startus ir jauduliukas atsiranda, ir, atrodo, jau pilvą, skrandį skauda. Bet visada stengiuosi iki varžybų normaliai pailsėti: gerai išsimiegoti, prieš varžybas nepersivalgyti, kartais treneriai duoda poilsio dienas arba leidžia lengviau treniruotis.

- Esi išbandžiusi kitą sporto šaką?

- Visuomet tik bėgiojau ir nieko kito nebandžiau. Tik mėginau kitą rungtį - 100 metrų bėgimą su barjerais. Labai patiko, bet tai - ganėtinai techniška rungtis, todėl trūksta įgūdžių ir dar nedalyvauju šios rungties varžybose.

- Tavo šeima, draugai tave palaiko ar kaip tik prieštarauja tam, ką tu darai? Tenka susilaukti neigiamos nuomonės iš aplinkinių?

- Iš pradžių buvo apkalbų, įvairių komentarų - ji nepabėga, kažko nepadaro. Kai atsirado laimėjimų, rezultatų - kalbos nurimo. Čempionate labai palaikė draugai, bendraklasiai ir, žinoma, treneriai bei šeima. Draugai dažnai ateina į varžybas arba stebi tiesiogines transliacijas. Labai malonu, kai žmonės palaiko, bet ne pavydi.

- Ar nėra buvę taip, kad norėjai viską mesti?

- Net ir kai būna labai sunku, atrodo - jau viskas, nebegali nieko padaryti, tačiau žinai, kad su didesniu darbu gerės rezultatai, todėl apima labai geras jausmas, kai nebeturi jėgų, nejauti kojų ir žinai, kad tikrai atlikai treniruotę. Prisimenu, kai žiemą įvykdžiau savo asmeninį rezultatą, per visą maniežą bėgau trenerio link ir šaukiau ,,asmeninis!”.

- Ar turi įžymią asmenybę, į kurią lygiuojiesi?

- Keista, bet niekada nesilygiavau į kokį nors žymų žmogų. Mano draugė - Živilė Brokoriūtė - irgi Lietuvos rekordininkė, tik kol kas dėl traumos nesportuojanti, yra tikras pavyzdys man. Ji man labai padeda, yra svarbus žmogus, kuris mane motyvuoja, skatina siekti daugiau.

*

Tarptautinės varžybos - Maniežo taurė: 60 m – 1 vieta, 200 m - 2 vieta

Lietuvos jaunimo pirmenybės: 60 m - 2 vieta

Klaipėdos čempionatas: 60 m - 1 vieta, 200 m - 1 vieta

Liepojos taurė: 200 m - 1 vieta

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taurės varžybos: 100 m - 3 vieta, 200 m - 3 vieta

Lietuvos jaunimo pirmenybės: 100 m - 2 vieta, 200 m - 2 vieta

Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas: 100 m - 2 vieta, 200 m - 2 vieta, 4x100 m kartu su Klaipėdos komanda - 1 vieta

Geriausi rezultatai manieže: 60 m - 7,83 s, 200 m - 25,83 s

Stadione: 100 m - 12,04 s, 200 m - 25,08 s

Gintarė PAULAUSKAITĖ

"P. n." akademijos narė

• Rašyti komentarą (5)