Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(719) 2013-02-22

Į medį žvelgia lyg į malką?

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis

Specialistų manymu, Kretingoje, kaip ir visoje Lietuvoje, medžiai genimi neteisingai, nuskutant apatines šakas ir paverčiant juos palmėmis.

Kretinga prošal pravažiuojantiems žmonėms palieka itin žalio miesto įspūdį. Tačiau šiemet buvo drastiškai užsimota prieš senus medžius Vilniaus ir Vytauto gatvėse bei turgavietėje. Vieni gyventojai džiaugiasi, kad šalinami grėsmę keliantys medžiai, o kiti pyksta, kad taip darkomas istorinis miesto veidas.

Šaknys įkalintos šaligatviuose

„Širdį gelia matant, kaip džeržgia pjūklai ir virsta šimtmečiai galiūnai. Komunalininkai vienur įsisuka į medžius, po kiek laiko, žiūrėk, jau kitur baltuoja kelmai. Išpjaut išpjauna, bet ar kam nors berūpi medžius atsodinti? Kiek pastangų reikia įdėti, kol pasodintas medelis prakunta, o ir dar kokio piktavalio ranka aplaužo. Gaila, bet pas mus neugdoma pagarba medžiui: į medį vis dar žvelgiama lyg į malką“, - piktinosi į redakciją paskambinęs skaitytojas.

Kretingoje gyvenanti Klaipėdos botanikos parko dendrologė Kristina Baltaragienė pastebėjo, jog medžiai Kretingoje ir genėjami labai nemokšiškai: „Be gailesčio pjaunamos senųjų liepų šakos, neatsižvelgiant, ar medis – sergantis, ar trukdo praeiviams, - apmaudo neslėpė ji. – Mieste medžių šaknys įkalintos šaligatviuose: trypiamos praeivių, plytelės trukdo kvėpuoti šaknims, - toks medis negali sveikai ir ilgai gyventi“.

Tačiau ji įsitikinusi, jog senus medžius reikia pašalinti ir į jų vietą pasodinti mieste labiau tinkančius medžius, kurių laja mažesnė, tarkim, liepas, šermukšnius, žemaūgius kaštonus.

Seniūnija užversta prašymais

Kretingos miesto seniūno pavaduotoja Alma Patamsienė teigė, jog seniūnija yra užversta gyventojų prašymais nukirsti senus medžius, pačių kažkada sodintus prie daugiabučių ar iškerojusius kitose viešose vietose. Kiti prieš kirtimą stoja piestu.

Šį pavasarį, prašant kretingiškiams, pašalinti medžiai senosiose miesto kapinėse, nupjautos 2 sidabrinės eglės Vytauto gatvėje, prie buvusios „Dambos“, o neseniai - 5 medžiai miesto turgavietėje.

„Medžiai buvo seni - ligoti, gumbuoti, išpuvusiais kamienais. Pro juos buvo nesaugu vaikščioti, o šimtamečių medžių šaknys kapinėse kėlė ir gadino restauruotą tvorą. Žmonės skundėsi, kad šaknys iškelia ir antkapius, o per vėtrą lūžtančios šakos juos apdaužo“, - tvirtino A.Patamsienė.

Medžius, ji tikino, pjauną ne savavališkai, o nusprendus kompetentingai komisijai, kurioje dalyvauja architektūros, aplinkosaugos, kultūros paveldo specialistai: „Dėl kiekvieno seno medžio vyksta didelės diskusijos, ir tikrai ne kiekvienas, kurį pašalinti prašo žmonės, yra nukertamas“, - sakė ji.

Pernai buvo išduota 50 leidimų nupjauti po 1 – 3 ar daugiau medžių.

A.Patamsienė teigė, jog į nupjautų medžių vietą pagal galimybes atsodinami nauji: pagal miesto želdinių taisykles, privačioje valdoje nukirstus medžius privalo atsodinti savininkai, viešose erdvėse tai – Savivaldybės rūpestis.


Jurgis Kriaučiūnas:

- Turiu apželdintojo licenciją ir, mano akimis žiūrint, mieste medžių kertama per mažai. Pavyzdžiui, centre augantys medžiai po dešimtmečio bus beverčiai, pradės trūnyti. Todėl reikėtų gerai apgalvoti apie naują Kretingos miesto apželdinimą. Senus medžius reikia genėti ir kirsti, tačiau vietoje jų reikia naujų, miestą papuošiančių gaivia žaluma.

Regina Naureckienė:

- Mano nuomone, genėti medžius ir iškirsti senus bei sutrešusius medžius viešose vietose yra teisinga. Medžius reikia genėti, kad per daug nesišakotų, nesuvargtų. Mano kieme taip pat auga didelių medžių – suorganizavau, kad juos apgenėtų, nes užstoja šviesą. Žinoma, iškirstus medžius reikėtų atsodinti, bet gerai apgalvojus, ar toje vietoje jie tiks

Agnota Simutienė:

- Žiūrint, kur medžiai yra kertami. Pavyzdžiui, džiugu, kad Salantų parką išvalė nuo sutrešusių medžių, beverčių krūmų. Tačiau labai liūdna, kad kerta šimtamečius ąžuolus ant Imbarės piliakalnio. Ten augantys ąžuolai primena mūsų visų praeitį, yra tarsi šventi, todėl kirsti juos – neteisinga.

Zina Tuzienė:

- Negerai, kad kerta. Reikia saugoti gamtą, juk medžiai valo orą. Labai senus medžius reikia iškirsti, tačiau gaila žiūrėti. Lietuviui medis yra labai svarbus. Kai einu pro senąjį parką, visada užverčiu galvą į medžių viršūnes ir pasidžiaugiu.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Šią savaitę įvykusiame rajono Plėtros tarybos posėdyje nuspręsta stalčiun uždaryti Rotušės aikštės apmokestinimo galimybių studiją, o rajono Savivaldybės administracijai kartu su Saugaus eismo komisija patikėta įvertinti galimybes Rotušės aikštėje pastatyti stovėjimo laiką apribojančius ženklus.


Nors visuomenė viešai deklaruoja pasipiktinimą korupcija, tačiau realiame gyvenime retas žmogus atsisako galimybės „pagreitinti“ reikalo sutvarkymą, jei tik tam yra progos. Tad šiek tiek perskirsčius darbo funkcijas, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), mininti 16 metų veiklos sukaktį, siekia koncentruotis ties svarbiausiais tyrimais bei skatinti visuomenės aktyvumą.


Pretenduoja į lietuviškuosius „Oskarus“

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kultūra

Sceninės kūrybos pakilimą išgyvenantis Kretingos Egidijaus Radžiaus teatras šiemet triumfuoja: Lietuvos mėgėjų teatro šventėje „Tegyvuoja teatras“ iš 11 nominacijų kretingiškiai pretenduoja net į 3 apdovanojimus.


Lėktuvo akimis, ausimis ar net siela galėtume pavadinti žmones, sėdinčius ne prie lėktuvo vairo, o esančius už tūkstančių kilometrų stikliniame bokšte, kur apstu specialios techninės aparatūros. Tai - skrydžių vadovai, esantys lyg lėktuvo globėjai, saugantys kelionę nuo pradžios iki galutinio tikslo. Apie atsakingą, bet kartu įdomią darbo patirtį su „Kuprinės“ skaitytojais dalijosi Valstybės įmonės „Oro navigacija“ Palangos skrydžių valdymo centro direktorius Albinas Balčiūnas.


„Galbūt taip įdomiau“,- sakė keturiolikmetis jokūbaviškis Mantas Daugintis, paklaustas, kodėl jis piešia naudodamas tik paprastą pieštuką. Vaikinas, kuriam pats mėgstamiausias užsiėmimas yra bendrauti su žmonėmis, savotišką komunikaciją kuria ir savo piešiniais – žiūrovai juos gali įsivaizduoti tokiomis spalvomis, kokias tik dovanoja jų fantazija.


Dažna šiuolaikinio paauglio popietė ar savaitgalio rytas prasideda patogiai įsitaisius prie kompiuterio ekrano. Skubame prisijungti prie savo socialinio tinklapio ir pasitikrinti, kiek per naktį „laikų“ surinkome, kiek naujų „pakvietimų draugauti“ gavome, ir pasmalsauti, kas gi naujo įvyko ant geriausio draugo, bendraklasio ar šiaip pažįstamojo „sienos“.


Vasario mėnuo mokyklose - Šimtadienių laikas. Šią dvyliktokams svarbią šventę, primenančią, jog iki egzaminų beliko vos 100 dienų, jau šiandien švęs Darbėnų, Jurgio Pabrėžos, Salantų gimnazijų, Kartenos vidurinės mokyklos abiturientai.


Jau tapo įprasta, kad skatinant mokinių savivaldą, mokyklose yra renkamas prezidentas, kurio pareiga – domėtis mokinių problemomis, ieškoti jų sprendimo būdų, bendradarbiauti su mokytojais bei formuoti mokyklos įvaizdį. Jurgio Pabrėžos gimnazijoje atsakingas ir sunkias prezidentės pareigas atlieka 16-metė dešimtokė Ieva Barkauskaitė.


Karolina Pauliutė, 17 metų:

- Sutikčiau, nes norėčiau išbandyti savo jėgas, įveikti baimes. Būtų įdomu pasitikrinti, ar esu drąsi. Galbūt televizinio projekto dėka atrasčiau savo paslėptus, man dar nežinomus talentus, o gal net ir savo antrąją pusę.

Kazys Lukošius, 16 metų:

- Nemanau, kad man patiktų tiesioginis eteris, tai, kad būčiau nuolat filmuojamas. Esu įsitikinęs, kad realybės šou veiksmas yra surežisuotas, jame mažai tikrų įvykių, emocijų. Todėl dalyvauti nesutikčiau. Nors prisipažinsiu, kad tokias laidas kartais žiūriu, tačiau ten dalyvaujantys žmonės man nėra pavyzdys.

Elena Šopagaitė, 17 metų:

- Dalyvauti realybės šou nesutikčiau. Tokių laidų nežiūriu, manau, kad tai yra kvailas dalykas. Realybės laidas žiūri nebent tie, kurie neturi įdomesnių užsiėmimų. Realybės šou dalyvaujantys žmonės nori šlovės, galbūt jiems trūksta dėmesio. Beje, pažįstu vieną žmogų, kuris dalyvavo realybės šou, - tai mano draugės dėdė.

Neringa Liepytė, 16 metų:

- Nesutikčiau dalyvauti tokiuose šou, nes manau, jog tam reikia drąsos, o pačiai jos trūksta. Realybės šou yra geras dalykas, nes čia žmonės išpopuliarėja, sužino, ko nori iš gyvenimo. Viena mano draugė dalyvavo Lietuvos talentuose – jai patiko.

Loreta Paulikaitė, 17 metų:

- Žiūriu realybės projektus per televiziją. Man įdomu stebėti, kaip atsiranda, formuojasi naujos pramogų pasaulio žvaigždės. Sutikčiau dalyvauti ir pati – labiau pažinčiau save, pelnyčiau žmonių meilę ir pagarbą.

Justė Paksaitė, 14 metų:

- Nedalyvaučiau, nes ten viskas surežisuota, todėl kvaila. Jokių realybės šou nežiūriu, yra naudingesnės ir įdomesnės veiklos, o tokios laidos - tik laiko švaistymas. Realybės šou yra kuriami dėl pelno, tai komerciniai produktai. Šou ne tik nežiūriu, bet apie juos net nekalbame su draugais.

Simonas Sungaila, 15 metų:

- Ar dalyvaučiau, priklausytų nuo to, koks tai būtų šou. Visai norėčiau sudalyvauti kokiame nors išlikimo šou, išbandyčiau savo jėgas. Mano požiūris į realybės šou yra palankus. Manau, kad dažniausiai žmonės juose dalyvauja dėl pagrindinio prizo. Realybės šou kuriami tam, kad žmonės smagiai praleistų laiką, tai pramoga žiūrovams.

Gražvydas Gujis, 17 metų:

- Realybės šou dalyvauti nenorėčiau ir turbūt niekada nesutikčiau, net jei ir labai kalbintų. Mano nuomone, televiziniai projektai, vadinami realybės šou, nėra įdomūs ar kažkuo naudingi. Tokių laidų nežiūriu.

Kalbino Gintarė PAULAUSKAITĖ ir Laura SAUDARGAITĖ

"P. n." akademijos nariai


Komentaras kainuos penkiaženklę sumą

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Teisėtvarka

Kretingiškis 55 metų Alvydas Milieška išgirdo Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendį – dėl to, kad komentaru internete jis įžeidė automobilių techninės apžiūros inspektorių 53 metų Augustiną Trakį, A. Milieška turės sumokėti 1 tūkst. 300 Lt baudą bei nukentėjusiajam atlyginti 9 tūkst. 577 Lt turtinės ir neturtinės žalos. Tiesa, A. Milieška dar turi galimybę šį nuosprendį apskųsti.

Iki šiol neteistas ir administracine tvarka nebaustas buvęs policininkas A. Milieška į teismo kaltinamųjų suolą pateko po to, kai 2012 metų rugsėjo 12 dieną internete parašė komentarą: „Pažiūrėkit, kas Kretingoje darosi. A. Trakys be 100 litų nepraleis nė vienos mašinos apžiūros“. Šis buvo suraitytas po straipsniu apie tai, kad Šilutės kontrolieriai įtariami paėmę kyšius už techninę apžiūrą. Po šio komentaro A. Trakys buvo perkeltas dirbti į Klaipėdą, jam buvo paskirta didesnė asmeninė kontrolė.

A.Milieška prisipažino kaltu dėl to, kad įžeidė savo pareigas einantį viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį, per teismo posėdį jis A.Trakio atsiprašė.


Policijos pareigūnai primena, kad belikę mažiau negu metai, kai dar galima suspėti užregistruoti turimus neregistruotus ginklus.


Klaipėdoje įvykusiame Lietuvos vaikų, jaunučių, jaunių ir suaugusiųjų kata čempionate geriausiai iš 4 kretingiškių karatekų pasirodė Laura Žvaginytė – ji savo debiutinėse varžybose kata rungtyje iškovojo vicečempionės vardą.


Sportas – vardan geresnės savijautos

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sportas

Kretingiškė šokių mokytoja Vitalija Venclovaitė šiandien jau gali kalbėti apie pasisekusią idėją - skatinti moteris sveikai gyvensenai: prieš metus jos įkurtą „Talijos studiją“ lanko apie 60 įvairaus amžiaus moterų, kurios ne tik susirenka pajudėti, pasimankštinti, bet patiria ir bendravimo, sportavimo kartu džiaugsmą, pailsi nuo šeimos ir namų rūpesčių.


Klaipėdos „Neptūno“ sporto arenoje surengtame II šeimų krepšinio turnyre treneriui Vladui Knašiui atminti dalyvavo ir mūsų rajono atstovė - Stonkų šeima, kuri finale pralaimėjo švėkšniškiams Stoniams.


Darbėnuose surengtame šventiniame turnyre varžėsi 17 komandų, kurios per dieną sužaidė net 44 varžybas.


Kretingos rajono savivaldybė šių metų vasario 20 d. paskelbė konkursą Švietimo skyriaus vedėjui parinkti. Pretendentų į vedėjo pareigas dokumentai priimami iki šių metų kovo 5 d. Konkursas turėtų įvykti per 30 kalendorinių dienų nuo paskutinės dokumentų priėmimo dienos.

Švietimo skyrius be vedėjo liko, kai iš šių pareigų 2012 m. gruodžio 14 d. skandalingai pasitraukė Dalia Martišauskienė.

„P. n.“ informacija


Mažins etatų, didins darbo efektyvumą

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Naujienos

Kretingos rajono savivaldybės administracija mažina darbuotojų etatų skaičių, keičia administracijos struktūrą: naikina ir jungia kai kuriuos skyrius. Administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko teigimu, svarbiausias administracijos struktūros pakeitimo tikslas yra, kad administracija efektyviau dirbtų. Keičiant struktūrą planuojama panaikinti 3,5 etato.


Rajono Plėtros tarybai teko galutinai apsispręsti: statyti ar ne priestatą Grūšlaukės pagrindinės mokyklos valgyklai. Bendru sutarimu buvo prieita nuomonės, jog, nebekoreguojant turimo techninio projekto, kuris Savivaldybei kainavo per 30 tūkst. Lt, leisti statyti perpus mažesnį priestatą ir skelbti statybų konkursą bendrai su projektavimu.


Numato steigti Vydmantų seniūniją

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Naujienos

Nors idėja steigti Vydmantų seniūniją biudžetui papildomai kainuos beveik 200 tūkst. Lt kasmet, rajono Plėtros taryba, motyvuodama, jog Savivaldybė turi kuo geriau tenkinti žmonių poreikius, tegu ir ne vieningai, tačiau nusprendė steigti šią instituciją. Vis dėlto galutinį sprendimą – steigti ar ne Vydmantų seniūniją – turės priimti rajono taryba.


Senoji Kretinga atgyja internete

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės

Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas jau antrus metus atlieka atsakingą darbą – 1839 - 1939 m. nuotraukose užfiksuotą senąją Kretingą jis perkelia į tarptautinį muziejų tinklalapį. Istorikas suskaitmenins ir pasaulio visuomenei pateiks per 1 tūkst. fotografijų, kuriose dominuoja grafų Tiškevičių giminė.


Dėkingumą sumezga ir išdalija

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės

Apie tokius žmones, kaip 73-jų Genovaitė Sėmėnaitė, yra sakoma, kad jų gyvenimas netilptų net į kelis romanus. Lyg bangų mūšos, likimo ji nesyk buvo iškelta ir nublokšta - žvelgė mirčiai į akis ir vėl kėlėsi. Senos palangiškių giminės palikuonė šiandien dėkoja Dievui už gyvenimą, o onkologinių ligonių bendruomenei – už bendrystę ir dovanoja kojines, kurių jau primezgė per 400 porų.


Darbėniškė 75-erių Nijolė Pudžmienė sako, kad sudegino daugelį ankstyvos jaunystės nuotraukų ir niekada per daug niekam nepasakojusi apie savo, kaip lengvaatletės, sportinius pasiekimus. Buvusi šalies rinktinės narė, daugelį metų dirbusi prancūzų kalbos mokytoja, tikino, kad savo mokiniams stengėsi rodyti pavyzdį ne pagyromis apie pelnytus medalius, o savo darbu, patarimais ir prasmingai išnaudotu laiku.


Balandžiai keri grožiu ir išmintimi

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Mūsų žmonės

Nuo vaikystės balandžių grožiu ir išmintimi besižavintis grūšlaukiškis Stanislovas Letkauskas šiandien jų savo ūkyje suskaičiuoja daugiau kaip šimtą. Nors vyrui tenka įdėti daug jėgų ir laiko šių paukščių priežiūrai, tačiau S. Letkauskui nėra nieko gražiau, kaip stebėti tarsi danguje pakabinto balandžio šokį.


Gidai atranda Kretingą

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Mūsų žmonės

Vakar Kretingos Turizmo informacijos centras surengė Tarptautinės gido dienos minėjimą. Į susitikimą su Kretingos gidais atvyko ir jų kolegos iš Palangos bei Klaipėdos.


Ketina atstatyti šventąjį Florijoną

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės

Senieji žmonės dar atsimena tarpukariu J.K.Chodkevičiaus gatvėje, netoli dabartinio Savivaldybės pastato, privačioje valdoje priešais daugiabutį, stovėjus šventojo Florijono - ugniagesių globėjo ir gelbėtojo nuo gaisrų – skulptūrą. Ją vėl ketinama atkurti Kretingos rajono paveldosaugininko Algirdo Mulvinsko rūpesčiu.


Ne per seniausiai įvairiaspalviais rūbais vilkinčios „čigonės“, raudonskruostis Lašininis ir perdžiūvėlis Kanapinis, „Drum Fever“ būgnininkai ir „Žažumbrio slibinai“ – visi būriu vijo žiemą iš bendrovės „Ivabaltė“ kiemo. Šio sambūrio kaltininkas – naujos kartos kombainas „Fendt 6335 C“, kurio pažiūrėti ir įvertinti į Kėdainių rajone įkurtą „Ivabaltės“ technikos prekybos ir aptarnavimo centrą suvažiavo apie 300 žemdirbių iš įvairių Lietuvos vietovių, šventėje dalyvavo ir bendrovės partneriai, bičiuliai, žurnalistai.


užtikrino vakar į Kretingą atvykęs žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna. Ministras ir jį lydėję ministerijos, kitų su žemės ūkiu susijusių tarnybų vadovaujantys asmenys Kretingos verslo ir technologijos mokykloje susitiko su Kretingos bei aplinkinių rajonų ūkininkais. Susitikime dalyvavo Kretingos rajono savivaldybės vadovai ir kretingiškių išrinkta Seimo narė Jolita Vaickienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas