|
|
|
(713) 2013-02-01Vėl susirūpino pūvančia Tiškevičių koplyčia
Po nevykusio restauravimo vis dar visuomenės poreikiams nenaudojamą grafų Tiškevičių koplyčią senosiose Kretingos miesto kapinėse bus bandoma tvarkyti iš naujo. Nemaža lėšų tam – per 700 tūkst. Lt - Kretingos rajono savivaldybė tikisi gauti iš Norvegijos. Susizgribo besibaigiant garantijai Galimybė sutvarkyti vieną ryškiausių kultūros paveldo objektų mūsų mieste – Tiškevičių koplyčią, pro kurią kasdien praeina ir pravažiuoja kretingiškiai bei svečiai, atsirado Kultūros ministerijai paskelbus apie išvien su partneriu - Norvegijos kultūros paveldo direktoratu - numatytą įgyvendinti programą „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“. Tikintis paramos iš šios programos, vėl ketinama imtis tvarkyti rūsius ir atkurti viršuje esantį altorių. Grafų Tiškevičių koplyčią, kur ilsisi jų šeimos palaikai, buvo pradėta restauruoti prieš dešimtmetį. Restauravimo darbams tada buvo išleista 272 tūkst. Lt. Juos atliko bendrovė iš Klaipėdos „Pamario restauratorius“, o finansavo Kultūros paveldo departamentas išvien su Kretingos rajono savivaldybe. Tačiau jau 2009-aisiais, besibaigiant penkerių metų garantiniam koplyčios restauravimo darbų terminui, buvo susizgribta, kad koplyčia jau gerokai supuvusi iš vidaus – dėl pastate tvyrančios drėgmės nuo sienų gabalais krito tinkas, drėgmė veržėsi pro pamatus. Paaiškėjo, kad brokas atsiradęs dėl to, jog pirmiausia neatlikus koplyčios rūsio ventiliacijos bei hidroizoliacijos darbų, buvo imtasi restauracijos. „Kol dirbo restauratoriai, rūsyje veikė įranga, kuri ištraukdavo drėgmę. Restauratoriai išvyko ir išsivežė mechanizmus, o drėgmė kaupėsi ir pamažėle ardė sienas. Taip per keletą metų vidus visai supuvo“, - kalbėjo šią problemą tuomet iškėlęs Kretingos rajono savivaldybės paveldosaugininkas Algirdas Mulvinskas. Paveldo objektą stumdė tarpusavyje Koplyčios raktus šiandien valdo Kretingos muziejus ir Kretingos savivaldybės Kultūros skyrius, tačiau miesto svečiams šį kultūros paveldo objektą šiurpu rodyti. Pradėjus aiškintis, kas dėl to kaltas – projektuotojai, nekokybiškai darbus atlikę restauratoriai ar koplyčios neprižiūrėję šeimininkai, - prasidėjo stumdymas: niekas netgi nebenorėjo būti jos šeimininku. Koplyčios restauravimo iniciatyvos ėmėsi Kretingos muziejaus vadovė Vida Kanapkienė. „Norėjome, kad koplyčią atiduotų muziejui, tačiau Savivaldybė su tuo nesutiko. O dar anksčiau buvo pareikštas noras koplyčią perduoti broliams pranciškonams, nes ji pastatyta parapijos kapinėse“, - tvirtino ji. Visgi buvo nuspręsta, kad koplyčia, kaip kultūros paveldo objektas, priklauso valstybei ir ja pasirūpinti privalo Savivaldybė.
Ar sirgdami einate į darbą?
Bedarbiai - į talką įmonėms ir seniūnijoms
Šiemet Kretingos mieste bei seniūnijose Darbo biržos organizuojamus viešuosius darbus dirbs 350 suaugusių asmenų bei 28 moksleiviai. Daugiausiai iš jų – 80 bedarbių – talkins komunalininkams.
Atidėjo eksperimentą dėl pašalpų skirstymo
Kretingos rajono savivaldybė, dar pernai gruodį apsisprendusi dalyvauti valstybiniame eksperimente, kurio esmė – patiems skirstyti socialines pašalpas, šiemet sužinojo, kad šis projektas Lietuvoje sustabdytas.
Gyvybės kaina – 20 litų
Žvejys Artūras Barasa sako, jog naujas Aplinkos ministerijos išleistas įstatymas, kad visi žvejai žvejybos vietoje privalo turėti smaigus, yra logiškas sprendimas, siekiant žūklės mėgėjų saugumo. Visą gyvenimą žvejojantis 56-erių salantiškis pats patyrė, kad paprastas įrenginys, kainuojantis vos 20 Lt, gali išgelbėti gyvybę.
Šilumos tinklus gydys nepriklausomu veiklos auditu
Kretingos rajono savivaldybės uždarosios akcinės bendrovės Kretingos šilumos tinklai veikla nepatenkinti rajono tarybos politikai vakar vienbalsiai nusprendė atlikti įmonės ūkinės veiklos auditą.
Jokūbavo darželio grupėje dar yra laisvų vietų
Šie mokslo metai yra pirmieji, kai Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinės mokyklos pastate renovuotose patalpose veikia 3-6 metų vaikų grupė. Kretingoje esant perpildytiems darželiams, grupę Jokūbave lanko 15 vaikų ir čia dar yra 5 laisvos vietos.
Likti vieniems prieš gimdymo stebuklą
„Girdžiu sakant, kad gimdymas namuose tėra mados dalykas. Anaiptol - kokią moterį priversite „dėl mados“ gimdyti namuose, jei ji to nenorės?“ - sakė padvariškė Rima Brundzienė, su vyru Ramūnu auginanti keturias atžalas, ir visos jos pasaulį išvydo namuose.
Patyčios skiriasi nuo pajuokavimo
„Patyčios neturi teigiamų pasekmių ir jos neužgrūdina žmogaus, iš kurio tyčiojamasi. Todėl labai svarbu nenumoti ranka ir nepalikti situacijos savieigai“,- teigė „Vaikų linijos“ psichologė Marina Mažionienė, kuri akcentavo, kad patyčiose dalyvauja ne du – trys asmenys, bet visa žmonių grupė. Būtent nuo stebėtojų reakcijos ir gali priklausyti, ar patyčios bus tęsiamos.
Po renovacijos taps modernia globos įstaiga
Padvarių globos namų pirmojo ir trečiojo korpusų inžinerinių sistemų modernizavimo darbai jau įgiję pagreitį, tačiau įstaigos vadovė Rima Narmontienė mano, kad pabaigtuves švęs tik rudeniop. Galutinai pabaigus renovaciją, globos namai taps modernia šalies įstaiga.
Perspėja dėl netikrų pinigų
Per pastarąsias dienas Kretingos rajone nustatyti trys atvejai, kai buvo aptiktos netikros 50 Lt kupiūros – policija žmones įspėja būti atsargiems ir pasitikrinti gaunamus pinigus.
Užsieniečių mūsų rajone – mažiau
Per 2012 metus Kretingos rajone užsieniečių skaičius sumažėjo 11, palyginus, kiek jų buvo 2011 metais. Nors imigracijos tendencijos nesikeičia, tačiau pastebima, kad darbo tikslais į mūsų šalį beatvyksta mažiau užsieniečių. Iš viso Kretingos rajone gyveno 106 užsieniečiai, iš jų: 44 su leidimais nuolat gyventi, 39 su leidimais laikinai gyventi, likę turi įgiję ES pažymas. Kretingos rajono policijos komisariato Migracijos poskyrio viršininkas Rimantas Urbonas pateikė duomenis, kad pastaruoju metu mūsų rajone gyveno 38 Rusijos piliečiai, 10 – Ukrainos, 8 – Vokietijos, 6 – Latvijos, 5 – Indijos, po 4 – Baltarusijos bei Italijos, 3 – Rumunijos ir po 2 - Kazachstano bei Pietų Afrikos Respublikos. Kretingos rajone gyvena ir po vieną Kinijos, Pakistano, Ruandos, Uzbekistano, Irako, Izraelio, Nigerijos, Švedijos, Lenkijos, Suomijos, Olandijos, Estijos, Norvegijos bei Didžiosios Britanijos pilietį.
„P. n.“ informacija
Nustebino pažeidėjų mastas
Porą rytų Kretingos mieste patruliavę policijos pareigūnai įsitikino, kad geranoriški prašymai nešioti atšvaitus mokiniams greitai išgaruoja iš galvų – iš viso per 3 valandas trukusį tikrinimą buvo nustatyti 124 pažeidėjai. „Tokio rezultato tikrai nesitikėjome: juk pareigūnai nuolat bendrauja su mokiniais ir jiems primena atšvaito svarbą. Be to, mokiniams esame išdaliję šimtus atšvaitų. Dabar matome, kad turime imtis griežtesnių priemonių“,- sakė Kretingos rajono Viešosios policijos skyriaus viršininkas Algirdas Budginas. Pėstiesiems, kurie tamsiu paros metu gatvėje pasirodo be atšvaito, gresia 80 - 140 Lt bauda. Už šį administracinį pažeidimą atsakomybė taikoma nuo 16 metų, tad pažeidėjams, kuriems yra 16 - 18 metų, gresia 40 Lt bauda. Už jaunesnio amžiaus nepilnamečių pažeidimus protokolai bus surašyti jų tėvams. Policijos pareigūnai įspėja, kad tokie reidai ateityje bus organizuojami dažniau.
„P. n.“ informacija
KRETINGOJE Lazdynų g. gyvenantis A.K. pranešė, kad 2012 metų gruodžio mėnesio pradžioje pastebėjo, jog iš buto dingo auksiniai papuošalai. Butas be laužimo žymių, saugomas privačios saugos tarnybos. Įvykio aplinkybės ir padaryta žala tikslinami. Savanorių g. gyvenanti M.Š. pranešė, kad sausio 28 dieną pastebėjo, jog sugadinus durų sklendę, patekta į jai priklausantį sandėliuką namo rūsyje ir pagrobti keturi elektriniai šildytuvai, neįgaliojo vežimėlis bei skalbimo mašina „Riga“. Žala – 1,3 tūkst. Lt.
Parengė Dovilė URNIKIENĖ
Mažiausiai gaisrų būta Salantuose
Apžvelgiant 2012 metų gaisrų statistiką mūsų rajone, išsiskiria Salantų miesto seniūnija, kuri iš seniūnijų patyrė mažiausiai gaisrų – tik vieną. Iš viso per praėjusius metus mūsų rajone buvo 118 gaisrų, ir tai yra 8 gaisrais mažiau negu per 2011 metus.
|
|
