Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar ketinate savanoriškai registruotis į karo komendantūrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(705) 2013-01-04

Skendęs vaikas neišgyveno

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Įvykis

Skęndusį berniuką gelbėjo Kretingos ir Palangos ugniagesiai-gelbėtojai.

Penktadienį per pietus Vydmantuose tvenkinyje skendo vaikas. Kaip įtariama, 13-metis įlūžo užlipęs ant ledo. Kretingos ir Palangos priešgaisrinių tarnybų gelbėtojai vaiką iš vandens ištraukė be sąmonės. Kretingos ligoninėje apie pusę keturių vakaro berniukas mirė.

Pranešimą apie skęstantį vaiką gelbėtojai gavo apie 12 val. 36 min. Berniuką gelbėtojai medikams perdavė 12 val. 57 min.

Skęstančio vaiko šauksmą išgirdo Žibalės gatvėje gyvenantis Vladas Zagorskas. Į įvykio vietą atbėgęs vyras iš pradžių pats bandė ištraukti berniuką. Tačiau pamatęs, kad nepajėgs išgelbėti skęstančiojo, vydmantiškis išbėgo pas kaimynus kviesti pagalbos.

Iš karto po nelaimės 13-metis buvo paguldytas į Kretingos ligoninės reanimacijos palatą, tačiau neišgyveno.

Vaikas, pasak liudytojų, palei tvenkinį vaikščiojo vedžiodamas šunį.


„Tereko“ auksas

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Pirmas puslapis

Lietuvos 2012 metų gaminio aukso medalį, kuris „Tereko“ įmonei jau yra penktas, Juozui Maksvyčiui (viduryje) įteikė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis (kairėje) ir Premjeras Algirdas Butkevičius.

Įmonėje „Terekas“ Kretingoje pagaminta PET taros pūtimo mašina „LITO 4/3 Universal“ pelnė Lietuvos metų gaminio 2012 aukso medalį.

Pūtimo mašiną „LITO 4/3 Universal“ sukonstravo ir pagamino „Tereko“ specialistų komanda, kuriai vadovauja kretingiškis inžinierius Bronius Bladžius. Kuriant auksinį Lietuvos pramonininkų konfederacijos medaliu apdovanotą mašiną dirbo apie 22 žmones. „Lito 4/3 Universal“ iškeliavo į Kanadą. Mašina pritaikyta ne tik standartiniams, bet ir nestandartiniams buteliams iš plastmasės gaminti. Pūtimo mašiną gamybos vietoje Kanadoje instaliavo iš „Tereko“ atvykę jos kūrėjai. „Esu jiems dėkingas ne tik už šį gaminį, bet ir už pastovų ir sėkmingą įmonės augimą jau antrą dešimtmetį, už „Tereko“ produkcijos pasaulinį pripažinimą. Savo gaminius eksportuojame į Kanadą, Farerų salas, Olandiją, kitas Europos šalis. Vasarą vien į Švediją po 50 specifinės taros prikrautų sunkvežimių kiekvieną mėnesį išveždavome. Dabar irgi eksportuojame į Švediją, Norvegiją, tik dėl sezoniškumo eksporto srautas yra mažesnis“, - kalbėjo bendrovės „Terekas“ vadovas ir savininkas Juozas Maksvytis.

Tam, kad užkariautų ir taip sočias pasaulio rinkas, įmonė iš Kretingos investuoja į inovacinius gaminius, technologinę plėtrą. Pernai į PET mašinų gamybą ir metalo apdirbimo įrangą „Terekas“ investavo 5,7 mln. Lt. Įmonėje buvo įrengtas visiškai naujas metalo apdirbimo cechas. „Toks cechas buvo būtinas, nes vienam įrengimui pagaminti reikia apie 1,5 tūkstančio skirtingų detalių iš metalo“, - pastebėjo J. Maksvytis. Dalį – 1,6 mln. Lt iš 5,7 mln. Lt - investicijos įmonė skyrė laboratorinei įrangai – įrengimų prototipams gaminti. Būsimo gaminio prototipas testuojamas metus – dvejus, kol jį galima gaminti pardavimui.

Laboratorinės įrangos projektui „Terekas“ gavo Europos Sąjungos paramą. Iš Europos regioninės plėtros fondo „Intelektas LT plius“ programos įmonei buvo kompensuota 60 proc. laboratorinės įrangos išlaidų. ES šia parama skatina Lietuvos valstybės įmones investuoti inovaciniams gaminiams, paslaugoms ar procesams kurti reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą kad stiprėtų šalies ūkio konkurencingumas, augtų ekonomika. Parama siekiama didinti mokslo, technikos pažangos efektyvumą privačiame sektoriuje bei stiprinti šiame sektoriuje mokslo ir technikos pažangos bazę. Bendrovėje „Terekas“ yra puiki dirva šiai paramai ir jos tikslams pasiekti. Tą liudija ne tik praėjusių metų įmonės veiklos įvertinimas: 2012 metų gaminio aukso medalis yra jau penktas „Tereko“ gaminių auksinių apdovanojimų, kuriuos teikia Lietuvos pramonininkų konfederacija kartu su Lietuvos Vyriausybe, kraitėje.


Valentinas Dilginas:

- Klaipėdoje buvo toks vaizdas ir jausmas, kad eina fronto linija. Net karinė dvasia atgijo. O tai jau reiškia, kad fejerverkų yra per daug, nėra atsakomybės. Šaudo visi, kas tik nori ir kur tik nori. Reikėtų paviešinti statistiką, kiek žmonių per naujuosius nukenčia nuo fejerverkų. Parduodant šventinius sprogmenis reikėtų atsižvelgti ne tik į amžių, bet ir į psichinę, fizinę pirkėjo būklę.

Jolanta Gelumbickienė:

- Jautėmės saugiai. Gyvename nuosavame name, turime mažų vaikų, todėl elgiamės labai atsargiai. Baisu būtų, jei naujuosius sutikčiau daugiabutyje – kiemuose šaudyti fejerverkus labai pavojinga, gali sprogti po kojomis, įlėkti į balkoną. Iš tiesų fejerverkus turėtų leisti šaudyti tik erdviose vietose, ypač derėtų auklėti jaunimą, kuris su sprogmenimis elgiasi neatsargiai.

Albertas Balsevičius:

- Buvo gražu pažiūrėti. Tačiau galvoju, kad reikėtų riboti šaudančiųjų fejerverkus amžių. Kai kuriose šalyse juos šaudo tik profesionalai, paprastiems žmonėms pirkti fejerverkus uždrausta. Gal ir gerai – mažiau pinigų išlekia į orą. Pats niekada neperku fejerverkų – ne todėl, kad pavojinga, bet todėl, kad gaila iššvaistytų pinigų.

Juzefa Juzėnienė:

Per patį vidurnaktį tikrai nesmagu – atrodė, kad žiežirbos ir fejerverkų dalys nukris į kiemą ar po kojomis. Didžiuosius fejerverkus reikėtų parduoti tik profesionalams, eiliniams gyventojams palikti tik mažus, nepavojingus. Nesistebiu, kad visi nori šaudyti fejerverkus. Per gimtadienį pati išbandžiau – tikrai smagu ir įdomu.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Salantų gimnazijos iniciatyvių mokinių klubas kartu su mokyklos dailininkais savo miestui padovanos dovaną – atnaujins ir išpieš Salantų centre, Turgaus aikštėje stovinčias metalines šiukšliadėžes.


Socialiai remtini neskuba kraustytis į kaimą

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Aktualijos

Kretingos rajono savivaldybės tarybos narių pasiūlytas eksperimentas socialiai remtiniems asmenims apgyvendinti pirkti namus kaime neina kaip per sviestą.


Kretingiškių gimė ir mirė apylygiai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos

Kretingos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Nijolė Katkuvienė pasidžiaugė, jog šiemet gimė ir mirė panašus skaičius gyventojų, o, lyginant su 2011 metais, mirčių gerokai sumažėjo.


Aptarė vaikų socializaciją

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Švietimas
Šiandien rajono Švietimo skyriuje ketvirtą kartą vyksta rajoninė konferencija „Vaikų socializacijos veiklos programų įgyvendinimas rajono mokyklose 2012 metais“. Pedagogai iš 20 rajono ugdymo įstaigų pristatys per metus vykdytą praktinę veiklą, susijusią su vaikų socializacija.


Šį mėnesį rajono tarybos posėdyje bus pristatyta Kretingos rajono visuomenės sveikatos stebėsenos 2011 metų programos ataskaita. Ji, pasak Savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Vandos Verbutienės, didelių staigmenų nepateikė: duomenys - stabilūs.


Vienoje komandoje – su pareigūnais

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata

Mokiniams tikra staigmena tapo, kai jie, atvykę į Kretingos sporto mokyklos salę dalyvauti renginyje, pamatė, kad užduotis teks atlikti su naujais komandos nariais – policijos pareigūnais. Tad ne rezultatai, o azartas ir bendras komandinis darbas tapo svarbiausiu šio susitikimo dalyvių tikslu.


Vytautas Ragainis:

- Įsivaizduoju – kiaulienos, jautienos valgau labai retai. Būna, kad mėsos pavalgau tik kartą per savaitę. Mieliau renkuosi vištieną ir triušieną – ji neriebi, todėl sveikesnė. Sprendimą valgyti mažiau mėsos priėmiau dėl sveikatos problemų. Pajaučiau, jog apribojus mėsą, pagerėjo savijauta, numečiau daug svorio.

Aldona Karčauskienė:

- Neįsivaizduoju. Mėsos valgau beveik kasdien – mėgstu kiaulieną, paukštieną. Specialistai sako, kad dažnai valgyti mėsą nėra sveika. Tačiau jei visko ir visų klausysi, nebeliks nei ką valgyti, nei ką gerti.

Vytautas Rentauskas:

- Nesu bandęs gyventi be mėsos. Tačiau būna dienų, kai jos nevalgau. Rekomendacijų ir kalbų apie sveiką ar nesveiką mitybą nesiklausau – valgau tai, ko norisi. Manau, taip yra teisingiausia.

Lietuvos vegetarų draugijos pirmininkės Ksaveros Vaištarienės komentaras:

- Mityba būna mišri ir vegetarinė - be mėsos, pieno, kiaušinių. Jei žmogus atsisako vien mėsos, jis vadinamas vegetaru. Tie, kurie nevalgo mėsos, tačiau vartoja pieno produktus, vadinami lakto vegetarais. Valgantys kiaušinius yra ovo vegetarai.

Atsisakę mėsos, pieno produktų yra veganai. Yra atsiradusi ir dar viena mitybos srovė – žaliavalgystė. Žmogus eina į priekį ir mišri mityba ateities neturi. Tie, kurie norės gyventi ilgiau, sveikiau ir kokybiškiau, rinksis ne mišrią mitybą, o vegetarizmą, veganizmą ar žaliavalgystę.

Šiais laikais mėsa nebėra tokia, kokia ji buvo prieš šimtą metų. Vartojimo pramonė atvedė iki to, kad mėsiniai gyvūnai auginami šeriant jų augimą skatinančiais hormonais. Tokia mėsa yra užteršta ir jos derėtų atsisakyti. Mėsos baltymus galima pakeisti augaliniais baltymais. Tuo labiau, kad baltymų per dieną mums reikia vos 100 gramų. Tai gali būti lęšiai, pupelės, pupos, grybai.

Gyvuliniai baltymai turi purino bazių, kurios tarsi pripratina žmogų prie mėsos – jis jos nori, organizmas reikalauja. O tai jau yra vergija, žmogus nėra laisvas.

Gyvulinės kilmės baltymai rūgština kraują, o rūgštus kraujas yra ligų šaltinis. Augaliniai baltymai kraują šarmina. Nereikia piktnaudžiauti ir pienu – nuo jo kalkėja kraujagyslės ir jau 12 metų vaikai serga akmenlige.

Gydytojai nekalba apie limfą, kuri yra visų mūsų ląstelių auklė, maitintoja. Nuo gyvulinių baltymų limfa tarsi sustingsta, nebeatlieka savo vaidmens, todėl ląstelės pradeda vėžėti. Augalinis maistas užkerta kelią vėžiniams susirgimams.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Įkvepiantis alternatyvaus šokio tandemas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata

Kvapą gniaužia įspūdis, pamačius neįprastai šokantį tandemą – cerebriniu paralyžiumi sergančią Kretingos dienos veiklos centro lankytoją 32-jų baubliškę Sandrą Lukauskaitę bei šio centro fizinės medicinos reabilitacijos slaugytoją Ievą Šimkutę. Moterys neseniai parengė alternatyvų šokį, kurį pavadino „Prisilietimas“.


Regis, visuomenėje neginčijamas tapo dažnai girdimas patarimas darbo problemų neparsinešti į namus, o asmeninio gyvenimo įvykių – į darbą. Tačiau savo jausmus ir emocijas „sudėlioti į lentynėles“ nėra taip paprasta – apie tai „Sveikatos“ pokalbis su „Jaunimo linijos“ Klaipėdos padalinio vadove Indre Gaudiešiute.


„Dėl nugaros negalavimų skundžiasi ne tik pagyvenę žmonės, kaip dažnai yra manoma. Stuburo traumas pavadinčiau jaunų žmonių liga“,- sakė Respublikinės Klaipėdos ligoninės Neurochirurgijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Renata Petrauskienė, kuri Jurgio Pabrėžos gimnazijos vyresniųjų klasių gimnazistams skaitė paskaitą, patardama, kaip saugoti savo sveikatą ir kaip atpažinti galvos bei stuburo traumų simptomus.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGA

MIŠKO g. gyvenanti R.M. (gim. 1985 m.) pranešė, kad 2013 metų sausio 1 dieną namuose ją smaugė bei sumušė, suduodamas kumščiu apie 5 kartus į įvairias galvos vietas, draugas D.M. (gim. 1984 m.). Dėl patirtų sužalojimų R.M. kreipėsi į Kretingos miesto ligoninės priėmimo skyrių ir tolimesniam gydymui buvo išvežta į Klaipėdos m. universitetinę ligoninę. D.M. buvo sulaikytas ir uždarytas į Kretingos r. PK areštinę.

„P. n.“ informacija


Du aukso ir šeši sidabro medaliai – tiek jų Kretingos karatekos iškovojo Vilniuje įvykusiose miesto taurės varžybose. Jose kovojo per 500 dalyvių iš 8 Lietuvos klubų.


Kol kas – geriausiųjų trejete

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sportas

Kretingos sporto mokyklos krepšinio treneris Rimvydas Joneckis, apibendrindamas vieną iš sezono etapų – pasibaigusio I rato susitikimus, teigiamai įvertino savo auklėtinių – 1999 m. ir 1996 m. gimusių krepšininkų – rezultatus.


Kretingos sporto mokyklos krepšininkai, gimę 2000 m. ir treniruojami Arimanto Mikaločiaus, Kėdainiuose įvykusiame krepšinio turnyre „Pikenrolo taurė“ užėmė I vietą.


Nenykstanti sporto tradicija

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Sportas

Meras Juozas Mažeika bei Sporto skyriaus vadovai tradiciškai apdovanojo geriausius rajono sportininkus. Jais šiemet tapo Edgaras Slušnys, Aivaras Balsys, Jurijus Kurbangalijevas, Marina Šaulienė, Ramūnas Strazdauskas, Simonas Gorelis, Raimondas Alseika, Vytautas Ročys, Mantas Vitkauskas, Dalius Jocys.


Raguviškiuose gyvenančios Tatjanos Lukenskienės namuose jau ketvirtus metus iš eilės pražydo medėjantis alavijas, arba liaudiškai vadinamas alijošius.


Netrukus Kretingos rajono gatvėse pasirodys naujas policijos patrulių automobilis – prieš pat Naujuosius metus gautas „Nissan NV200“.


Panašu, kad kūdikio gimimu jaunus tėvus džiuginantis gandras pirmomis šių metų dienomis išėjo atostogų – Kretingos ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriuje ligi vakar dienos dar nebuvo gimęs pirmasis 2013 metų Kretingos rajono gyventojas ar gyventoja.


Norėtų gyvenvietės statuso, o ne kaimo

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Problema

Darbėnų seniūnijoje, Daubėnų soduose, gyvenantis Vaidotas Tamašauskas pageidautų, kad prie pagrindinio kelio Kretinga-Darbėnai būtų pastatytas ženklas su Daubėnų gyvenvietės nuoroda. Tačiau trukdo tai, kad tie sodai tėra menkai apgyvendinti.


Padaugėjo gaisrų

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Gaisrai

„Per tris šių metų dienas sulaukėme net penkių iškvietimų dėl užsidegusių suodžių kaminuose. Tai yra labai pavojinga, todėl net ir įpusėjus šildymo sezonui, gyventojų prašome išsivalyti kaminus. Taisyklės numato, kad tai privaloma padaryti kas tris mėnesius“,- teigė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas Rimantas Nagreckis.


„Net nekyla minties tingėti, kai laukia linijinių šokių treniruotė. Žinome, kad turime eiti, kad tada pasijusime geriau. Tai jau yra mūsų „liga“,- šmaikštavo pašnekovės, kurios jau ne vienerius metus lanko linijinius šokius Kretingoje bei patyrė, kad tai yra geriausias būdas išmankštinti kūną bei įgauti energijos, optimizmo.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas