Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(648) 2012-06-08

Pašalins „afganistaną“ - atstatys kultūros namus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Statybine laužaviete Kartenos centre pavirtę kultūros namai badė akis ir rajono politikams.

„Per ilgai Kartenos miestelyje užsitęsė šitas „afganistanas“. Todėl šiandien privalome galutinai apsispręsti – atstatyti ar ne kultūros namus, kad griuvėsių čia nebeliktų“, - į Kretingos rajono politikus, praėjusį antradienį atvykusius į Karteną nulemti kultūros namų likimą, kreipėsi meras Juozas Mažeika. Išvykdami 11 politikų vieningai balsavo už naujus kultūros namus vietoj griuvėsių krūvos.

Statybininkai pabėgo

Kartena, anot J.Mažeikos, yra pats karščiausias taškas, todėl į ją ir buvo numatytas pirmasis jo potvarkiu sudarytos darbo grupės dėl rajono kultūros įstaigų pertvarkos vizitas.

Kultūros paveldo teritorijoje esantys senieji Kartenos kultūros namai turėjo būti rekonstruoti, paliekant senąsias rąstines sienas.

Įgyvendinti šį projektą iš ES fondų gauta 1,28 mln. Lt, - išvien su Kretingos rajono savivaldybės dalimi statinio rekonstrukcijai skirta suma siekia 1,4 mln. Lt.

Konkursą statyti laimėjusi Klaipėdos statybos bendrovė „Klaista“ už 60 tūkst. Lt užsakė tyrimus, kad būtų nustatyta rąstų kokybė, kurie parodė, kad rąstai sutrūniję ir juos reikalinga keisti. Senąjį statinį išgriovę ir palikę laužą, statybininkai iš Kartenos išnyko kaip dūmas. Lūženų krūva riogso jau visus metus.

Tarybos narių nuomone, šiandien už 1,4 mln. Lt pastatyti kultūros namų tokių, kokie numatyti projekte, – neįmanoma, todėl reikalinga arba atsisakyti sumanymo, arba koreguoti projektą. Kultūros namus Kretingos rajono politikai jau anksčiau siūlė įkurdinti Kartenos mokykloje, kur nuspręsta atidaryti daugiafunkcinį centrą, tačiau tam nepritaria patys karteniškiai.


Kęstutis Drabuntas:

- Man saugu, nebijau vaikščioti po parkus, apsilankau visur po truputį. Miesto poilsiavietės yra populiari vieta susitikimams, jose būriuojasi, laiką leidžia draugai. Mano nuomone, Kretinga yra saugus miestas. Tik jame trūksta daugiau poilsio vietų – pavyzdžiui, sporto aikštelės. Jaunimas turėtų kur leisti laiką ir neužkliūtų kitų žmonių parkuose.

Tomas Šlimas:

- Man atrodo, kad saugios. Kartais leidžiu laiką prie pirmo ar antro Kretingos tvenkinių. Žmonių ten susirenka visokių – vieni tiesiog ilsisi, kiti išgėrinėja, jaunuoliai važinėjasi motoroleriais. Tačiau man tai netrukdo ir nekelia pavojaus. Nesu patekęs nei į muštynes, niekas manęs poilsiavietėse neužkabina.

Laura Adomaitytė:

- Saugios. Labiausiai mėgstu laisvą laiką leisti parke prie vasaros estrados – graži gamta, sutvarkyta aplinka. Vietos ten užtenka visiems – ir besilinksminantiems jaunuoliams, ir ramiai vaikščiojantiems suaugusiesiems. Tačiau sutemus Kretinga man neatrodo saugi – vengiu vaikščioti gatvėmis vakare.

Dovilė Norbutaitė:

- Prie tvenkinių jaučiuosi nesaugi – ten daug geriančių jaunuolių, baisu, kad vaikštančią su mažais vaikais gali užkliūti. Saugiau jaučiuosi parke prie namų – kol nesutemę. Parkas pilnas jaunimo. Kita vertus, kur jam leisti laiką. Norėtųsi, kad poilsio vietose dažniau patruliuotų policijos pareigūnai.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Šią savaitę 1,5 tūkst. vartotojų keletui valandų buvo likę be elektros. Šalia Vytauto gatvės einančią aukštos įtampos liniją pažeidė Klaipėdos regioniniams keliams priklausantis automobilis su strėle.


Sprendžia dilemą

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Aktualijos

Patarimo į Saugaus eismo komisiją kreipėsi Kretingos Marijono Daujoto vidurinės mokyklos direktorius Julius Gindulis, pasiryžęs spręsti problemą dėl transporto, kuriuo tėvai atveža vaikus į mokyklą, srauto sureguliavimo.


Sėkmę moksluose primins diplomai

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Švietimas

Besibaigiant mokslo metams Marijono Daujoto vidurinės mokyklos dešimtokė Gabrielė Berniūtė su pasididžiavimu gali žvelgti ir į savo pažymių knygelę, ir į diplomų aplanką. Tokį gali tekti įsigyti, nes vien per šiuos mokslo metus 16-metė įvairiuose mokslo konkursuose laimėjo keletą svarbių įvertinimų. Jų mergina pernelyg nesureikšmina, tačiau sako, kad šių metų sėkmė skatins stengtis ir kitais metais bei kovoti dėl naujų pergalių mokslo srityje.


„Žodis tapo kūnu“, - taip savo džiaugsmą pradėjus vykdyti projektą „Prakalbinkim medį“ išreiškė Kretingos kultūros centro direktorius Pranas Razmus. Idėją gamtinę erdvę prie Vaidilos skulptūros pritaikyti kamerinio pobūdžio kultūros renginiams centro direktorius brandino visus metus.


Skaitovė, renginių organizatorė, aktorė Birutė Laučienė – gerai žinomas mūsų miesto švenčių veidas. Jau per tris dešimtmečius po Kretingos kultūros centro skliautu skamba jos balsas – išraiškingas, skaidrus, lyriškas. Neseniai ši scenos meno puoselėtoja atšventė ir savo 60-mečio jubiliejų.


„Tobuliausia pastelinių spalvų gama išsiskleidžia per saulėlydį arba aušrą. Tai yra gamtos sukurtas paveikslas. Atrodo, imtum jį ir perkeltum į savo piešinius. Tačiau žmogui atkartoti tokį grožį yra neįmanoma“,- mano 24 metų rūdaitiškė dailininkė Gerda Tėvelytė Kretingoje, arbatinėje „Špitolė“ pristačiusi savo tapybos darbų parodą „Aušros giesmė“.


Liuda Varkojienė:

- Kad ir kaip besikeistų laikai ir visuomenė, kultūros paskirtis bei svarbiausia užduotis yra ugdyti žmogų, kad jis tobulėtų, suvoktų meno, grožio vertę. O ką daro dabartinė kultūra? Tarkime, televizija, kuri tam tikra prasme irgi galėtų skleisti kultūrą, daro atvirkščiai – tik slopina žmogaus gerą skonį, dvasingumą. Juk visos televizijos laidos yra suvulgarintos, vienodos, jose figūruoja tie patys veidai, veikėjai, kurie nieko naujo ir naudingo nebegali pasakyti. Geriausiu laiku, kai žmogus galėtų nemokamai, tik spustelėjęs mygtuką mėgautis kultūra, rodomi tik lėkšti veiksmo filmai. Geroms kultūros laidoms, skoningiems filmams paliekamas vėlus metas. Dar gerai, kad televizija nėra vienintelė erdvė, kurioje skleidžiama kultūra. Kretingoje turime kultūros centrą, kuriame kultūrinio peno ieškantis žmogus gali pamatyti spektaklių, pasiklausyti koncertų, aplankyti parodas. Kretingoje kultūros padėtis dar nėra beviltiška – rodomi ir visuomenei pataikaujantys spektakliai bei koncertai, tačiau yra pateikiama ir gero produkto, kuris plečia kretingiškių akiratį. Be to, netoli turime Klaipėdą, kurioje taip pat netrūksta tikros, prastam skoniui nepataikaujančios kultūros apraiškų.

Regina Zimblienė:

- Su besikeičiančia visuomene yra atsitikęs vienas paprastas dalykas – daug dirbame, esame pavargę, ištroškę ramybės, poilsio. Natūralu, kad daug dirbančiam žmogui norisi ne prastos, tačiau lengvos kultūros. Kad žiūrėdamas spektaklį, klausydamasis koncerto pamirštų rūpesčius, kad nebereikėtų pernelyg daug gilintis į turinį, mąstyti, ieškoti prasmių. Mėgstu kultūrą, tačiau, kaip ir daugelis, retai tam randu laiko. Jei tik nesu pervargusi, apsilankau Kretingos kultūros centre. Tačiau prisipažįstu – renkuosi linksmus, nuotaikingus renginius. Nemanau, kad lengvas kultūrinis renginys yra prastas renginys. Tiesiog besikeičiant visuomenei ir kultūra turi keistis – suteikti žmogui to, ko jam tuo metu labiausiai reikia.

Stasys Jauga:

- Su kultūra susiduriu žiūrėdamas televizorių, naršydamas internete, lankydamasis Kretingos kultūros centre. Norėčiau kultūros renginiuose lankytis dažniau, tačiau turiu mažai laiko – kaip ir daugelis žmonių. Todėl šiais laikais kultūrai yra sudėtinga pritraukti žiūrovą, skaitytoją, klausytoją. Seniau per televiziją rodydavo labai daug spektaklių. Dabar juos pakeitė filmai. Jie taip pat yra kultūros dalis, tačiau kokia kultūra, jei reklama komercinėse televizijose trunka 14 minučių? Kultūrą pasiglemžia komercija. Daug metų pats dalyvavau kultūriniame rajono gyvenime. Dabar gi į kultūros centrą užsuku ne norėdamas gauti dvasinio peno, o trokšdamas pažiūrėti, ar Kretingos kultūrinis gyvenimas dar gyvas. Ačiū Dievui, nesame dar mirę, žmogui dar yra kur nueiti, kuo pasidomėti.

Algis Kuklys:

- Tai yra fundamentalus klausimas, apie kurį galima rašyti mokslinius darbus. Esmė tokia, kad dabartinėje visuomenėje vyrauja masinė kultūra – įvairūs šou, kuriems svarbiausia - pinigai. Klasikinė kultūra, turinti tradicijas ir reikalaujanti profesionalumo, priklauso elitui. Elitas – nebūtinai turtingi žmonės. Tai žmonės, turintys išsilavinimą, gerą skonį, neabejingi grožiui, turintys vertybių, suvokiantys tradicijų prasmę. Vis dėlto ir masinė kultūra kartais gali būti gero skonio – pavyzdžiui, net „Eurovizijoje“ yra pasirodymų, kurie suteikia sielai peno. Kultūra tarsi taikosi prie visuomenės skonio – vienokia ji didmiesčiuose, kitokia – provincijoje. Tačiau tai nereiškia, kad provincijoje kultūra yra beskonė ar prastesnė. Turime Egidijaus Radžiaus teatrą, kurio režisierius Nerijus Gedminas spektakliais formuoja gerą žiūrovų skonį. Tomas Ambrozaitis mūsų mieste įkūrė kamerinės muzikos chorą, kuris taip pat džiugina kultūros ištroškusius klausytojus. Kartais sakoma, kad kultūros paskirtis - pralinksminti, atpalaiduoti pavargusį žmogų. Tačiau jei žmogus iš tiesų vertina tikrą kultūrą, lengvas lėkštas produktas, jį, pavargusį, gali dar labiau suerzinti.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ Fotografavo Darius ŠYPALIS


  • Iš policijos suvestinių

Kretingos rajone

VYDMANTUOSE gyvenanti 51-erių R.V. pranešė, kad sulaukė skambučio iš policijos pareigūnu prisistačiusio asmens. Šis apgaulės būdu iš moters sužinojo banko sąskaitos elektroninio prisijungimo slaptažodžius ir R.V. vardu pasiėmė 1 tūkst. 500 ir 1 tūkst. litų kreditus skirtingose paskolas teikiančiose įmonėse.

ABAKŲ kaime esančią savo sodybą aplankiusi 50-metė laiviškė N.B. pastebėjo, kad yra išdaužtas langas. Iš namo pavogtas dujų balionas, dviratis, 4 aliumininiai puodai, varinis kabelis su valdymo pultu. Padaryta 980 Lt nuostolių. Turtas nedraustas, signalizacija neįrengta.

Parengė Diana JOMANTAITĖ


Užbaigiant krepšinio sezoną, Kretingos sporto mokykloje buvo surengtas krepšinio turnyras „Mažasis krepšinis“, kuriame varžėsi 2001 m. gimę berniukai iš Kretingos, Šilutės, Šilalės, Gargždų ir Klaipėdos.


Kretingos sporto mokyklos krepšininkai, gimę 1998 m. ir treniruojami Jono Beniušio, pasitikdami vasarą dar sudalyvavo Mažeikiuose įvykusiame krepšinio turnyre, kuriame tarp savo bendraamžių iškovojo I v.


Latvijoje, Ventspilio mieste, įvykusiame tarptautiniame sunkiosios atletikos turnyre dalyvavo bei sėkmingai pasirodė Marijono Daujoto vidurinės mokyklos sunkiaatlečiai, treniruojami Arvydo Bušecko: kretingiškiai stipruoliai iškovojo ir nugalėtojų, ir prizininkų vardus.


Startai finale buvo netolygūs

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sportas

Kretingos sporto mokyklos rankininkės po startų Lietuvos rankinio pirmenybių finaluose šiomis dienomis išvyksta į tarptautinį rankinio turnyrą Taline. Taip rankininkių treneris Algimantas Pranaitis įvykdė pažadą savo auklėtinėms šią kelionę surengti už metų pasiekimus.


Vakar Kartenos, Vydmantų, Simono Daukanto vidurinių ir Kurmaičių pradinės mokyklos direktoriai gavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos pasiūlymą dėl jų darbo sutarties nutraukimo. Sutartį siūloma nutraukti šalių susitarimu nuo šių metų liepos 31 d. Nutraukiant sutartį šalims susitarus iš darbo atleidžiamam vadovui bus išmokėti 4 mėnesių dydžio atlyginimas ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Visi pasiūlymą atsisakyti vadovo pareigų gavę asmenys yra pensinio amžiaus. Mero J. Mažeikos teigimu, pasiūlymas nutraukti darbo sutartis mokyklų vadovams nebuvo staigmena.

„P. n.“ informacija


Į žmonių prašymus numojo ranka

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Problema

Valstybinės akcinės bendrovės „Litgrid“, ketinančios per Kretingos rajoną tiesti 27 km ilgio 110 kV elektros perdavimo liniją, atstovai susitiko su sklypų, kuriuos kirs linija, savininkais. Pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą norėję pateikti projekto vykdytojai, nesugebėję apie susirinkimą pranešti viešai, susidūrė su visuomenės pasipriešinimu. Dar sausio mėnesį pateikę pastabas dėl projekto, Kretingos rajono gyventojai pamatė, kad jų prašymų nepaisoma, o ir susirinkime į konkrečius klausimus žmonės atsakymų taip ir neišgirdo.


Kelio ženklai vairuotojui suteikia reikiamą informaciją. Tačiau netinkamai pastatytas kelio ženklas tampa kliūtimi.


„Pažvelkite, kiek pas mus – vaikų, jaunimo, kiek jaunų šeimų. Tai dėl jų mes buriamės. Norime, kad mums ir mūsų vaikams būtų gera Valėnuose, kad kaimas gražėtų, kad visi čia turėtų ką veikti ir jaustųsi tikrais bendruomenės nariais“,- kalbėjo Airida Jonkuvienė, kuri, vadovaudama vos prieš pusmetį įkurtai Valėnų kaimo bendruomenei, kaimo gyventojus jau sukvietė ir į pirmąją vasaros šventę.


Išnyko kaimai, bet ne kaimynystės jausmas

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Kaimo bendruomenėse

Didieji Žalimai, Mažieji Žalimai, Klausgalvų Medsėdžiai, Barzdžių Medsėdžiai, Gruobyna – šie kaimai baigiami ištrinti iš žemėlapio, bet tik ne iš čia gyvenusių žmonių širdžių. Šis birželis jau penkioliktasis, kai šių, jau išnykusių kaimų, gyventojai, buvę kaimynai susitinka tam, kad pasidalintų bendrais prisiminimais ir pasidžiaugtų savo dabartiniais gyvenimais.


Jaučia pareigą padėti kitam

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Kaimo bendruomenėse

Liga gali pakeisti ir žmogaus įpročius. Anksčiau mažai bendraudavusi Jokūbave gyvenanti Virginija Šakinytė dabar, paliesta ligos, džiaugiasi kaimynų nuoširdumu ir mielai su jais dalinasi savo rūpesčiais.


Pagerbė gabiausius mokinius

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Šventės

Kretingos meno mokykloje buvo surengta rajono gabiausių mokinių šventė. Šiemet padėkos raštais buvo pagerbti 27 mokiniai, 9 kolektyvai ir 31 mokytojas.


Jaunimo viltys – vasaros akademijoje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Jaunimas

Tris dienas Kartenos seniūnijos Cigonalių kaime šurmuliavo apie du šimtus jaunų žmonių iš 18 Lietuvos savivaldybių: jie susirinko į tradicinę Jaunimo vasaros akademiją Žemaitijoje „Kartu mes galime daug“.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas