Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar ketinate savanoriškai registruotis į karo komendantūrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(584) 2011-10-21

Ištirti nekropolį trukdo žolė

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Pirmas puslapis
Archeologijos specialistai (iš kairės) Mikas Balčius, Donatas Butkus ir Petras Michniovas surengė Lazdininkų kapinyno žvalgytuves. Pasak jų, didžiausia problema, trukdanti tinkamai atlikti nekropolio tyrimus, yra nešienautos pievos.

Kretingos muziejaus istorikai pradėjo Lazdininkų kapinyno žvalgytuves – nors šiemet sukanka lygiai 20 metų, kai čia vykdomi moksliniai kasinėjimai, archeologams kapinyne darbo dar likę apsčiai. Tačiau procesą trukdo nenušienautos pievos – tam valstybė ar Savivaldybė neskiria jokių lėšų.

Kretingos muziejaus archeologas Donatas Butkus planuoja, kad kitais metais Lazdininkų, arba Kalnalaukio, kapinyne būtų galima pratęsti pradėtus darbus. Jis svajoja ir apie šiuolaikiškiausius kapinyno tyrimus – geoprospekciją.

„Šiais laikais archeologija sparčiai keičiasi. Dabar neskubama radimvietėje daryti invazijos. Pirmiau surenkami duomenys apie radinio, gyvenvietės, kapinyno ribas. Tą padaryti galima modernia technika, kuria nustatomas radinio gylis, nuotolis,” - sakė D.Butkus.

Šis tyrimas vadinamas geoprospekcija. Kad būtų galima ją atlikti, vietovė privalo būti nušienauta. Tačiau tam seniai nebėra skiriama pinigų.

Pasak D.Butkaus, nešienautos pievos pridaro žalos: per žolę ne tik sunku atlikti geoprospekciją, tinkamai apžvelgti teritoriją, atlikti kasinėjimus, aukštuose žolynuose nesimato atidengtų akmenų vainikų.

„Visur yra reikalinga tvarka. Saugomos teritorijos turėtų būti prižiūrimos. Juk jei pievos nenušienautos, pavasarį, vasarą padidėja gaisrų tikimybė. Pievos daugelį metų būdavo nušienautos tik gerų žmonių valia. Kapinyno teritorijoje gyvenantys žmonės šienaudavo pievas, nes gyveno ūkiškai, gyvuliams reikėjo pašaro. Bet gyventojai sensta, nebepajėgia šienauti. Saugomą teritoriją turėtų prižiūrėti Darbėnų seniūnija, tačiau jai niekas neskiria lėšų tokiems reikalams“, - kalbėjo D.Butkus.

Daugelį metų dalį kapinyno aplink savo namus ir sodybą prižiūrėjo Veronikos Joanos Milašienės šeima. Tačiau 80-ečio sulaukusi ir vyrą palaidojusi moteris prisipažino, kad šienauti žolę jai jau per sunku.

„Daug metų pjaudavom aplink šieną ir buvome visų čia vykusių archeologinių kasinėjimų liudininkai. Mano vaikai užaugo perkasose, ne vieną radinį esu radusi ir pati. Labiausiai man įsiminė gintarinė žuvis. Ją mokslininkai išvežė į Vilnių. Norėčiau dabar pamatyti, kaip atrodo mano radinys. Esu radusi kaklo papuošalų, segių, žiedų. O kai šalia statė fermas, darbininkai radinius, kaulus nešė kibirais“, - prisiminė V.J.Milašienė.


Aušra Mažrimienė:

- Manau, paprastas knygas pakeis modernios, nes jos – patogesnės. Elektronines knygas galima skaityti bet kur pasaulyje, o paprastą į rankinę įsidėsi tik vieną, neprisikrausi visos bibliotekos. Paprastą knygą malonu paimti į rankas, tačiau greita informacijos sklaida turbūt svarbesnė už malonumą.

Alfonsas Lekavičius:

- Negali pakeisti, nes žmogus yra pripratęs knygą vartyti, ją padėti į šalį ir vėl paimti į rankas. Norėdamas skaityti kompiuteryje knygą, turi ieškoti jungtuko, varginti akis, žiūrėdamas į ekraną. Visas šis procesas neprilygsta tam maloniam jausmui, kai patogiai įsitaisęs paimi mėgstamą knygą į rankas.

Justina Kvekšienė:

- Kada nors elektroninė knyga pakeis paprastą. Nors popierinė knyga man atrodo tikresnė. Juk kai žmogus sumoka grynais pinigais ir gauna čekį, jaučiasi ramiau, negu sumokėjęs elektroniniu būdu ir čekio neturėdamas. Tas pats ir su knyga: išspausdinta ant popieriaus – tarsi tikresnė.

Rimvydas Račkus:

- Elektroninė knyga niekada nepakeis įprastinės. Knyga yra knyga – tai nusistovėjusi rinka, tradicijos, verslo šaka. Elektroninė knyga neatitinka tikrosios knygos esmės. Tikrą knygą galima paimti į rankas, vartyti. Tai teikia malonumą.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Kretingos rajono biuras rengia seminarų ciklą tiems ūkininkams, kurie pasiryžę buhalterinę apskaitą tvarkyti patys, savo ūkiuose.


Šiais metais LŽŪKT kartu su Lietuvos ūkininkų sąjunga, rajono savivaldybėmis bei kitais partneriais rengia rudeninio arimo apžiūros konkursą. Vertinimo komisija išrinks geriausius, puikiai ariančius ir gerą pavyzdį savo kaimynams rodančius artojus.


Valymo įrenginiai pradėjo veikti oficialiai

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Žemė ir ūkis

Komisija, sudaryta iš Savivaldybės, priešgaisrinės tarnybos, higienos centro specialistų, apžiūrėję Salantų ir Vydmantų nuotekų valymo įrenginius nusprendė, kad šie atitinka visus reikalavimus ir gali būti naudojami salantiškių bei vydmantiškių reikmėms.


Miško simfoniją kuria muzikinės skulptūros

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Žemė ir ūkis

Paskutinis skulptorių plenero akordas – pramogų komplekso „HBH Juozo alus“ miške įtvirtintos naujos keturios skulptūros. Šios judančios ir muzikos garsus skleidžiančios skulptūros suteiks dar daugiau gyvasties miškui, kuriame jau yra pritapę daugiau negu 50 skulptūrų, įrengtas ekstremalių rungčių „Lūšies takas“ bei kuriamas minizologijos sodas.


Kretingos parkuose ir skveruose – pats darbymetis: komunalininkai kasdien sugriebia ir išveža iki šešių priekabų lapų. Jie kompostuojami ir vėliau panaudojami miškų ūkyje. Gyventojai taip pat galėtų neišmesti naudingų organinių atliekų ir atidžiai jas rūšiuoti.


Į sodus grįžta senosios obelų veislės

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Norint turėti gerą vaisių derlių, vaismedžiais reikia pasirūpinti dar rudenį. Spalis – medžių sodinimo metas.


Sveikos bandos statusas – prekinio ūkio garantas

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Saulius Alonderis akcentavo, jog tarnyba dės visas pastangas, kad iki kitų metų pradžios visi mūsų rajone auginami galvijai įgytų sveikos bandos statusą, tai yra būtų ištirti dėl bruceliozės, galvijų leukozės ir tuberkuliozės.


Atvėrė duris abiturientams

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Švietimas

Pirmą kartą apie teisės mokslus svajojantys abiturientai turėjo galimybę apsilankyti teisme, kur stebėjo, kaip nagrinėjamos bylos, ir pabendravo su teismo darbuotojais. Įspūdį abiturientams paliko ir apsilankymas policijos komisariate – išskirtinai tik jiems buvo atidarytos areštinės durys.


Gyvenimą paskyrė dainai

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Kultūra

Chorinės muzikos žinovai kretingiškį chorvedį kompozitorių pedagogą Aloyzą Žilį pripažįsta kaip vieną ryškiausių lietuvių tautinės kultūros puoselėtojų, nuo pat jaunumės entuziaztingai dirbantį su pačiais įvairiausiais kolektyvais. O šio kūrėjo parašytos dainos jau tapo Lietuvos chorinės kultūros dalimi.


Išradingas buvo anksčiau neteistas 21 metų Klaipėdos rajono gyventojas V.V. – iš savo pažįstamui G.S. priklausančio sandėlio teritorijos, kuri yra Kūlupėnų kaime, nugvelbė automobilį „Mazda 626“. O kadangi šis buvo be valstybinių numerių – prisuko jau išregistruoto automobilio „VW Caravelle“ valstybinius numerius.


Mokinio pokštas ant kojų sukėlė tarnybas

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Teisėtvarka

Manoma, kad dėl vaikiško noro papokštauti ir patikrinti, kokia bus aplinkinių žmonių reakcija, antradienį 9.45 val. devintokas Marijono Daujoto vidurinės mokyklos koridoriuje papurškė dujų. Trečiojo korpuso II aukšto patalpose pasklidus aitriam dujų kvapui, kosėti ir ašaroti pradėję mokiniai buvo evakuoti


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOS RAJONE

KALNIŠKIAI. Plungės rajono gyventojas 24 metų J.E. pranešė, kad spalio 15 dieną apie 1 val. Žvaigždžių gatvėje jį ir 24 metų Kalniškių kaimo gyventoją T.G. dėl chuliganiškų paskatų sumušė grupė nepažįstamų jaunuolių. Dėl sumušimo J.E. kreipėsi į Kretingos ligoninės Priėmimo skyrių.

KARTENA. Plungiškis V.L. pranešė, kad rugsėjo 26 dieną atvykęs į broliui V.L. priklausantį mišką, esantį Kartenos girininkijoje, pastebėjo, kad yra iškirsta 30 vienetų įvairių medžių. Padaryta 1 tūkst. 104 Lt žala.

Parengė Dovilė SIMAITYTĖ


Įvyko Kretingos rajono bendrojo lavinimo mokyklų individualios kroso varžybos


Siekis – būti tarp geriausių

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sportas

„Išgyvenu įdomų jausmą: su visų trijų grupių merginomis dirbti yra vienodai įdomu. Tai – retas atvejis trenerio darbo praktikoje. Kadangi visos komandos siekia rezultato, treneriui tai – nemenkas iššūkis“, - prisipažino Kretingos sporto mokyklos ilgametis rankinio treneris Algimantas Pranaitis, kurio dalis ugdytinių šį savaitgalį startuos tarptautiniame „Rados“ taurės turnyre.


Griauna garažus

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Naujienos

Kretingos muziejaus parke burzgia ekskavatoriai ir į žemę dūžta plytos: pradėti griauti keletą dešimtmečių parko landšaftą darkę garažai.


  • Gaisrai

Vakar rytą 6.18 val. gautas pranešimas apie gaisrą Traidžių kaime – jis įsiplieskė maždaug 15 kvadratinių metrų mūrinėje vasarinėje virtuvėje. Kai gaisrą pastebėjo toje pačioje sodyboje kitame name gyvenę žmonės, patekti į liepsnų apimtą vasarinę virtuvę jau buvo neįmanoma.

Ugniagesiai, kurių ekipažai atvyko iš Kretingos ir Kartenos, numalšinę liepsnas, lovoje rado vyro – 35 metų S.P. – lavoną.

Kol kas tiriama, kodėl kilo gaisras. Neatmetama versija, kad jis galėjo įsiplieksti dėk neatsargaus rūkymo.

Tai pirmoji gaisrų auka šiemet.

„P.n.“ informacija


Penkias dešimtis metų – varge ir džiaugsme

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Mūsų žmonės

Auksinių vestuvių jubiliejaus sulaukę Kretingsodyje gyvenantys Stanislava ir Vytautas Anužiai sakė gyveną ramų gyvenimą ir didelių planų nebekuriantys. „Tačiau proanūkių sulaukti dar norėtume“, - teigė jubiliatai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas