Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar ketinate savanoriškai registruotis į karo komendantūrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(578) 2011-09-30

Septynmetė išgelbėjo skęstančią draugę

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Pirmas puslapis
Aušrinė Zeigytė (dešinėje) ir jos gelbėtoja Vesta Beržanskaitė, lemtingą gyvenimo akimirką nepabijojusi draugei ištiesti savo vaikišką, bet tvirtą pagalbos ranką.

Vydmantuose gyvenančios pirmokės Aušrinė Zeigytė ir Vesta Beržanskaitė – neišskiriamos draugės. Aušrinei įkritus į tvenkinį, Vesta nė negalvodama, kad ir pati gali atsidurti vandenyje, ištiesė pagalbos ranką ir padėjo draugei išsikapanoti į krantą.

Paslydusi atsidūrė vandenyje

Abi mergaitės lanko Vydmantų vidurinę mokyklą. Nors ir nesėdi viename suole, tačiau iš mokyklos grįžta kartu. Tą dieną, kiek pabuvusios kambaryje pas Aušrinę, mergaitės nusprendė nubėgti pasižiūrėti voljere esančio Vestos šuns. Vėliau jos išgirdusios prie netoliese esančio tvenkinio žvejojusio berniuko kvietimą ateiti. Aušrinė, bėgdama tvenkinio pakraščiu, paslydo ir nepajuto, kaip atsidūrė vandenyje. Nors tvenkinys ir nėra labai didelis, tačiau žiemą neužšąlantis ir gilus – įkritusi Aušrinė kojomis nepasiekė dugno. Truputį mokėdama plaukti ji bandė išsilaikyti paviršiuje.

Vesta, matydama, kaip draugė stengiasi išsilaikyti vandens paviršiuje plakdama kojomis vandenį, net negalvodama ištiesė rankas, bandydama sučiupti draugę. Ji ir padėjo Aušrinei išsikapanoti į krantą. Kiaurai peršlapusi mergaitė iš pradžių net bijojusi eiti namo.

Vaidotas Zeigis, pamatęs grįžusią peršlapusią dukterį, pirmiausia pagalvojo, kad mergaitės sumanė, kaip vidurvasarį, kieme laistymo žarna apsipilti vandeniu. Todėl jis dukrą net išbaręs. Tik vėliau, išgirdęs, kas atsitiko, suprato, į kokią padėtį buvo patekusi jų dukra.

- Jei ne Vesta – neaišku, kaip būtų viskas pasibaigę, - jaučiantis dėkingumą mažajai gelbėtojai sakė V.Zeigis.

Išsimaudžiusi šaltame vandenyje Aušrinė net nesusirgo.


Robertas Galdikas:

- Su nerimu, nes šildymas dabar yra labai brangus. Gyvenu nuosavame name, kūrenu malkomis. Per šildymo sezoną prireikia apytikriai 10 kubų malkų. Jos kainuoja apie 1 tūkst. litų. Stengiuosi taupyti, todėl iš vieno sezono kartais malkų lieka ir kitam šildymo sezonui.

Gediminas Gražulis su sūnumi Deividu:

- Nuotaikos geros, nes palyginus su daugiabučiais, už šildymą sumokame nedaug. Vienam sezonui reikia malkų už apytiksliai 600 litų. Padalinus kiekvienam mėnesiui, kaina ne tokia ir didelė, todėl žiema neatrodo baisi.

Jūratė Barkuvienė:

- Kūrename malkomis, tai gerokai pigiau už dujas. Visgi prasidėjus šildymo sezonui taupome – nekūrename tiek, kad namuose būtų karšta. Būna tik šilta – normalią temperatūrą palaikome ir taupydami, ir norėdami sveikai gyventi.

Diana Stonkienė:

- Prasidėjus šildymo sezonui išleidžiame daugiau negu tūkstantį litų malkoms. Tai – didelė suma, todėl viso kuro iš karto neperkame – įsigyjame dalimis, po truputį. Tačiau kai šalta, malkų netaupome – kūrename tiek, kad namuose būtų malonu.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Už pavyzdingą rūšiavimą – lengvata

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Savivaldybėje

Vydmantiškiai Milda ir Ženius Meilai už šiukšles teturės sumokėti pusę kainos, negu yra nustatytas vietinės rinkliavos mokestis. Tokį sprendimą, galiosiantį vienerius metus, po ilgų ir audringų kalbų per vakarykštį posėdį palaimino Kretingos rajono taryba.


Ir Kretingoje paminėta 70 metų nuo žydų genocido Lietuvoje pradžios sukaktis – jai Kretingos Simono Daukanto pagrindinė mokykla surengė renginių ciklą.


Salantų gimnazijos abiturientės Agnė Abelkytė ir Dovilė Zubytė dar pavasarį sumąstė, kad reikia išpiešti kurią nors savo gimnazijos sieną. Pasitarusios su dailės mokytoja, jos ilgai galvojo, koks vaizdas labiausiai tiktų, pripiešė begales eskizų ir išsirinko geriausią.


Trečiokė gimnazistė Augustina Jonušaitė prieš porą metų net nebūtų pagalvojusi, kad ji turės tokį gerbėjų skaičių facebook‘e ir apie ją žinos kone visi kretingiškiai ir ne tik. Interneto platybėse Jurgio Pabrėžos gimnazijos mokinę Augustiną išgarsino fotografija.


Net nespėjai mirktelėt, o vasaros jau kaip nebūta – vėl rugsėjis, ir vėl nauji mokslo metai. Ne kiekvienas mokslo metų pradžios laukia su džiugesiu. Kai kuriems rugsėjis prasideda su didžiuliu nerimu: kas laukia naujoje mokykloje, kaip reikės pritapti naujoje klasėje – visiškai svetimų žmonių būryje?


Šį rugsėjį pavadinčiau didžiojo „Kuprinės“ starto mėnesiu. Didžiojo todėl, kad „Kuprinė“ pakeitė savo veidą – ji tampa jaunųjų žurnalistų kalve, kurios narius nuo šiol vienija „Pajūrio naujienų“ akademija“.


Daugelis atėjus Rugsėjo 1-ajai mintyse sau ką nors pažada. Atlikus aplausą paaiškėjo, kad dažniausiai mokiniai sau pažada daugiau mokytis, daryti namų darbus, nesipykti su klasės draugais, mažiau vaikščioti į vakarėlius bei nesipykti su mokytojais. Tačiau kodėl mes sau ką nors pažadame? Ir ar ištesime?


Atrodo, kad su tėvais susitinkame kiekvieną dieną: per pusryčius, po dienos darbų - prie vakarienės stalo, televizoriaus. Galbūt todėl, apklausus penkiolika kretingiškių nuo 16 iki 17 metų, šie nedvejodami atsakė, jog su savo gimdytojais praleidžia mažiausiai 1, daugiausiai – 4–5 valandas per dieną. Atrodytų, šie skaičiai labai negąsdina? Tačiau visos Lietuvos statistika visai kitokia – vos 5 minutės kasdien.


Šiuolaikiniai žmonės vis rečiau Kretingoje kalba žemaitiškai – vaikai mokykloje bendrauja bendrine kalba, grįžę namo taip pat nebegirdi tėvų kalbant tarmiškai. Nors žemaičių tarmė, kaip ir kiekviena kita, yra tautos turtas, kurį reikia saugoti. Būtent tą ir stengiasi daryti Simono Daukanto pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Sigita Dirmeitienė, kuri sako: „Aš myliu žemaičių kalbą“.


„Būkite jame įsišakniję ir ant jo statykitės, tvirtėkite tikėjimu“ – tokiu šūkiu šios Pasaulinės jaunimo dienos (PJD) Ispanijos sostinėje Madride kvietė viso pasaulio tikinčiuosius, tarp jų ir 27 kretingiškius, gyventi su Kristumi, skelbti gerąją žinią ir drąsiai pasakyti: „Taip, aš tikiu, o tu?“


Paulius Vaičkus, 14 metų:

- Man yra tekę būti naujoku. Pačią pirmą dieną įkėlęs koją į naują klasę jaučiausi nejaukiai. Tą dieną man buvo sunku, nes visi mane vertino tik iš išvaizdos. Pradėjau baimintis, kad šitoje klasėje nepritapsiu. Tačiau kai jie pažino mane daugiau, pradėjo bendrauti, ir man vis geriau sekėsi įsilieti į klasės kolektyvą.

Vilius Neverauskas, 13 metų:

- Aš jau ne pirmus metus mokausi kitoje mokykloje, todėl suprantu, ką reiškia būti naujoku. Man klasėje pritapti nebuvo sunku, nes vaikai buvo draugiški. Tačiau yra tokių vaikų, kurie atrodo lyg būtų atstumti. Tačiau jeigu mokinys yra labai užsidaręs ir su niekuo nenori bendrauti, tokiu atveju klasė niekuo negali padėti ir tas vaikas lieka nuošalėje. Manyčiau, kad ir naujokas, ir klasė turi bendrauti tarpusavyje. Taip nė vienas vaikas neliktų nuskriaustas.

Toma Usarytė, 15 metų:

- Manau, kad sunku. Pačiai neteko būti naujoke, tad negaliu nusakyti to jausmo. Visgi nelengva susirasti draugų, pritapti prie naujų mokytojų. Mano nuomone, nėra gerai dažnai keisti mokyklas.

Edvinas Šveikauskas, 14 metų:

- Aš esu buvęs naujokas. Man ateiti į naują mokyklą buvo smagu, net nežinau, kodėl. Gal todėl, kad pritapti toje klasėje buvo lengviau, kadangi ten turėjau draugų ir jie man padėjo susipažinti su kitais. Mano manymu, perėjimas į kitą mokyklą yra labai geras dalykas gyvenime, nes susirandi naujų draugų, supranti, ką reiškia būti naujoku, ir tai padeda suprasti kitus klasės naujokus.

Agnė Kiškėnaitė, 14 metų:

- Gal ir sunku. Nauja aplinka, žmonės, mokytojai. Ir naujokas, ir klasės draugai turėtų stengtis bendrauti. Šiais metais į mūsų klasę atėjo naujokė. Ji lengvai pritapo, nes pas mus klasėje žmonės draugiški. Noras bendrauti turi būti abipusis.

Gabrielė Lukauskaitė, 11 metų:

- Aš šiais metais atėjau į penktą klasę. Gerai, kad nauji klasės draugai buvo draugiški. Vieniems pritapti yra sunkiau, kitiems - lengviau. Man nebuvo sunku. Su visais bendravau ir draugavau. Jeigu pats nerodysi iniciatyvos, būsi užsidaręs, tai ir kiti nelabai norės su tavim bendrauti.

Kalbino Edita STARKOVAITĖ ir Indrė JANUŠKAITĖ, fotografavo Laurynas ŠIMKUS

"Pajūrio naujienų" akademijos nariai


Detektyvas su balandžiais

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Teisėtvarka

Ėgliškių kaime, Kretingos rajone, nuošaliu keliu važiavę kretingiškiai griovyje aptiko juos šokiravusį radinį: į dvi nedideles dėžes sugrūstus trisdešimt gyvų balandžių.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOJE

ROTUŠĖS a. Bendrovė „G4S Lietuva“ pranešė, kad rugsėjo 23 dieną perskaičiuojant inkasacijos metu gautus pinigus iš bendrovės „Swedbank“ Kretingos skyriaus aptiktas galimai netikras 100 Lt nominalo banknotas.


Šiandien, rugsėjo 30-ąją, 18 val. Kretingos katalikų bažnyčioje tradiciškai bus aukojamos šv. Mišios už sergančius ar sirgusius kraujo vėžiu, jų artimuosius bei gydytojus.


Įregistravo ūkį – nebegauna pašalpos

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Problema

Sutuoktiniai iš Naujosios Įpilties A.M. ir D.M. (pavardžių prašė neskelbti) guodėsi, jog A.M. netikėtai buvęs išbrauktas iš Darbo biržos sąrašų. Tačiau jiedu taip ir nesupratę tikrosios priežasties: ar dėl to, kad yra deklaravę žemės sklypą, ar dėl praleistos darbo dienos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas