Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(524) 2011-03-25

Japonijos įvykiai – iš arti

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Šarūnas Kasmauskas Japonijoje viešėjo pernai žiemą.

Kretingiškis verslininkas Šarūnas Kasmauskas ir palangiškis gydytojas Saulius Mikutis karščiausias naujienas apie tragediją šiomis dienomis išgyvenančią Tekančios saulės šalį sužino iš pirmųjų lūpų – Japonijoje gyvenančių savo draugų bei kolegų, su kuriais pabendrauja kone kasdien.

Japonai sugrįš į Mažučius

Jau balandį, atšilus pajūrio orams, į Darbėnų seniūnijos Mažučių kaime kuriamą japonišką sodą sugrįš Japonijos landšafto specialistų komanda, kuriai vadovauja mokytojas Hajime Watanabe. Dėl katastrofos Japonijoje, tvirtino Š.Kasmauskas, japoniško sodo Mažučiuose, 16 ha plote, kūrimo darbai nenutrūks.

„Mano draugai gyvena Saitamos mieste, esančiame maždaug už 250 km nuo Fukušimos atominės elektrinės. Kasdien kalbuosi su jais per „skype“, matau jų gyvenamos aplinkos vaizdus - apgriuvę pastatai, sulaužyti daiktai. Nors cunamis iki jų ir neatsirito, bet miestą gerokai apniokojo drebanti žemė“, - pasakojo Š.Kasmauskas.

Jo žiniomis, didžiausią rūpestį japonai vis dar išgyvena dėl to, kad nepavyksta užgesinti elektrinės branduolinių reaktorių. Į atmosferą išmetamos radiacijos kiekis jau pusantro tūkstančio kartų viršija leistiną normą, - žmonės jos jau pradėjo rimtai baimintis, užkrėstas vanduo, karvių pienas, daržovės. „Iš cunamio nusiaubtos zonos žmonės bėga į didmiesčius. Tokijo, kuris gyventojų skaičiumi prilygsta dešimčiai tokių šalių, kaip Lietuva, darbo biržas užplūdo bedarbių minios.

Šalyje trūksta degalų. Draugai pasakoja, kad jiems kasdien degalinėse tenka prastovėti po dvi valandas eilėse, kol įsipila ribotą kiekį degalų. O maniškiai partneriai, priklausantys japonų bendrovei „Angyo ueki“, dirba darbus, kuriuose be technikos neapsieinama“, - kalbėjo verslininkas.

Japoniško sodo kūrėjų komanda Mažučiuose tęs darbus 16 ha plote. Ten jau suformuota aplinka – kalvos, šaltiniai, kriokliai, tvenkiniai, - iš Japonijos suvežti ir pasodinti želdiniai, pastatyti keli namai.

Prieš kelerius metus pradėję kurti sodą, patys japonai jį pavadino „Madzuchai“, nes, negalėdami ištarti garsų ž, č, ir š, Mažučių kaimą jie vadina Madzuchai, o pagal jį – ir sodą. Vis dar gražinamas sodas jau dvi vasaras buvo atvertas lankytojams. Specialistų iš Japonijos komanda pernai Mažučiuose dirbo ligi šalnų, o laukti pavasario grįžo į tėvynę.

Šįkart jie turėtų atsigabenti akmeninių šviestuvų, dekoratyvių reikmenų, bambukinių lauko baldų.


Vytautas Jonkus:

- Jei kiltų žemės drebėjimas, gal slėpčiausi rūsyje, kur niekas negali užgriūti ar užkristi. Potvynio atveju ieškočiau aukštesnio pastato, vietos. Gelbėjantis per katastrofą iš namų reikėtų pasiimti kuo daugiau reikalingų daiktų – dokumentus, šiltus drabužius. Mes tokių dalykų nesame mokomi, japonai tvarkosi labai gerai, nes nuo vaikystės mokomi to tikėtis

Gabrielė Pliuškytė:

- Nesusimąsčiau apie tai – Lietuvoje katastrofų nėra buvę. Jei tokia iškiltų, svarbiausia visai šeimai laikytis kartu – kad niekas per suirutę nepasimestų. Kilus potvyniui ieškočiau aukštesnės vietos, valties. Per geografijos pamokas mokytoja yra pasakojusi, kad prasidėjus žemės drebėjimui reikia stovėti tarp durų staktų arba išeiti į atvirą erdvę.

Silva Valantinienė:

- Niekada apie tai nepagalvojau – turbūt nemokėčiau, juk civilinės saugos seniai niekas nebemoko. Jei katastrofos atveju tektų bėgti iš namų, pasiimčiau vandens – siaučiant gamtos stichijai vandens šaltiniai gali būti užteršti. Be abejonės, stengčiausi pasirūpinti ne tik savimi, bet ir artimaisiais.

Algirdas Malakauskas:

- Sovietiniais laikais kiekvieną pavasarį reikėdavo pakartoti visus civilinės saugos nurodymus. Todėl iki pat šiol žinau, ką reiškia kaukiančios sirenos, tarnavęs armijoje vis dar pamenu, kaip užsidėti dujokaukę. Tačiau viską gali žinoti, bet kaip įveikti baimę, pasimetimą. Šito niekaip neišmoksi ir tam nepasiruoši.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kretingos rajono gyventojai, kaip ir visos Lietuvos žmonės, ketvirtą kartą kviečiami dalyvauti švarinimosi akcijoje „Darom“. Balandžio 16 dieną įvyksiančioje pavasario talkoje raginami dalyvauti daugiabučių, individualių namų gyventojai, organizacijų darbuotojai, bendruomenių nariai.


Švietimo ir mokslo ministerijoje jau įvyko Dainų švenčių nacionalinės komisijos posėdis, kuriame buvo aptarta 2012 m. Lietuvos mokinių dainų šventės koncepcija bei programa.


„Kiekvieno žmogaus tikslas yra daryti tai, ką jis moka geriausiai. Aš neuždirbu milijono, bet stengiuosi surasti save prasminguose dalykuose. Šiandien aš dirbu tokį darbą, kuris man teikia tikrą malonumą“, - kalbėjo 23-jų kretingiškis Artūras Ženčius, Klaipėdos muzikinio teatro trupės šokėjas, diplomuotas renginių režisierius ir Klaipėdos universiteto studentų šeštadieninių TV6 laidų „universitetai.lt“ vedėjas.


Jaunieji fotografai ieškojo žmogaus

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Kuprinė

Jurgio Pabrėžos gimnazijos fotografų būrelis pirmą kartą surengė fotografijų parodą, kurios pagrindinis herojus yra žmogus. Iki tol fiksavę gamtą, jaunieji fotografai nusprendė pažvelgti į tai, kas slypi veiduose, šypsenose, akyse ir sieloje.


Martynas Jazbutis, šeštokas:

- Gyvūnai yra žemės dalis, todėl žiemą jiems reikia nuvežti maisto, nes kai yra labai daug sniego, jie neberanda kuo misti. Pavasarį būtinai reikia pasirūpinti paukščiais – į medžius įkelti inkilų. Kiekvienas žmogus gali prisidėti saugant žemę nešiukšlindamas. Per televizorių girdėjau, kad gamtai labai kenkia atominės elektrinės – visų jų uždaryti turbūt neįmanoma, bet jas reikia padaryti labai saugias.

Karolis Grunovas, devintokas:

- Mano nuomone, visų pirma reikėtų sumažinti naftos produktų vartojimą. Labai būtų gerai, kad valstybės bent jau nebestatytų naujų atominių elektrinių. Galbūt net pavyktų dalį jų uždaryti, palikti tik kelias, kurios ir pagamintų reikiamą elektrą. Žemei labai kenkia automobiliai, todėl norint ją tausoti derėtų kuo mažiau jais važinėtis – čia pat galima nueiti ir pėsčiomis.

Barbora Jockutė, aštuntokė:

- Reikia nešiukšlinti gamtos, neapleisti ir nuolat tvarkyti aplinką, kurioje gyvename. Būtinai reikėtų rūšiuoti – tai taip pat padeda tausoti žemę. Labai svarbu tausoti gamtinius išteklius ir neteršti upių, ežerų bei jūrų nuotekomis. Užuot važiavus automobiliu, daug ką galima pasiekti dviračiu – ir sveika, ir gamtą tausoja. Žinoma, tausoti gamtą nėra taip lengva – pavyzdžiui, rūšiuoti sunku, tačiau galima įprasti.

Giedrė Petkutė, devintokė:

- Pradėti reikėtų nuo paprastų dalykų – nešiukšlinti ir nuolat tvarkyti savo aplinką. Idealu būtų, jei pasaulyje elektra būtų išgaunama ne iš atominių elektrinių, bet iš atsinaujinančių energijos šaltinių, pavyzdžiui, vėjo jėgainių. Jos ekologiškos, netrikdo gamtos. Kiekvienas turėtume pradėti nuo savęs – tada išsaugoti nesunaikintą žemę pavyks dar ilgai.

Laimonas Venckus, devintokas:

- Žmonija galėtų pradėti tausoti gamtos išteklius, nebešvaistyti jų. Tausoti gamtą galima neperkant prabangių automobilių, kurie ryja labai daug degalų. Apskritai, važinėtis mašinomis reikėtų kuo mažiau: verčiau jau naudotis viešuoju transportu ir taip prisidėti prie to, kad oras būtų grynesnis. Be abejonės, pasaulyje būtų privalu sumažinti atominių elektrinių skaičių – jų per daug.

Inesa Paulikaitė, aštuntokė:

- Žemę naikina atominių elektrinių skleidžiama, per avarijas į aplinką patenkanti radiacija. Atominės elektrinės yra labai kenksmingos, todėl jų kažkaip derėtų atsisakyti. Kiekvienas tausoja žemę, jei nešiukšlina, neleidžia teršalų į vandens telkinius, mąsto apie ateitį. Žmones dar labai reikėtų supažindinti su tuo, kaip kiekvienas gali prisidėti prie gražesnės žemės – reikia daugiau paskaitų, laidų per televiziją.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Apie toleranciją kitaip

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Kuprinė

Grūšlaukės pagrindinės mokyklos mokiniai savaitę be patyčių nusprendė paminėti nenaudodami žodžio patyčios. Savo mokykloje vaikai nutarė pritaikyti animacinio filmo herojaus – katino Leopoldo – filosofiją ir gyventi draugiškai.


„Ir pas mus, ir Amerikoje problemos yra tos pačios – tik sprendimo keliai skirtingi“,- pastebėjo Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazijos socialinė pedagogė Daiva Firantienė, kuri praėjusią savaitę mokykloje priėmė programos „Sniego gniūžtė“ iniciatorių amerikietį Džeką Irviną, jau penkiasdešimtą kartą viešėjusį mūsų šalyje.


Žalgiriečio dėmesys – kretingiškei

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kuprinė

Kaune, Sporto muziejuje buvo surengtas neįgalių vaikų susitikimas su „Žalgirio“ krepšininkais, kurį inicijavo Išeivijos idėjų centro atstovas Laurynas Vaclovas Verpetinskas. Į susitikimą buvo pakviesti ir Vaiko širdies asociacijos atstovai, tarp kurių - ir kretingiškė širdukė Jūratė Jurjonaitė.


Kretingiškis Sigitas Kusas, išėjęs į daugiabučio kiemą, rado subraižytą savo „Volvo“ markės automobilio kapotą. Kapotas perbrėžtas aštriu daiktu taip stipriai, kad matosi metalas.


„Ne be reikalo mūsų įstaiga pavadinta pataisos inspekcija – ieškome įvairių būdų, kaip „pataisyti“ jauną žmogų, kad jis daugiau gyvenime nebedarytų klaidų“,- apie tai, kad įskaitoje esantys jaunuoliai ne tik kontroliuojami, ar laikosi teismo įpareigojimų, bet ir skatinami keisti gyvenimo būdą, kalbėjo Živilė Budginienė, Kretingos rajono pataisos inspekcijos vadovė ir vyresnioji inspektorė.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOJE

MĖGUVOS g. Antradienį užregistruotas bendrovės „Palangos Agila“ komercijos direktoriaus pareiškimas, kad kovo 5 dieną pastebėta, jog iš apleisto buvusio viešbučio pavogti laiptų turėklai, fasado aliumininės detalės, įvairios metalo detalės, išplėšta elektros skydinė. Padarytas materialinis nuostolis – 12 tūkst. Lt.

KRETINGOS RAJONE

ŠUKĖS k. K.Motužio įmonės parduotuvės vedėja pranešė, kad antradienį, apie 7.25 val., atvykusi į parduotuvę, pastebėjo, kad be laužimo žymių iš lauko buvo atrakintos pagrindinės durys ir įsibrauta į parduotuvės patalpas. Iš prekių lentynos dingo apie 6 buteliai įvairių rūšių alkoholinių gėrimų ir apie 15 butelių įvairios rūšies alaus, o iš kasos aparato dingo raktelis. Pastebėta, kad išdaužtas parduotuvės vitrininio plastikinio lango vienas stiklo paketas. Parduotuvėje buvo įrengta vietinė signalizacija, kuri, pirminiais duomenimis, nesuveikė. Tikslus pagrobtų prekių kiekis ir padaryta žala tikslinami. Nustatytas įtariamasis – 24 metų kretingiškis A.S., kuris buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

ERLĖNŲ k. Antradienį, apie 13.20 val., erlėniškės S.F. ūkiniame pastate rastos įvairios metalinės talpos ir 479,2 litro, įtariama, raugalo. Minėtos talpos ir skystis priklauso 41 metų erlėniškei L.R. Ji po apklausos išleista namo.

Parengė Dovilė SIMAITYTĖ


Dar kartą – čempionai

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sportas

Sportinių šokių atlikėjai Justas Skara ir Vaida Šiaulytytė, kuriuos treniruoja kretingiškis treneris Alfonsas Mačėnas bei palangiškiai Ieva ir Tomas Žiliai, Lietuvos 10 sportinių šokių čempionate užėmė I vietą ir iškovojo čempionų vardus.


Pranciškonų gimnazijos sporto salėje įvyko krepšinio turnyras Šv. Juozapo vardui paminėti. Jį suorganizavo sporto aistruoliai Marius Staponkus, Andrius Butkus ir Nerijus Staponkus.


Kūlupėnai turi naują seniūnę

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Naujienos

Rajono Savivaldybės konkursą Kūlupėnų seniūnijos seniūnui parinkti laimėjo Rita Lubienė.


Su kamera keliaujantis „jūrų vilkas“

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės

Darbėnuose gyvenantis 61-erių Juozas Mažonas, ilgametis įvairių šalies televizijų bei radijo operatorius, korespondentas ir režisierius, dabar – laisvasis menininkas, save vadina bastūnu, susirgusiu jūros liga. „Nuo tada, kai tarnaudamas laivyne išmaišiau Baltijos ir Šiaurės jūras, o su Lietuvos žvejais – Šiaurės Afrikos vandenų platybes, pajutau jų skonį, kvapą, kraują užplūstantį adrenaliną, jau nebenusiraminau“, - kalbėjo J.Mažonas. Jis - ir Lietuvos marinistikos žurnalistų klubo „Marinus“ senbuvis.


Akmuo – pasaulio pradžia, amžinybė ir galia

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Mūsų žmonės

Dažnai sakoma – šaltas ir bejausmis, kaip akmuo. Tačiau šios savybės jam priskiriamos visai be reikalo – kiekvienas akmuo savyje slepia galingą žemės jėgą, sakralumą ir tą grandį, kuri kiekvieną lietuvį tarsi sieja su praeitimi, protėviais ir tradicijomis. Toji grandis, kaip sako grūšlaukiškė Zina Puškorienė, dabar labai trapi, nors kažkada atrodė nepertraukiama.


Demokratijos ir politikos pamokos – gyvai

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Mūsų žmonės

Ne per seniausiai Vokietijoje, Tiuringijos žemės Gotos mieste viešėję Pranciškonų gimnazijos mokiniai dar tebegyvena šios išvykos įspūdžiais. Gimnazistus į Vokietiją lydėjęs vokiečių kalbos mokytojas Albertas Jankus sakė buvęs nustebintas, kad vaikams didžiausią įspūdį paliko ne pramogos, o gyvai pravestos demokratijos pamokos Vokietijos politinėse valdžios institucijose.


Paveikslai – iš tūkstančių susuktų ritinėlių

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės

Nasrėnų senelių globos namuose jau ketverius metus gyvenantis neįgalus 60-metis Vidmantas Milieška tarsi iš naujo atrado save kurdamas neįprastus paveikslus iš smulkių detalių – į tūtą susuktų tūkstančių mažų popieriaus ritinėlių.


1963-ieji buvo tie metai, kai Kretingos gatvėse jau nebe pavieniui pradėjo burgzti sunkvežimiai, keleiviniai autobusai ir patys pirmieji taksi automobiliai: įsikūrė Kretingos autotransporto įmonė, kuri po keleto metų buvo pripažinta viena perspektyviausių Lietuvoje. Kretingos autobusai siuvo ne tik po visą Lietuvą, bet ir po Tarybų Sąjungą, o gausybė sunkvežimių žymėjo rajono kelių plėtrą.


Ir vėl kviečia komedijų šventė

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Šventės

Balandžio 2 dieną Kretingos kultūros centre rengiama tradicinė jau devynioliktą kartą įvyksianti komedijų šventė „Vėinė jouka“.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas