Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar ketinate savanoriškai registruotis į karo komendantūrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(482) 2010-10-29

Po Vėlinių nutyla kapinės – jas, palinkėję mirusiesiems ramybės, palieka net paukščiai.

Lietuvių kultūroje mirtis – tarsi graži, bet labai liūdna poema. Ją kasmet rūkuose ir lietuje paskendusį rudenį savo darbais dainuoja tautiečiai: tyloje nuo kapų grėbdami lapus, atidžiai dėliodami gėles ir prisimindami kalnelin, į vėlių suolelį išėjusius artimuosius. Tą tylią poemą pertraukia nebent tik graudžiai ant kapo suspragsėjusi žvakės liepsna ar tyli paukščių šneka – tai jie, kaip tikėjo senovės lietuviai, buvę tarpininkai tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių.

Archajišką lietuvio požiūrį į mirtį sudarkė niūrūs ir pilki filmai. Jie labai giliai žmonėse pasėjo vaizdinį, kad šiurpiose kapinėse kranksi tik kovai. Tačiau amžinojo poilsio vietos, jei tik jose yra medžių, verda gyvybe – apie gyvenimo džiaugsmą įmantriais balsais šnekančius paukščius kapinėse sunku suskaičiuoti ant rankų pirštų. Linksmieji dvasios palydovai - nuolat šalia išėjusiųjų anapilin: suka lizdus ir peri kapinių medžiuose, gyvatvorėse ir net mūrinėse koplyčiose.

Biologė Lidija Umbrasienė pasakoja: užsukus į kapines atidžias akis nudžiuginti gali liepsnelės, tylą pertraukti - uoksą kalantis genys. Kapinių ramybė vilioja perinčius čivilius ir smilginius strazdus, o savo kovingą būdą gali pademonstruoti grąžiagalvė.

„Grąžiagalvės vardas kilęs nuo žodžio grąžyti. Šis margas paukštis, pajutęs pavojų ir norėdamas išgąsdinti savo priešą, grąžioja galvą ir pradeda šnypšti. Kapinių medžiuose sukti lizdus mėgsta karveliai keršuliai ir pietiniai purpleliai. Pasakojama, kad šie mokęsi sukti lizdus iš strazdo. Pamatę, kaip strazdai padėjo kelis šapelius, pradėjo šaukti – moku, moku. Taip nuo seno purplelių lizdai ir likę palaikiai, reti“, - kapinėse apsigyventi mėgstančius paukščius vardino L.Umbrasienė.


Ieva Čiuželienė:

- Lietuviai labai dažnai eina į kapines, nuolat tvarko kapus. Tai yra mūsų protėvių palikimas, mūsų tautos tradicija ir būdas nenutraukti ryšio su žmogumi net tada, kai jis miršta. Todėl tą ryšį reikia nuolat stiprinti tvarkant kapus, meldžiantis, einant į bažnyčią.

Vacys Daukša:

- Man ryšys su mirusiais artimaisiais yra malda, kapų lankymas, jų priežiūra. Kai kurie sako, kad lietuviai per dažnai tuos kapus tvarko. O aš atvirkščiai manau – kiek daug neprižiūrėtų kapų, todėl kapines lankyti reikėtų dar dažniau. Tai – pagarba išėjusiems anapilin.

Magdalena Bačiūnienė:

- Ir malda, ir kapų tvarkymas yra ryšys su mirusiuoju. Jaučiu labai stiprų dvasinį ryšį su savo iškeliavusiais amžinybėn artimaisiais. Tuo labiau, kad su skaudžia mirtimi susidūriau dar visai neseniai – viskas šviežia, skaudu.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kretingiškis 24 metų Vidmantas Mačiukas likus savaitei iki Vėlinių kasdien po darbo skuba į kapines. Savo pavyzdžiu jis žmones skatina prisidėti prie misijos sutvarkyti apleistus Kretingos kapus. „Pavasariais organizuojama visuotinė talka „Darom“, o aš sakau: „darom“ ir rudenį“, - sakė V.Mačiukas.


Už šiukšles mokėsime pigiau

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Savivaldybėje

Nuo lapkričio 1 d. už šiukšlių išvežimą “Kretingos komunalininkui” mokėsime mažiau: gyventojai - po 69 Lt per metus, o per mėnesį – 5,75 Lt, kai iki šiol mokėjome atitinkamai 73 Lt ir 6,08 Lt. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą sumažinta ir įmonėms bei įstaigoms pagal atskiras jų grupes - nuo 5 iki 10 proc., o kai kurioms mažiausiai mokinių turinčioms mokykloms - netgi iki 16 proc. Juridiniams asmenims, kaip ir lig šiolei, rinkliava priklausys nuo turimo bendrojo ploto, kadangi mokestis nustatytas už 1 kv. metrą.


Devintojoje jaunųjų matematikų komandinėje olimpiadoje profesoriaus Vytauto Liutiko prizui laimėti geriausi ir stipriausi buvo Jurgio Pabrėžos gimnazijos matematikai. Jie pralenkė Pranciškonų ir Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijas.


Arnas Augutis, dešimtokas:

- Nelabai, nes su tėvais lapkričio 1 dieną visada važiuojame į kapines. Nebent tą dieną susitinkame su draugais, pasėdime, pabendraujame. Tai yra užsienietiška šventė – jos tradicijos mums yra svetimos, nežinomos. Todėl ir švęsti nėra prasmės.

Gintarė Labotakytė, dvyliktokė:

- Man laikas prieš lapkričio 1-ąją yra ramybės, susikaupimo metas. Todėl Helovyno nešvenčiu – jam yra netinkamas laikas. Be to, tai – nelietuviška šventė, atkeliavusi iš Amerikos. Nieko blogo, kad Lietuvoje ji švenčiama, tačiau tarp mano draugų ji visiškai nepopuliari.

Vilius Augutis, aštuntokas:

- Man net nepatinka žiūrėti filmų apie Helovyną, taigi nepatinka ir pati šventė. Nelabai ją suprantu, nežinau, kokios jos tradicijos. Lietuvoje yra minima lapkričio 1 – ta diena svarbi ir man, nes važiuojame su šeima lankyti kapų.

Brigita Barkauskaitė, dvyliktokė:

- Smagu pasižiūrėti, kaip klubuose, vakarėliuose žmonės stengiasi originaliai apsirengti, tačiau šioje šventėje nieko ypatingo nematau. Man daug svarbesnės yra Vasario 16, Kovo 11 šventės – jos yra mūsų tautos, patriotinės, todėl man brangios.

Vilius Paulauskas, dešimtokas:

- Man ši šventė visiškai nepatinka. Tą dieną su šeima važiuoju į kapines. Vis dėlto nieko tokio, kad žmonės pradeda švęsti nelietuviškas, svetimas šventes. Kiekvienas yra laisvas pasirinkti, ką ir kaip švęsti.

Edvardas Šalnis, dešimtokas:

Kiek žinau, ši šventė atkeliavo iš Amerikos. Ten vaikai per Helovyną vaikšto persirengę po namus ir prašo saldainių. Man Helovynas nėra svarbus, nes mes, lietuviai, turime Mirusiųjų dieną, kai visi važiuoja į kapines, o ne persirenginėja.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Brolius sieja vienas pomėgis – boksas

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Kuprinė

Dupulčiuose gyvenantys broliai Stulginskiai į treniruotes pėsčiomis išsirengia po 4 kartus per savaitę. Vieno pomėgio susieti broliai sakė tarpusavyje nekonkuruojantys, mat, visi trys, kai išeina į bokso ringą, kaunasi skirtingo svorio kategorijose: 17 metų Ernestas – 64 kg, 16 metų Linas – 60 kg, 15 metų Tadas – 52 kg.


Salantų meno mokyklos jaunųjų akordeonininkų kvartetas – Dovydas Baltriukas, Vaidotas Domarkas, Šarūnas Lekstutis ir Justinas Selkauskis, vadovaujami mokytojos Sigutės Kryžnauskienės, dalyvavo tarptautiniame akordeonininkų konkurse Italijoje, Lančiano mieste. Šis kvartetas ansamblių kategorijoje iki 18 metų tapo konkurso diplomantu.


Laikai, kai mokiniai savo kišenpinigius leido vėjais, baigėsi. Dabartinė moksleivija jau mokyklos suole atsakingai planuoja savo pajamas ir išlaidas, sau kelia finansinius tikslus ir neretai praktišku požiūriu suglumina net tėvus.


Mažajam princui išsakė rūpestį dėl AIDS

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kuprinė

Kretingos pranciškonų gimnazijos septintokas Mindaugas Čekanauskas dalyvavo Tarptautiniame jaunimo epistolinio rašinio konkurse: jis parašė laišką Mažajam princui, kuriame kalbėjo apie nūdienos žmonijos rykštę – AIDS. Šis laiškas trylikamečiui lėmė II vietą nacionaliniame konkurso etape.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOJE.

Kukoriškių k. gyventojas L.B. pranešė, kad antradienį, apie 15.15 val., būnant Kretingos mieste, pastebėjo, kad iš Kretingos miškų urėdijos tarnybinio neužrakinto automobilio dingo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung D880“ (DUOS), kurio vertė – 250 Lt. Turtas nuo vagysčių nedraustas.

BRIEDŽIO g. Trečiadienį, apie 15.36 val., garaže rastos dvi 25 litrų ir viena 5 litrų plastikinės talpos, kuriose iš viso buvo apie 50 litrų, įtariama, naminės degtinės. Nustatyta, kad talpos su jose buvusiu skysčiu priklauso 36 metų kretingiškiui E.J. Vyras sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

KRETINGOS RAJONE.

KŪLUPĖNŲ k. Trečiadienį, apie 10.30 val., miške rastas aparatas naminei degtinei gaminti bei apie 49 litrus, įtariama, naminės degtinės ir 394,625 l, manoma, raugalo. Įvykio vietoje sulaikytas 39 metų kūlupėniškis G.B., kuris po apklausos buvo išleistas.

KALNIŠKIŲ k. Kartenos seniūnijos seniūnė pranešė, kad praėjusį šeštadienį suniokota gyvenvietėje buvusi skelbimų lenta. Padaryta žala – 500 Lt.

Parengė Dovilė SIMAITYTĖ


Palangoje surengtame tinklinio turnyre treneriui Edvardui Švaniui atminti jau antrą kartą dalyvavo ir Kretingos technologijos ir verslo mokyklos (KTVM) kūno kultūros mokytojo Valdo Tuinylos suburta vaikinų (gim. 1992-1993 m.) tinklinio komanda.


Kretingos moterų krepšinio komandos „Augma“ startą Lietuvos moterų krepšinio (LMK) A lygoje lydėjo pergalė: kretingiškės savo aikštėje 62:35 (21:16; 15:5; 17:3; 9:11) nugalėjo Palangos sporto centro krepšininkes.


Pradėjo aiškėti Kretingos autobusų stoties likimas: dėl jos statybų bendrovės Kretingos autobusų parkas ir „Projestos projektai“ pasirašė sutartį. Netrukus įmonės parengs ir sutarties papildymą. Jame bus numatyta, kada pradėti stoties statybą.


Nudegusio turgelio vietoje archeologai aptiko kadaise čia gyvenusios Kretingos žydų bendruomenės kvartalo liekanas: atkasti trijų pastatų pamatai, tarp jų ir mikvė – ritualinis baseinas. Specialistų teigimu, pagal perkasos - vientiso atidengto ploto – dydį turgelyje atlikti patys stambiausi ligi šiol archeologiniai tyrinėjimai Kretingos mieste.


Kapavietėje galima sodinti net obelis

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Problema

Tvarkyti šeimos kapavietę į naująsiais Kretingos kapines atvykusi Nijolė Bieliauskienė ją rado nuklotą tujų skujomis, kurios pribiro iš kaimyninės kapavietės. Moteris kreipėsi į kapinių prižiūrėtoją Antaną Raudonį, norėdama, kad būtų pašalinti seni, spygliais aplinką teršiantys medžiai. Tačiau sužinojo, kad be kaimyninę kapavietę prižiūrinčių asmenų sutikimo to padaryti negalima.


Jau antri metai, kai Kretingos rajono gyventojai moka vietinės rinkliavos mokestį už šiukšles, tačiau 69-erių salantiškė Stasė Sendrienė ligi šiol tam priešinasi: ji neturi konteinerio ir neapsikenčia, kai konteinerius į aikštelę prieš jos namus atveža gretimo keturbučio gyventojai. „Niekaip negaliu valdžiai įrodyti, kad aš neturiu šiukšlių. Ir kaimynų šiukšlių nerankiosiu - nebūsiu jiems vergė Izaura“, - piktinosi pagalbos besišaukianti moteris.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas