|
|
|
(480) 2010-10-22Už virtualų traktorių – realūs pinigai
„Nusipirkome orą“,- liūdnai juokavo Raguviškių kaimo gyventojai Jadvyga ir Stasys Žiliai, iki šiol nesulaukę internetu įsigyto traktoriaus, už kurį dar rugpjūtį suplojo 20 tūkst. 700 Lt. Paviešinti savo nesėkmės istoriją Žiliai sutiko tik todėl, kad apie sukčiavimą internetu perspėtų kitus žmones. „Negalima pirkti daikto, jo nepamačius savo akimis. Juk užsisakius prekę iš televizijos reklamos, reikia ateiti į paštą jos atsiimti. Patiko – sumoki pinigus, jei ne – prekę gali grąžinti. Taip turėtų būti su prekėmis ir internete“,- skaudžiai išmoktą pamoką išdėstė 66 metų J.Žilienė. Suviliojo žema kaina „Maniau, kad važiuosiu ir radijo klausysiuos“,- iš savo svajonių apie naują traktorių dabar jau juokiasi 68 metų S.Žilius. Vietoj aptakių formų žalia spalva tviskančio „1997 Deutz-Fahr 6,05“ traktoriaus vyras turės vėl sėsti į savo senąjį T-40, kuriuo jau daug metų dirbo ūkyje, vežė malkas iš miško. Tiesa, kad galėtų važiuoti, S.Žilius senąjį traktorių dar turės suremontuoti. Būtent tada, kai vasarą sugedo šis traktorius, S.Žilius ir sutiko su tėviškėje atostogaujančio 31 metų sūnaus Stanislovo pasiūlymu įsigyti naują. „Jis traktorių internete jau buvo apsižiūrėjęs. Metus stebėjo tą interneto puslapį ir jis jam pasirodė patikimas. Pakalbėjome, kad naujas traktorius pravers ne tik mums, bet ir Stasiukui, kuris žada statyti namą. Sutarėme, kad aš duosiu 9 tūkst. Lt, o jis – likusius pinigus, - pasakojo S.Žilius, neslėpęs, kad pirkti internetu sugundė ir žema traktoriaus kaina. – Stasiukas paskambino pardavėjui ir sutarė, kad traktorius kainuos 16 tūkst. Lt, o dar 4 tūkst. Lt reikės sumokėti už jo atgabenimą. Lietuvoje tokio traktoriaus taip pigiai negausi – čia jis gal 70-80 tūkst. Lt kainuotų. Tiek niekaip nesutaupytume“. Dabar S.Žilius džiaugiasi, kad su sūnumi atmetė variantą iš to paties interneto portalo pirkti ne tik traktorių, bet ir ekskavatorių – perkant dvi transporto priemones iš karto jos esą būtų kainavę pigiau.
Ką gero politikai galėtų padaryti žmonėms?
Šiemet Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinta vaikų maitinimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarka sukėlė sumaišties mokyklų bendruomenėse.
Nepagauna nė vieno brakonieriaus
Lietuvos upėse ir upeliuose neršia lašišinės žuvys: lašišos, margieji upėtakiai, šlakiai. Neršiančioms lašišinėms žuvims apsaugoti nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 11 d. šalyje vyksta akcija “Lašiša”. Akcija turi du etapus. Pirmąjį etapą – nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 20 d. – žuvis draudžiama žvejoti Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose, antrąjį – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 20 d. – dar platesnėje teritorijoje, ir mažuose upeliuose, į kuriuos žuvys neršti atplaukia didžiosiomis upėmis, aukštyn nuo Baltijos jūros priekrantės. Per pirmąjį akcijos “Lašiša” etapą Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūrai neįkliuvo nė vienas lašišinių žuvų brakonierius. Agentūros vyresnysis specialistas Edmundas Mikaločius patvirtino, jog ne tik šiemet, bet ir pernai agentūros specialistai nenubaudė nė vieno neršiančias žuvis neteisėtai gaudžiusio piliečio.
Miškui saugoti pasitelkė naujausias technologijas
Kretingos miškų urėdija – viena iš 15 Lietuvos urėdijų, kurios saugoti miškus nuo gaisrų pasitelkė naujausias technologijas.
Finalas buvo įtemptas
Paaiškėjo šio sezono Kretingos rajono vyrų teniso čempionai. Vienetų grupėje aukso medalį iškovojo Vidmantas Voveraitis. Dvejetų grupėje geriausiai žaidė Dariaus Pranckaus ir Dovydo Rimkaus duetas.
Iš konkurso – su solidžiu įvertinimu
Vakar Simono Daukanto pagrindinės mokyklos bendruomenėje buvo juntamas šventiškas šurmulys, nes jų mokykla buvo aukštai įvertinta Aplinkos bei Švietimo ir mokslo ministerijų surengtame šalies ugdymo įstaigų aplinkos tvarkymo 2010 metais apžiūroje–konkurse: ji pelnė II vietą ir buvo apdovanota 200 Lt vertės kuponu apsipirkti „Senukų“ prekybos centre.
Biblioteka žiemą pasitiks su naujais langais
„Senieji langai buvo kiaurai perpučiami, rėmai supuvę, todėl žiemą patalpose būdavo tik apie 12-13 laipsnių šilumos“,- džiaugdamasi šią savaitę prasidėjusiais langų keitimo darbais, kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos direktorė Birutė Karčauskienė.
Liga įkalino, knyga – išlaisvino
„Keturiolika metų, kai nedirbu, niekur neišeinu. Kartena teoriškai jau turėjo būti mane pamiršus – juk per tiek metų nauja vaikų karta paaugo. Nuostabu – nepamiršo“, - sakė karteniškė ilgametė gydytoja Dalija Kiliesienė, iki ašarų sujaudinta žinios, kad Kartenos gyventojai už savus pinigus pasiryžo išleisti jos kūrybos rinktinę. Šiandien, savo 70-ojo gimtadienio dieną, D.Kiliesienė naująją knygą pristatys visuomenei – Kartenos vidurinėje mokykloje organizuojamas jos autorinis vakaras.
Medžio virtuozas, valdęs žodį ir meškeres
Kretingos Garbės pilietis Juozas Lukauskas gimė prieš daugiau negu šimtmetį – 1906 metais - Vaiteliuose. Ir nors šį pasaulį paliko prieš vienuolika metų, per gimtadienį - sausio 14 dieną - tautodailininko, medžio drožėjo dvasia tebėra gyva ne tik įsimintinuose ir išskirtiniuose meno kūriniuose, bet ir artimųjų prisiminimuose bei storiausioje viso gyvenimo knygoje.
Piliakalniai atgijo parodoje
Piliakalnio pagrindinėje mokykloje surengta ligi šiol nematyta paroda, kurioje eksponuojami piliakalnių vaizdai. Paveikslų autorius – kretingiškis architektas ir dailininkas Edmundas Giedrimas. Į parodą jis atgabeno 7 paveikslus, kuriuose užfiksuoti Senosios Įpilties bei Nagarbos piliakalniai.
Raganaitėms įkvepia gyvybę
Kretingiškė Rūta Grigaitienė jau penkerius metus „žaidžia“ su lėlėmis – raganaitėmis, kurias siuva tik iš lininio audeklo. Visos jos – skirtingos: dydžiu, rūbais ir net – veido išraiškomis. „Nė labiausiai norėdama neatkartočiau tokio pat lėlės veido ir kūno, nes neturiu jokių iškarpų, ir raganaites kuriu pagal savo vaizduotę“, - teigė 46-erių savamokslė kūrėja.
Iš žmonių pasakojimų bando atkurti istorinę tiesą
„Norėjome sužinoti, kokio skonio yra žmogaus kraujas... Jis buvo sūrus, kaip žmogaus ašaros“, - šios prisiminimų eilutės tik dar kartą paliudija, kokia skaudi ir tragiška buvo pokario rezistencija
„Laisvės” fabrikas – nutrūkusi siūlo gija
Jau daugelį metų vilnonių audinių fabrike “Laisvė” neberūksta kaminai. Pro išdužusius langus negirdėti staklių gaudesio, o kieme nelaukia sunkvežimiai, į kuriuos krovėjai tuoj, tuoj sukraus ritinius puikiausios medžiagos. Tačiau ne vienas kretingiškis šį fabriką prisimena lyg nuolat dūzgiantį bičių avilį, kuriame darbas sukosi kaip vejama siūlo gija – tik spėk sekti iš paskos.
|
|
