|
|
|
(1787) 2023-09-12Nemelioruojami laukai plūsta, dalyje neįmanoma sėti
Stambus Rūdaičių ūkininko Stasio Sandaro šeimos ūkis šiemet 20-ies hektarų plote praras derlių – ten, kur netrukus turėjo būti sėjami žieminiai kviečiai, po gausaus lietaus dėl neveikiančio drenažo laukuose tyvuliuoja ežerai. Pinigai ištirpo jau pavasarį Antradienį ūkininkas su vienu nuolatiniu darbininku, samdomu ekskavatorininku ir jiems talkinančiu kaimynu buvusiu rajono Žemės ūkio skyriaus melioracijos specialistu Leonu Rimeika remontavo 10 cm diametro rinktuvus. Tokie pagal Melioracijos įstatymą yra žemės sklypų savininkų nuosavybė, tad ir prižiūrėti turi patys savininkai. O už valstybei nuosavybės teise priklausančių 12,5 cm skersmens ir didesnių drenažo rinktuvų būklę atsakinga Savivaldybė. „Ta va – ten, kur valstybės nuosavybė, mes kokie 6 ar 7 vietiniai ūkininkai, dar dalis iš kitur Rūdaičiuose žemės turinčių, ir plaukiam. Centriniai rinktuvai netvarkomi, apleisti, neišvalyti, krūmais apžėlę kanalai vandens nepriima“, – tai vienoje, tai kitoje esančių laukų vietoje rodydamas plytinčias pelkes apmaudo neslėpė ūkininkas. Rajono Žemės ūkio skyrius, anot pašnekovo, padėti niekuo negali, kada besikreiptum, lėšų kaip nėra, taip nėra. Rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjos pavaduotojos Dianos Šeirienės teigimu, Kretingos rajonui melioracijai kasmet skiriamos tikslinės valstybės lėšos – po 200 tūkstančių eurų. Tačiau tie tūkstančiai išdalijami į daug dalių. „Rinktuvams remontuoti šiemet turėjome tiktai 33 tūkstančius eurų ir juos jau pavasarį išnaudojome. Iki šios dienos jau esam viršiję 11 tūkstančių eurų, – sakė D. Šeirienė. – Sandaro prašymą Žemės ūkio skyriui Leonas Rimeika perdavė rugpjūčio 18-ąją. Aš pažadėjau pagal galimybes padėti, bet negaliu mūsų rangovų versti dirbti į skolą arba be pinigų.“ S. Sandaras apgailestavo, kad rajono žemdirbiai susiskaldę, tarp jų nėra vienybės. Apie 10 metų diskutuojama, bet nesutariama dėl nuomonės įsisteigti Melioracijos fondą, kokį turi kiti rajonai, pavyzdžiui, Skuodas. „Galėtume ir mes prie to paties žemės mokesčio, kurį mokam, kiekvienas papildomai prisimesti dar po eurą nuo hektaro – taip prisidėtume ir prie centrinių rinktuvų tvarkymo, ir prie kanalų valymo“, – kalbėjo S. Sandaras.
Kvietė pažinti gyvąjį Viliaus Orvido paveldą
Rugsėjį visoje šalyje vykstant Europos paveldo dienoms, kurių tema – „Gyvasis paveldas: meistriškumo laboratorija“, Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyrius jas nusprendė surengti Orvidų sodyboje Gargždelės kaime. Praėjusį savaitgalį besidomintieji Viliaus Orvido kūryba, jos tęstinumu ir buvo pakviesti į Orvidų sodyboje surengtą spalvingą renginį. Kūrybinio palikimo tąsa Pasak renginį organizavusios Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus paminklotvarkininkės Medos Skersienės, šiemet Europos paveldo dienos visoje Lietuvoje kvietė pažinti paveldo kūrėjus ir meistriškumo laboratoriją, veikiančią kultūros paveldo objektų kūrimo ir išsaugojimo procese, nes visus kultūros paveldo objektus kūrė ir tebekuria žmonės. „Mes savo krašte turime unikalią žmogaus minties, jo rankų ir gamtos prieš dešimtmečius kurtą sodybą, kuri ligi šiol įdomi savo istorija, nedylančiais kūrėjo pėdsakais, savitais epochų ženklais. Būtent Gargždelės kaimo vienkiemyje skleidėsi skulptoriaus pranciškono Viliaus Orvido gyvenimas ir kūryba. Kūrėjas gyveno, kūrė ir atsiskleidė XX amžiaus antroje pusėje. Tačiau iki pat šių dienų jo kūrybinis palikimas tebėra gyvas, o jame išreikšta pasaulėžiūra kuria dvasinį ryšį ir santykį su kiekvienu apsilankiusiu jo gimtojoje sodyboje. Todėl ir buvo nuspręsta gyvojo paveldo meistriškumo laboratoriją surengti būtent Viliaus Orvido gimtinėje“, – akcentavo paminklotvarkininkė.
Dažnas pritartų minčiai, kad garsiai išsakytos svajonės ima pildytis. Jomis prieš palikdama Kretingos muziejų viename savo interviu pasidalino buvusi jo direktorė Vida Kanapkienė: „Esu optimistė. Surasiu save naujai. Savo sodybos kieme rengsiu kamerinius muzikos ir poezijos vakarus. Brolis Bernardas pirmasis pažadėjo ateiti su savo poezija“. Ir ne tik jis... Savaitgalį į naujai atidarytą kultūrinę erdvę Šventosios gatvėje Kretingoje, pakviesti sodybos šeimininkų Vidos ir Vytauto Kanapkų, sugužėjo būrys svečių: iš Vilniaus – aktorius, režisierius, literatas, mūsų kraštietis Juozas Pocius, iš Klaipėdos – charizmatiškoji aktorė, projektų įgyvendintoja, švenčių organizatorė ir vedėja Virginija Kochanskytė, iš Kauno – visų mūsų išsiilgtas brolis pranciškonas Bernardas su nauju pluoštu eilėraščių. Buvę bendradarbiai, jaunystės draugai, Vidos idėjų muziejuje palaikytojai ir rėmėjai. Lydimi saksofono muzikos garsų renginio dalyviai klausėsi Juozo Pociaus, Bernardo Belicko ir šių eilučių autorės Danutės Dunauskaitės skaitomų savos kūrybos poezijos posmų, galėjo stebėti dailininkės portretistės Rositos Ambrozevičienės piešimo magiją. Kaip sakė sveikatos centro „Lorna“ įkūrėja ir vadovė Loreta Bosienė, kurią su Vida Kanapkiene sieja ilgametė bičiulystė, didžiausia dovana – žmogaus širdies gylis: „Draugystė, sujungta kūrybiniais gebėjimais, nuskaidrina kiekvieno mūsų gyvenimą.“
Vyras pasišvaistė ginklu
Šeštadienį apie 7 val. Klaipėdos apskrities vyriausiasis komisariatas gavo 1955 metais gimusios moters pranešimą apie tai, kad Medomiškių kaime, namo kieme, agresyvus vyras, gimęs 1975 m., grasina šaudyti į aplinkinius asmenis. Įvykio vietoje policijos pareigūnai rado ir paėmė neblaivaus (1,74 prom.) įtariamojo neteisėtai laikomą šaunamąjį ginklą, kurio modelis bus nustatytas, ir 7 šovinius. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 253 str. 1 d.
„P. n.“ informacija
Pinigus pasiglemžė sukčiai
Palangos miesto policijos komisariatui 1970 m. gimęs vyras pranešė sekmadienį apie 14.47 val. į mobilųjį telefoną gavęs žinutę su nuoroda. Ją paspaudęs ir suvedęs reikalaujamus duomenis, pastebėjo, kad iš jo banko sąskaitos apgaulės būdu pasisavinti 3 tūkst. 55 eurai. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.
„P. n.“ informacija
Sulaikė girtą vairuotoją
Ketvirtadienį apie 18.25 val. Palangoje, Kunigiškių g., automobilio „Citroen“ vairuotojui, gimusiam 1983 m., nustatytas 3,56 prom. neblaivumas.
„P. n.“ informacija
Klibių kaimo gyventojai stebėjosi, kad palei pagrindinę jų gyvenvietės – Mokyklos – gatvę, kone prie pat važiuojamosios dalies, pasodinta eilė jaunų medelių. Žmonės mano, kad tai padaryta neteisėtai. „Neseniai šią gatvę išasfaltavo, o pirmojo sklypo ties sankryža su keliu Kretinga–Kūlupėnai savininkai apsauginėje zonoje užsodino medelius. Nuo kelio jie vos apie 0,5 m, bet juk yra privaloma apsauginė zona, mano žiniomis, 3 m. Argi žmonės gali savavališkai sodinti ką ir kur nori, o gal seniūnija jiems išdavė leidimą?“ – teiravosi Klibių kaimo gyventoja Joana Sendrauskienė. Jai antrino klibiškis Petras: jo manymu, praaugę beržai links į kelio pusę, trukdys vykstantiems Mokyklos gatve, o taip pat užstos matomumą išvažiuojant į sankryžą. Kretingos seniūnijos seniūnė Sigita Riepšaitė patikino, kad leidimo sodinti medžius niekas iš klibiškių nesikreipė. Ji sakė nuvyksianti į vietą įvertinti situaciją – gal ties pasodintais medžiais dar yra privataus sklypo riba. Po apsilankymo paaiškėjo, kad visgi medžiai auga valstybinėje žemėje. „Su sklypo savininkais nepavyko susisiekti. Tačiau reikalausime, kad medžius iš kelio apsauginės zonos jie iškeltų“, – po apžiūros redakciją informavo seniūnė. Kretingos rajono savivaldybės Statybų skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Tamošauskas patikino, kad asmenys už savo sklypo ribos negali atlikti jokių savavališkų veiksmų, tarp jų – ir sodinti želdinių. „Tai – nebe jų nuosavybė, o juolab, jei teritorija patenka į kelio apsauginę zoną. Joje galimai nutiestos komunikacijos, o po kurio laiko galbūt bus nuspręsta kloti šaligatvius. Po to patys gyventojai rašo skundus, kad tenka iškirsti ne vietoje pasodintus jau paaugusius medžius“, – kalbėjo A. Tamošauskas. Su situacija susipažinusi Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė sakė, kad kelių apsauginės juostos yra skirstomos pagal kelių kategoriją, jų plotis svyruoja, mažiausia riba yra 3 m. „Klibių gyvenvietės Mokyklos gatvėje apsauginė zona yra 10 m nuo kelio briaunos. Tai yra vietinės reikšmės kelias, jo savininkė – Kretingos rajono savivaldybė. Šiuo atveju dar ir minimas privatus sklypas įeina į valstybinę žemę. Su seniūne S. Riepšaite aptarėme, kad ji geranoriškai bandys kalbėtis su sklypo savininkais, tačiau jei jie nesutiktų patys pašalinti medžių, Savivaldybė turi teisę tai padaryti pati. Tačiau dar yra želdynų įstatymas, ir savininkams tektų pagal jį atsakyti už neteisėtus veiksmus“, – teigė S. Jazbutienė.
„P. n.“ informacija
Vydmantai atšventė 770 metų jubiliejų
Praėjusį sekmadienį „Grilio pievoje“ vydmantiškiai su svečiais, netylant muzikai, su gausybe grilio patiekalų, paminėjo savo gyvenvietės 770 metų jubiliejų. Vydmantų kaimo bendruomenės centro „Vydmantai“ kasmet rugsėjo antrąjį sekmadienį rengiama rudeninė šventė „Grilio pieva“ šiemet buvo aštuntoji. Šventės sceną papuošę skaičiai 770 ne vienam vydmantiškiui kėlė pasididžiavimą, nes nuo sovietinių laikų Vydmantai buvo pripažįstami kaip Vydmantų agroprekybinio ūkio iš visų „pasviečių“ sukviestų naujakurių gyvenvietė. Tiesos tame yra – Vydmantai plėstis pradėjo 1980 m. ir tuometinis tarybinis ūkis įtakos tam turėjo. Šiandieną Vydmantai bene labiausiai patrauklūs dėl Palangos kurorto kaimynystės. Šiemet sukako 770 m., kai Kuršo vyskupas Henrikas savam rašte pirmą kartą paminėjo ne Vydmantus, bet Virkštininkus, kurie 1978 m. buvo prijungti prie Vydmantų. 2017 m. buvo įsteigta Vydmantų seniūnija, pačiuose Vydmantuose gyvena apie 1 tūkst. 700 žmonių. Tai didžiausia Kretingos rajono gyvenvietė.
Pastatas padegtas tyčia?
Sekmadienį apie 15 val. gaisras įsiplieskė ūkiniame pastate Kūlupėnų kaime. Iki atvykstant ugniagesiams gelbėtojams, du gyventojai patys ugnį malšino vandeniu iš šulinio. Ūkinis pastatas pusiau mūrinis-medinis, 1 aukšto, perdengimas – medinis, stogas dengtas šiferiu. Gaisro metu sudegė pastate buvę namų apyvokos daiktai, apdegė apie 9 kv. m plote išmėtytos lentos. Įtariamas padegimas. Nuostolis siekia 200 eurų. Surinkta medžiaga pagal LR BK 187 str. 2 d.
„P. n.“ informacija
Vienas į Kretingos krašto kultūrą investuotas euras sukuria penkis eurus pridėtinės vertės – tokią nuostatą išsakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. Nuostata racionali ir suprantama, bet ar viską darome, kad turistai atvyktų pas mus, nors turime unikalų istorinį-kultūrinį paveldą? Įsikūrę Lietuvos pajūryje, strateginėje vietoje šalia Klaipėdos ir Palangos, kur per metus apsilanko beveik 2 mln. turistų ir poilsiautojų, turime išnaudoti visas galimybes, kad kuo didesnė jų dalis užsuktų ir pas mus, juolab kad turime jiems ką parodyti. Apie Kretingos dvare įsikūrusį muziejų su unikaliu Žiemos sodu, autentišku grafų Tiškevičių giminės istoriniu-kultūriniu paveldu garsas sklinda ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Į šį muziejų užsuka ne tik pavieniai turistai, bet ir ekskursijos iš į Klaipėdą atplaukiančių kruizinių laivų ir kaimyninės Lenkijos, kurios žinoma šalyje turizmo bendrovė „Rainbow“ Kretingą įtraukė į savo organizuojamą kelionių po Baltijos šalis maršrutą. Nors muziejus po Žiemos sodo atnaujinimo sulaukia nemažai lankytojų, jų gali būti ir daugiau, kas padėtų surinkti lėšų jam atsinaujinti, keliant sau vis naujus tikslus. O pradėti galima nuo mažų nereikalaujančių daug lėšų dalykų. Kadangi nemaža dalis keliautojų žinių apie muziejų ieško internete, vis svarbesne tampa muziejaus internetiniame puslapyje skelbiama informacija, jos funkcionalumas bei prieinamumas ne tik kompiuteryje, bet ir mobiliajame telefone, fotografijų kokybė ir jų pateikimas. |
|
