Pajūrio naujienos
Help
2020 Birželis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną24°C debesuotumas 5 %
Naktį13°C debesuotumas 70 %
Apklausa

Ar pasiilgote gyvų renginių?

Taip
Ne
Neturiu nuomonė
Komentarų topas

(1451) 2020-05-05

Vietoj bendradarbiavimo – į teismą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Sklandytojai tvirtino norintys įsiteisinti vieną šių angarų, dėl to ir kreipėsi į teismą. Tačiau Kretingos rajono savivaldybė tai vadina akibrokštu.

Kartenoje įregistruotas Klaipėdos sklandytojų klubas, ilgus metus vykdęs veiklą Kartenos aerodrome, jo nebeišlaiko. Kretingos rajono savivaldybė ketino padėti, perimdama aerodromą savo žinion, bet paprašė sklandytojų kuo skubiau pateikti būsimų veiklų planus. Tačiau vietoj to sulaukė šaukimo į teismą.

Įsipareigotų prižiūrėti turtą

Savivaldybę spręsti ant plauko pakibusį Kartenos aerodromo likimą spaudė Susisiekimo ministerija, jau dukart paraginusi apsispręsti – perimti jį savo žinion ar atiduoti valstybei.

Dėl to pernai lapkritį Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius surengė Strateginio planavimo tarybos išvažiuojamąjį posėdį Kartenos aerodromo bazėje, kad išgirstų pačių sklandytojų siūlymus. Tačiau liko nusivylę klubo narių neveiklumu, išgirdę, kad jie nori tik skraidyti, o ne, kaip kiti sporto klubai, organizuoti veiklas tam, kad patys išsilaikytų.

Aerodromo teritorijoje iš sovietmečio stovi 2 angarai, svečių namai, bendrabutis, sargo namelis ir mediniai poilsio nameliai. Šie pastatai, išskyrus vieną iš angarų, yra įteisinti ir priklauso valstybei.

Klaipėdos sklandytojų klubas aerodromo reikmėms pagal vis pratęsiamą panaudos sutartį 5–10 metų laikotarpiui nuomodavo 63 ha valstybinės žemės, tačiau dabar, kol neišsisprendę reikalai, NŽT nuomą sulaikė.

„Ligi tol ministerijai rašėme, kad galėtume tą turtą perimti, o po to panaudos ar nuomos pagrindais leisti naudotis klubui. Turėjome rimtų įžvalgų dėl turizmo plėtros, tačiau išvažiuojamojo posėdžio metu pamatėme, kad klubas nieko nenori keisti. Aerodromą perėmus Savivaldybei, taptume bendrasavininkiais ir būtume įpareigoti prižiūrėti turtą. Turėtume nemenkų išlaidų, nes tektų tvarkyti prakiurusius stogus, šienauti teritoriją. Tačiau vis dėlto sklandytojams davėme laiko, kad nuspręstų, kokias veiklas jie galėtų vykdyti, o jie pasielgė negražiai – Savivaldybę, kaip trečiąją suinteresuotą šalį, padavė į teismą“, – kalbėjo meras.


Atsižvelgusi į epidemiologinę situaciją šalyje, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymu, Vyriausybė priėmė sprendimą dar labiau švelninti karantino sąlygas šalyje. Atveriamos platesnės galimybės organizuoti laisvalaikio užsiėmimus, išvykti iš šalies, taip pat atnaujinti sveikatos paslaugų teikimą.

Kaukės – privalomos, tačiau veiklų daugėja

Vyriausybės sprendimu, keičiasi reikalavimai dėl privalomo veido apsaugos priemonių – veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių dėvėjimo viešose vietose: patikslinta, kad nuo šiol veido apsaugos priemones viešose vietose privalės dėvėti visi, vyresni negu 6 metų amžiaus. Išimtis, kaip ir iki šiol, taikoma valgant ir geriant lauko kavinėse, taip pat jų nebereiks dėvėti profesionaliems sportininkams per treniruotes, kaimo vietovėse.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos piliečių išvykimas neturi neigiamos įtakos epidemiologinei padėčiai šalyje, Vyriausybė nutarė nuo pirmadienio panaikinti ribojimą Lietuvos piliečiams išvykti iš šalies. Su Latvija ir Estija deramasi dėl sienų kontrolės panaikinimo viena kitos piliečiams. Tikėtis didelio išvykstančiųjų srauto nėra pagrindo dėl kitose šalyse taikomų suvaržymų.

Jau leidžiama prekyba visa apimtimi visose prekybos vietose, t.y. tiek turgavietėse, tiek viešose vietose, bet tik tais atvejais, jei bus ribojamas pirkėjų srautas (ne mažesnis kaip 10 kv. m vienam pirkėjui tenkantis prekybos plotas arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas pirkėjas) ir užtikrinamos būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos sąlygos, darbuotojai ir pirkėjai aprūpinami būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Tuo atveju, jei prekybos vietos negali užtikrinti nustatytų reikalavimų, prekyba jose negali būti vykdoma.

Tiek uždarose patalpose, tiek lauke jau galima teikti ne tik trumpalaikio pobūdžio, t.y. iki 20 minučių trunkančias paslaugas, bet ir trunkančias ilgiau, jei bus ribojamas lankytojų srautas.

Įvertinus tai, kad viruso plitimo rizika lauko sąlygomis – laikantis papildomų saugos ir higienos reikalavimų – yra itin maža, atvirose erdvėse nuo šiol bus galima teikti platesnį spektrą paslaugų, pavyzdžiui, dresuoti šunis, fotografuoti atvirose erdvėse, jodinėti, vykdyti orientacinius žaidimus nedidelėmis grupėmis ir kt.

Atveriamos platesnės galimybės organizuoti laisvalaikio užsiėmimus atvirose erdvėse: leista organizuoti laisvalaikio užsiėmimus (neįvardinant konkrečių veiklų sąrašo), jei jie vyks atviroje erdvėje ir ja užsiims pavieniai asmenys, ne didesnės nei 2 asmenų grupės bei šeimos, nebus žmonių susibūrimų.

Bus leidžiamos atrankos į olimpines ir paralimpines žaidynes reikalavimus įvykdžiusių sportininkų ir olimpinių rinktinių kandidatų, kurčiųjų, pasaulio ar Europos čempionatams besirengiančių sportininkų, nacionalinių rinktinių ar kitų komandinių sporto turnyrams (lygoms) besirengiančių sportininkų treniruotės.


Palangos daugiabučių namų kvartaluose vietoj senųjų šiukšlių konteinerių bei nusidėvėjusių popieriui, plastmasei ir stiklui skirtų spalvotų varpelių jau pradėjo veikti naujoji atliekų surinkimo sistema – įrengta 17 modernių aikštelių, kuriose yra po 5–6 požeminius konteinerius.

Modernizavo penktadalį aikštelių

Įgyvendinant projektą „Komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūros plėtra Palangos mieste“, per metus laiko maždaug penktadalį miesto daugiabučių namų kvartaluose buvusių antžeminių komunalinių atliekų surinkimo aikštelių pakeitė modernios. Jos įrengtos Taikos, Sodų, Kretingos gatvėse, Klaipėdos plente bei Saulėtekio take – tose Palangos miesto dalyse, kur gyvena daugiausiai gyventojų. Modernios atliekų surinkimo aikštelės bei jose įrengti konteineriai yra pritaikyti ir negalią turintiems žmonėms. Greta pastatyti stendai, kuriuose pateikiama informacija, kokias atliekas į kurį konteinerį reikia mesti.

Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė Palangos miesto savivaldybės Ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė, Savivaldybės ekologė Reda Kairienė, projektą, kurio vertė – 560 tūkst. eurų, įgyvendino Palangos miesto savivaldybė.

Iš viso mieste įrengta 17 modernių atliekų surinkimo aikštelių, kiekvienoje jų pastatyta po 5–6 požeminius konteinerius, skirtus rūšiuoti stiklą, plastiką, popierių bei mišrias komunalines atliekas. Įrengti ir maisto atliekų surinkimo konteineriai, kurie pradės veikti, kai bus nustatyta maisto atliekų išvežimo ir utilizavimo tvarka.

Pasak R. Kairienės, artimiausiu metu planuojama įrengti dar 4 papildomas aikšteles – jos atsiras Medvalakio ir Sodų gatvėse, tai kainuos apie 150 tūkst. eurų.


Ilgąjį savaitgalį vykdė kontrolę

  • Edita KALNIENĖ
  • Aktualijos

Ilgąjį savaitgalį tiek policijos pareigūnai, tiek viešosios tvarkos specialistai vykdė patikrinimus, kaip mūsų rajone laikomasi karantino reikalavimų. Policijos pareigūnai surašė 5 administracinius protokolus fiziniams asmenims, nedėvėjusiems apsauginių veido kaukių. Rimtesnių pažeidimų prekes ar paslaugas teikiančiose įmonėse – neužfiksuota.

Renkasi žaidimų aikštelėse

Ilgąjį savaitgalį policijos pareigūnai, kaip ir įprastai, stebėjo, kaip yra laikomasi karantino sąlygų, tačiau šiam laikotarpiui buvo sustiprinta priežiūra – patruliavo daugiau pareigūnų. Vykdant kontrolę nustatyti 5 pažeidimai – fiziniai asmenys nedėvėjo apsauginių veido kaukių. „Šie asmenys piktybiškai nedėvėjo veido kaukių. Su kitais gyventojais buvo susitarta geranoriškai, kai kuriems pareigūnai padovanojo Savivaldybės skirtas veido kaukes“, – kalbėjo Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas.

Apskritai rajone, anot komisariato viršininko, yra laikomasi karantino reikalavimų: „Kaukes, kol dar bus ryškesnė viruso grėsmė, tikrai teks dėvėti, todėl žmonės turi būti sąmoningi.“

Pareigūnai taip pat patikrino 43 saviizoliacijoje esančius asmenis. Visi jie laikėsi karantino reikalavimų, pažeidimų nebuvo užfiksuota. Per savaitgalį Kretingos rajone pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai. Abu jie – dėl smurto artimoje aplinkoje. Nors viešai skelbiama, kad, esant karantinui, šalyje padaugėjo ir smurto artimoje aplinkoje, vis dėlto mūsų rajone situacija stabili. „Smurto artimoje aplinkoje atvejų mūsų rajone nėra padaugėję“, – įvardijo A. Pužauskas.

Nors draudimas būriuotis didesnėmis negu 2 asmenų grupėmis dar nėra panaikintas, tačiau tiek vaikai, tiek jaunuoliai renkasi į žaidimų aikšteles – žaidžia krepšinį daugiau negu po du asmenis. „Sulaukiame pranešimų ir patys pastebime, kad žaidimų aikštelėse žaidžia daugiau negu po du vaikus. Policijos pareigūnai juos įspėja ir paprašo nesibūriuoti“, – tikino komisariato viršininkas.


Dėl koronaviruso protrūkio Kartenos katalikiškoji palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė – izoliuota.

„Serga dvidešimt vienas, penki – sveiki“, – taip situaciją Kartenos katalikiškoje palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje pirmadienio rytą apibūdino Kretingos savivaldybės gydytoja Zita Abelkienė. Rytoj prevenciniam darbuotojų testavimui ruošiamasi iš naujo, tuo pačiu tikimasi dar kartą patikrinti ir pacientus.

Gyvena įprastu ritmu

Nuo infekcijos židinio aptikimo pradžios iki praėjusio šeštadienio „Kretingos komunalininko“ darbininkai tris sykius važiavo dezinfekuoti dažniausiai lankomų viešųjų miestelio erdvių, suolelių, ligoninės prieigų, automobilių stovėjimo aikštelių, paskutinį prieš Motinos dieną, tikintis didelio lankytojų srauto, – ir kapinių. Bendrovės vyriausiasis vadybininkas Stasys Perkauskas „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad kiekvienąkart buvo išlaistoma maždaug po 140 litrų dezinfekcinio skysčio.

Seniūnės Arūnės Putvinienės žodžiais, Kartena dabar gyvena ramiai, jei kas į seniūniją ir paskambina, tai dažniausiai ne vietiniai, kurie daugiausia teiraujasi, ar miestelis dar neuždarytas, ar galima pro jį laisvai važiuoti. „Gatvėse žmonių nedaug, bent pro seniūnijos langus praeinant matau vieną kitą, bet tikrai ne dėl paniškos baimės. Ypač vyresnio amžiaus gyventojai, kiek teko pasikalbėti, situacijos nesureikšmina, reaguoja paprasčiau, nusiteikę išgyventi tai, kas skirta“, – sakė A. Putvinienė.

Kad gyvenimas eina įprasta vaga, patvirtino ir vaistinėje dirbanti Danguolė Klovienė. Jos žodžiais, karteniškius išgąstis buvo sukaustęs gal pusdieniui – po to, kai pirmąkart pasklido žinia apie tai, kad Katalikiškoje palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje atsirado COVID-19 židinys, kad ši pavojinga virusinė liga nustatyta 23 pacientams ir 5 įstaigos darbuotojams.

„Dauguma žmonių Kartenoje gyvena ne daugiabučiuose, o privačiuose namuose, toliau tvarko savo sodybų aplinką, puoselėja daržus ir džiaugiasi pavasariu“, – sakė D. Klovienė. Interesantų vaistinėje nesumažėjo, kam reikia, tas vis tiek užeina, tačiau pavyzdingai laikosi nurodytos tvarkos: nešioja kaukes ir pirštines, paiso atstumų, nesibūriuoja.

„Pro stiklines duris matome: jeigu vienas žmogus vaistinėje, kitas dažniausiai lūkuriuoja tambūre. Džiaugiamės tokiu savo klientų supratingumu“, – sakė pašnekovė.


Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai ir Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių miškininkai rajone rengė reidus atvirosiose teritorijose – per juos stebėjo, ar gyventojai nedegina pernykštės žolės, nekyla gaisrų pavojus miškams. Tuo pačiu buvo tikrinama, kaip gyventojai laikosi karantino reikalavimų.

„Tikslas buvo stebėti lankytinas vietas, kuriose yra tikimybė, kad gali būriuotis žmonės. Stebėjome, kaip jie laikosi atstumo, ar nedegina laužų neleistinose vietose“, – paaiškino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Vasiliauskaitė.

Tokie reidai buvo vykdomi visoje šalyje tiek ilgąjį, tiek prieš tai buvusį savaitgalį. Kartu su miškininkais pareigūnai apvažiavo pamiškes, miškus, sodų bendrijas, miško poilsiavietes, poilsiavietes prie ežerų ir kitas vietas.

Per reidus jokių pažeidimų nebuvo nustatyta, taip pat žmonės nebuvo linkę būriuotis. „Ankstesniais metais sutikdavome daugiau žmonių, kurie kūrendavo laužus. Dabar kol kas apskritai sutikome mažai žmonių, tačiau yra lengvinamos karantino sąlygos, todėl sunku pasakyti, kaip bus ateityje“, – situaciją apibūdino S. Vasiliauskaitė.

Šylant orams, ugniagesiai gelbėtojai primena, kad laužus neleistinose vietose kūrenti draudžiama. Pirmiausia, juos kūrenti galima laužavietėse. „Pavasaris – tvarkymosi metas, todėl, jeigu nusprendžiama kūrenti laužus, tai galima daryti tik 30 metrų atstumu nuo visų aplink esančių pastatų. Taip pat laužą reikia apkasti ir to daryti negalima esant vėjuotai dienai“, – akcentavo S. Vasiliauskaitė, kurios pastebėjimu, žmonės laužų kūrena mažiau.

Neretai būna, kad nuo laužo užsiliepsnoja ir aplink jį esanti žolė, o tuomet ugnis gali persimesti ir į medžius, netoliese esančius pastatus ar kitus objektus.

Kretingos rajone šiais metais atvirose teritorijose kilo 8 gaisrai. Dažniausiai degė žolė, šiaudai, šakos, šiukšlės, pievos. Net 6 gaisrai kilo balandžio mėnesį, po vieną sausio ir kovo mėnesiais.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, iki balandžio 30 d. šalyje kilo 1 tūkst. 388 gaisrai atvirosiose teritorijose, jų metu išdegė 871 ha pievų, durpynų, miškų ir miško paklotės. Palyginti su pernai, jų skaičius sumažėjo 51,1 proc. Tokie gaisrai šiais metais sudaro 36,3 proc. bendro gaisrų skaičiaus.

Kilus gaisrams atvirosiose teritorijose šiemet buvo išgelbėti 43 pastatai.


Švelnėjant karantino apribojimams, vis daugiau žmonių prie jūros ateina ir darbo dienomis.

Nors karantinas Lietuvoje dar neatšauktas, Palanga švelnina su juo susijusius draudimus: nuo gegužės 11 dienos atšaukiamas kovo 30-ąją įsigaliojęs Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo buvo uždrausta karantino metu fiziniams ir juridiniams asmenims teikti apgyvendinimo paslaugas Palangos miesto savivaldybės teritorijoje.

Atšaukė draudimą

Nuo gegužės 11 dienos Palangoje bus vėl galima teikti apgyvendinimo paslaugas – tokį sprendimą priėmė balandžio 29 d. posėdžiavusi Palangos miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija.

Praėjus dviem savaitėms po karantino Lietuvoje įvedimo, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės Akvilės Kilijonienės įsakymu nuo kovo 30 dienos buvo uždrausta karantino metu fiziniams ir juridiniams asmenims teikti apgyvendinimo paslaugas Palangos miesto savivaldybės teritorijoje. Šis draudimas nebuvo taikomas apgyvendinimo paslaugų teikėjams, kurių patalpos, esant poreikiui, pagal sutartį su Palangos miesto savivaldybės administracija yra naudojamos asmenims izoliuoti.

Pažeidėjams paskirtos baudos

„Draudimas teikti apgyvendinimo paslaugas Palangoje įsigaliojo nuo kovo 30-osios vidurnakčio. Kaip laikomasi šio draudimo, kontroliavo policijos pareigūnai ir Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai“, – po Ekstremalių situacijų komisijos posėdžio „Pajūrio naujienoms“ sakė Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Danutė Mikienė.

Nuo kovo 31-osios iki balandžio pabaigos kurorto policijos pareigūnai ir Viešosios tvarkos skyriaus specialistai iš viso sulaukė per 60 pranešimų apie galimai vykdomą apgyvendinimo paslaugų veiklą. D. Mikienės teigimu, visi šie atvejai buvo patikrinti, dauguma – nepasitvirtino.

Per mėnesį nuo draudimo įsigaliojimo buvo nustatyti 7 pažeidimo atvejai. Visus pažeidimus padarė fiziniai asmenys. Kaip sakė Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja, už tokį pažeidimą asmenims skiriama bauda nuo 250 iki 800 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 800 iki 1,5 tūkst. eurų.

„Visi draudimo nepaisę asmenys sutiko, kad pažeidė įsakymą, dėl padaryto pažeidimo gailėjosi. Atsižvelgiant į tai, nusižengusiems asmenims paskirta po pusę minimalios baudos – po 125 Eur“, – sakė D. Mikienė.


Kritikos strėlės skriejo į direktorę

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Savivaldybėje
Jolanta Girdvainė Kretingos rajono savivaldybės administracijai vadovauja nuo 2019 m. gegužės 15 dienos.

Nuotoliniu būdu eilinį posėdį balandžio 30 d. surengusi Kretingos rajono savivaldybės taryba vienbalsiai patvirtino 2019 metų Savivaldybės tarybos ir mero veiklos ataskaitą, tvirtinant Savivaldybės administracijos ir direktorės Jolantos Girdvainės ataskaitą iš 24 tarybos narių 7 susilaikė.

Priekaištus A. Kalniui dėl jo vadovavimo Savivaldybei išsakė vienintelis opozicijai priklausantis socialdemokratas Valerijonas Kubilius, tačiau ir jis savo kalbos pradžioje A. Kalnių pagyrė. „Labai vertinu gerbiamo A. Kalniaus darbštumą, atsakomybės jausmą, bet trūksta diplomatijos, bendravimo kultūros“, – tarė tarybos senbuvis. V. Kubilius ragino A. Kalnių bendradarbiauti ir su tarybos opozicija, kuriai priklauso 5 socialdemokratai ir 2 partijos Tvarka ir teisingumas nariai.

„Taryboje yra ne vien „Kretingos krašto“ (visuomeninis rinkimų komitetas „Kretingos kraštas“, kuriam priklauso ir A. Kalnius, – aut. past.) pozicija“, – kalbėjo V. Kubilius. A. Kalnius prisipažino turįs daugiau bendradarbiauti su visais tarybos nariais, teigė, kad mokosi iš savo pirmtakų V. Kubiliaus ir Juozo Mažeikos, kad jo kabineto durys yra atviros visiems, o į telefonų skambučius atsiliepiantis ir po darbo. „Man patiko jūsų pasisakymas“, – po A. Kalniaus atsakymo į kritiką konstatavo V. Kubilius.

J. Girdvainė Kretingos rajono savivaldybės administracijai vadovauti pradėjo 2019 m. gegužės 15 d. Svarstydami 2019 metų Savivaldybės administracijos ir jos vadovės veiklos ataskaitą, J. Girdvainės darbu nepatenkinti politikai direktorės pavaduotojui Povilui Černeckiui, administracijos darbuotojams atvirkščiai – nešykštėjo liaupsių. „Socialdemokratų frakcija administracijos ir P. Černeckio darbą vertina teigiamai. Dėl direktorės, kuriai trūksta iniciatyvumo, rajono problemų išmanymo, tvirtinant ataskaitą socialdemokratų frakcija susilaikys“, – pareiškė socialdemokratų ir opozicijos lyderis V. Domarkas. J. Girdvainę anksčiau ne kartą kritikavusi opozicijos ir partijos Tvarka ir teisingumas narė Jolita Vaickienė šįkart rėžė, kad, leidusi bendrovei „LitCon“ tęsti Kretingos sporto ir sveikatingumo komplekso statybos darbus be galiojančio statybos darbų draudimo garanto, J. Girdvainė pažeidė viešųjų pirkimų įstatymą, civilinį kodeksą. „Ar nežinojote įstatymų, ar tą padarėte juos žinodama?“ – direktorę spaudė politikė. J. Girdvainė atsakė, kad dėl „LitCon“ statybos darbų vienašališkai ji nesprendė. „Kiekvienam žingsniui buvome gavę valdančiosios daugumos pritarimą. „LitCon“ 2019 metais darbų padarė už didesnę sumą negu buvo suplanuota“, – tvirtino direktorė. Jos teigimu, informacija apie Sporto ir sveikatingumo komplekso statybą buvo teikiama visiems Savivaldybės tarybos nariams.


Koronaviruso protrūkis iš esmės pakeitė įprastą gyvenimą, sudavė stiprų smūgį valstybių sveikatos sistemai ir ekonomikai. Tūkstančiai europiečių užsikrėtė koronavirusu, bet krizės akivaizdoje ne mažiau užkrečiantis yra europiečių solidarumas. Įkvepiantys poelgiai – nuo pilietinių iniciatyvų iki šalių tarpusavio pagalbos – iš esmės prisideda prie kovos su pandemija, bet dažnai lieka paraštėse ir nesulaukia mūsų dėmesio.

Iš pradžių, susitelkusios ties savo problemomis, valstybės greitai suprato, kad virusą galės įveikti tik suvienijusios jėgas. Todėl Europos Sąjunga (ES) sparčiai ėmėsi telkti išteklius ir rengti bendrus medicinos priemonių pirkimus, taip pat patvirtino ekonominių priemonių paketą pandemijos padariniams sušvelninti. Europos Parlamento (EP) narys Liudas Mažylis teigė, kad dabar turime ne varžytis, kas elgėsi teisingiau, o tiesiog dirbti kartu. „Džiugu, kad sutelktai veikė ir EP nariai, patvirtinę ekonominių priemonių paketą labai didele balsų dauguma“, – akcentavo europarlamentaras.

Milijonai paprastų europiečių taip pat aktyviai dalyvauja kovoje su pandemija ir parodė solidarumą su savo ir kitų ES šalių piliečiais. Estijoje ir Danijoje sukurti tinklalapiai padeda rasti savanorius, galinčius nupirkti ir atvežti maisto senjorams, suteikti pagalbą skurstantiesiems ar medikams. Lietuvoje įkurtas savanorių pagalbos koordinavimo centras „Stiprūs kartu“ pritraukė apie 4 tūkst. piliečių. Viena savanorių – Ioana Alexandru iš Rumunijos – akcentavo, kad nereikia dairytis toli nuo namų, kam reikia pagalbos. „Paprastas pokalbis telefonu ar vaizdo skambutis gali sumažinti vienatvės jausmą. Svarbu parodyti rūpestį, ypač šiais sunkiais laikais“, – sakė I. Alexandru.


Gydytoja psichiatrė Vilma Andrejauskienė pastebi, kad visuomenė sąmoningėja – dėl priklausomybės nebebijoma kreiptis pagalbos.

Nors jau daugiau nei penketą metų alkoholio vartojimas šalyje mažėja, tačiau Lietuva vis dar išlieka daugiausiai alkoholį vartojančių šalių sąrašo pirmose vietose. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl alkoholio vartojimo sukeliamų problemų kasmet pasaulyje miršta 3 milijonai žmonių ir skaičiai kiekvienais metais tik auga.

Apie tai, kokios grėsmės slypi anksti pradėjus vartoti alkoholį ir kokių priemonių imtis susidūrus su šia problema, pasakoja gydytoja psichiatrė Vilma Andrejauskienė.

Žaloja organizmą

Ne paslaptis, kad žmogaus organizmas auga, atsinaujina ir formuojasi visą gyvenimą ir alkoholis tam naudos neatneša. Atlikti tyrimai rodo, jog egzistuoja penkiolika genų, lemiančių organizmo reakciją į alkoholį. Net ir vienkartinis alkoholio padauginimas lemia blogą savijautą – sunkumą skrandyje, sutrikusią koordinaciją, suprastėjusią regą ar atmintį. Visa tai yra organizmo apsauginė reakcija, kuria siekiama sumažinti norą vartoti alkoholį.

Ilgalaikis svaigalų vartojimas turi kiek rimtesnių pasekmių – nyksta baltoji smegenų medžiaga, sutrikdoma hormonų sistemos veikla, prarandami vitaminai bei mineralai, tirpsta širdies raumenų ląstelės, didinančios miokardo infarkto išsivystymo riziką, kaupiasi riebalai, mat 1 gramas etilo alkoholio turi maždaug 7 kilokalorijas.

Apsvaigimas tampa tikslu

Anot gydytojos V. Andrejauskienės, ankstyvas vartojimas yra tarsi starto signalas pradėti veikti dėmesio, hiperaktyvumo, valgymo, procesiniams ir emociniams sutrikimams. Svaigalų paveiktas organizmas negalės taip greitai susiorientuoti savipagalbai ir netrukus paciento sveikatos kortelėje nuguls visas ligų rinkinys.

Specialistės teigimu, ankstyvo vartojimo grėsmė slypi besiplečiančiuose normų supratimo rėmuose. Jauni žmonės didžiąją dalį organizmo atsako į gaunamus nuodus įvardija kaip tinkamą ir priimtiną normą, todėl didesnis ir malonesnis apsvaigimas tampa tikslu, kurį bandoma įgyvendinti vartojant keletą psichotropinių medžiagų vienu metu, sukeliančių nemenkų iššūkių organizmui.


Kęstutis Trakšelys

Kretingos rajono taryba patvirtino konkursą į Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktoriaus vietą laimėjusio 44-erių palangiškio Kęstučio Trakšelio kandidatūrą.

„Pedagoginio ir vadybinio darbo patirtis, tam tikrų naujų iššūkių paieška, siekimas lyderystės, noras tobulėti“, – tokiais žodžiais iki šiol dirbęs Klaipėdos universitete ir Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre Tęstinio mokymo skyriuje psichologijos pagrindus bei profesinę etiką dėstęs K. Trakšelys atsakė į „Pajūrio naujienų“ klausimą, kas lėmė jo apsisprendimą kandidatuoti į gimnazijos direktoriaus kėdę Kretingoje.

– Šis konkursas jums buvo trečias per pastaruosius dvejus metus –2018-aisiais pretendavote į Gargždų „Minijos“ progimnazijos, o pernai – į to paties miesto „Vaivorykštės“ gimnazijos direktoriaus postus, abu kartus nesėkmingai. Kas pakišo koją?

– Niekas kojos nepakišo. Dviejų laimėtojų konkursuose nebūna, kuris nors vis tiek pralaimi. Nuo konkurentų atsilikau labai menkai. Nenuleidau rankų, nes man nestinga iniciatyvumo ir energijos, manau, kad su savo profesinėmis ir asmeninėmis kompetencijomis galiu prisidėti prie gimnazijos ir apskritai prie švietimo sistemos gerovės. Mano pedagoginio darbo stažas – 26-eri metai, vien vidurinėje mokykloje etikos ir filosofijos mokytoju dirbau 18 metų. Turiu profesijos mokytojo eksperto kategoriją, Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre dėsčiau psichologijos pagrindus ir profesine etiką.

– Įdomus jūsų biografijos faktas, kad studijavote Telšių kunigų seminarijoje, o paskui teologiją – ir Romoje.

– Taip, aš tikrai studijavau teologiją, bet tai buvo seni metai, praeitis. Vėliau apsigyniau filosofijos bakalaurą, taip pat magistro sociologijos ir edukologijos daktaro laipsnius.


Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame vieną Palangos restoraną valdantys sutuoktiniai įtariami apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimu.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad populiarų Palangos restoraną valdantys sutuoktiniai nuo praėjusių metų sausio iki rugpjūčio neįtraukė į apskaitą 44,5 tūkst. pajamų, o 26 bendrovės darbuotojams dalį atlyginimų išmokėdavo vokeliuose. Išmokėtos sumos, kurios buvo niekaip neapskaitomos dokumentuose, siekė iki 400 eurų kiekvienam darbuotojui, iš viso vokeliuose išmokėta daugiau negu 10 tūkst. eurų. Per ikiteisminį tyrimą kaltinamieji pripažino kaltę ir sutiko atlyginti žalą valstybei – 18 tūkst. eurų. Todėl Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė įtariamuosius atleido nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal FNTT informaciją


Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (KPONTV) ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo dideliu narkotinių (psichotropinių) medžiagų kiekiu turint tikslą jas platinti ir neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio mėnesį policijos pareigūnai atliko kratą 42 m. amžiaus asmens bute, Palangoje, Vanagupės g. Per kratą rasta kanapių ir beveik 170 g miltelių su narkotine medžiaga – kokainu.

Šis Klaipėdoje ir Palangoje gyvenantis įtariamasis teisėsaugai gerai žinomas, anksčiau teistas už išžaginimą, turto prievartavimą, sukčiavimą, neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, seksualinį prievartavimą ir kitus nusikaltimus. Kaltininkas buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę, vėliau jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Tolesnio tyrimo metu gauta duomenų, kad vyras nusikalstamų veikų vykdymo neatsisakė ir toliau platino narkotines (psichotropines) medžiagas.

2019 m. spalio mėnesį Klaipėdoje, Priestočio g., KPONTV pareigūnai sulaikė 44 m. amžiaus Klaipėdos rajono gyventoją, pas kurį asmens kratos metu rasta apie 2 g kokaino. Nustatyta, kad šią narkotinę medžiagą pastarasis įsigijo iš jau minėto 42 m. vyriškio.

Tęsiant operaciją tą pačią dieną Klaipėdoje, Priestočio g., pareigūnai sulaikė narkotines medžiagas, įtariama, platinusį vyriškį. Atlikus asmens kratą, kratas automobilyje ir gyvenamosiose vietose Palangoje bei Klaipėdoje, rasta kanapių, per 80 g kokaino, beveik 20 g amfetamino ir 20 tablečių su įvairiomis psichotropinėmis medžiagomis.

Taip pat rasti savadarbis šaunamasis ginklas – pistoletas, pagamintas perdirbant Rusijos gamybos dujinį pistoletą „IZH-78-8“, duslintuvas ir vienas šovinys.

Įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Pagal Klaipėdos AVPK informaciją


Kas kerta medžius palei geležinkelį

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Problema
Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovų atsiųstoje nuotraukoje pažymėti tik 2 grėsmę keliantys klevai, kuriuos jie pasirengę pašalinti. Dar keli medžiai, augę kitąpus sodininkų bendrijos „Akmena“, kažkieno iškirsti savavališkai.

Sodininkų bendrijos „Akmena“ gyventojai sunerimę, kad palei jų sodus, kitapus geležinkelio, kertami aukšti medžiai: „Medžiai sveiki ir gražūs, bet jau pažymėti raudonai. Tie medžiai sugerdavo ir slopindavo triukšmą, dabar beliks tik krūmų ir šabakštynų juosta, o nuo sąstatų bildesio visiškai nebebūsime apsaugoti. Kas kerta ir kas už tai turi būti atsakingas?“

Jei medžius kerta geležinkeliečiai, kodėl jiems taip elgtis leidžia miesto valdžia, — svarstė sodininkai. Kretingos seniūnijos seniūnė Sigita Riepšaitė sakė, kad bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ priklauso trasos ir apsaugos zona po 30 m į abi puses nuo geležinkelio linijos.

„Medžiams, jei jie aukštesni negu 1,2 m, kirsti reikalingas seniūnijos leidimas. Bet mes jo neišdavėme, nes bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ į mus nė nesikreipė ir neinformavo. Šiuo metu net ir negalėtume duoti leidimo. Atsižvelgiant į ornitologų reikalavimus, leidimai kirsti suaugusius medžius neišduodami nuo kovo 15-osios iki pat rugpjūčio, – kada paukščiai peri, negalima naikinti jų perimviečių. Nebent medis truko aukštos įtampos laidams ar kelia pavojų aplinkiniams“, – tvirtino seniūnė.

Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Komunikacijos departamento atstovas Gintaras Liubinas, gavęs „Pajūrio naujienų“ paklausimą, patikino, kad bendrovė „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ nustebo dėl tokių veiksmų ir jos darbuotojai nedelsdami nuvyko į vietą.

„Šiuo metu mūsų bendrovė jokių darbų toje teritorijoje nevykdo, todėl lieka patvirtinti faktą, kad tie keli iškirsti medžiai yra savavališko kirtimo pasekmė. Kadangi iškirsti medžiai yra ant bendrovės sklypo ribos, aiškinsimės šio savavališko kirtimo faktą, kad tokie kirtimai be leidimo ar išankstinio suderinimo griežtai nevyktų“, – raštu patvirtino G. Liubinas, kartu atsiųsdamas ir nuotrauką, kurioje matosi raudonai pažymėta elektros linija ir bendrovei susirūpinimą keliantys du pažymėti medžiai.

Atstovo žodžiais, vadovaujantis valstybinės įmonės Valstybinių miškų urėdijos geležinkelių apsauginių želdinių AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ patikėjimo teise valdomuose sklypuose tvarkybos projektu ir tebus kertami tik šie du pavojingi medžiai.

Pirmasis – klevas, kurio aukštis siekia 18 metrų, jis yra arčiau  geležinkelio pervažos – iki kraštinio bėgio atstumas siekia 27,4 metro. Klevas auga geležinkelio želdinių apsaugos zonoje ir kelia grėsmę elektros linijai. Nuo klevo iki elektros linijos yra tik 6 metrai, o medis yra stipriai pasviręs ant elektros linijos laidų.

Antrasis – taip pat 17 metrų klevas, kuris auga geležinkelio želdinių apsaugos zonoje ir taip pat kelia grėsmę elektros linijai, kadangi kamiene yra susiformavęs puvinys, iki laidų – tik 15 metrų.

„Vykdydami bet kokią veiklą, visuomet stengiamės, kad šalia geležinkelio gyvenantiems žmonėms būtų užtikrintas kuo patogesnis ir saugesnis gyvenimas“, – rašoma bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ rašte.


Kretingalėje, Tauriojoje gatvėje, balandžio 29 d. apie 7.13 val. degė transporto priemonė. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams automobilis „Subaru Forester“ degė atvira liepsna.

Per gaisrą išdegė automobilio salonas, variklio skyrius, termiškai paveiktas kėbulas.

„P. n.“ informacija


Šeštadienio popietę ugniagesiai gelbėtojai išskubėjo į Kretingsodį, Mokyklos g., kur degė mūrinis garažas. Atvykus ugniagesiams iš garažo rūko dūmai.

Paaiškėjo, kad mūrinio garažo duobėje degė apie 40 l bronzos miltelių ir sukrauti įvairūs daiktai.

Garažas – mūrinis, stogas dengtas šiferiu. Per gaisrą aprūko garažo sienos.

„P. n.“ informacija


Grūšlaukės kapinėse planuojama plytelėmis išgrįsti 35 m tako, kurio plotis – 1,5 m.

Praėjusiais metais Grūšlaukėje sutvarkius šaligatvį, šalia Darbėnų gatvės likusias senąsias šaligatvio plyteles bendruomenė nusprendė panaudoti perklojant taką Grūšlaukės kapinėse.

Grūšlaukė dalyvavo projekte „Grūšlaukės kaimo viešosios infrastruktūros ir gyvenamosios aplinkos sutvarkymas“, per kurį buvo sutvarkytas šaligatvis šalia Darbėnų gatvės. „Dar praėjusiais metais galvojome, kur galėtume panaudoti likusias senąsias plyteles. Gyventojai įvardijo, kad reikia ir vienur, ir kitur, bet vis dėlto nusprendėme panaudoti tvarkant taką Grūšlaukės kapinėse. Planuojame taką nutiesti iki koplyčios“, – paaiškino Darbėnų seniūnijos seniūnas Alvydas Poškys. Tvarkyti taką reikėjo, nes, esant drėgmei, lyjant, ten susidaro purvynai.

Darbai kapinėse jau pradėti, juos tikimasi pabaigti per šią savaitę. „Susivežėme plyteles, iškvietėme techniką, kad atliktų tam tikrus darbus. Plyteles dar reikės atrinkti, nes dalis jų yra sulūžusios. Manome, kad panaudosime visas sveikas plyteles“, – kalbėjo A. Poškys. Iš viso šiomis plytelėmis planuojama išgrįsti 35 m tako, kurio plotis – 1,5 m. Darbus atlieka seniūnija. Sutvarkyti takui papildomų lėšų neskirta.

„P. n.“ informacija


Gegužės 4-ąją šalies ugniagesiai gelbėtojai paminėjo Šv. Florijono – ugniagesių globėjo dieną. Šiemet ši diena buvo ribojama karantino reikalavimų. Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (PGT) savo profesinę šventę paminėjo santūriai – išlaikydami atstumą.

„Kolektyve vieni kitus  pasveikinome žodžiu, kolegas iš kaimyninių rajonų – skambučiu ar per socialinius tinklus“, – sakė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius.

Anksčiau Kretingos ugniagesiai savo profesinę šventę paminėdavo surengdami atvirų durų dieną Kretingos PGT patalpose ir teritorijoje, demonstruojant turimą gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įrangą bei techniką.

Dėl susiklosčiusios situacijos šiais metais nei vietinė, nei Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) mastu šventė neįvyks. Ją buvo planuota rengti Šilutėje. „Kiekvienais metais šią kaip svarbiausią ugniagesio gelbėtojo profesijos dieną minime dideliame būryje ugniagesių, inspektorių, specialistų. Šią progą minėdavome surengdami didelę  pareigūnų eiseną ir specialiųjų transporto priemonių koloną vis kitame Klaipėdos PGV sudėtyje esančiame mieste“, – įvardijo E. Bertašius.

Ši šventė yra labai svarbi ugniagesiams gelbėtojams. „Šią dieną, manau, kiekvienas ugniagesys jaučiasi geriau, žinodamas, kad tai – jo diena, kad jo atliekamas darbas yra prasmingas, naudingas ir svarbus. Visi mes mylime savo darbą, profesiją ir esame patenkinti, kad galime padėti žmonėms“, – kalbėjo E. Bertašius. 

Šiais metais ugniagesiai šalyje užgesino beveik 4 tūkst. gaisrų ir atliko per 4,7 tūkst. gelbėjimo darbų. Ugniagesių profesionalumo dėka jų metu buvo išgelbėti 139 žmonės.

„P. n.“ informacija


Kraštietis žurnalistas Denisas Nikitenka (kairėje) Kretingos muziejaus direktorės pavaduotojui istorikui Juliui Kanarskui perdavė keletą naujų radinių, kurie, gali būti, inicijuos žvalgomuosius archeologinius tyrimus naujose teritorijose.

Kraštietis Klaipėdoje gyvenantis žurnalistas kraštotyrininkas Denisas Nikitenka Kretingos muziejui perdavė keletą artefaktų, kurie ne tik papildė muziejaus fondus, bet ir uždavė naujų istorinių mįslių. Tai – dvi segės, žalvarinio puodo rankena ir smiltainio galąstuvas.

„Visi šie radiniai, išskyrus mano paties surastą smiltainio galąstuvą, yra surasti kraštotyros mėgėjų, kurie radinių ieško metalo detektoriais. Tai žmonės, kuriems ši veikla yra pomėgis, malonus laisvalaikis, nepakenkiant ir nedarkant istorinio atminimo, neliečiant paveldosaugos zonų“, – akcentavo D. Nikitenka, prisipažinęs, kad pats niekada nenaudojo ir nenaudos metalo detektoriaus, nes jam labiau patinka artefaktų ieškoti „plika“ akimi.

Metalo detektoriai – populiarėjantis pomėgis

D. Nikitenkos pastebėjimu, įsigyti metalo detektorių ir su juo vaikščioti po apylinkes – dabar labai išpopuliarėjęs pomėgis: „Ir jeigu anksčiau tokie ieškotojai buvo demonizuoti, dabar mėgėjus vaikštinėti su metalo detektoriais galima būtų skirstyti į tris kategorijas: jokio padorumo nepaisančius vadinamuosius juoduosius archeologus, kuriems ši veikla yra pasipelnymo šaltinis, o metalo detektorius, naršant kapinynuose, piliakalniuose, dvarvietėse, tampa paveldo ir istorijos grobstymo įrankiu. Antrieji, kuriuos aš sau pavadinau pilkaisiais archeologais, nelenda į paveldosaugos zonas, tačiau tai, ką suranda, bando parduoti ir tai yra vienas jų pragyvenimo šaltinių. Tretieji – baltieji archeologai, su kuriais aš ir bendrauju, turi azarto ką nors surasti – jiems svarbus pats procesas, poreikis pabūti gamtoje, dažnas jų yra kolekcionierius, bet jie artefaktų nepardavinėja – atvirkščiai, jų dar perduoda valstybei.“

Vadinamųjų baltųjų archeologų radiniai visų pirma yra vertingi vien dėl to, kad surasti būna naujose mokslui dar nežinomose vietose. „Tokiu būdu galima aptikti naują kapinyną ar gyvenvietę, praplėsti tyrinėjamą teritoriją: tarkim, galvojama, kad kuršiai joje negyveno, o radinys duoda tam tikrą signalą, kad, pasirodo, ne viską žinojome, ne viskas ištyrinėta“, – teigė kraštotyrininkas, apie radinius – ar paties, ar ieškotojų metalo detektoriais surastus – visada pranešantis Kultūros paveldo departamentui.


„Daug vargo mačiau, bet ir daug džiaugsmo gyvenime buvo“, – priimdama Prezidento Gitano Nausėdos apdovanojimą sakė Stefanija Domarkienė.

Darbėnų seniūnijos Grūšlaukės kaime gyvenanti 78-erių daugiavaikė motina Stefanija Domarkienė Motinos dienos proga apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.

Matė ir šilto, ir šalto

Prezidentūros kanclerė Algė Budrytė kartu su garbingu apdovanojimu atvežė puokštę gėlių, taip pat perskaitė Prezidento Gitano Nausėdos pasirašytą raštą, kuriame 6 sūnus ir 4 dukras pagimdžiusiai, su vyru Valerijonu dorais žmonėmis išauklėjusiai S. Domarkienei šalies vadovas dėkoja už išmintį, rūpestį ir pasiaukojimą, linki daug sveikatos, stiprybės ir laimės brangių žmonių apsuptyje. Įteikiant apdovanojimą dalyvavo keli Stefanijos vaikai – tie, kurie darbo dieną galėjo atitrūkti nuo kasdienės veiklos.

„Karantinas, tad į trobą kojos nekėlėm, pasėdėjom pavėsinėj kieme, pasivaišinom kava, pasišnekučiavom apie gyvenimą“, – „Pajūrio naujienoms“ atviravo S. Domarkienė.

O gyvenime ji prisipažino mačiusi ir šilto, ir šalto. Devyni vaikai – Vidmantas, Virgilijus, Artūras, Audra, Aušra, Saulius, Edita, Vaidas ir Valentinas gimė tuometiniame Lenino vardo kolūkyje. Būstas buvo nekoks, sienos nuolat drėko. „Bet niekas dėl netvarkos nė pusės žodžio man sakyti ar kritikuoti negalėjo – rankomis be perstojo skalbiau vystyklus ir merliukus, vaikus auginau švariai, jie visada buvo pavalgydinti ir prižiūrėti“, – pasakojo Stefanija.

Iš Lenino vardo kolūkio į Grūšlaukę gausi Domarkų šeima persikėlė tuomet, kai šiame kaime buvo pradėti statyti vadinamieji alytnamiai, ir, paprašius pagerinti sąlygas, kolūkio pirmininkas sutiko. Dešimtąjį vaiką – jaunėlę Ingridą – Stefanija pasigimdė jau čia.

Iki pensijos, į kurią išėjo būdama 50-ies, S. Domarkienė dirbo Grūšlaukės kolūkio kiaulių fermoje, ne kartą buvo apdovanota padėkos raštais, o 1981-aisiais – ir Motinos didvyrės Auksine žvaigžde.

Valerijonas buvo traktorininkas, per javapjūtę valdydavo kombainą. „Nebūna namų be dūmų, jų pakako ir pas mus – dėl vyro po darbo išlenktos taurelės sykiais tekdavo pasibarti. Pasitaikydavo, kad ir duonos pritrūkdavom, ir vaikų uniformoms ar mokymosi priemonėms paskutinius pinigus reikėdavo „sukrapštyti“, bet visas tas negandas įveikdavom“, – prisiminimais dalijosi pašnekovė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas