Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

(1442) 2020-03-27

Petro Kalpoko autoportretas 1921 m. (nuotr. iš  7md.lt).

Triptikai „Miesto pramonė“ (viršuje) ir „Žvejai“

Balandžio 10 dieną numatytame Vilniaus meno kūrinių aukcione už pradinę 200 tūkst. eurų kainą bus mėginama parduoti dailininko Petro Kalpoko (1880–1945) 3 triptikų kompoziciją – „Miesto pramonė“, „Ąžuolas“ ir „Žvejai“, 1939–1940 m. sukurtą Lietuvos banko Kretingos skyriaus centrinei operacijų salei. Ką vaizduoja ši kompozicija ir kokia jos Kretingoje atsiradimo istorija?

1928 m. Kaune duris atvėrę architekto, Peterburgo dailės akademijos auklėtinio, Mykolo Songailos (1874–1941) suprojektuoti puošnūs reprezentaciniai Lietuvos banko rūmai davė pradžią naujų banko pastatų statybai mažesniuose Lietuvos miestuose. Lietuvos bankas, kurio oficialus vyriausiasis architektas M. Songaila ilgą laiką buvo ir XX a. 4-ame dešimtmetyje pastatė naujus bankų pastatus Panevėžyje, Biržuose, Mažeikiuose, Raseiniuose, Tauragėje ir Kretingoje, perkeldamas banko skyrius iš nuomojamų patalpų į naujus pastatus, labiau atitinkančius banko, kaip valstybės institucijos, statusą ir svarbą. Išskirtinis šių pastatų bruožas – puošnumas ir reprezentatyvumas, kas juos išskirdavo iš pilkos ir skurdžios provincijos aplinkos. M. Songaila dėl tokių pastatų provincijoje prabangos, o ypač – dėl pastato Tauragėje (1935 m.), buvo ne kartą kritikuotas, buvo net teigiama, kad ūkininkai drovisi užeiti į baltus, marmuro imitacija papuoštus rūmus, bet laikas parodė, kad jis buvo teisus. Kretingoje 1938–1939 m. statytas neoklasicistinės architektūros banko pastatas buvo paskutinis šio architekto realizuotas projektas. Kaip ir kituose banko pastatuose, pirmame aukšte buvo erdvi operacijų salė, darbuotojų darbo kabinetai, pinigų ir vertybių saugykla-seifas. Antrame aukšte buvo įrengtas butas banko direktoriui, į kurį patenkama iš pietų pusės laiptais, vedančiais terasa ir kolonada, virš kurios yra balkonas. Rūmų statyba Lietuvos bankui kainavo per 200 tūkst. litų. 1937 m. sklypas pastato statybai buvo nupirktas už 18 tūkst. litų iš pranciškonų vienuolyno Vilniaus gatvėje, beveik priešais bažnyčią, šalia mūrinės „špitolės“. Pastatas tuo metu savo puošnumu ir reprezentatyvumu išsiskyrė iš medinių miesto centro pastatų, nors M. Songailos kūrybinio palikimo tyrinėtojo architekto Eugenijaus Gūzo (gim. 1939 m.) nuomone, šis banko pastatas neturi šiam architektui būdingo „bankiškumo“ ir dėl sklypo vietos specifikos daugiau primena prabangią vilą, o ypač – jo pietinė ir vakarinė pusės su kolonada ir balkonu su vaizdu į Akmenos upę, kai kitiems banko pastatams statyti pavykdavo įsigyti sklypus dviejų gatvių sankirtoje, kas padėdavo labiau atverti pastato išorę ir parodyti jo grožį.


Renata JONAUSKIENĖ:

– Kadangi dieną prieš tai, kai buvo paskelbtas karantinas, iš rizikos šalies grįžo vyras, visa šeima esame saviizoliacijoje, taigi dirbu nuotoliniu būdu. Tuo metu, kai su kolegomis nebereikia kontaktuoti mobiliuoju telefonu arba elektroniniu paštu, turim ką veikti kieme – šalinam audros padarinius, mat sodyboje nulaužė porą medžių, pridraskė šakų. Dėmesio skiriu ir vaikams, kurių vienam – dveji, kitam septyneri. Vyresnėlis lanko Kurmaičių pradinę mokyklą. Dėl karantino šiuo metu ten eiti negali, jam, kaip ir kitiems mokiniams, nuo pirmadienio pamokos vyks internetu. Ruošiamės tam, kai kurias užduotis jau atliekam savarankiškai. Kaip ir visi sąmoningi piliečiai, nuo viruso saugom kitus ir save, iš namų neinam, jei ko iš maisto pritrūkstam, parūpina tėvai. Turint mažų vaikų išeitis – per LRT vykstančios įdomiosios pamokos arba vienos mergaitės per interneto programėlę „YouTube“ bendraamžiams skaitomos knygos.

Eugenija DANIUK:

– Su kolegėmis mokytojomis „feisbuke“ esame susikūrusios grupę, tarpusavy pasišnekam, kad konkretesnis ir aiškesnis darbas būdavo mokykloje. O dabar ištisai sėdim prie kompiuterių, pačios mokomės įvairių programų – „Eduka“, EMA, „Microsoft times“ – ir galvojam, ar pajėgs mokiniai visa tai greit perprasti, kaip seksis mums nuotoliniu būdu mokyti, o jiems – mokytis, ypač, kad karantinas tikrai nežinia, kuriam laikui bus pratęstas. Čia bus nemažas iššūkis mums visiems. Pastaruoju metu patyriau skaudų asmeninį išgyvenimą, sunku būtų tarp keturių sienų ištverti, jei neturėčiau šunytės Nikos, kurią, telšiškės draugės, o ir savo dukros paskatinta, iš anksto, prieš karantiną pasidovanojau neseniai praėjusio gimtadienio proga. Gyvendama už Atlanto, dukra sureguliavo, kur mielos jorkšytės ieškoti. Nepatingėjau nuvažiuoti iki Šiaulių pasižiūrėti, o, kai jai suėjo du mėnesiai, parsivežti. Užvakar Nikai buvo 3 mėnesiai, ji savo pokštais prajuokina, praskaidrina kasdienybę.

Juozas ABELKIS:

– Jokios bėdos! Nors netiesa būtų, jei sakyčiau, kad nieko nepasigendu: anksčiau savaitgaliais suvažiuodavo visi 8 anūkai, o dabar – nebe. Kiekvieną pirmadienį senjorams būdavo organizuojamos išvykos pasimaudyti „Atostogų parko“ baseine – karantino metu to nebėra. Tiesa, su žmona Česlava savo automobiliu kartą buvom nuvažiavę prie jūros, kur arti nesimatė žmonių. Šiaip ir patys saugomės, o ir sūnūs nuolat primena, kad be reikalo „negastroliuotume“, liepia sėdėti namie. Gerai, kad gyvename ne dviejų kambarių bute, sodyba užima 60 arų. Aš po ją bevaikščiodamas tikslingai kasdien nueinu 10 tūkstančių žingsnių. Be to – alsuoja pavasaris, prasidės sėjos metas. Jau tvarkėmės šiltnamyje – kaip visada, auginsim savo pomidorų, agurkų, svogūnų. Šiemet anksti skraidyti pradėjo bitės, tad porą dienų mes jas jau ėjom maitinti. Iš viso laikom 25 avilius, tiek pat yra bičių šeimų.

Vytautas ROČYS:

– Nelengva dabar Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriuje, kurio vadovas esu. Neįsivaizduojate, kiek bendruoju telefonu, o mobiliuoju ir aš pats asmeniškai sulaukiu skambučių: ateini pusę septynių ryto ir nuo tada vos spėji pakalbėjus padėti ragelį, čirškia vėl. Skambina įmonių darbuotojai, nori informacijos. Per visą Lietuvą gyventojus išklauso 20 darbuotojų. Dažniausiai žmonės teiraujasi apie karantino metu darbdavių jiems siūlomas prastovas, raginimus išsiimti nedarbingumo pažymas, rašyti prašymus savo noru išeiti iš darbo, eiti nemokamų atostogų. Mes aiškinam, kad darbuotojai patys prašymų jokiu būdu nerašytų, nes baigsis 10 atostogų dienų – neliks socialinių garantijų, susirgę patys už gydymą urės mokėti. Bet būna, kad skambina ir darbdaviai – rūpi jų verslams Vyriausybės žadėtos subsidijos. Vienintelė atgaiva mums po darbo vakare – kas turi sodus ar savo kiemus, pabūti gamtoje su savimi.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ


Paskutinį kovo sekmadienį vėl pasuksime laikrodžių rodykles ir grįšime prie vasaros laiko.

Paskutinį kovo sekmadienį – kovo 29-ąją, 3 val., laikrodžių rodykles reikia pasukti valanda į priekį. Europos Parlamento (EP) Transporto ir turizmo komitetas skelbė, kad 2021 metai, tikėtina, bus paskutiniai, kai teks persukti laikrodžius, o šalys narės turės galimybę apsispręsti, kurią laiko zoną rinktis.

Šalys, nutarusios pasilikti vasaros laiką, paskutinį kartą laikrodžius persuktų 2021 metais, paskutinį kovo sekmadienį. Šalys narės, kurios nutars likti prie žiemos laiko, paskutinį kartą laiką persukti laikrodžių rodykles galėtų 2021 metais, paskutinį spalio sekmadienį.

„P. n.“ informacija


Padangų vairuotojai nekeičia

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos

Nors artėja metas, kai iki balandžio 10 dienos vairuotojams būdavo privaloma pasikeisti žiemines padangas į vasarines, tačiau šiandieną autoservisai Kretingos mieste – tušti. To priežastis – gyventojų saviizoliacija ir šaltos šio pavasario naktys.

Tiekėjų gatvėje įsikūrusio automobilių serviso „Autoratas“ vadovas Antanas Armalis, paprašytas pakomentuoti dabartinę situaciją, atsakė paprastai: „Situacija – liūdna. Stagnacija – nebėra, kaip būdavo anksčiau, jokios išankstinės registracijos keisti padangas. Niekas niekur nebevažinėja, todėl negenda nė automobiliai. Vos vienas kitas atvyksta remontuoti, verčiamas rimtos bėdos.“

Jis mano, kad vairuotojai ir šiaip jau įprastomis sąlygomis rečiau keičia žiemines padangas į vasarines negu atvirkščiai, o per sunkmetį važiuos su žieminėmis ir toliau, kol jas visiškai nudrengs.

A. Armalis patikino, kad jų įmonė laikosi privalomų saugumo priemonių: serviso meistrai vengia tiesioginių kontaktų su klientais – pašaliniai asmenys į dirbtuvių boksus nepatenka. Priėmėjai, priimdami iš kliento automobilį, dezinfekuoja vairą, raktelius, sėdynes. „Niekas nerizikuoja parnešti viruso į šeimas“, – užtvirtino serviso vadovas.

Vytauto gatvėje veikiančio serviso „Smagratis“ vadovas Mindaugas Daukintis mano, kad vairuotojai neskuba keisti padangų dar ir todėl, kad šis pavasaris – gana vėsus: naktimis gerokai pašąla, pamiškėse ir ant tiltų – slidu. „Įsivertinę situaciją ir šiaip neskubėtų keisti, o dabar dar toks sunkus metas. Praėjusią žiemą išvis žieminių padangų nereikėjo, nes buvo ilgas ruduo. Kas nekeitė padangų rudenį, tas jomis ir pravažinėjo ligi pavasario“, – samprotavo jis.

Abu vadovai neslėpė, kad jų įmonėms, kaip ir kitiems paslaugų teikėjams, klientų netektis kerta skaudžiai. „Bedirbame minimaliai – ketvirčiu įprasto pajėgumo. Užsidaryti visiškai negalime ir atleisti žmonių neketiname: kol kas vieni darbuotojai atostogauja, ateityje bus forminamos prastovos“, – kalbėjo M. Daukintis.

A. Armalis taip pat sakė, kad kol kas jų įmonė laikosi, tačiau pasvarstė, kad ateityje, jei situacija nesikeis, teksią dalį darbuotojų atleisti.

Susisiekimo ministerijos Komunikacijų skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Perednienė, paprašyta pakomentuoti, ar ministerija, esant saviizoliacijai dėl koronaviruso, nenumatė Kelių eismo taisyklių pataisos dėl privalomo padangų keitimo, „Pajūrio naujienoms“ atsakė: „Kol kas nepriimta jokių pakeitimų. Tačiau tai ketinama svarstyti artimiausiu metu ir apie priimtus sprendimus informuosime visuomenę.“


Suaktyvėjo aplinkos pažeidėjai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos

Redakciją pasiekė signalai, kad kai kurie Kretingos miesto ir rajono gyventojai, naudodamiesi sunkmečiu, pažeidžia aplinkos apsaugos įstatymus – nedeginti medžių šakų arti gyvenamųjų namų ar atliekų – krosnyse. Nepaisant karantino, prie konteinerių ar į pamiškes vis vien vežamos senos padangos.

Apie pažeidėjus būtina pranešti 112

„Praėjusią savaitę per langus matėme, kaip pleškėjo laužai kone pačiame miesto centre – vienoje ir kitoje Akmenos pusėje, žemiau bažnyčios. O kitur iš kaminų kyla tokio tirštumo juodi dūmai, kad baugu, ar nepasirodys iš jų ir liepsna. Nesuprasi, kokias atliekas degina, bet smarvę ir nuodus turim kęsti visi dabar namuose užsidarę aplinkiniai gyventojai. Nežinome, nė ką daryti: ar galime kažkur skambinti ir pranešti apie pažeidėjus, ar etiška šiuo metu trukdyti pareigūnus“, – svarstė į redakciją paskambinusi skaitytoja Ona R. Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Raimonda Karnackaitė patikino, kad, pastebėjus tokius pažeidėjus, iškart reikėtų skambinti Bendruoju pagalbos telefonu 112.

„Pranešti reikėtų nedelsiant, nes vėliau įrodyti pažeidėjus labai sunku. Tačiau situaciją reikia įvertinti atsakingai, kad pareigūnai nebūtų siuntinėjami be reikalo, ypač – šioje sudėtingoje situacijoje. Pastebėjus prie gyvenamųjų namų užkūrus laužą ar namie deginant pavojingas atliekas, būtinai reikia pranešti, nes tie žmonės – akivaizdūs pažeidėjai. Dispečeriai informaciją išsyk perduoda aplinkos apsaugos inspektoriams“, – kalbėjo ministerijos specialistė.

Atsikrato nereikalingomis padangomis

Aplinkos ministerijos Klaipėdos departamento Kretingos agentūros vadovas Ričardas Kašėta patikino, kad jų darbas šiuo metu nors ir apribotas, tačiau nesustojęs.

„Kai žmonės skambina Bendruoju pagalbos telefonu 112, į jų signalus pagal ministerijos sudarytą sąrašą išsyk reaguoja budintys pareigūnai. Pagalbos centras karantino metu atrenka skambučius, pagal kuriuos tikrai reikia vykti į pažeidimo vietą“, – tvirtino R. Kašėta.

Aplinkosaugininko nuomone, visi gyventojai žino, kad prie namų, gyvenvietėse negalima deginti šakų, juolab žolės, tačiau naudojasi dabartine situacija. „Pilnos pamiškės – padangų. Sakytum, žmonės nedrįsta nosies iškišti iš namų, bet kaip tuomet drįsta atvežti padangas ligi pamiškės ar prie Ankštakių atliekų surinkimo aikštelės ir pamesti prie užtvaro?“ – svarstė pašnekovas.

Jo pastebėjimu, iš po nakties pasimato padangų ir prie miesto konteinerių. „Nėra žmonių gatvėse, atseit – niekas nemato. Stebiesi, kad šiukšlintojai neturi padorumo ir sąžinės. Kai vieni žmonės gražina miestą, kiti jį dergia. Suprantu, kad šaukštas deguto pagadina medaus statinę, bet, manau, kad nuo tokių nedorų žmonių poelgių turėtų kristi ūpas tiems, kam rūpi miestas ir aplinka, kurioje gyvename“, – į teršėjų sąžinę pabandė apeliuoti R. Kašėta, pripažindamas, kad karantino metu tokių sukontroliuoti beveik neįmanoma.


Palangos miesto policijos pareigūnai gavo pranešimą dėl triukšmo, sklindančio iš vienos J. Basanavičiaus gatvėje esančios kavinės. Atvykus pareigūnams paaiškėjo, kad kavinėje vykusiame uždarame vakarėlyje linksminosi šeši piliečiai.

Net įspėti pareigūnų asmenys vakarėlį tęsė – po kurio laiko vėl sulaukta pranešimo apie triukšmą. Dėl įvykio pradėta administracinė teisena dėl teisėtų  policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo.

Palangos policija informaciją apie šį įvykį taip pat perdavė Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, jie spręs dėl galimo nuobaudos taikymo pagal Administracinį nusižengimų kodeksą – LR žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimo. Esant karantinui yra draudžiama burtis didesnėmis negu 5 asmenų grupėmis.

„P. n.“ informacija


Klaipėdos rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisija, siekdama maksimaliai apsaugoti žmones, nusprendė laikinai neleisti gyventojams lankytis Olando kepurėje. Toks sprendimas priimtas žmonėms masiškai plūstant į šį lankytiną objektą ir taip nesilaikant karantino sąlygų bei Sveikatos apsaugos ministro taisyklių dėl lankymosi viešosiose erdvėse ir parkuose. Už šio draudimo nesilaikymą numatyta piniginė bauda.

Praėjusią savaitę šalyje įsigaliojo ne tik karantinas, bet ir naujos taisyklės, kuriose dėl koronaviruso grėsmės buvo nurodyta, kad parkuose ir kitose viešose erdvėse žmonės turėtų vaikščioti bei būriuotis mažomis – ne didesnėmis negu penkių žmonių – grupėmis, laikytis saugaus dviejų metrų atstumo, o vaikų žaidimų aikštelėse – žaisti tik vienos šeimos vaikai.

Tačiau praėjęs savaitgalis parodė, kad žmonės taisyklių nepaiso. Į Olandų kepurę visą savaitgalį masiškai plūdo žmonės. Srautas buvo toks didelis, kad automobiliai stovėjo šalikelėse net po draudžiančiais tai daryti kelio ženklais.

Lankytis Olando kepurėje bus ribojama visą karantino laikotarpį. Čia nuolat patruliuos policijos pareigūnai ir Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai. Už šio draudimo nesilaikymą numatyta piniginė – iki 90 eurų – bauda.

„P. n.“ informacija


Rajono politikai pradėjo dirbti nuotoliniu būdu

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Savivaldybėje

Trečiadienį įvyko pirmas nuotoliniu būdu Kretingos rajono savivaldybės politikų posėdis – situaciją Savivaldybėje dėl koronaviruso aptarė Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetas.

Komiteto pirmininkas Juozas Mažeika patikino, kad posėdis vyko gana sklandžiai, tą patvirtino ir posėdyje dalyvavę komiteto nariai Augenija Juknevičienė, Valerijonas Kubilius, Antanas Puodys, pirmininko pavaduotojas Vilius Adomaitis. „Nuotolinis posėdis buvo be jokios išankstinės darbotvarkės, kaip buvo įprasta iki tol“, – teigė J. Mažeika. Meras Antanas Kalnius, vicemeras Dangiras Samalius, administracijos direktorė Jolanta Girdvainė, Savivaldybės gydytoja Zita Abelkienė informavo politikus, kas yra padaryta, daroma valdant ir siekiant suvaldyti situaciją dėl koronaviruso. Komiteto nariams Savivaldybės vadovai pateikė ataskaitą apie tai, kiek kokių apsaugos priemonių nupirko Savivaldybė, kiek ir kokios paramos gavo iš geradarių. „Dėl pinigų klausimų nekyla, jų yra, klausimas, iš kur gauti priemonių, kurių visam pasauliui dabar reikia. Po truputį jų gauname nuolatos, esame užsakę įvairiais įmanomais kanalais. Turimas priemones pirmiausiai dalijame rajono medicinos įstaigoms – proporcingai visoms, tiek pavaldžioms Savivaldybei, tiek privatiems sveikatos pirminės priežiūros centrams“, – kalbėjo A. Kalnius.

J. Mažeika akcentavo, kad prireikus daugiau pinigų, šiai ekstremaliai situacijai valdyti, jų bus galima skirti ir iš kitų Savivaldybės biudžeto programų, kurios šiandieną neveikia. „Pinigų perskirstymo klausimą turėtų spręsti taryba, tą, manau, taip pat galėtų padaryti nuotoliniu būdu“, – teigė J. Mažeika. V. Adomaitis akcentavo, kad tarybai priimti sprendimus nuotoliniu būdu neleidžia jos veiklą reguliuojantys teisiniai aktai. „Manau, kad ir taryba šituo ekstremaliu laikotarpiu galėtų dirbti nuotoliniu būdu, ne tik komitetai. Išdiskutuoti svarstomus sprendimų projektus nuotoliniu būdu galimybės yra, o balsavimo mygtukus saugiai suspaudyti irgi įmanoma“, – svarstė V. Adomaitis, pašmaikštavęs, kad dėl tokio nuotolinio darbo nukentėtų tie tarybos nariai, kurie per posėdžius daugiau politikuoja negu dirba.


Kodėl reikėtų rinktis lietuvišką medų

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis
Bitininkai su nekantrumu laukia tikrojo pavasario – didžiojo žydėjimo ir pagrindinio pavasarinio medunešio.

Netruks ateiti tikrasis pavasaris, o su juo – ir sodų, pievų žydėjimas, kuris bitininkams reiškia viena – pavasarinį medunešį. Šiandien bitininkai susiduria su daugybe iššūkių – klimato pokyčiai, vis gausesnis chemikalų naudojimas ūkininkų ūkiuose, naujos bičių ligos, ir, norint sėkmingai bitininkauti, juos būtina įveikti.

Vienas iššūkių – ir iš Kinijos, kitų trečiųjų šalių į mūsų rinką patenkantis atvežtinis medus, kuris su vietine produkcija konkuruoja žemesne kaina. Šalies bitininkai įsitikinę, kad jų bitynuose iškopinėtas medus atvežtinį gerokai lenkia kokybe, ką vartotojai ne visada įvertina.

Bičių sveikata – iš esmės gera

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, šių metų pradžioje šalies Ūkinių gyvūnų registre buvo registruota 11 tūkst. 230 bičių laikytojų ir 223 tūkst. 479 bičių šeimos. Kretingos rajone registruoti 175 bičių laikytojai, bičių šeimų – 3 tūkst. 96.

Anot VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiojo veterinarijos gydytojo-valstybinio veterinarijos inspektoriaus Antano Paliučio, didžiausias iššūkis bitininkams – bičių užkrečiamosios ligos. „Mūsų tarnybos duomenimis, Lietuvoje epizootinė padėtis bičių užkrečiamųjų ligų atžvilgiu kontroliuojama ir iš esmės yra nebloga“, – patvirtinto A. Paliutis, akcentuodamas, kad pavojingų bičių užkrečiamųjų ligų, tokių, kaip mažasis avilio vabalas (gydymo nėra), Lietuvoje nėra nustatyta. Kita plačiai paplitusi invazinė bičių užkrečiamoji liga – varozė – diagnozuojama kiekviename bityne, tačiau šios ligos išplitimas ir gydymas priklauso nuo bitininko žinių ir gebėjimo ją kontroliuoti bei gydyti.

VMVT keletą metų vykdo ir kitos užkrečiamosios bičių perų ligos – amerikinio bičių perų puvinio – stebėseną, t. y. kasmet Lietuvoje dėl šios ligos ištiriama apie 3 tūkst. mėginių iš 500 Lietuvos bitynų. Praėjusių metų VMVT duomenimis, Kretingos rajone bičių užkrečiamųjų ligų nustatyta nebuvo.

Už kokybę atsako bitininkas

Mūsų šalies bitininkų bitynuose iškopinėtas medus turi atitikti saugos ir kokybės reikalavimus, nustatytus Medaus techniniame reglamente, o Europos Sąjungos teisės aktai nustato, kad už pagaminto ir tiekiamo prekybai produkto – šiuo atveju medaus – saugą ir kokybę atsako bitininkas.

VMVT pagal kompetenciją vykdo bitynuose gaminamo medaus taršos kenksmingomis liekanomis stebėseną, dėl to Lietuvos bitynuose kasmet paimama per 100 mėginių dėl vaistų ir pesticidų liekanų nustatymo. Pagal patvirtintą planą, VMVT inspektoriai vykdo medaus kontrolę rinkoje, ima valstybinius mėginius iš parduotuvėse, turgavietėse prekiaujamo medaus, atlieka tyrimus, siekiant nustatyti, ar tiekiamas medus atitinka saugos ir kokybės kriterijus.

„Bitininkai patiria nuostolių dėl ne savo kaltės. Ūkininkai, naudojantys chemines augalų apsaugos priemones, turėtų atsakingiau naudoti šias medžiagas, o apie jų planuojamą panaudojimą nustatyta tvarka privalo informuoti bitininkus“, – teigė Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas (mentorius) Jonas Stanius.

Svarbu, kad pateiktas prekybai medus būtų tinkamai paženklintas, užtikrintas jo atsekamumas, o vartotojui pateikta visa informacija. Ant kiekvienos parduodamo medaus pakuotės turi būti nurodyta: medaus pavadinimas, įmonės, kurioje pagamintas medus, pavadinimas arba bitininko pavardė, adresas, galiojimo terminas, ženklinimo etiketėje privalu nurodyti ir medaus kilmės šalį.


Išgelbėtąjį ruoniuką priglaus Jūrų muziejus Klaipėdoje.

Prie „Medūzos“ viešbučio, maždaug 300 metrų Palangos tilto link, žvejai rado ruoniuką ir iškvietė gyvūnų globos įstaigos „Nuaras“ darbuotojus.

Paimamas gyvūnas rado jėgų priešintis, nors buvo pavargęs ir pasilpęs, infekcijos paliestomis akimis. Kaip „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo šios įmonės administratorė Gintarė Liutkuvienė, tai jau antrasis ruoniukas, šiemet aptiktas Klaipėdos regione, tačiau pirmas Palangoje, prieš tai buvo rastas Smiltynėje. Mažylio amžių nustatys iš „Nuaro“ globoti jį priimančio Jūrų muziejaus specialistai, bet akivaizdu, kad dar jaunas, šviesiaplaukis, nenumetęs pūko.

Ruoniai daugiausia veisiasi ir gyvena Norvegijos, Švedijos jūrų pakrantėse, šios populiacijos taip pat aptinkama ir ties Estija. O kaip atsiduria Lietuvoje? G. Liutkuvienės žodžiais, akivaizdu, kad gamtoje vyksta negeri procesai: šiltėjant žiemoms, greitai tirpsta ledynai, o šių gyvūnų patelės būtent ant ledo ir atsiveda jauniklius.

„Vandeniui šylant, žuvys traukiasi vis tolyn nuo kranto, ruoniukų mamos išplaukia ieškoti maisto ir užtrunka ilgai. Išalkę mažyliai leidžiasi ieškoti, o į vandenį nušokusius pagauna ir iki mūsų jūros krantų atneša srovės“, – papasakojo G. Liutkuvienė.

„P. n.“ informacija


Žiemos sodas laukia atgimimo

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė pasidžiaugė, kad, sutelkus kelių institucijų lėšas, bus galima iš esmės atnaujinti unikalųjį grafo Juozapo Tiškevičiaus sumanytą ir įkurtą Žiemos sodą.

Kretingos muziejus Kultūros ministerijai pateikė projektą, kurį įgyvendinus, bus modernizuotas žiemos sodas-oranžerija, be to, sudarytos sąlygos patogiau į pirmą ir antrą aukštus patekti neįgaliems žmonėms.

Pritaikys ir neįgaliesiems

Pasak muziejaus direktorės Vidos Kanapkienės, planuojama pakeisti stiklo paketus su visu sandarinimu, sutvarkyti stogus, įrengti vėdinimo-ventiliacijos sistemą.

„Vasaros metu, ypač pasikeitus klimato sąlygoms, žiemos sodas įšyla iki 35–40 laipsnių. Lankytojai ateina, pasižiūri, įkvepia karšto oro ir tuoj pat skuba išeiti. Tiek muziejus, tiek kavinė taip praranda lankytojus“, – neabejojo direktorė. Kitas dalykas – nesant efektyvios vėdinimo sistemos, pelija oranžerijos sienos, nyksta augalai, veisiasi kenkėjai.

Be to, šiuo projektu bus išspręsta dar viena labai svarbi problema – žiemos sodas taps pritaikytu neįgaliesiems. Dabartiniu metu neįgalūs, pensinio amžiaus žmonės, tarp kurių – turistai, kruiziniais laivais atvykstantys iki Klaipėdos ir panorę apsilankyti Kretingos žiemos sode, į jį patenka pro duris. O įgyvendinus projektą, bus gerokai patogiau, nes veiks mobilieji pandusai ir keltuvas.

Projekto „Žiemos sodo-oranžerijos modernizavimas ir jo pritaikymas neįgaliesiems“ vertė – apie milijoną eurų, tačiau tikimasi, kad viešųjų pirkimų konkurso metu ši suma gali pamažėti. Tvarkybos darbai turėtų būti finansuojami iš kelių šaltinių – Kultūros paveldo departamento, Valstybės investicijų programos (VIP) ir Kretingos rajono savivaldybės biudžeto.

„Rajono vadovai – tiek meras Antanas Kalnius, tiek administracijos direktorė Jolanta Girdvainė – idėją modernizuoti žiemos sodą suprato ir jai pritarė. Rajono savivaldybė 25 tūkst. Eur jau skyrė techniniam projektui parengti“, – pasidžiaugė V. Kanapkienė.

„Be visoje šalyje išgarsėjusio žiemos sodo Kretingos nė neįsivaizduojame, tai yra vienas gražiausių mūsų miesto objektų. Jeigu leistume jam sunykti, nusikalstume prieš ateities kartas“, – taip Savivaldybės gestą prisidėti prie projekto įgyvendinimo „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo A. Kalnius.


Koronovirusas baugina ir šunų augintojus

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Gyvūnų prieglaudos „Nuaras“ administratorė Gintarė Liutkuvienė paneigė, kad per karantiną gyvūnų atiduoti atvežama daugiau negu įprasta, tačiau skambučių su klausimais – apstu.

Užkratą pernešti gali

Žmonės sunerimę, ar jų augintiniai nesusirgs koronavirusu ir ar neužkrės šeimos narių – juk lauke bėgioja šaligatviais ar per žolę, o kol šeimininkai apsipirks, pririšti paliekami prie prekybos centrų. Baimės įvarė dar ir viešojoje erdvėje neseniai paskleista žinia apie Kinijoje nugaišusį šia liga sirgusį šunį.

„Gaila, kad ne visi, matyt, straipsnį perskaitė iki pabaigos: gyvūnai koronovirusinėmis infekcijomis serga nuo seno, bet ne šia, žmonėms pavojinga COVID-19, atmaina“, – patvirtino G. Liutkuvienė.

Bet COVID-19 virusą ir gyvūnai, prisilietę prie apkrėstų paviršių, lygiai taip pat gali pernešti ant savo kailio, kaip ir žmonės vienas kitam – ant viršutinių drabužių, rankų. Todėl, parėjus iš lauko, mūvint vienkartinėmis pirštinėmis, šunį patariama pašukuoti, pavalyti, su muilu gerai nuplauti letenas.

Tačiau, kur šeimininkui iš tikrųjų reikėtų dėti gyvūną, patekus į sąrašą koronavirusu užsikrėtusiųjų, kuriems privalu izoliuotis arba gultis į ligoninę ir gydytis?

G. Liutkuvienės žodžiais, tai dar neišspręsta problema, bet laukiama atsakymo į „Nuaro“ paklausimą, pateiktą Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

„Gal ligoniams padėtų savivaldos organizacijos arba giminaičiai? Jei ne, galima skambinti ir mums – apsirengsime specialiais rūbais, atvažiuosime, gyvūną paimsime“, – svarstė pašnekovė.

Atokiai nuo miesto Kalnuvėnuose (Klaipėdos r.) įsikūrusi gyvūnų prieglauda „Nuaras“ turi savo viešbutį, kainos svyruoja nuo 8 iki 15 eurų, kuo ilgiau gyvūnas viešbutyje gyvena, tuo – pigiau.

>b>Darbas – įprasta vaga

Pasak administratorės, pastaruoju metu padaugėjo ir skambučių su pranešimais ir apie pabėgusius arba mieste pasiklydusius gyvūnus, ypač veislinius. Šunys dažniausiai pabėga dėl to, kad kuris nors iš namiškių netyčia palieka atidarytas duris, būna, kad ilgesniam laikui į kiemą palakstyti išleistas keturkojis pats atsidaro vartus arba prasikasa pro tvoros apačią. O pasitaiko, ir kad, ypač vaikui, vedžiojant išsineria iš pavadžio.

Darbas „Nuare“ ir karantino sąlygomis tęsiasi įprasta tvarka – nė vienas čia patekęs augintinis nebūna nepamaitintas, nepagirdytas ir nepavedžiotas. Tik tiek, kad pamainomis dirbantiems darbuotojams tenka laikytis rekomendacijų ir naudotis apsaugos priemonėmis: pirštinėmis, kaukėmis, dezinfekavimo skysčiais. Tiesa, norinčiųjų pasiimti gyvūną sumažėjo.

„Kaip ir anksčiau, pirmadieniai ir penktadieniai tebėra intensyviausios dienos, bet interesantų nepriimame grupelėmis, o sutinkame pavieniui, turime unikalią galimybę visus gyvūnus, kurie viduje, parodyti ir iš lauko“, – teigė administratorė.


Dešimties kamienų liepa „Sauliaus stovyklavietėje“ prie Minijos upės.

Kretingos rajono rytiniame pakraštyje, Minijos kairiojo kranto slėnyje ir aukštumose, driekiasi Pecelių kaimo žemė. Šią primirštą ir nuo rajono centro gerokai atitolusią vietovę dažniausiai aplanko baidarėmis Minijos vingiais keliaujantys iškylautojai, apsistojantys Peceliuose įrengtoje poilsio zonoje – „Sauliaus stovyklavietėje“.

Pecelių kaimui priklauso 172,36 hektaro žemės, kuri plyti Kartenos seniūnijos šiaurės rytiniame pakraštyje, ties riba su Plungės rajono savivaldybės Šateikių seniūnija, tarp Minijos upės ir Palangos–Šiaulių plento. Rytuose kaimas ribojasi su Dyburiais, vakaruose – su Cigonaliais, o pietvakariuose – su Dauginčiais.

Pietrytinėje dalyje auga Daiginės, o pietvakariniame pakraštyje – Kuičio miškas. Kuičiu Cigonalių ir Minijos link teka Dubeikupis. Į kaimą veda vienintelis kelias, prasidedantis nuo Palangos–Šiaulių plento. Kaimo vidury nuo jo atsišakoja kelias, vedantis į Cigonalius. Peceliai atsirado XVII–XVIII amžiais naujakuriams įdirbant Kartenos dvaro valdų pakraštyje tarp senųjų valakinių Dauginčių ir Dyburių kaimų Minijos pakrantėje plytėjusius plėšimus – dvaro ganyklas, šienaujamas pievas ir iškirstų miškų žemę.

Rašytiniuose šaltiniuose kaimas minimas nuo XIX amžiaus. Jo vardas buvo rašomas įvairiai – „Pečiuliai, Piciuliai, Peciuliai, Petsiuliai, Poceliai, Paceliai“. Tarpukariu vietovė vadinta „Peciuliais“ ir tik sovietmečiu ją imta oficialiai vadinti „Peceliais“. XIX amžiaus Kartenos parapijos bažnytinės knygos leidžia manyti, kad pirminis kaimo pavadinimas buvęs Peciuliai arba Pečiuliai, kuris lenkiškuose dokumentuose rašomas „Pieczuli“, o rusiškuose – „?e????, ?e????, ??????, ?????e“. Greičiausiai, kaip tuo metu buvo įprasta, nausėdija buvusi pavadinta pirmojo naujakurio Peciulio (Pečiulio) šeimos garbei.

Kaimo gyventojų dvasiniais reikalais rūpinosi Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios kunigai. 1845 metais sudarytame Kartenos katalikų parapijos sąraše nurodoma, kad Peceliuose (Pečiuliuose) buvo 10 kiemų ir 84 tikintieji – 37 vyrai ir 47 moterys. Tuo metu čia gyveno žemdirbių Nikodemo Bumbulio, Pranciškaus Rimkaus, Onos Šimuliūtės, Juozapo Bumbulio, Petro Jucio, Ignoto Tamošauskio, Juozapo Rudelio, Antano Jonauskio, Jurgio Bovučio ir Juozapo Jonauskio šeimynos.

Gausiausia buvusi Ignoto ir Marijonos Tamošauskių šeima, kurioje augo sūnūs Ignotas, Antanas, Leonas, Jonas, dukros Ona, Marijona ir Rozalija. Juozapo ir Pranciškos Jonauskių šeimoje augo 5, o Jurgio ir Barboros Bovučių šeimoje – 4 vaikai. Kitose šeimose buvo po 2–3 vaikus, o Antanas ir Pudencijona Jonauskiai vaikų tuo metu neturėjo.

Net aštuonios šeimos turėjo įnamių – karšinamų tėvų, kartu gyvenančių neištekėjusių seserų ar viengungių brolių, taip pat samdinių – bernų, mergų, piemenų, auklių ir pan. Daugiausia įnamių ir samdinių – devyni – gyveno Petro ir Magdalenos Jucių, o aštuoni – Juozapo ir Magdalenos Bumbulių šeimose. Kitose buvo nuo 2 iki 5 įnamių. Tik Nikodemo ir Magdalenos Bumbulių bei Onos Šimuliūtės šeimos įnamių neturėjo.

Kaime apsigyvenę valstiečiai tapdavo Kartenos dvaro baudžiauninkais, ėjusiais lažą ir atlikusiais baudžiavines prievoles dvare arba jo ūkiniame padalinyje – Gaudučių palivarke. 1849 metais Peceliuose buvo 54 baudžiauninkai, priklausę Kartenos ir Šateikių grafui Pranui Pliateriui.


Kretingos ligoninė atvira sunkiems ligoniams

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata

Nors Kretingos rajono ligoninei šis laikmetis – ypatingas, tačiau jos veikla nenutrūko: į ją guldomi ir gydomi ūmiais susirgimais susirgę asmenys, tačiau juos namiškiams lankyti griežtai draudžiama.

Kretingos ligoninės vyriausiosios gydytojos pavaduotojas Aleksandras Šalavėjus pasakojo, kad gydyti guldomi asmenys, susirgę ūmiais ir pavojingais susirgimais – plaučių uždegimu, hipertenzija, – taip pat gimdyvės ar skubiai prireikus gydyti lūžius.

„Šiuo metu Chirurgijos skyriuje gydomi 4 asmenys, Terapijos skyriuje – 10 ligonių. Į Slaugos skyrių šiuo metu žmonių neguldome. Dėl karantino yra uždrausta lankyti ligonius, taip pat į ligoninės patalpas draudžiame atnešti ir lauknešėlius, nes su maistu gali būti perduodamas ir koronaviruso užkratas“, – teigė A. Šalavėjus.

Ypač sunkiais atvejais – insulto, infarkto – žmonės išgabenami į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Vyriausiosios gydytojos pavaduotojo žodžiais, praėjusią savaitę buvo užfiksuoti 4 priešinfarktiniai ir 1 insulto atvejis.

Planinės operacijos yra sustabdytos. Skubios pagalbos–Priėmimo skyrius dirba įprastai. „Per parą vidutiniškai į Skubios pagalbos–Priėmimo skyrių kreipiasi iki 20 ligonių. Gyventojai tapo supratingi ir be rimto reikalo pagalbos nesikreipia“, – užtikrino A. Šalavėjus.

Jis neslėpė, kad medikai dirba ypač pavojingomis sąlygomis, juolab, kaip ir visos šalies gydymo įstaigose, trūkstant būtiniausių saugos priemonių – respiratorių, apsauginių akinių. „Nors infekcinių ligų pavojus medikams išlieka visuomet, tačiau ši situacija reikalauja išskirtinio atsargumo, dėl to būtinų priemonių tikimės sulaukti kuo greičiau. Esame pasirūpinę patalpomis, kur medikai įeina apsirengti darbo rūbais, išeidami iš darbo į atskirus maišus sumeta panaudotas priemones ir atliekas, kurios išvežamos utilizuoti“, – kalbėjo medikas.

A.Šalavėjus pasidžiaugė kolegų iš Greitosios medicinos pagalbos skyriaus operatyviu darbo organizavimu, atsakingumu, pasiaukojimu. Ta pačia proga ir kretingiškius jis norėtų paraginti būti itin atsakingais: „Nejuokaukite, linksmybių metas praėjo, neignoruokite pavojų. Pasaulio pamokos – skaudžios. Tam, kad jų išvengtume, būtina laikytis pagrindinio Vyriausybės nurodymo – saviizoliacijos. Būkite namuose, kad apsaugotumėte save, savo artimuosius ir kitus žmones. Kuo labiau būsime disciplinuoti, tuo greičiau nugalėsime šią pavojingą ligą.“


Kretingos meno mokyklos birbynininkų ansamblis, viešėdamas Vokietijoje, koncertavo senelių namuose.

„Kretingos meno mokykla visus metus bendradarbiauja su įvairiomis Vokietijos organizacijomis, ir greta pedagoginio darbo esama dar ir kito, kai, mezgant ilgalaikius tarptautinius ryšius, puoselėjant partnerystę, vyksta nuolatinis susirašinėjimas, bendraujama telefonu, rengiami dalykiniai susitikimai“, – teigė bendradarbiavimo projektų iniciatorė Kretingos meno mokyklos Dailės skyriaus mokytoja Rūta Šulskienė.

Ji pripažino, kad jai labai svarbu, jog kuriant ir vykdant įvairius projektus, Kretingos miesto ir Kretingos meno mokyklos vardas garsinamas ne tik šalyje, bet ir užsienyje.

Apžvelgdama tai, kas nuveikta per šiuos mokslo metus, R. Šulskienė prisiminė gruodį, kai Blankenfeldės-Mahlow meno mokykla „Regenbogen“ kartu su diakonu Tomu Hartmannu Kretingos meno mokyklos birbynininkų ansamblį pakvietė dalyvauti Blankenfeldės-Mahlow savivaldybės organizuojamuose adventiniuose renginiuose. Birbynininkų ansamblis, kuriam atstovavo Jokūbas Juškevičius, Eitvydas Gedžius, Motiejus Liakas, Tomas Perkumas, Gabrielius Rimkus, vadovaujami mokytojo Donato Merkelio ir lydimi mokytojos R. Šulskienės, per tris dienas koncertavo 5-iuose senelių namuose ir hospise, taip pat savivaldybės rengiamose bendruomenių mugėse. „Mokiniams tai buvo didžiulė koncertinė ir gyvenimiška patirtis – bendrystė su senjorais, abipusis nuoširdumas, meilė šildė ir jaunų, ir pagyvenusiųjų širdis“, – neabejojo R. Šulskienė.


Viešosios komunikacijos pirmakursė studentė 20-metė kretingiškė Gintarė Lasytė (centre) neslepė džiaugsmo dėl studijų pasirinkimo ir mano, kad žmogus turi daryti tai, ką iš tiesų mėgsta.

Kretingiškė buvusi „kuprinietė“ Gintarė Lasytė, šiuo metu Vytauto Didžiojo universitete studijuojanti viešąją komunikaciją, neslėpė džiaugsmo dėl šio pasirinkimo ir savo ateitį mato ten, kur jos išsilavinimas bus reikalingas ir naudingas. Pasitiki savimi

Nuo vaikystės mėgstanti bendrauti, aktyviai reikšti savo nuomonę ir dalyvauti visur, kur tik turi galimybę, G. Lasytė tiki, kad šios studijos – būtent jai. „Šiais laikais pastebiu, kad žmonės komunikaciją renkasi kaip būdą pabėgti nuo realaus pasaulio, bet aš komunikaciją, nesvarbu kokiomis technologijomis, matau kaip vieną būdų pažinti žmogų“, – teigė mergina.

Sudėliojusi tokius pasirinkimus suprato, kad artimiausios jai – viešosios komunikacijos studijos, susijusios su žurnalistika ir žiniasklaidos analitika.

Komunikacijos studijos yra mokslas apie komunikacijos procesus įvairiose organizacijose, o susidurti tenka su labai įvairiomis užduotimis. Užduočių yra įvairiausių: nuo informacinių žinučių rengimo, interviu praktikos, kaip jas kokybiškai pateikti vartotojui, iki dokumentikos, netgi serialų nagrinėjimų kartu su dėstytojais, mokslinio aiškinimosi apie ten susiduriamus komunikacinius, vizualinius procesus.

Paklausta, kas šiose studijose sunkiausia, G. Lasytė atsakė, kad, kaip ir kiekvienam studentui, sunku visko nepasilikti paskutinei nakčiai. Mokykloje mergina buvo „humanitarinis vaikas“, tad sėdėdama matematikos pamokose vis galvodavo, kad gyvenime nieko nepasieks, jei nesupras tikimybių teorijos ir kitų uždavinių. Įstojusi į viešosios komunikacijos studijas G. Lasytė suvokė, kad jos turimos žinios puikiai praverčia šiose studijose ir pasijuto esanti „savose rogėse“. Mergina kalbėjo, kad niekur kitur nesijautė tokia tvirta ir pasitikinti savimi.

Pats įsimintiniausias įvykis per studijas merginai buvo, kai dėstytoja liepė pažiūrėti serialų „Black mirror“ ir „Love, death, robots“ serijas, kurias vėliau atidžiai analizavo pagal komunikacinius aspektus. Iš pradžių ji sunerimo, kad universitete namų darbui užduotį gavo peržiūrėti tik serialą, bet vėliau suprato, kad viskas priklauso nuo to, kiek inovatyvus yra dėstytojas – kaip dėstytojas perteikia tos dienos informaciją, kad studentai tikrai susidomėtų, o ne tik viską mokytųsi mintinai.

Dėl šios priežasties nereikėtų nurašyti net paprasčiausių ir iš pradžių keistai atrodančių mokymo būdų, nes tai gali atnešti kur kas didesnės naudos. „Tokiems dėstytojams su kolegomis tikrai nepagailime minutės po paskaitos padėkoti už įdomias užduotis, kurios tikrai daug išmoko“, – kalbėjo G. Lasytė.


Kretingiškis Mantas Elzbergas tarnauja KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 306 Kretingos pėstininkų kuopoje.

Kretingiškis 21-erių Mantas Elzbergas užsiima aktyvia veikla: tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP), dalyvauja įvairiose pratybose, sportuoja, žaidžia futbolą, taip pat yra baigęs Lietuvos policijos mokyklą ir įgijęs policininko profesiją.

Veiklą pristabdė trauma

Anot Manto, sportas, kariuomenė ir policija – glaudžiai susiję. „Visose šiose veiklose „verda“ veiksmas, būtina taktika, o, norint pasiekti gerų rezultatų, svarbus komandinis darbas. Pasirinkau šias tris sferas, nes, manau, kad viskas priklauso nuo mano paties gyvenimo būdo, jose galiu realizuoti save“, – atviravo pašnekovas.

Mantas juokavo, kad šios veiklos tarsi pačios jį pasirinko. Dar vaikystėje M. Elzbergas buvo labai aktyvus, todėl pradėjo žaisti futbolą nuo pat mažų dienų, šį žaidimą pamėgo ir žaidžia iki šiol. „Jei yra aistra, užsidegimas dalyvauti veikloje, kurios tau patinka, visada pavyksta rasti laiko ir noro suspėti“, – tikino M. Elzbergas.

Įgijęs laivo korpuso surinkėjo profesiją, Mantas suprato, kad tai nėra ta sritis, kurioje galėtų save realizuoti, tad pagalvojo, kad norėtų veikti ką nors panašaus, ką darė iki tol. Apie policiją užsiminė ir pasirinkti policininko profesiją Mantą pastūmėjo draugės mama. Tad M. Elzbegas pradėjo mokytis Lietuvos policijos mokykloje.

„Dar mokslų pradžioje, susidūręs su mokykloje kylančiais iššūkiais, susipažinęs su darbo metodika, jaučiau, kad einu tinkamu keliu ir kad policija yra ta sritis, kurioje galiu save realizuoti“, – atviravo pašnekovas, kuris buvo apdovanotas už aukštus sportinius pasiekimus garsinant mokyklą.

Baigęs Lietuvos policijos mokyklą ir gavęs diplomą, 2019 m. vasarą Kretingoje vykusiose futbolo klubo „Minija“ varžybose Mantas patyrė sunkią traumą, jam buvo atlikta operacija, todėl vaikinas iki šiol nepradėjo tarnybos Lietuvos policijoje. „Džiaugiuosi, kad reabilitacijos laikotarpis eina jau į pabaigą, taigi tikiuosi netrukus pradėti tarnybą“, – mintimis dalijosi pašnekovas.


Sveika gyvensena besidominti kretingiškė Roberta Paulikaitė džiaugėsi darbu sporto klube „Akmena” ir toliau motyvuoja save domėtis sportu.

Robertai Paulikaitei sveika gyvensena parūpo jau paauglystėje ir 21-erių kretingiškė išbandė save įvairiose sporto srityse. Domėjimasis sportu nedingo iki dabar. Šiuo metu pašnekovė dirba Kretingoje, sporto klube „Akmena“.

Domisi trenerės darbu

R. Paulikaitę sportas lydėjo kūno kultūros pamokose, žaidimuose su kiemo draugais. Pradinėse klasėse ji lankė tautinius, vėliau – pramoginius šokius. Tačiau mergina nusprendė, kad atėjo laikas kūno pokyčiams ir taip prasidėjo rimtesnis kelias į sporto pasaulį. Pašnekovė išbandė rankinį, penkerius metus lankė aerobiką, bėgiojo, taip pat lankė ne vieną sporto klubą, stengėsi prižiūrėti mitybą ir taip siekė išvaizdos pokyčių. Praėjusiais metais ji išbandė „Kangoo Jumps“ treniruotes ir šoko Solo Latino šokius. „Tobulumui ribų nėra, svarbu visada siekti savo užsibrėžtų tikslų, niekada nepasiduoti ir tikėti savimi“, – kalbėjo R. Paulikaitė.

Pašnekovė Klaipėdos turizmo mokykloje įgijo sporto klubo veiklos organizatoriaus profesiją, praktiką atliko sporto klube „Akmena“, kur ir liko dirbti. „Šiame sporto klube man patinka aplinka, žmonės, darbas yra patogioje vietoje“, – teigė Roberta.

Ji rinkosi tarp grupinių treniruočių arba individualių treniruočių trenerės darbo. Vis dėlto nusprendė pasirinkti individualias treniruotes – per šio tipo treniruotes dirbama atskirai su žmogumi, o ne su visa grupe, tad ir dėmesys skiriamas jam, kad viską išmoktų daryti taisyklingai ir pasiektų individualius rezultatus.

Ateityje kretingiškė norėtų turėti savo salę ar bent jau nuomotis ir ten vesti treniruotes – tai jos svajonė.


Pranciškonų gimnazijos mokiniai, dar prieš šalyje įvedant ekstremalią situaciją, Tarptautinę frankofonijos dieną paminėjo Vilniuje.

Pranciškonų gimnazijos mokiniai, kurie mokosi prancūzų kalbos, lankėsi sostinėje – MO muziejuje, o Vilniaus universiteto aktų salėje žiūrėjo spektaklį pagal Moljero pjesę „Miestelėnas bajoras“ prancūzų kalba. Šią pjesę į Lietuvą atvežė visame pasaulyje gastroliuojantis profesionalus teatras „TNT Theatre Britain“. Išvyką į Vilnių Tarptautinės frankofonijos dienos proga inicijavo prancūzų kalbos mokytoja Alma Razmienė.

Pranciškonų gimnazijos pirmos gimnazinės klasės mokinė Justė Šeirytė, dalydamasi įspūdžiais apie spektaklį, akcentavo, kad pjesė „Miestelėnas bajoras” jai labai patiko, nes išgirdo naujų, negirdėtų prancūzų kalbos frazių, ją žavėjo aktorių išraiškingumas, jų perteikiamos emocijos žiūrovams. Gimnazistės manymu, spektaklyje tai buvo svarbiausia.

Paklausus, ką jai reiškia Frankofonijos diena, Justė atsakė, kad Tarptautinė frankofonijos diena jai svarbi vien todėl, kad ši šventė suvienija visus pasaulio žmones, kalbančius prancūziškai.

Anot kitos Pranciškonų gimnazijos devintokės Rugilės Mažeikaitės, spektaklis buvo puikus. Rugilė džiaugėsi galimybe išgirsti išraiškingai prancūziškai kalbančius aktorius, taip pat tuo, kad spektaklio metu pramoko naujų prancūziškų žodžių, posakių. Devintokę ypač sužavėjo pjesės „Miestelėnas bajoras” pagrindinė mintis ir problematika – pinigai ne visada atneša laimę, niekada nenuvertink žmogaus, kuris nepriklauso tavo luomui.

Pasak Rugilės, aktorių vaidyba, režisūriniai sprendimai buvo aukšto lygio, o dekoracijos, puošusios sceną, tikrai profesionalios. „Žinant, kad spektaklyje vaidino vos keletas žmonių, o veikėjų skaičius pjesėje buvo didesnis, supranti, kad tai puikūs artistai – jie gebėjo persikūnyti į keletą personažų. Manau, nėra lengva perteikti seniai parašytą pjesę šiuolaikiniam jaunimui, bet tai režisieriui ir aktoriams pavyko”, – nuomone dalijosi pašnekovė.

R. Mažeikaitei Frankofonijos diena – išskirtinė, nes „žmonės, kalbantys prancūziškai, gali pasireikšti pasaulyje ir papasakoti daug įdomaus apie šią gražią kalbą, prancūzų kultūrą.“

Dar viena bendramokslė Kamilė Venckutė džiaugėsi būtent tokiu Tarptautinės frankofonijos dienos paminėjimu – juk pamatyti spektaklį prancūzų kalba galima itin retai. K. Venckutei Moljero pjesė „Miestelėnas bajoras“ patiko todėl, kad dramaturgas neišaukštino nė vieno visuomenės sluoksnio, atvirkščiai, – aukštuomenę ir vidurinę klasę pavaizdavo su vienodomis ydomis. Ši Moljero pjesė, anot gimnazistės, paskatino susimąstyti apie žmonių gyvenimą XVII a., turtus, luomus ir padėjo suprasti, kad ir XXI a. nereikia būti tuo, kuo nesi.

Prancūzų kalbos mokytoja Alma Razmienė tvirtino, kad būtent toks Frankofonijos dienos minėjimas buvo naudingas jos mokiniams: jie išgirdo turtingą prancūzų kalbą, susipažino su Moljero kūryba. Paklausus mokytojos, kas jai pačiai labiausiai patiko spektaklyje, ji akcentavo, kad aktorių artistiškumas, jų kostiumai ir pjesės tema – žmogaus noras būti tuo, kuo jis nėra. Pedagogė tikino, kad frankofonams šiemet ši šventė – ypač svarbi, nes Tarptautinė frankofonijos organizacija 2020-aisiais švenčia savo veiklos 50 metų sukaktį.

Simas MARTINKUS

„P. n.“ akademijos narys


Abiturientė dailininkė Iveta Intaitė planuoja save realizuoti animacijos, video ar 3D objektų kūrime.

„Per kūrybą aš galiu pažinti pasaulį“, – savo menininkės pasaulėžiūra dalinosi abiturientė dailininkė Iveta Intaitė. Nuo vaikystės piešianti mergina planuoja save realizuoti animacijos, video ar 3D objektų kūrime.

Menas – ne tik saviraiškos forma

Menas yra būdas išreikšti vidinę būseną, mintis ir idėjas. Ivetos ateities tikslas – visu tuo pasidalinti. „Per meną aš susipažinau su daugybę žmonių, su kuriais smagiai praleidžiu laiką“, – teigė ji. Susipažinusi su bendraminčiais Iveta rado autoritetų, į kuriuos siekia lygiuotis ir gali klausti patarimo bei dalintis mintimis.

Kuriant meną ant popieriaus lapo jį galima apčiuopti. „Asmuo gali paliesti popieriaus lapą, jausti išdžiūvusių dažų nelygumus ar molio skulptūrą rankose“, – kalbėjo I. Intaitė.

Lapas, dažai ir pieštukai žmogui pažįstami nuo vaikystės. Šią meno formą žmogus praktikuoja jau nuo neatmenamų laikų. Tačiau ji gali apriboti kūrybos galimybes, o kūrimas virtualioje erdvėje yra tarsi naujų galimybių pasaulis.

Padarius klaidą tapant skaitmeniniu būdu galima ją lengvai ištaisyti. Menininkas nėra ribojamas resursų, juk, pažymėjus vieną spalvą virtualiame piešinyje, asmuo galės toliau dirbti su tokia pat spalva. Tačiau savo kūrinio menininkas negalės paliesti, nes viskas vyksta už kompiuterio ekrano.


Per keturiolika metų pamilusi tautinį šokį, kretingiškė Ernesta Lubinatė teigė, kad ši veikla stiprina jos patriotiškumą ir meilę Lietuvai.

Kretingiškės 21-erių Ernestos Lubinaitės daugiau negu pusė gyvenimo – tautinio šokio sūkuryje. Vilniaus universitete chemiją studijuojanti ir Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblio veikloje aktyviai dalyvaujanti mergina tikino, kad tautinis šokis skatina jos patriotiškumą ir meilę Lietuvai.

Išmokė savarankiškumo

Mergina prisiminė, kad tautiniai šokiai jos gyvenimo dalimi tapo trečioje klasėje, kai mama ją nuvedė į Kretingos meno mokyklos Choreografijos skyrių. Pradėti mokytis šokio jai nebuvo sunku.

„Žinoma, pradėti mokytis kažką naujo vaikui visada yra sudėtinga, tačiau pradėjome nuo labai mažų žingsnelių. Manau, kad lengvą adaptaciją lėmė nuostabios mokytojos – choreografė Živilė Adomaitienė ir koncertmeisterė Asta Paulauskienė. Jos mus globojo ir mylėjo kaip savo vaikus, todėl ši veikla itin įtraukė ir daugiau nebepaleido“, – pradžia įvardijo kretingiškė.

Besimokydama meno mokykloje kretingiškė susipažino ir su moderniu, istoriniu bei klasikiniu šokiu. „Labiausiai džiaugiuosi, kad išmokau baleto pradmenų, tai – bazinis pagrindas visiems šokių žanrams“, – tvirtino E. Lubinaitė.

Pasak merginos, per dešimtmetį, praleistą meno mokykloje, jai labiausiai atmintin įsirėžė veiklos su šokių studija „Ratilėlis“. „Su šiuo kolektyvu dalyvavau net keturiose Dainų šventėse. Įspūdžiai iš jų yra tiesiog neišdildomi. Neapsakomai geras jausmas vienu metu šokti su dar tūkstančiu atlikėjų ir žinoti, kad visus mus vienija vienas tikslas“, – atskleidė šokėja.

Anot jos, Dainų šventės labiausiai žavi, nes iš pirmo žvilgsnio sunku suvokti, kaip šimtai atlikėjų vienu metu gali atlikti tą patį kūrinį, per visą stadioną sukurti įvairius šokių raštus. „Tik pats sudalyvavęs ir pamatęs, kiek kiekvieno žmogaus asmeninių pastangų ir jausmų įdedama dėl geriausio rezultato, supranti, kokią kultūrinę vertę skleidžia Dainų šventės“, – teigė pašnekovė.

Kretingiškės teigimu, veikla šokių studijoje „Ratilėlis“ skatino jos asmeninį tobulėjimą, savarankiškumą ir suteikė galimybę susipažinti su kitomis kultūromis: „Vykome į festivalius ir konkursus Makedonijoje, Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Bulgarijoje. Prisimenu pirmąją savo kelionę į Makedoniją. Tuo metu buvo tikrai nelengva 2 savaites praleisti be šeimos, kai tau – tik devyneri.“

E. Lubinaitė su nostalgija prisiminė paskutinę su „Ratilėliu“ praleistą Dainų šventę 2016-aisiais: „Tai buvo paskutinis pasirodymas ir mums, kaip kolektyvui, ir mūsų vadovei Ž. Adomaitienei. Didžioji dalis šokėjų grupės narių tais metais baigė mokyklą, o vadovė planavo išvykti dirbti į Lietuvos nacionalinį kultūros centrą. Visi žinojome, kad čia yra pabaiga ir paskutinį mums skirtą laiką kartu reikia praleisti kuo įsimintiniau.“


Kaip laikomasi karantino

  • Edita KALNIENĖ
  • Teisėtvarka

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija patvirtino naujus reikalavimus dėl buvimo viešosiose vietose, taip pat pateikė naujų rekomendacijų, kaip elgtis per karantiną. Pareigūnams taip pat tenka reaguoti į pranešimus, susijusius su karantino reikalavimų nesilaikymu.

Vyriausybės nutarimu karantinas pratęstas iki balandžio 13 d. Per karantiną šalies piliečiams draudžiama išvykti iš šalies, uždarytos parduotuvės, išskyrus maisto ir vaistines, kavinės.

Įvesta ir naujovių. Viena jų – asmenys parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose gali lankytis ir būti ne didesnėmis negu 2 asmenų grupėmis. Iki tol buvo leidžiama ne didesnėmis negu 5 asmenų grupėmis.

Policijos pareigūnai visoje Lietuvoje reaguoja į pranešimus apie pažeidimus, susijusius su karantino reikalavimų nesilaikymu. Per šią savaitę Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai reagavo į 16 tokių pranešimų. „Daugiausiai pranešimų sulaukėme apie iš užsienio grįžusius asmenis. Buvo tokių atvejų, kuomet asmuo buvo grįžęs jau prieš dvi savaites, kai kurių asmenų nepavyko surasti dėl nepakankamos informacijos“, – kalbėjo Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas.

Iki ketvirtadienio ryto policija iš viso buvo sulaukusi jau 2 tūkst. 899 pranešimų. „Savaitgalį buvo tikrinamos viešosios erdvės – pajūris, parkai, alėjos, stebima, kad žmonės nebūtų susibūrę didesnėmis negu 5 asmenų grupėmis“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė.

Policijai jau teko reaguoti ir į pranešimus dėl asmenų buriavimosi didesnėmis grupėmis tiek Karklėje, tiek J. Basanavičiaus gatvėje Palangoje.

Visuose apskrities miestuose ir miesteliuose pareigūnai savaitgalį važinėjo tarnybiniais automobiliais, kuriuose įrašytas garso įrašas apie tai, kad reikia laikytis karantino reikalavimų. „Sekmadienį jau pastebėjome, kad žmonės labiau laikosi taisyklių. Greičiausiai žmonėms reikia priprasti prie šios tvarkos“, – teigė A. Grauslienė.

Kretingos rajone taip pat buvo vykdamos tokios prevencinės priemonės. Policijos pareigūnai tai kartos ir šį savaitgalį. „Visų karantino metu keliamų reikalavimų užtikrinimui skirsime tiek pat dėmesio. Pareigūnai stebės ir viešąsias erdves, parkus, stebėsime, kad nedirbtų paslaugų teikti negalinčios vietos“, – kalbėjo A. Pužauskas.

Rajono komisariato viršininkas taip pat paskatino gyventojus rinktis atokesnes vietas pasivaikščiojimui, kur būtų kuo mažesnė tikimybė sutikti kitų žmonių: „Nevažiuokite prie jūros, geriau rinkitės kokį mišką, kur mažesnė tikimybė masiškai sutikti žmonių. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad prekybos centrai yra skirti maistui nusipirkti, o ne pasivaikščioti. Kiekvienas turi būti sąmoningas ir pats apmąstyti, ar elgiasi tinkamai.“


Pasienyje su Latvija sulaikyti trys neleistinoje vietoje sieną perėję lietuviai. Sekmadienį VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Palangos pasienio užkardos pareigūnai Latvijos pasienyje, Mažeikių rajone, kelyje Ežerė–Mažeikiai, sulaikė 48-erių, 51-erių ir 55-erių metų Telšių rajono gyventojus. Du vyrai ir moteris pėsčiomis atvyko prie sienos iš Latvijos pusės ir traukė Lietuvos link. Čia patruliavę pasieniečiai trijulę iš tolo įspėjo, kad šioje vietoje sienos perėjimas yra draudžiamas ir kad tai teisėtai galima padaryti kitur. Du vyrai ir moteris įspėjimų nepaisė ir vis tiek įėjo į Lietuvos teritoriją, todėl iškart buvo sulaikyti.

Dabar jiems teks atsakyti už tris administracinius nusižengimus. Už valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą jiems gresia administracinės nuobaudos – įspėjimai arba baudos nuo 40 iki 90 eurų. Už pasieniečių teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymą dar gresia ir baudos nuo 90 iki 140 eurų. Įspėjimai arba baudos nuo 60 iki 140 eurų pažeidėjams taip pat gresia ir už Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą.

VSAT pareigūnai pažeidėjams įteikė šaukimus pasibaigus saviizoliacijos laikotarpiui atvykti į Palangos pasienio užkardą. Čia jie bus apklausti, o visa surinkta informacija bus perduota teismui.

Lietuva yra įvedusi laikiną kontrolę prie Europos Sąjungos vidaus sienų. Dėl to sieną su Latvija galima kirsti tik per tris vietas – Saločių, Būtingės ir Smėlynės punktus.

„P. n.“ informacija



2020 m. kovo 26 d. 12.00 val. duomenys:

*patvirtintų koronaviruso atvejų rajone – 4;

*saviizoliacijoje Savivaldybės paskirtose patalpose esančių žmonių skaičius – 10;

*paruoštų spec. transporto priemonių skaičius žmonėms pervežti į saviizoliacijos vietas – 3 (SĮ Kretingos komunalininkas, UAB Kretingos autobusų parkas);

*per pastarąją savaitę Savivaldybė įsigijo: per 2 t dezinfekavimo skysčio, 9 tūkst. vnt. pirštinių, 450 vnt. kombinezonų, beveik 300 vnt. apsauginių akinių, 250 vnt. antbačių, 200 vnt. kepuraičių. Užsakyta 2 tūkst. vnt. respiratorių, 3,5 tūkst. vnt. medžiaginių veido kaukių;

*Kretingos ligoninei nupirkti du nauji plaučių ventiliavimo aparatai;

*Iš Valstybės rezervo gauta – 20 komplektų apsaugos priemonių, skirtų Kretingos GMP, 200 vnt. respiratorių, skirtų Kretingos ligoninei, 900 l dezinfekavimo skysčio.

Rajono medicinos įstaigoms iš Savivaldybės rezervo paskirstyta priemonių:

*Kretingos ligoninei – 50 vnt. kombinezonų, 50 vnt. apsauginių akinių, 500 vnt. vienkartinių pirštinių, 20 l dezinfekavimo skysčio, 40 vnt. respiratorių;

*Kretingos PSPC – 80 vnt. kombinezonų, 50 vnt. apsauginių akinių, 700 vnt. vienkartinių pirštinių, 20 l dezinfekavimo skysčio, 40 vnt. respiratorių. Iš jų: 40 vnt. kombinezonų, 20 vnt. apsauginių akinių, 400 vnt. vienkartinių pirštinių bei 40 vnt. respiratorių perduoti GMP;

*Salantų PSPC – 15 vnt. kombinezonų, 15 vnt. apsauginių akinių, 200 vnt. vienkartinių nesterilių pirštinių, 10 l dezinfekavimo skysčio;

*Kartenos PSPC – 10 vnt. kombinezonų, 10 vnt. apsauginių akinių, 200 vnt. vienkartinių pirštinių, 10 l dezinfekavimo skysčio;

*Kretingos psichikos sveikatos centrui – 5 vnt. kombinezonų, 300 vnt. vienkartinių pirštinių, 10 vnt. apsauginių akinių, 20 vnt. kaukių, 10 vnt. respiratorių;

*UAB Kretingos šeimos medicinos centrui – 10 vnt. kombinezonų, 10 vnt. apsauginių akinių, 200 vnt. vienkartinių nesterilių pirštinių, 10 l dezinfekavimo skysčio;

*UAB Kretingos šeimos klinikai – 10 vnt. kombinezonų, 10 vnt. apsauginių akinių, 200 vnt. vienkartinių pirštinių, 10 l dezinfekavimo skysčio;

*Klinikai „Ave Medica“ – 5 vnt. kombinezonų, 5 vnt. apsauginių akinių, 100 vnt. vienkartinių pirštinių, 5 l dezinfekavimo skysčio.

Gauta parama iš juridinių ir fizinių asmenų

Į specialią Kretingos rajono savivaldybės paramos sąskaitą pervesta: 2 tūkst. 110 Eur (lėšos bus skirtos spec. apsaugos priemonėms įsigyti).

Juridinių ir fizinių asmenų paaukota spec. apsaugos priemonių: kombinezonai – 29 vnt.; akiniai – 3 vnt.; pirštinės – 5 tūkst. 600 vnt.; veido kaukės – 273 vnt.; respiratoriai – 680 vnt.; dezinfekcinis skystis – 100 l; apsauginiai veido skydeliai – 10 vnt. (beveik visos šios priemonės perduotos Kretingos ligoninei ir Kretingos GMP).

Savanoriai pasiuvo 200 vnt. kaukių, kurios perduotos Kretingos ligoninei.

Rajono Savivaldybės informacija


Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į kintančią situaciją ir epidemiologų rekomendacijas, nusprendė pratęsti karantino laikotarpį iki balandžio 13 dienos. Viešose vietose rekomenduojama būti tik su burną ir nosį dengiančiomis apsauginėmis priemonėmis, patikslinta parkų ir atvirų erdvių lankymo bei apsipirkimo prekybos vietose tvarka. 

Gyventojams viešosiose vietose rekomenduojama būti su apsauginėmis veido kaukėmis, respiratoriais arba kitomis nosį ir burną dengiančiomis apsaugos priemonėmis, išskyrus vairuojant motorines transporto priemones. 

Parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose prašoma lankytis ir būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis (išskyrus tos pačios šeimos narius), laikytis saugaus kontakto (didesnio negu 2 metrų atstumo ir trumpesnio negu 15 minučių kontakto), higienos reikalavimų.  Prekybos ir paslaugų vietose galės lankytis tik vienas šeimos narys, o pačios prekybos vietos, atsižvelgdamos į valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytus reikalavimus, tiek darbuotojams, tiek klientams turės užtikrinti saugias sanitarines, higienos sąlygas bei aprūpinimą būtinomis apsaugos priemonėmis.

Patikslinta tvarka ir dėl tarptautinių valstybės sienų kirtimo bei užsienio piliečių atvykimo karantino laikotarpiu.

Asmenų, grįžtančių į savo gyvenamosios vietos valstybę, tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją be būtinojo sustojimo, suformavus asmenų ar transporto priemonių grupes ir užtikrinus šių grupių privalomą palydą (konvojų) nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką iki išvykimo iš jos per tarptautinius sienos kirtimo punktus vykdomas ir po kovo 26 dienos.

Automobilių keliais valstybės sienos kirtimas bus vykdomas per Kalvarija–Budziskas, Saločiai–Grenstalė, Būtingė–Rucava, Smėlynė–Medumi, Medininkai–Kamenyj Log, Raigardas–Privalka, Kybartai–Černyševskoje, Panemunė–Sovetskas, Šalčininkai–Benekainys, Lazdijai–Aradninkai valstybės sienos perėjimo punktus.

Veiks Vilniaus geležinkelio stoties, Stasylos–Benekainys, Kena–Gudagojis, Šeštokai–Trakiškės geležinkelio perėjimo punktai. O valstybės sienos kirtimas, vykdant komercinį ir (ar) tarptautinį krovinių vežimą, bus papildomai vykdomas per Stasylos–Benekainiai, Pagėgiai–Sovetskas, Joniškis–Meitenė, Turmantas–Kurcums, Kybartai–Nesterov geležinkelio tarptautinius valstybės sienos perėjimo punktus.

Dirbs Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių tarptautinių oro uostų pasienio kontrolės punktai, taip pat jūrų uostų – Pilies, Malkų įlankos, Būtingės naftos terminalo ir Molo  pasienio kontrolės punktai.

Karantino laikotarpiu užsieniečių atvykimas į šalį bus draudžiamas, tačiau nustatyta papildoma išimtis – atvykti į Lietuvos Respubliką  bus galima Vyriausybės nutarimu pagal atitinkamos valdymo srities ministro teikimą.

Pagal Vyriausybės informaciją


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas