Pajūrio naujienos
Help
2020 Liepa
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną21°C debesuotumas 12 %
Naktį13°C debesuotumas 7 %
Apklausa

Ar Vilniaus gatvės rekonstrukcija vyksta sklandžiai?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1437) 2020-03-10

Laisvė kretingiškių akimis

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
Kretingos politinių ir visuomeninių organizacijų nariai 1991-ųjų kovo 11-ąją paminėjo pirmąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines. Kalbą sakė tuometinis Kretingos šaulių kuopos vadas Stanislovas Srėbalius.

Rytoj sukaks 30 metų, kai Lietuva pirmoji iš SSSR okupuotų kraštų pasiskelbė atkurianti nepriklausomybę. Kas mums yra laisvė? Ką ji davė kiekvienam asmeniškai ir kraštui, kuriame gyvename?

Atviras pasaulis

Kretingoje veikiančios bendrovės „Terekas“ generalinio direktoriaus Juozo Maksvyčio nuomone, norint matyti dabartinės ir buvusios Lietuvos skirtumus, galima palyginti. „Dauguma sovietinių respublikų šiandien norėtų gyventi taip, kaip gyvename mes“, – neabejojo jis. Pašnekovo žodžiais, per 30-metį Lietuva pasiekė labai daug jau vien dėl to, kad įstojo į Europos Sąjungą, tapo NATO, taip pat Pasaulio prekybos organizacijos nare. Atsirado galimybė laisvai keliauti. Pats J. Maksvytis ne kartą teigė pabuvojęs Indijoje, Kinijoje, kur, anot jo, stebina didžiuliai megapoliai, daugybė žmonių, chaosas. „Ir kai grįžti į savo Lietuvą, savo Žemaitiją, Kretingą, – toks geras jausmas apima, kad tu – namie“, – mintimis dalijosi jis.

Prieš 30 metų iš planinės ekonomikos verslui reikėjo pereiti į rinkos ekonomiką. „Nei iš anksto ruošėmės, nei ką mokėjom, pridarėm klaidų. Bet, jei tada būčiau kalbėjęs, kad mūsų įmonės rinka bus Amerikoje, Kanadoje ar kokiuose Jungtiniuose Arabų Emyratuose, turbūt niekas nebūtų patikėjęs. O dabar šiose šalyse parduodame savo technologiją “, – pasakojo J. Maksvytis. Nepriklausomybės metais „Terekui“ atsirado galimybė bendradarbiauti su visu pasauliu, semtis patirties. Šiuo metu įmonė klientų turi 28-iose šalyse.

Generalinis direktorius įsitikinęs: jei Lietuva tebegyventų vis dar „po rusų“ vėliava, apie tai galėtų tik svajoti.

J. Maksvytis „Pajūrio naujienoms“ šmaikštavo, kad žmogui lemta išgyventi tris etapus: vaikystę, jaunystę ir „sodininkystę“. „Vaikystę ir jaunystę praleidau sovietinėje santvarkoje, o į sodininkystę pereiti dar negaliu – daug konkurentų, nuolat turime būti inovatyvūs, kurti naujus produktus, būti bent žingsneliu priekyje kitų“, – sakė jis.

Galimybė dirbti kūrybiškai

„Laisvė man suteikė progą kūrybiškai realizuoti save“, – akcentavo Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė. Tarp svarbiausių darbų ji paminėjo Kretingos dvaro sodybos puoselėjimą, paminklinių pastatų restauravimą, galimybę muziejaus erdvėse pristatyti menininkų kūrybą, organizuoti parodas, paminėti kraštui nusipelniusių žmonių garbingas sukaktis, įgyvendinti muzikinius-literatūrinius projektus, festivalius.

„Neslėpsiu, turiu gerų draugų, bičiulių, bendraminčių, kurie padrąsina, palaiko kartais ir beprotiškiausias mano idėjas, padeda – pavyzdžiui, neturint nė cento Kretingoje pastatyti astronominį kalendorių su saulės laikrodžiu arba rengti aukcionus, atstatyti dvaro fontanus...“ – pasakojo V. Kanapkienė.

Po įtemptų dienos darbų jos siela, sakė direktorė, atsigauna privačioje erdvėje su daržu ir sodu – kur pavasariais pirmosios pražysta sniegenos ir krokai, o per valstybines šventes prie namo suplevėsuoja trispalvė. „Su vyru Vytautu užauginome gerą sūnų, kuris pats susikūrė darbo vietą, gyvenam laisvoje Lietuvoje, mieloje Žemaitijoje, savo Kretingoje. O juk tai yra laimė, kurią davė laisvė ir kurios nenupirksi už jokią valiutą“, – atviravo pašnekovė.


Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad neracionaliai vartojant antibiotikus ir užsiimant savigyda yra žaidžiama savo sveikatos kaina ir didinamas šios grupės vaistų atsparumas, dėl to atsiranda realus pavojus nebeturėti efektyvių vaistų.

Neatsakingas antibiotikų vartojimas ne tik kenkia žmogaus sveikatai, bet ir žaibiškai didina šios grupės vaistų atsparumą, kas galiausiai gali privesti prie to, kad infekcijoms gydyti nebeturėsime efektyvių vaistų.

Apie tai, kaip neracionaliai vartojant antibiotikus rizikuojame pabloginti savo sveikatos būklę ir kokių pagrindinių taisyklių vertėtų laikytis vartojant šios grupės vaistus, pasakoja vaistininkas Laurynas Rukas.

Individualiai gydytojo paskiriamas vaistas

Nors visuomenė yra raginama atkreipti dėmesį į gydytojų išrašomus receptus ir neužsiimti savigyda antibiotikais, medicinos specialistai pripažįsta dažnai sutinkantys pacientų, kuriems šios grupės vaistas yra pats geriausias ir greičiausias sprendimas norint įveikti bet kokią ligą.

Niekas nenori ir nemėgsta sirgti, tačiau vertėtų pamiršti mitą, kad įsigijus antibiotikų bet kuri liga bus greitai nuslopinta. Antibiotikai yra itin specifinių vaistų grupė, kuri stabdo patogeninių bakterijų dauginimąsi ir sunaikina jų struktūrą, todėl turi būti vartojama tik gydytojui išrašius receptą, o ne nusprendus gydytis savarankiškai. „Šie vaistai yra skiriami ir yra efektyvūs tik bakterinėmis infekcijomis sergantiems pacientams gydyti, jie nėra skiriami tokioms ligoms kaip peršalimas ar gripas“, – teigia vaistininkas L. Rukas.

Be to, antibiotikai yra skirstomi pagal veikimo pobūdį arba pagal antimikrobinį veikimo spektrą, atlieka skirtingas funkcijas organizme ir yra paskiriami konkrečiam pacientui atsižvelgiant į jo ligos istoriją, amžių, svorį, alergijas ir kitus požymius. Dėl šios priežasties negalima naudoti šios grupės vaistų, kurie buvo paskirti kitam žmogui, nors ligos simptomai gali ir sutapti.

Netinkamai vartojant, gydymas bus nesėkmingas

Sveikatos priežiūros specialistų teigimu, dažniausiai mūsų imuninė sistema pati geba sunaikinti į organizmą patekusius patogeninius organizmus, tačiau kai žmogaus organizmas yra nusilpęs ir pats negeba kovoti prieš tam tikrą bakterinę infekciją, skiriami antibiotikai. Tiesa, pacientas vaistus turi vartoti labai tiksliai, kaip pataria specialistai.

„Labai svarbu atsižvelgti tiek į vaisto vartojimo dažnumą per parą, tiek į vartojimo trukmę, nes netinkamas antibiotikų vartojimas gali turėti įtakos atsparių bakterijų vystymuisi, todėl net ir vartojant šiuos vaistus, tokiu atveju bakterijos išliks atsparios ir gydymas bus nesėkmingas“, – perspėja vaistininkas L. Rukas.

Norint pasiekti maksimalių gydymo rezultatų, net ir pasijutus geriau, būtina suvartoti visą individualiai paskirtų antibiotikų kursą, nevartoti senų antibiotikų likučių, gerti daug vandens, dažnai plauti rankas, nevartoti alkoholio ir tam tikrų maisto produktų, kuriuos nurodo gydytojas.

Be to, būtina informuoti gydytoją apie kitus vartojamus vaistus, jei tokių yra, nes vienų ar kitų vaistų poveikis gali pakisti dėl jų nesuderinamumo. Pavyzdžiui, tam tikros rūšies antibiotikai silpnina kontraceptikų efektyvumą, todėl moterims visuomet rekomenduojama naudoti papildomas apsaugos priemones.


Lietuvos nacionalinis kultūros centras paskyrė kasmetinius „Aukso paukštės“ apdovanojimus. Šiais metais geriausiais paskelbti 12 Lietuvos mėgėjų meno kolektyvų ir jų vadovų.

Tarp jų geriausio naujai susikūrusio mėgėjų meno kolektyvo ir vadovo nominacija skirta Palangos kultūros ir jaunimo centro kameriniam chorui ir vadovui Edmundui Jucevičiui. „Aukso paukštės“ apdovanojimas jam ir kolektyvui bus įteiktas gegužės 24 d. 13 val. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje.

Nominacija „Už nuopelnus tautinei kultūrai“ skirta režisieriui, teatrologui, prof. dr. Petrui Bielskiui, kuris, šiemet švenčiant Vasario 16-ąją, buvo apdovanotas Kretingos rajono savivaldybės įsteigtu Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus medaliu, tradiciškai skiriamu už krikščioniškos kultūros ir dvasinių vertybių puoselėjimą.

Lietuvos nacionalinio kultūros centro 1999 m. įsteigtos „Aukso paukštės“ meno kolektyvams skiriamos už aktyvią pastarųjų metų veiklą: dalyvavimą svarbiausiuose šalies renginiuose, konkursuose pelnytus prizus, festivalių, konkursų inicijavimą, naujų programų parengimą.

„P. n.“ informacija


Iš policijos suvestinių

  • Iš policijos suvestinių

KRETINGA

Kovo 6 d. apie 21.30 val. dėl durtinių žaizdų į ligoninę kreipėsi ir buvo paguldytas 1990 m. gimęs vyras, kuris atsisakė paaiškinti įvykio aplinkybes, pretenzijų niekam neturėjo.

GELEŽINKELIO ir PERVAŽOS g. sankryžoje kovo 7 d. apie 22.50 val. keturi jaunuoliai išvertė kelio ženklą, į gatvę išmėtė senas automobilio padangas. Palangos g., pėsčiųjų perėjoje per geležinkelį, išvertė informacinius geležinkelio ženklus. Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

ŠIAULIŲ g. kovo 8 d. 13.45 val. namo koridoriuje buvo peiliu sužalotas vyras, gimęs 1988 m. Jis paguldytas į ligoninę. Įtariamasis, gimęs 1967 m., uždarytas į areštinę. Pradėtas tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

MELIORATORIŲ g. kovo 6 d. apie 8.30 val. pastebėta, kad, sugadinus plastikinių durų rėmus, buvo patekta į du namus. Buvo pavogtas dujų katilas ir įvairūs statybos įrankiai. Padaryta žala – apie 4 tūkst. 800 eurų.

Parengė Edita KALNIENĖ


Emocingos rungtynės namų aikštėje vis dėlto kretingiškius atvedė į pergalę.

Kovo 5 d. „Kretingos“ komanda išvykoje antrosiose Regionų krepšinio lygos A diviziono aštuntfinalio rungtynėse 81:86 (12:20; 19:19; 25:24; 25:23) pralaimėjo Akmenės rajono „Patriots-Cemento“ komandai ir taip išlygino serijos rezultatą 1:1.

Susitikimo pradžioje geriau sekėsi „Kretingos“ komandai, Tado Maželio prasiveržimais draskiusiai varžovų gynybą. Vis dėlto vėliau gausiai savo sirgalių palaikomi Akmenės krepšininkai persvėrė rezultatą ir netgi įgijo 8 taškų persvarą (10 min. 12:20). Nuo to momento „Kretingos“ komandai nė karto nepavyko būti priekyje, bet varžovai įgyti didesnės persvaros taip pat nesugebėjo. Paskutinę minutę komandas skyrė tik 5 taškai, bet po Manto Aukselio patirtos traumos vos aštuoniese likę kretingiškiai turėjo pripažinti varžovų pranašumą.

„Kretinga“: Tadas Maželis (7/9 dvitaškiai, 3 per. kamuoliai) – 22, Kornelijus Stonkus (21 naud. balas) – 18, Rokas Šimkevičius (9 atk. kamuoliai, 6 rez. perdavimai, 18 naud. balų) – 15, Karolis Opulskis (7 atk. kamuoliai, 20 naud. balų) – 13, Linas Jonuška – 5, Domininkas Matutis ir Rokas Nikitinas – po 3, Mantas Aukselis – 2, Arnas Sabaliauskas.

Kovo 7 d. „Kretingos“ komanda namuose 63:61 (14:19; 14:15; 18:14; 17:13) antrą kartą nugalėjo Akmenės rajono „Patriots-Cementą“ ir aštuntfinalio serijoje išsiveržė į priekį 2:1. Rungtynes sėkmingiau pradėjo svečiai iš Naujosios Akmenės, kurie, įpusėjus pirmam kėliniui, jau turėjo 10 taškų persvarą (5 min. 3:13), bet iki kėlinio pabaigos kretingiškiai persvarą sumažino perpus (10 min. 14:19). Antrą kėlinį ir toliau situaciją kontroliavo svečiai, o jam pasibaigus jiems pavyko išlaikyti 6 taškų persvarą (20 min. 28:34). Trečią kėlinį kretingiškiai pradėjo aštuoniais iš eilės Kornelijaus Stonkaus taškais ir išlygino rezultatą (23 min. 36:36), o po Domininko Matučio tritaškio „Kretingos“ komanda pirmą kartą per šį susitikimą išsiveržė į priekį (24 min. 39:36). Iki kėlinio pabaigos vyko permaininga kova, bet svečiams vėl pavyko žaidimą persverti savo naudai (30 min. 46:48).


Kretingos sporto mokyklos boksininkai, krašto garbę gynę Lietuvos jaunimo bokso čempionate, su savo treneriais Aivaru (pirmas iš kairės) ir Tomu (ketvirtas iš dešinės) Balsiais.

Panevėžyje įvykusiame Lietuvos jaunimo bokso čempionate, kuriame dalyvavo 2002–2003 m. gimę boksininkai, tarp 112 sportininkų – 77 vaikinų ir 35 merginų – kovėsi ir Kretingos sporto mokyklos boksininkai, treniruojami Aivaro ir Tomo Balsių. Vaikinai kovojo 10-yje, merginos – 9-ose svorio kategorijose.

Iš 8-ių Kretingos sporto mokyklos boksininkų šeši grįžo su medaliais. 

Lietuvos čempione be kovos finale tapo Karolina Paulauskaitė (svorio kategorija iki 81 kg). Žygeta Šipalytė (sv. kateg. 49 kg) ir Kajus Urbšas (sv. kateg. per 91 kg), pralaimėję finalines kovas, pasidabino sidabro medaliais. Bronzos laimėjimus į Kretingą parvežė Agnė Paulauskaitė (sv. kateg. 54 kg), Vitalijus Finažonok (sv. kateg. 49 kg) ir Arvydas Galginas (sv. kateg. 56 kg). Be apdovanojimų liko Lukas Raišuotis ir Gvidas Kontrimas.

„P. n.“ informacija


Gynėjas 20 metų Ainis Vilavičius Kretingos „Minijai“ atstovaus jau trečią sezoną.

Kretingos „Minija“, besirengianti Lietuvos futbolo federacijos I lygos pirmenybių sezonui, dar vienerias draugiškas rungtynes Klaipėdos miesto dirbtinės dangos aikštėje žaidė su „Panevėžio B“ komanda . Susitikimas baigėsi lygiosiomis – 1:1.

„Pirmą kėlinį po 8-ą minutę Gvido Juškos realizuoto 11 m baudinio išsiveržėme į priekį, o besibaigiant kėliniui varžovai rezultatą išlygino“, – rungtynes komentavo komandos atstovas ryšiams su visuomene Martynas Viluckas, akcentavęs, kad antrą kėlinį abi komandos turėjo progų pasižymėti, tačiau daugiau įvarčių pasiekti nepavyko nė vienai ekipai.

Šiose rungtynėse Kretingos „Minija“ tuo pačiu vykdė žaidėjų peržiūrą – keletas jų ir turėtų papildyti komandą.

Rengdamasi sezonui, kuris prasideda kovo 21 d., Kretingos „Minija“ dar vieną draugišką susitikimą planuoja ateinantį savaitgalį ir rungtyniaus su Klaipėdos „Neptūnu“.

„P. n.“ informacija


Palangoje, Kretingos g., kovo 8 d. apie 11.41 val. degė automobilis. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, iš po automobilio „Chrysler Town & Country“ variklio dangčio rūko dūmai.

Per gaisrą apdegė variklio plastmasinės dalys, apsilydė dujiniai purkštukai, variklio dangčio apsauga. Ugniagesiai atjungė automobilio akumuliatorių.

„P. n.“ informacija


Plės Gargždelės kapines

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Seniūnijose

Skirstant Kretingos rajono biudžetą, buvo atsižvelgta į Salantų seniūnijos prašymą skirti lėšų Gargždelės kaimo kapinėms praplėsti – šiemet numatyta skirti 30 tūkst. Eur techninio projekto rengimo darbams.

Salantų seniūno Kazimiero Galdiko žodžiais, parapijinės Gargždelės kapinės yra eksploatuojamos nuo neatmenamų laikų, – istoriniais duomenimis, pirmieji žmonės jose buvo pradėti laidoti dar XVIII a. Sovietmečiu greta Salantų miesto esančios kaimo kapinės buvo paverstos civilinėmis kapinėmis.

„Į šias kapines atgula ne vien Salantų miesto ir seniūnijos, bet ir gretimos Imbarės seniūnijos kaimų žmonės. Taip pat į paskutinę kelionę čia sugrįžta po Lietuvą ir pasaulį ligi tol išsivažinėję žmonės. Dauguma mirusiųjų laidojami į senąsias šeimos kapavietes, bet yra ir tokių, kurie amžino poilsio atgula pirmieji iš šeimos arba yra vieniši žmonės. O vietų laidoti į naujas kapavietes beturime maždaug 3-jų metų laikotarpiui“, – kalbėjo K. Galdikas.

Jo žodžiais, dabartinės Gargždelės kapinės užima 3,1 ha plotą, jos jau sykį nepriklausomybės pradžioje buvo praplėstos. Šalia kapinių dar yra laisvas maždaug 1,5 ha valstybinės žemės sklypas.

„Norėtume jį visą įteisinti, tačiau techninį projektą iš pradžių rengtume tik daliai sklypo. Pirmiausia reikia įteisinti žemę, pakeisti jos paskirtį, atlikti reikalingus gamtosauginius ir geologinius tyrimus, o tuomet jau būtume pasiruošę rengti ir techninį projektą“, – tvirtino seniūnas. Jis laikosi tvirto įsitikinimo, kad laikas darbus planuoti ir kapinių plėtrai ruoštis iš anksto, o ne galvoti tada, kai visiškai baigsis laidojimų plotas.

Gargždelės kapinėse buvo pastatyta medinė Šv. Barboros koplyčia, kurios vietoje 1824 m. Salantų dvarininkas Leopoldas Gorskis pastatė mūrinę, – ši tebestovi ligi mūsų dienų.


Trispalvės spalvomis nušvito Lazdininkų malūno papėdė.

Per 700 Kretingos miesto ir rajono žmonių, rengdamiesi minėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, susivienijo patriotinei iniciatyvai: 30 trispalvių – 30 skirtingų miesto ir rajono vietų.

Tautinės kretingiškių iniciatyvos – vaizdo klipo filmavimai prasidėjo likus mėnesiui iki Kovo 11-osios, o trispalvių turėta kone 100 kartų daugiau.

Tarp nusifilmavusiųjų – broliai pranciškonai, Kretingoje gyvenančios vienuolės ir misionierės, ugniagesiai, medikai, policininkai, skautai, dvasininkai, sportininkai, bibliotekininkai, gamtininkai, menininkai, pedagogai, moksleiviai, ikimokyklinukai ir daugelis kitų. Jauniausiai vaizdo klipe nusifilmavusiai patriotei – penkeri, vyriausiajam – 92-eji.

Pasak rajono Savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Dalios Činkienės, žmonės buvo labai aktyvūs: „Skambino, siūlė idėjas, kaip originaliai galėtų pasveikinti Lietuvą, puošėsi tautine atributika. Tėvai vaikus rengė trispalvės spalvomis, patys jomis puošėsi.“ Klipe – vaizdai nuo Imbarės ir Kartenos piliakalnių, grafų Tiškevičių dvaras, partizanų palaidojimo vieta Žvainių kaime, Kretingos rajono savivaldybės Priešgaisrinė tarnyba, Pranciškonų vienuolyno refektoriumas, Kretingos dvaro saldaininė, moderni Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka, Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centras, miesto Rotušės aikštė ir kitos gražiausios Kretingos rajono vietos.

Pasak D. Činkienės, šis vaizdo klipas – ne tik sveikinimas Lietuvai 30 nepriklausomybės metų proga, bet ir gražus pavyzdys, kokie vieningi ir Lietuvą mylintys yra mažų Lietuvos miestų žmonės.

Tai – ne pirmas Kretingos vienybės įrodymas. Praėjusiais metais projekto „Ateities Kretinga“ metu beveik 200 jaunų žmonių pademonstravo įvairiausius savo talentus ir įspūdingą jaunimo užimtumą regione, o 2018 metais per projektą „Miniatiūrinė Kretinga“ apie 200 jaunų žmonių savo rankomis sukūrė miniatiūrinius istorinės Kretingos pastatų maketus.

Pagal rajono Savivaldybės informaciją


Kretingiškė Odeta Tvarkūnienė didžiuojasi ir džiaugiasi gimusi Kovo 11-ąją prieš 30 metų.

„Lietuva – tai namai, šeima. Kad ir kur bebūtume, visada čia grįšime, gal ne visam laikui, bet nors trumpam“, – tikino Londone gyvenanti ir prieš 30 metų vienintelė Kretingoje Kovo 11-ąją gimusi Odeta Tvarkūnienė. Norėdama save išbandyti ir su vyru Kasparu Tvarkūnu išvykusi gyventi į Angliją, Odeta Lietuvą įvardijo kaip svarbiausią šalį, į kurią norisi sugrįžti.

Gavo dovaną

Kokią ypatingą dieną gimė, mergina suprato ne iš karto. „Vaikystėje nelabai supratau, kokia svarbi ši diena“, – teigė ji. Tačiau jos šeimai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos šventė yra itin svarbi. „Dauguma tiesiog iškelia vėliavą ir tiek, tačiau mūsų šeimoje ją švęsdavome visada – kiek prisimenu, visada klausydavomės dainos „Laisvė“, – prisiminė Odeta.

Odetai didžiausios meilės tėvynei pavyzdys – jos tėvai Nijolė ir Pranas Lengvinai bei močiutė. „Jie – tremtinių vaikai, anūkai. Manau, kad jie yra žmonės, kurie iš tikrųjų supranta didžiąją laisvės vertę“, – atkreipė dėmesį O. Tvarkūnienė.

Pradėjusi lankyti mokyklą mergina apie šią Lietuvai svarbią dieną norėjo sužinoti vis daugiau ir daugiau. „Ėmiau klausinėti tėvų, močiutės, mokytojų. Kadangi gimiau tokią dieną, buvau įpareigota žinoti daugiau negu kiti mano klasės draugai, nes mokykloje nuolat manęs mokytojai prašydavo, kad apie ją papasakočiau“, – patirtimi dalijosi Kovo 11-ąją gimusi moteris.

Odeta didžiuojasi ir džiaugiasi gimusi Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną ir kad esanti laisvės vaikas. Vis dėlto būdama mokinė dažnai liūdėdavo, kad gimė būtent tokią dieną, nes neturėdavo galimybės gimtadienį švęsti mokykloje. „Skųsdavausi tėvui, kad visus gimtadienius turiu švęsti namie, nes niekas neina į mokyklą. Tačiau vieną kartą tėtis pasakė: „Pažiūrėk per langą, matai, kiek kabo vėliavų. Kiekvienas žmogus, iškėlęs vėliavą, švenčia šią dieną kartų su tavimi, dauguma nedirba ir laiką leidžia su savo šeima. Tu, gimdama šią dieną, gavai tokią dovaną, vertink tai.“ Dabar pagalvoju, kad gimtadienius visada švęsdavau su savo šeima tą pačią dieną“, – pasakojo O. Tvarkūnienė, prisiminusi, jog kažkada skaičiavo, kiek vėliavų buvo iškelta, o grįžusi namo pasidžiaugė, kad daug žmonių šventė kartu.

Tėvas Odetai skiepijo meilę savo kraštui, parodė, kokia svarbi yra tėvynė. „Lietuva jam – namai, kuriuos reikia branginti, mylėti, saugoti, rūpintis. Manau, mano gimimas tokią dieną dar labiau sustiprino šiuos jausmus, todėl mums su broliu buvo skiepijama, kad ir kur bebūtumėme ir ką bedarytumėme, visada grįžtumėme namo“, – kalbėjo O. Tvarkūnienė.

Kaip ir daugumai tėvų, taip ir Odetos, nerūpėjo, kokią dieną gims jų pirmagimis. „Kai paklausiau tėvų, ką jiems reiškė, kai gimiau tokią dieną, jie abu atsakė: „Mums buvo nesvarbu, kokia diena, koks laikas, mes tavęs labai laukėme. Tu buvai pirmas vaikas mūsų šeimoje, todėl neįmanoma apibūdinti džiaugsmo, kuomet laikai ant rankų savo vaiką“, – prisiminimus įvardijo kretingiškė.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną švęsti sutuoktiniams Odetai ir Kasparui atrodo svarbu ir šiandien, nors ir išvykus svetur. „Pirmas dalykas, kurį padaro mano vyras Kovo 11-ąją, – iškelia Lietuvos trispalvę. Visada stengiamės pasigaminti lietuviškų patiekalų, susisiekiame su šeima, nes neįsivaizduoju gimtadienio be jos. Nors ir esame toli, tačiau vis dėlto išliekame kartu. Kaip ir Kovo 11-ąją, kai visa Lietuva laikėsi sykiu, todėl dabar galime vadintis nepriklausoma valstybe“, – mintis dėstė O. Tvarkūnienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas