Pajūrio naujienos
Help
2020 Liepa
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną21°C debesuotumas 12 %
Naktį13°C debesuotumas 7 %
Apklausa

Ar Vilniaus gatvės rekonstrukcija vyksta sklandžiai?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1435) 2020-03-03

Rotušės aikštė – su fontanu ir automobiliais

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Visuomeninio judėjimo „Kretingos aikštė“, subūrusio kretingiškius, siekiančius istorinio Kretingos identiteto, atstovai siūlo įrengti Chodkevičių alėją ir ties biblioteka įkurdinti nebrangų fontaną. Jie pateikė galimo fontano maketą.

Praėjusį savaitgalį Kretingos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje visuomenei buvo pristatyti vos vieną mėnesį – gruodį-sausį – vykdytos gyventojų apklausos „Kokios Rotušės aikštės norime?“ rezultatai. Didžioji dauguma iš apklausoje dalyvavusių 1,2 tūkst. respondentų Rotušės aikštėje mato ne atstatytą rotušę, o – fontaną ir dar didesnę, negu yra šiandien, automobilių parkavimo aikštele.

Pasisakė nuo vaikų ligi senolių

Apklausą apibendrino Savivaldybės pakviesti ekspertai: Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro vadovas socialinių mokslų daktaras Liutauras Kraniauskas ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus narys architektas Tadas Sviderskas.

Apklausoje dalyvavo asmenys nuo 10 iki 85-erių metų, nemaža dalis – didmiesčiuose ar užsienyje gyvenančių kraštiečių. L. Kraniausko žodžiais, apklausa kai kuriems „pavogė“ Kalėdas, nes žmonės aktyviausiai balsavo būtent tuo metu.

Vos 19 proc. apklausos dalyvių norėtų, kad aikštėje būtų atstatyta istorinė rotušė, 81 proc. tam priešinasi. Į klausimą, kas padarytų Rotušės aikštę patrauklesnę, 61,3 proc. žmonių pasisakė už fontaną, 38 proc. – už želdinius ir gėlynus, 27 ir 29 proc. – už modernų išplanavimą ir meno kūrinių instaliacijas.

Automobilių parkavimą aikštėje išlaikyti norėtų 66 proc. gyventojų, kurie kasdien atvyksta į aikštę automobiliais. 40 proc. žmonių mano, kad aikštėje jau šiandien trūksta parkavimo vietų. T. Svidersko žodžiais, dar pagal 2014-aisiais atliktą monitoringą, kretingiškiai aikštėje ir greta jos parkuoti automobiliams pageidavo 600 vietų, – šiuo metu jų įrengta 400.

Aikštė – miesto širdis

Pažvelgus į aikštę praeivių žvilgsniu: 60 proc. mano, kad aikštę reikia tvarkyti, 27 proc. tam nepritaria, kiti neturi nuomonės. „Kai kurie žmonės siūlė spontaniškai: nieko nereikia statyti, tegul valdžia geriau pasirūpina gatvėmis. Neva pradės darbus ir nebaigs, jie prisimena 11 metų trukusią bibliotekos, dabar – įstrigusią sporto komplekso statybas“, – pastebėjo L. Kraniauskas.

Toks skveras, koks yra dabar, tenkina 70 proc. žmonių, 30 proc. – netenkina; aikštės būklė tenkina 55 proc., netenkina 45 proc. kretingiškių. T. Sviderskas priminė, kad jau anksčiau ekspertai pastebėję, jog Kretingos Rotušės aikštė ir skveras savo dydžiu pranoksta Raudonąją aikštę Maskvoje. Tačiau, jo žodžiais, reikėtų atskirti 2 bendroje Kretingos urbanistinėje teritorijoje esančias erdves – skverą ir aikštę. Skverą, arba poilsiui skirtą žaliąją erdvę, dar iki II pasaulinio karo užsodino patys kretingiškiai, o aikštė – tuščias kvartalas, kuriame anksčiau vykdavę turgūs, dabar parkuojami automobiliai.

„Būtent aikštė yra miesto širdis, identitetas, jo įvaizdis ir vizitinė kortelė, nes pasaulio miestus pirmiausia ir reprezentuoja aikštė. Tačiau atstatytą rotušę joje mato tik kas 5–6 kretingiškis. Istorikai ir ekspertai turėtų stipriai ir įtaigiai dirbti su visuomene, jei norime turėti rotušę kaip Kretingos citadelę. Nes šiuo metu ryškus aikštės favoritas yra fontanas“, – patikino T. Sviderskas.


Prievolė susimokėti už lietų

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Aktualijos

Prievolė mokėti vadinamąjį lietaus mokestį priskirta ne todėl, kad lyja, o kad paviršinės nuotekos patenka į valymo sistemą, kurią prižiūri bendrovė „Kretingos vandenys“.

Paviršinių nuotekų tvarkymo mokestis renkamas nuo 1993-iųjų sausio. Įmonės direktoriaus Tomo Jurgučio teigimu, iki šios dienos jį moka 117 įmonių, su kuriomis sudarytos sutartys. Mokestis skaičiuojamas pagal teritorijos plotą, nuo kurios yra surenkamos nuotekos.

Pernai už šių nuotekų tvarkymą priskaičiuota per 89,5 tūkst. Eur be PVM. Didžiausias mokėtojas – bendrovė MAXIMA LT.

„Sutartys sudaromos su abonentais, turinčiais nuotekų šalinimo įrenginius, prijungtus prie mūsų bendrovės paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, arba nuotekas išleidžiančiais į kitą teritoriją, iš kurios jos taip pat patenka į įmonės „Kretingos vandenys“ infrastruktūrą“, – sakė T. Jurgutis.

Anot direktoriaus, tarifus už paslaugą pagal specialią metodiką nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, o tvirtina Savivaldybės taryba. Šiemet sausio 30 d. įvykusiame Kretingos rajono tarybos posėdyje paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina už kubinį metrą nustatyta 0,14 euro be PVM.

Paklaustas, kaip sudaroma juridinių asmenų – paviršinių nuotekų mokėtojų – duomenų bazė, T. Jurgutis teigė, jog naudojamasi bendrovės „Kretingos vandenys“ bei kitais jai prieinamais registrais, be to, įmonės darbuotojai specialia įranga patikrina tinklus.

Fiziniams asmenims mokesčio už paviršines nuotekas mokėti nereikia, tačiau pasitaiko atvejų, kai patalpas savo veiklai iš jų išsinuomoja juridiniai asmenys – kaip tada?

„Atsakymo, kaip elgtis tokiais atvejais, dar neturime, kad išaiškintų, kokia metodika vadovautis, paklausimą esame išsiuntę Aplinkos ministerijai“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė T. Jurgutis.

Iš rajone veikiančių įmonių surinktas mokestis panaudojamas paviršinių nuotekų tinklų eksploatacijos sąnaudoms. Bendrovė „Kretingos vandenys“ prižiūri 36,75 km paviršinių nuotekų tinklų. Didžioji dalis bendrovės eksploatuojamų paviršinių nuotekų tinklų yra prastos būklės.


Savanorių gatvėje viename daugiabučių gyvenanti Veronika (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – aut. past.) akistaton susidūrė su sukčių įžūlumu. Negana to, kad iš jos bandė išvilioti pinigus – dar nebaigus pokalbio telefonu, kitas asmuo jau stovėjo už jos buto durų.

Norėjo „sučiupti“ grupuotę

Į stacionarų telefoną sukčiai moteriai paskambino vasario 24 d. apie 14 val. „Prieš tai man skambino iš telekomunikacijų kompanijos pasiūlyti prasitęsti planą, nors jis man dar nebaigė galioti. Aš tik darau prielaidą, jog galėjo būti ir taip, kad sukčiai norėjo išsiaiškinti – aš namuose ar ne, o gal tai tik sutapimas“, – pasvarstė Veronika.

Pateikta istorija buvo pakankamai įtikinama. Sukčiai prisistatė policijos pareigūnais, kurie nori išaiškinti pinigus padirbinėjančią grupuotę ir paprašė moters pagalbos. „Man pasakė, kad prekybos centre „Maxima“ atsiskaičiau netikru 50 eurų banknotu. Pagalvojau, kad taip neįmanoma. Tai jam ir sakau, kaip gali būti padirbtas, jeigu pensiją atsiėmiau iš banko, o ir parduotuvės kasoje pardavėja patikrina. „Policijos pareigūnas“ tvirtino, kad taip gali būti“, – istoriją pasakojo Veronika.

Moters paprašė dalyvauti tyrime ir pasakė, kad tuoj ateis kolega, kuris atliks apklausą. „Taip pat paklausė, ar turiu namuose kitų likusių banknotų, ar turiu 500, 200 eurų banknotų, aš jam pasakiau, kad mes, pensinio amžiaus žmonės, tokių kupiūrų net nesame matę. Tai sukėlė įtarimų“, – tikino moteris. Sukčiai liepė paimti lapą ir ant jo surašyti, kokių ji turi banknotų.

Kad skambina sukčiai, Veronikai daugiausia įtarimų sukėlė tai, kad vyras kalbėjo itin greitai: „Tuomet pamąsčiau, kad joks pareigūnas, pranešdamas tokią informaciją, nekalbėtų greitakalbe. Norėdama įsitikinti, paklausiau, koks pareigūno, kuris ateis apklausti manęs, vardas ir pavardė. Jis įvardijo, kad tai Robertas Juodbalis. Tuomet paprašė jį įleisti.“


Po sekmadienio vietiniai gyventojai pastebėjo chuliganų ištepliotą Abakų kaimo lurdą.

„Pirmadienio rytą nuvažiavusi pasižiūrėti, langus, sienas, duris pamačiau aprašytus baltais dažais. Sunku ir įsivaizduoti, kieno ranka pakilo tai daryti. Vieta čia laikoma šventa, yra prižiūrima“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Kartenos seniūnė Arūnė Putvinienė. Apie įvykį, sakė, pranešta policijai.

Lurdą Abakuose 1921 m. įrengė šio kaimo gyventojas Kazimieras Navirauskas – atsidėkodamas už tai, kad gyvas ir sveikas grįžo iš Pirmojo pasaulinio karo, prie stebuklinga gydomąja galia garsėjančio šaltinio išmūrijo akmeninę grotą ir pastatė medinę koplyčią. Kartenos bendruomenės iniciatyva 2005 m. ji buvo restauruota.

Prie Abakų lurdo vietiniai ir aplinkinių kaimų gyventojai tradiciškai švenčia Šilines, gieda gegužines maldas.

„P. n.“ informacija


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOS r.

RUBULIŲ k. vasario 27 d. apie 20.39 val. pranešta, kad yra pavogtas šalikelėje stovėjęs automobilis „Audi A4“. Padaryta žala siekia apie 1 tūkst. eurų.

PALANGA

VYTAUTO g. kovo 1 d. apie 12.50 val. pastebėta, kad pavogti automobilio „Porsche Cayenne“ priekiniai žibintai. Padaryta žala – 10 tūkst. eurų.

Parengė Edita KALNIENĖ


Lietuvos rankinio federacijos taurės varžybose triumfavo „Cascada-HC Garliava SM“, kuriai atstovauja ir Kretingos sporto mokykloje išugdyta rankininkė Vilgita Idzelytė (antroje eilėje trečia iš dešinės).

Savaitgalį įvyko Lietuvos rankinio federacijos (LRF) taurės varžybų finalai, po kurių kartu su komanda nugalėtoja Kauno rajono „Cascada-HC Garliava SM“ triumfavo ir kretingiškė Vilgita Idzelytė, Kretingos sporto mokyklos ir trenerio Algimanto Pranaičio auklėtinė.

Dėl LRF taurės varžėsi po 4 geriausias mūsų šalies vyrų ir moterų rankinio komandas. Jeigu praėjusiais metais LRF taurės varžybose sužibėjo Klaipėdos „Dragūnas“ ir Vilniaus „Eglė“, tai šiemet pergale, be garliaviškių, džiaugėsi ir Vilniaus vyrų rankinio komanda „Šviesa“.

Kaip teigiama Lietuvos rankinio federacijos portale, kovą pradėjus Vilniaus „Eglei“ ir „Cascada-HC Garliavai SM“, jau pirmą kėlinį pirmaujanti komanda keitėsi net keliskart, tačiau puikiai paskutinėmis kėlinio minutėmis sužaidusios vilnietės prieš pertrauką susikūrė 2 įvarčių pranašumą – 18:16. Antrą kėlinį vilnietėms buvo pavykę padidinti pranašumą iki 4 (22:18), tačiau tuomet Garliavos rankininkės spurtavo ir netrukus jau buvo priekyje – 25:24. Per likusį laiką Kauno rajono merginos apsukų nemažino ir finišavo 34:28.

Kauno rajono komanda, papildžiusi savo trofėjų lentyną LRF taure, šiuo metu savo kolekcijoje turi visus tris pagrindinius moterų rankinio trofėjus – LRF taurę bei supertaurę ir Lietuvos moterų rankinio lygos nugalėtojų titulą. Paskytinįsyk LRF taure garliavietės džiaugėsi 2011 m.

Kretingiškė rankininkė buvusi Kretingos sporto mokyklos auklėtinė Vilgita Idzelytė Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos sporto klasėje mokosi nuo praėjusių mokslo metų. Jos pirmasis treneris A. Pranaitis savo auklėtinę įvardina kaip atsakingą, darbščią sportininkę, kuri auga kaip gera pamaina vyresnėms žaidėjoms.

„P. n.“ informacija


Pirmadienį miesto centre vaikštančių kretingiškių abejingų nepaliko technikos triukšmas ir ant šono virstantys kertami medžiai – rengiamasi Vilniaus gatvės rekonstrukcijai.

Medžius kerta bendrovė „Raguvilė“, su kuria sutartį pasirašė rekonstrukcijos konkursą laimėjusi įmonė „Šilutės automobilių keliai“.

„Įdarbinta speciali, tiek aplinkai, tiek darbininkams saugi, mūsų įmonės technika – ekskavatorius su giljotina, traktorius, taip pat mašina nukirstiems medžiams bei jų šakoms išvežti“, – pakomentavo „Raguvilės“ vadovas Virginijus Brazauskas.

Nukirstų medžių kamienai gabenami sandėliuoti į „Kretingos šilumos tinklus“, o kelmus bei šakas tvarko pati bendrovė „Raguvilė“.

Anot įmonės „Šilutės automobilių keliai“ darbų vykdytojo Juliaus Leksčio, prie kirtimo darbų pluša dvi bendrovės „Raguvilė“ darbininkų brigados. Iš viso bus nukirsta 112 medžių – kaštonų, liepų, skroblų, uosių, eglė, beržas. Keturiolika 14 senų medžių buvo išpjauta anksčiau, dabar darbininkams liko tik pašalinti kelmus.

J. Leksčio žodžiais, kirtimo darbai turėtų būti baigti iki kovo 15-osios, kai startuos gatvės rekonstrukcija. Jos pabaiga numatyta rugpjūtį. Nukirstų medžių vietoje suvešės 150 naujų, tarp kurių – kaštonai, klevai, liepos, šermukšniai, taip pat bus pasodinti 32 alyvų ir jazminų krūmai.

„P. n.“ informacija


Laukžemės kaimo Darbėnų seniūnijoje gyventojai rodo puikias iniciatyvas, kaip patiems gyventi gražiau ir šviesiau: pernai Miško gatvės gyventojai Irma ir Vadimas Oleinikai savo lėšomis nupirko šviestuvus visai gatvei apšviesti, neseniai tokios pat iniciatyvos ėmėsi Vingio g. 10 namo gyventojai Julija Semenistaja ir Pavelas Semenistyj.

Nupirko 15 šviestuvų

„Abi poros – naujakuriai, aktyvūs bendruomenės nariai, dalyvaujantys jos veikloje, talkose. Julija ir Pavelas – itin dosnūs žmonės, mūsų kaimo jaunimui jie dar padovanojo ir sporto treniruoklius“, – kalbėjo Laukžemės bendruomenės pirmininkė Aida Mikutienė.

Ji sakė, kad sužinojusi apie šių bendruomenės šeimų iniciatyvą, tarpininkavo, kad seniūnija talkintų šviestuvus sumontuoti.

Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys pasakojo, kad pirmiausiai iniciatyvą apšviesti savo gatvę parodė I. ir V. Oleinikai. „Jų gatvė tamsi, teiravosi, ar nėra galimybės atnaujinti šviestuvų. Pasakėme, kad neturime lėšų nupirkti naujus LED šviestuvus. Tuomet klausė: ar seniūnija pasirūpintų sumontuoti, jeigu juos nupirktų už asmenines lėšas. Negalime likti nuošalyje, neprisidėti, jeigu žmonės rodo iniciatyvą“, – kalbėjo seniūnas.

Miško gatvei apšviesti buvo nupirkti 6 šviestuvai. Juos sumontavo ant tų pačių stulpų, seniūnijai teko pasirūpinti laidais ir laikikliais. Pirmtakų pavyzdžiu pasekė J. ir P. Semenistyj šeima, Vingio gatvei apšviesti nupirkusi 9 šviestuvus. Seniūno žodžiais, buvo nupirkti 2 rūšių – 50 ir 100 W galingumo– šviestuvai, kiekvienas jų kainavo 70–100 Eur.

A. Poškys sakė, kad iš seniūnijos biudžeto apšvietimui atnaujinti kasmet tegali skirti 2–3 tūkst. Eur. „Todėl džiugu, kad vis daugiau atsiranda žmonių, kurie gali ir nori prisidėti prie mūsų visų gyvenamosios aplinkos gerinimo, – sakė jis. – Laukžemiškių pavyzdžiu jau ketina pasekti ir Grūšlaukės kaimo žmonės, taip pat teiravosi apie galimybes įsirengti apšvietimą už savo lėšas.“


Vasario 27 d. apie 19.14 val. kelyje Gargždai–Kretinga, Kluonalių k., 33 m. blaivaus vyro vairuojamas automobilis „Citroen C5“ partrenkė ir mirtinai sužalojo 1981 m. gimusį važiuojamąja kelio dalimi ėjusį vyrą.

Praėjusi savaitė Kretingos rajone buvo tragiška: antradienį kraupioje avarijoje žuvo moteris, sužeisti du keleiviai, o netrukus ketvirtadienį, vasario 27 d., apie 19.14 val. specialiosioms tarnyboms pranešta, kad partrenktas 38-erių kretingiškis. Jis žuvo vietoje.

Tą vakarą vyras po darbo ėjo namo, tačiau jų nepasiekė. Kelyje Gargždai–Kretinga Kluonalių kaimo teritorijoje vyras išėjo į važiuojamąją kelio dalį. Automobilio vairuotojas dar bandė išvengti susidūrimo, tačiau vis tiek kliudė žuvusį asmenį. Tikslesnės įvykio aplinkybės kol kas tiriamos. Kretingiškį partrenkė 1986 m. gimusio blaivaus vyro vairuojamas automobilis „Citroen C5“ ir mirtinai sužalojo.

Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, neapšviestame kelio ruože. Žuvusysis taip pat nebuvo užsidėjęs šviesą atspindinčių elementų.

Per pirmuosius du šių metų mėnesius mūsų rajone per įskaitinius eismo įvykius jau žuvo vienas pėstysis – šiame eismo įvykyje, du buvo sužeisti. Visi pėstieji kelią kirto neleistinoje vietoje. Praėjusiais metais per eismo įvykius nukentėjo 3 pėstieji.

„P. n.“ informacija


Norėdami ištrūkti iš pabėgimo kambario jaunuoliai turėjo įveikti savo baimes, spręsti užduotis.

Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje įsikūrusių jaunimui skirtų erdvių „Savas kampas“ lankytojai nusprendė bibliotekoje praleisti kiek neįprastą – siaubo – naktį. Per ją – ir noras gerai praleisti laiką, ir suburti naują komandą, kuri mokytųsi renginio organizavimo kompetencijų.

Norėjo patirti patys

„Norėjome ko nors neįprasto“, – kodėl kilo idėja organizuoti tokį renginį įvardijo viena organizatorių keturiolikmetė Elena Peleckaitė. Ją papildė kita bendraamžė ir komandos narė Akvilė Sindaraitė: „Tuo metu nieko nevyko, todėl nusprendėme organizuoti renginį. Koks jis bus, svarstėme ilgai.“

Siaubo naktyje galėjo apsilankyti jaunuoliai nuo 14 metų. Tąnakt komanda vedė įvairius žaidimus, susirinkusiesiems parengė grupines užduotis, patys sukūrė pabėgimo kambarį, iš kurio pasprukti nebuvo paprasta, susirinkusieji taip pat žiūrėjo siaubo filmus.

Tokia siaubo naktis nebuvo pirmoji. „Kažkas panašaus yra vykę senojoje bibliotekoje, – tikino septyniolikmetis Alanas Žiobakas, kuriam teko išbandyti save vadovo vaidmenyje. – Mums, kaip komandai, norėjosi padaryti kažką tokio, ko niekas nėra daręs. Tai pareikalavo daug mūsų pastangų ir laiko. Patys kūrėme dekoracijas, galvojome žaidimus ir kitas veiklas.“

Naktį vykusiame renginyje jaunuoliams teko patirti siaubo, tačiau toks ir buvo jų noras. „Jaunimas dažnai žiūri siaubo filmus, todėl mums norėjosi patiems to siaubo patirti“, – svarstė Alanas.

Ir tai pavyko. „Patys puošėme erdves, tačiau, kai puošiau salę, man pačiai pasidarė nejauku. Taip pat buvo ne vienas išsigandęs pabėgimo kambaryje“, – prisiminė E. Peleckaitė.

Pabėgimo kambaryje organizatorių komanda pasistengė sukurti tikrai gąsdinančią aplinką. „Pabėgimo kambarį įkūrėme per visą bibliotekos pirmą aukštą. Renginio pavadinimas „Pagrobtos sielos“, todėl stengėmės aplinką susieti su mirusiais žmonėmis, nužudymais ir panašiai. Pavyzdžiui, ant žemės nubraižėme žmonių siluetus, sukūrėme įvykio vietos situaciją, ant sienų užrašėme bauginančius užrašus“, – sakė Alanas.

Siaubo nakčiai komanda pasirinko juodos spalvos aprangos kodą. „Kadangi bandėme žaisti siaubo slėpynes, tai darėme taip, kad būtų kuo tamsesnė apranga“, – paaiškino Akvilė. Per slėpynes buvo išjungtos šviesos ir jaunuoliai vienas kito turėjo ieškoti tamsoje.

Viešojoje erdvėje ne kartą teko matyti pasipiktinimų, kad biblioteka nėra tinkama vieta tokiems renginiams, tačiau organizatoriai taip nemano. „Turi būti ugdomos visos žmogaus savybės, o biblioteka skirta ne tik skaityti knygas. Renginio planavimas suteikia įvairių kompetencijų – informacijos ieškojimas, jos analizavimo, laiko planavimo, drąsos vesti renginį, pakviesti visus į auditoriją, spręsti konfliktus, juos valdyti, moko prisiimti atsakomybę už savo komandą ar savo veiksmus“, – atkreipė dėmesį renginį kuravusi buvusi jaunimo darbuotoja Brigita Barkauskaitė.


Kartu su Palangos koncertų salės rekonstrukcijos I etapo projektiniais pasiūlymais „Uostamiesčio projekto“ architektai buvo parengę ir II bei III etapo pasiūlymus dar dviem kultūros objektams.

Palangos miesto savivaldybės taryba patvirtino šių metų biudžetą: 2020 m. į jį planuojama surinkti 32 mln. 387,8 tūkst. eurų pajamų. Lyginant su 2019 m. faktiškai gautomis pajamomis, planuojama gauti 4 mln. 4 tūkst. eurų daugiau.

Skiria didesnes dotacijas

Pagal 2020 m. savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, Palangos miesto savivaldybės prognozuojamos pajamos – 16 mln. 169 tūkst. eurų. Palyginti su 2019 m. faktiškai gautomis pajamomis, jos didėja 891,6 tūkst. eurų (5,8 proc.).

Valstybės biudžeto dotacija skiriama valstybinėms, valstybės perduotoms savivaldybėms funkcijoms atlikti, mokinio krepšeliui finansuoti ir Seimo, Vyriausybės patvirtintoms programoms ar priimtiems sprendimams vykdyti. Pagal ministerijų pateiktus duomenis, Palangos miesto savivaldybei planuojama skirti 11 mln. 793,5 tūkst. eurų dotacijų arba 3 mln. 86,6 tūkst. eurų (35,5 proc.) daugiau negu faktiškai gauta 2019 m.

Savivaldybė kitų pajamų planuoja surinkti 4 mln. 425,3 tūkst. eurų – 25,9 tūkst. eurų (0,6 proc.) daugiau negu pernai. Iš 2019-ųjų Savivaldybės biudžete liko 797,2 tūkst. eurų.

Šiais metais Savivaldybė planuoja imti ilgalaikę paskolą investiciniams projektams finansuoti – 846 tūkst. eurų bus skolinamasi Šventosios centrinės aikštės rekonstrukcijai užbaigti.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas