Pajūrio naujienos
Help
2020 Balandis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną14°C debesuotumas 20 %
Naktį7°C debesuotumas 22 %
Apklausa

Ar saviizoliacijos dėl koronaviruso vietose reikėtų nuotolinės apsaugos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonė
Komentarų topas

(1434) 2020-02-28

Koronavirusas jau gąsdina ir Lietuvą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Nors į Milano širdį – Duomo katedrą ir aikštę suplūsdavo masės žmonių, šiomis dienomis ji ištuštėjo. Miestas prarado savo veidą.

Kol koronaviruso infekcija siautėjo tik Kinijoje, grėsmė, kad ji pasieks ir Lietuvą, atrodė tolima. Tačiau praėjusį savaitgalį aptikus pirmus atvejus Europoje Šiaurės Italijoje, kur jų daugėjo tiesiog valandomis, – vakarykščiais duomenimis, užfiksuoti 502 susirgimai, mirė 12 asmenų, – nerimas apėmė ir mūsų šalį. Juolab kad šiąnakt pirmasis užkrato atvejis Lietuvoje jau užfiksuotas Šiauliuose.

Prieš porą savaičių sušauktame Kretingos rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje dar nebuvo nė žodžiu užsiminta apie koronaviruso grėsmes rajone ir kaip tam pasiruošta, o užvakar visoje šalyje jau paskelbta ekstremali situacija.

„Kam šnekėti, kol virusas dar nepasirodęs, – nejaugi apie tai, kad galbūt pasirodys? Neskelbsime gi iš anksto ekstremalios situacijos, kol nėra nė vieno konkretaus užkrato atvejo“, – antradienį „Pajūrio naujienų“ paklausta, kaip rajone pasiruošta galimai koronaviruso grėsmei, stebėjosi Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė. Vakar popiet Savivaldybė skubiai į posėdį dėl ekstremalios situacijos sukvietė sveikatos įstaigų vadovus.

Paskelbus ekstremalią situaciją, R. Beniušienės žodžiais, bus galima tikslingai panaudoti Savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Girdvainės rezervo lėšas tiesiogiai įsigyti papildomoms apsaugos priemonėms, išvengiant viešųjų pirkimų.

Ko liga tyko labiausiai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuvienė, paprašyta paaiškinti, kaip paprastam žmogui reikėtų atpažinti koronavirusą ir kaip nuo jo apsisaugoti, pateikė oficialią šalyje išplatintą informaciją. Didžiausią riziką užsikrėsti turi sveikatos priežiūros darbuotojai, šeimos nariai ir kiti asmenys, artimai bendraujantys su užsikrėtusiais žmonėmis, sergantys kitomis kvėpavimo takų infekcijomis, sergantys lėtinėmis ligomis bei silpną imunitetą turintys asmenys.

Siekiant apsisaugoti nuo koronavirusinių infekcijų rekomenduojama laikytis standartinių ligos plitimą mažinančių priemonių: dažnai plauti rankas, neliesti rankomis veido ir akių, laikytis kosėjimo, paisyti čiaudėjimo etiketo – kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę, saugiai ruošti maistą, ypač naudojant termiškai neapdorotą mėsą, kiaušinius, vengti artimo sąlyčio su visais, kam yra pasireiškę kvėpavimo takų ligos simptomai.

Prašoma, kad neseniai iš Kinijos ar Šiaurės Italijos – Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionų – sugrįžusieji 14 dienų nuo paskutinės buvimo šiose šalyse dienos vengtų bet kokių socialinių kontaktų, kelionių, jei įmanoma, liktų namuose ir stebėtų savo sveikatą. Darbdaviams rekomenduojama suteikti galimybę tiems asmenims dirbti nuotoliniu būdu 14 dienų nuo išvykimo iš šių šalių. Nesant galimybei, kreiptis Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, o iš šio – į šeimos gydytoją dėl nedarbingumo pažymos.


Magdalena STOŠKIENĖ:

– Žinoma, informacijos pakanka, kada tik įsijungsi televiziją, apie tą virusą tik ir šneka. Svarbiausia, sako, dar labiau laikytis higienos, dar dažniau plauti rankas ir stengtis kuo mažiau būti žmonių susibūrimo vietose. Kretinga yra šventas miestas, tikiuosi, kad nuo šio baisaus viruso ir brolių pranciškonų maldos mus apsaugos.

Laimonda JONUŠIENĖ:

– Mano nuomone, nereikia kelti panikos. Patarimas – ne tik plauti, bet ir dezinfekuoti rankas. Jei neturite specialaus tam skirto skysčio, tiks ir alkoholis. Aš pati dirbu medicinos srityje Palangoje. Ypač daug dėmesio skiriame pacientams, grįžusiems iš šalių, kuriose koronaviruso atvejai užregistruoti. Kaip elgtis, žinome, ir šiomis dienomis lankstinukų su informacija gavome iš Visuomenės sveikatos centro.

Albertas RAIŠUOTIS:

– Galbūt per daug tos panikos? Galbūt kažkam tai naudinga, gal iš to kas pelnosi? Šeimoje ir apie tai, ir apie realią koronaviruso grėsmę pakalbam, tačiau specialiai kol kas nieko nedarėm, nei maisto atsargų, nei kaukių neprisipirkom. Mes gyvenam Kalniškiuose, tad bent iki mūsų atokaus kaimo tas virusas ateis negreit.

Živilė PADAVIČIENĖ:

– Vienintelis, ką žiniasklaida labiausiai akcentuoja, – dažnai plauti rankas. Bet šį įprotį ir taip turim. Kol auginam mažiuką vaiką, niekur toli nekeliaujam, o Kretinga – ne koks didmiestis, kad čia vaikščiotų daug atvykėlių iš svetur. Užsienyje gyvena nemažai pažįstamų, draugų. Kol kas nesusimąsčiau, kaip būtų, jeigu parvykę ypač iš ten, kur virusas pasireiškė, norėtų susitikti ar atvykti į svečius.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Žiema – šilta, sąskaitos – kaip visada

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Aktualijos

Didesnių šalčių šią žiemą greičiausiai jau ir nebesulauksime. Paklaustas, kaip tai paveiks bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ veiklą, direktorius Jonas Barzdys nedaugžodžiavo: šilumos energijos pagaminama ir realizuojama 1,2 tūkst. kWh mažiau, įmonės pajamos sumažėjo daugiau kaip 60 tūkst. Eur.

Veikla – savo ruožtu

Tačiau direktorius pridūrė, kad pateikti skaičiai įmonės veiklai per daug neatsilieps – darbai, kurie galėjo būti atlikti iš pelno, buvo atlikti pardavus apyvartinius taršos leidimus. „Nugriovėm Melioratorių gatvėje buvusį seną katilinės kaminą, susiremontavom biokuro sandėlį“, – išvardino direktorius.

Jo pavaduotojas gamybai Aidas Keblys užsiminė, kad sujudimui Melioratorių gatvės katilinėje ruošiamasi ir šią vasarą – senas, pastatytas 2000-aisiais, 5 megavatų galingumo biokuro katilas bus keičiamas tokio pat galingumo moderniu nauju. „Kad katilinė tenkintų šilumos poreikį, lig šiol eksploatuojami du katilai, o dabar, kai klimatas taip keičiasi, vis šiltėja, spėjame, užteks ir vieno“, – teigė A. Keblys. Iš viso ši investicija sieks 840 tūkst. Eur – pusę sumos sudarys Europos Sąjungos, pusę – įmonės lėšos.

Anot direktoriaus pavaduotojo realizacijai Tomo Liaučio, meteorologai sezonus skaičiuoja pagal kalendorinius metus, o šilumininkų sezonai vienais metais prasideda, kitais baigiasi. Nepaisant, kad žiema šiltesnė, šis kūrenimo sezonas yra ilgesnis: 2018-aisiais truko 172, o 2019-aisiais – 199 dienas. Palyginus 2019-uosius metus su 2018-aisiais, 2019-ųjų kūrenimo sezonas šiltesnis 7,2 procento. Pernykštį gruodį šildymas buvo 14 proc. pigesnis lyginant su 2018-ųjų gruodžiu.


Nuoskaudas išsakė ministrui

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
Žemdirbių problemas ministerijoje aptarė (iš kairės) Nijolė Pielikienė, Ženeta Seniūnienė, Dangiras Samalius, Jolanta Girdvainė, Andrius Palionis, Antanas Stonkus, Antanas Vinkus ir Vytautas Liebus.

Kretingos rajono savivaldybės administracija ištesėjo susitikime su rajono žemdirbiais duotą pažadą – praėjusį antradienį keletui ūkininkų bei žemdirbių organizacijų atstovų Vilniuje suorganizavo susitikimą su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu.

Aiškinosi ir dėl žemėlapio, ir dėl išmokų

„Parsivežėme neblogų žinių, belieka tikėtis rezultatų“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus.

Svarbiausia, – atsirado viltis, kad, jei Briuselis pritars, bus peržiūrėtas ir perbraižytas nenašių Lietuvos vietovių žemėlapis, į kurį Kretingos rajonas niekaip neįsispraudžia nuo 2003-iųjų, ir dėl to žemdirbiai negauna papildomos paramos už hektarą. Tiesa, besibaigiant 2007–2013 metų Kaimo plėtros programos laikotarpiui, rajoną įvertinus pagal kitą metodiką, beveik visa teritorija, išskyrus Žalgirio seniūniją, buvo patekusi tarp mažiau palankių ūkininkauti vietovių, bet, A. Stonkaus žodžiais, tuomet Žemės ūkio ministerija ir Kaimo plėtros departamentas ieškojo bet kokios dingsties, kad tik šį reikalą užvilkintų, ilgainiui teigiamo sprendimo taip ir nebepriėmė. „Išklausęs mus, dabartinis ministras svarstė, kad kažkas tada galėjo būti padaryta ne taip“, – konstatavo Ūkininkų sąjungos skyriaus pirmininkas.

Kita gera žinia tai, kad su bendram reikalui susivienijusių 7 šalių, tarp kurių, be Lietuvos, Bulgarija, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Rumunija ir Lenkija, žemės ūkio ministerijų atstovais Varšuvoje A. Palionis pasirašė deklaraciją dėl bendrosios žemės ūkio politikos reformos ir tiesioginių išmokų suvienodinimo, nes skirtumai tarp valstybių narių – nepateisinami, juolab kad žemdirbiams būtų sunku įgyvendinti naujus aplinkosaugos reikalavimus su tuo pačiu skiriamu biudžetu. Šalių ūkininkai yra įsipareigoję vykdyti tokius pat Europos Sąjungos (ES) teisės aktų reikalavimus, kaip ir kitų valstybių narių žemdirbiai turi prisidėti ir prie klimato bei aplinkos apsaugos tikslų, tačiau skirtumai tarp paramos, kurią gauna, yra aiškiai per dideli.

Ministras taip pat žadėjo prigriebti „sofos“ ūkininkus, į tiesiogines išmokas pretenduojančius deklaruojant vien tik pievas bei ganyklas. Teikiant paraiškas, ūkininkams reikės pasirašyti, kad jie žino ir įsipareigoja deklaruoti tuos plotus, kuriuos dirba patys, o Nacionalinei mokėjimo agentūrai paprašius, bus pasiruošę tai įrodyti.


Kretingoje gyvenantis vyras pastebėjo, kad mišrios ir rūšiuojamos atliekos galimai buvo suverstos į vieną šiukšliavežę. SĮ „Kretingos komunalininkas“ patikino, kad taip nutikti negalėjo.

Atliekų nesumaišo

Skaitytojas tikino, kad vasario 19 d. pagal „Kretingos komunalininkas“ atliekų išvežimo grafiką iš privačių namų buvo vežamos mišrios atliekos ir visos pakuotės, išskyrus stiklą, tačiau jį sudomino, kodėl abu konteineriai vienu metu buvo sukratyti į vieną ir tą pačią šiukšliavežę. „Kodėl esame raginami tas atliekas rūšiuoti, jeigu atliekų tvarkytojams tai nė motais?“ – klausė jis.

„Kretingos komunalininko“ ekonomistė Vaiva Lukošienė paaiškino, kad atliekos nebuvo suverstos į vieną šiukšliavežę: „Kretingos komunalininko“ šiukšliavežės kiekviena atskirai surenka atliekas pagal atskirą maršrutą. Šiuo atveju dvi atliekų surinkimo mašinos važiavo viena paskui kitą, rinkdamos atitinkamos rūšies atliekas. Skirtingų rūšių atliekos nėra maišomos tarpusavyje.“

Iš rūšiavimo konteinerių surinktos atliekos tvarkyti yra perduodamos bendrovei „Ecoservice Klaipėda“, o nerūšiuotos (mišrios) atliekos išvežamos į Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą (KRATC). „Kadangi atliekos pristatomos skirtingiems juridiniams asmenims, jos nemaišomos“, – tikino V. Lukošienė.

Atliekos iš jų turėtojų yra surenkamos pagal viešai skelbiamus atliekų surinkimo grafikus. Kiekvienai atliekų rūšiai yra sudaromi atskiri grafikai.

„Konteinerių surinkimo iš individualių valdų grafikai sudaromi laikantis Kretingos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių ir kitų teisės aktų tam tikru periodiškumu: „Stiklo pakuotės surenkamos ne rečiau kaip kartą per sezoną, visos pakuotės, išskyrus stiklą – kartą per mėnesį, mišrios komunalinės atliekos – kas dvi savaites, žaliosios-biriosios – kas tris savaites sezono metu, didelių gabaritų atliekos – kartą per sezoną, šakos – 2 kartus per metus“, – vardino V. Lukošienė.


Bendrovės „Apoil“ vadovo Pauliaus Zavecko įsitikinimu, žmogus, linkęs taupyti, visada renkasi kokybę.

Tuo įsitikinęs kokybiškus šildymui skirtus dyzelinius degalus tiekiančios bendrovės „Apoil“ vadovas Paulius Zaveckas, kuris pasidalino mintimis apie degalų kokybę ir degalų naudingumo koeficientus ir atsakė į klausimus, kodėl vienu atveju įsigytų degalų pakanka ilgėliau, kitu atveju – trumpiau.

„Nuo įsigytų degalų kokybės priklauso ir skysto kuro katilo darbas bei jo išduodama kaitra – tą patvirtino ir didžioji dauguma mūsų įmonės klientų“, – teigė P. Zaveckas.

– Kiek esama tiesos, kai kalbama apie degalų kokybės įtaką ekonomijai?

– Kokybiški degalai visada – ekonomiškai pagrįstas sprendimas. Kokybiški degalai ne tik išskiria daugiau kaitros, kas techniškai įvardinama kaip didesnis kaloringumas, bet ir katilo darbas yra labiau stabilus. Tai užtikrina ilgesnę sveikatą, jeigu galima taip pasakyti, kuro katilui, o tai irgi susiję tiek su katilo naudingumo koeficientu, tiek su jo priežiūros kaštais ir ilgaamžiškumu. Galiu tik pasidžiaugti, kad vis daugiau žmonių įsigyja kokybiškus degalus ir jau vengia vis dar rinkoje esančio pigesnio kuro – ar tai atvežto iš Rusijos, ar laivų, ar šiaip neaiškios kilmės degalų. Įprastai tokie neva pigesni degalai yra tikrai žemesnio kaloringumo, todėl jų sąnaudos gali būti net iki 20 proc. didesnės, o daugiau sieros turintis kuras sugadina brangų katilą – jo tarnavimo ir aptarnavimo laikas gerokai trumpesnis.

– Patarkite, kaip atskirti kokybiškus degalus nuo nekokybiškų?

– Išoriškai tai padaryti yra sunku, tačiau, jeigu degalai nėra skaidrūs, o drumzlini, – tai vienas požymių, kad šie degalai gali būti nekokybiški. Nekokybiški degalai įprastai atpažįstami darbo eigoje, pagal jų suvartojamą kiekį ir katilo darbą. Todėl mes tiesiog rekomenduotume įsigyti tik žinomų gamintojų, tokių, kaip AB „Orlen Lietuva“, arba skandinaviškus degalus. Taip pat būtina rinktis tik gerą vardą ir jau ilgai rinkoje dirbančias tiekimo įmones. Tokios įmonės visada brangina savo vardą ir ne tik tai – manau, joms yra svarbu, kad klientas liktų patenkintas. Tokias įmones įvardinčiau kaip aukštesnio intelekto ir padidintos atsakomybės bendroves, kas klientui yra labai svarbu.

– Gal kokių papildomų paslaugų teikia Jūsų vadovaujama bendrovė „Apoil“?

– Mūsų bendrovė jau 27 metus Klaipėdos regiono žmonėms ir bendrovėms tiekia dyzelinius degalus. Tiekiame visų rūšių pagal poreikius: dyzeliną transportui, žemės ūkiui ir šildymui. Taip pat teikiame ir degalų pervežimo paslaugas – iš esmės esame susikoncentravę, o tai leidžia užsakymus vykdyti atsakingai, greit ir sutartu laiku. Taip pat išskirtinai dirbame tik su aukščiausios kokybės produktais.


Raštingiausių pradinukų – visas būrys

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Švietimas
Rajono pradinukai, dalyvavę raštingiausio pradinuko konkurse, savo žinias pritaikė rašydami diktantą.

Bendromis Rajono švietimo centro ir Marijono Daujoto progimnazijos pastangomis jau 12-ą kartą įvyko tradicinis konkursas „Raštingiausias pradinukas“, kuriame dalyvavo beveik visų rajono mokyklų mokiniai – iš viso 51 mokinys: 16 antrokų, 18 trečiokų ir 17 ketvirtokų.

Viena renginio organizatorių scenarijaus autorė Marijono Daujoto progimnazijos pradinių klasių mokytoja Nijolė Meškauskienė, primindama konkurso ištakas, teigė, kad, jai dar dirbant darželyje-mokykloje „Pasaka“, tai buvęs bendras mokytojų kolegių sumanymas. „Ir tada, ir dabar aktualu yra mokinio raštingumas ne tik per gimtosios kalbos, bet ir kitų disciplinų pamokas“, – konkurso tikslą apibūdino pedagogė.

Jos pastebėjimu, pradinių klasių mokinių, norinčių dalyvauti konkurse ar paragintų savo mokytojų, kasmet daugėja, jų motyvacija – didesnė, jie – labiau pasirengę, o ir mokytojai gana rimtai padirbėja, rengdami savo mokinius dalyvauti raštingiausio pradinuko konkurse.

„Kartais kolegos išsako nerimą, kad vienas kitas diktanto žodis ar sakinys yra per sunkus pradinukui, kad to dar nėra programose. Bet mes, konkurso rengėjai, manome, jog konkursas tam ir yra, kad mokinys jam ir pasiruoštų iš anksto, ir žinotų daugiau, negu reikalauja ugdymo programa“, – pastebėjo N. Meškauskienė.

Mokytoja konkursui kasmet rengia naują scenarijų, pritaiko vis naują temą. Šiemet raštingiausio pradinuko konkursui buvo parinkta tema „Kiekvienas lietuviškas žodis yra gražus“. „Stengiuosi, kad scenarijai nesikartotų, kad vaikams nebūtų nuobodu ir kad tuo pačiu aptartumėme aktualiją, susijusią su lietuvių kalbos puoselėjimu“, – pripažino mokytoja.

Be jos, renginį vedė auklėtiniai antrokai Luka Petrauskytė ir Arijus Slušnys, kuris, parengtas mokytojos Mildos Trušauskaitės, konkurso dalyviams dovanojo solinę dainą.

Diktantus konkursui parengė Šilutės Žibų pradinės mokyklos pedagogės Genė Dirmontienė ir Alina Vasiliauskienė: antrokai rašė 43 žodžių diktantą „Žiema“ su nurodymu pasufleruoti žodžius lipdo ir grįžta bei kablelius, trečiokai – 78 žodžių tekstą „Pakeliui į mokyklą“, ketvirtokai – diktantą „Gimtadienis“ iš 121 žodžio su nuoroda pasakyti brūkšnius ir daugtaškius. Darbus vertino Salantų gimnazijos pradinių klasių mokytojo Romualdo Jonausko vadovaujama komisija, kurios pastebėjimu, šiemet mokinių raštingumas ir rašto kultūra yra pagerėję, ypač antrokų, nors jie neįpratę skirti sakinio ribų, neišgirdo ilgųjų ir trumpųjų balsių. Trečiokai klydo skirdami dialogą, kreipinį. Darė klaidų rašydami ilguosius balsius, įsidėmėtinos rašybos žodžius, veiksmažodžius. Ketvirtokai darė ilgųjų ir trumpųjų balsių rašybos klaidų, neteisingai rašė sutrumpėjusį vietininką (pvz., vidury).


Rytoj, vasario 29-ąją, įvyks tradicinė ir ilgiausiai Kretingos mieste išsilaikiusi žiūrovų pamėgta komedijų šventė „Vėinė jouka“, kurią organizuoja Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatras.

Popiet prasidėsianti šventė truks ligi vakaro, joje pasirodys 3 kolektyvai: 14 val. – Pasvalio kultūros centro Gintaro Kutkausko teatras (rež. Ramunė Uždavinienė) parodys spektaklį „Dobilėlis penkialapis“, 16 val. Lenkijos Punsko lietuvių kultūros namų klojimo teatras (režisierė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė) – „Plutelė ir pelės“. 17.30 val. festivalį užbaigs Klaipėdos žydų bendruomenės teatras „Šatil“ spektakliu „Mes – astronautai“, kurį pastatė Kretingos Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiasis režisierius Nerijus Gedminas.

Kuo išskirtinis šis, 28-ąjį kartą įvyksiantis, festivalis „Pajūrio naujienos“ paprašė apibūdinti N. Gedminą: „Nedaug Kretingoje, o ir visoje šalyje belikę švenčių, kurios gyvuoja nuo nepriklausomybės pradžios ir išlaiko populiarumą, – viena tokių ir yra mūsiškė komedijų šventė „Vėinė jouka“. Todėl ir stengiamės ją išsaugoti, kviesdami įdomius kolektyvus arba tuos, su kuriais bičiuliaujamės, ir žiūrovai yra pamėgę.“

Pasvalio teatras, atvešiantis Balio Sruogos pjesę „Dobilėlis penkialapis“, anot režisieriaus, – puikus aktorių kolektyvinės kūrybos pavyzdys, pelnęs Lietuvos mėgėjų teatrų šventės „Tegyvuoja teatras“ apdovanojimą. Šis kolektyvas Kretingoje viešėjo gerokai prieš dešimtmetį festivalyje „Kita erdvė. Vakarų krantas“, tuomet Kretingos bažnyčioje parodė G. Kutkausko režisuotą spektaklį „Septyni žodžiai nuo kryžiaus“.

„Seni mūsų teatro bičiuliai iš Punsko laikosi senosios dramaturgijos, pamėgę liaudišką tematiką, nes turi savo klojimo teatrą. Jų pastatyta Stasio Kapnio pjesė „Plutelė ir pelės“ – tarsi dramaturgijos pradžiamokslis“, – sakė N. Gedminas.


Vilniaus universitete neurobiofiziką studijuojanti kretingiškė Eglė Jašinskaitė teigė, kad būsimi studentai turėtų nebijoti jų gyvenime vykstančių pokyčių: „Jeigu yra galimybė, būsimi studentai turėtų važiuoti į susipažinimo stovyklas. Pati joje nebuvau, todėl rugsėjį buvo sudėtingiau rasti bendraminčių. Nereikėtų bijoti dalyvauti, nors ir nieko nepažįsti.”

Kretingiškė 19-metė Eglė Jašinskaitė savo gyvenimo be gamtos mokslų nebeįsivaizduoja. Ilgai dvejojusi – studijuoti mediciną ar neurobiofiziką, mergina Vilniaus universitete pasirinko pastarąsias studijas. Pasak jos, susidomėjimą žmogaus smegenų veikla paskatino paauglystėje matyti filmai.

Studijose realizavo save

Neurobiofizikos mokslas tyrinėja gyvąsias sistemas ir nervų sistemos veiklą. E. Jašinskaitė prisiminė, kad šia disciplina ji susidomėjo X klasėje. „Atėjus laikui pasirinkti, kokius dalykus plačiau mokysiuosi vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje, ilgai svarsčiau. Buvo labai sudėtinga išsirinkti, nes visi trys gamtos mokslai – fizika, biologija ir chemija – labai man patiko“, – tvirtino pašnekovė.

Paauglystėje susižavėjusi mokslinės fantastikos filmais, kuriuose gvildentos dirbtinio intelekto temos, E. Jašinskaitė ėmė apie tai ieškoti informacijos internete ir mokslinėje literatūroje. „Ne kartą žiūrėjau Marvel žanro filmus, „Geležinį žmogų“. Nuolatos kildavo klausimai, kaip reikia padaryti tokią programą, kad dirbtinis intelektas bendrautų visiškai taip pat, kaip žmogus. Kuo daugiau pradėjau domėtis šia tema, tuo labiau ji man darėsi įdomesnė“, – pradžią prisiminė pašnekovė.

Mergina nutarė ieškoti studijų programos, kurioje būtų visos šios disciplinos – tam puikiai tiko neurobiofizika. Vis dėlto baigusi mokyklą, E. Jašinskaitė svarstė ir apie medicinos, inžinerijos, fizikos studijas. „Medicinos pabūgau, nes šioje profesijoje žmogaus gyvybė nuolatos yra tavo rankose, man tai – per didelė atsakomybė. Pagalvojau, kad geriau būsiu greta tokio darbo ir rinksiuosi neurobiofizikos mokslus“, – atskleidė pirmakursė.

Pasak kretingiškės, studijuojančių neorobiofiziką nėra daug – šiuo metu mokosi 27 žmonės, 2/3 jų – merginos. Studentė prisiminė, kad jai buvo sudėtingi pirmieji mėnesiai, atvykus į Vilnių: „Naujas miestas, kurį žinojau minimaliai, reikėjo laiko priprasti prie naujo gyvenimo būdo.“

Anot pašnekovės, pirmasis studijų semestras nebuvo sudėtingas. „Kartojome ir gilinome paskutinių metų mokyklos kursą, tad sunku nebuvo, o įpusėjus semestrui, norėdama išlaikyti gerus rezultatus, turėjau įdėti daugiau pastangų“, – sakė E. Jašinskaitė.

Pirmoji sesija kretingiškės neišgąsdino. „Maniau, kad viskas bus panašu kaip rengiantis brandos egzaminams. Ganėtinai daug laiko sesijos metu praleidau bibliotekoje, mokiausi nemažai. Rezultatai – geri, žinoma, visada norisi dar geriau“, – su šypsena kalbėjo studentė.

Bendroji chemija, fizikinė chemija, organinė chemija, dalykinė anglų kalba, matematika, įvadas į neurobiologiją – keletas disciplinų, kurias E. Jašinskaitė jau studijavo. Labiausiai mergina laukia gilesnių neurobiologijos disciplinos studijų.

Studentei įdomu, kaip veikia žmogaus smegenys, todėl ji svarsto ateityje rinktis neurobiologijos magistro studijas. „Dauguma žmonių suprantama esminius aspektus, kaip veikia žmogaus smegenys, tačiau šioje srityje dar yra daugybė neištirtų dalykų – tyrimams yra didžiulė erdvė. Noriu suprasti, kaip aš galvoju, kodėl žmonės mąsto. Neurobiofizika – artima sritis psichologijai, tačiau šiame moksle giliau nagrinėjamos žmogaus smegenys ir jų veiklą“, – komentavo E. Jašinskaitė.


Kiekvienais mokslo metais visų Lietuvos dešimtokų žinios tikrinamos per pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP). Gegužės ir birželio mėnesiais tikrinamos matematikos ir lietuvių kalbos, o vasario pabaigoje – anglų kalbos ir antrosios užsienio kalbos žinios. Tarp mokinių kyla diskusijų, ar tai yra naudinga mokiniams, ar tik kelia stresą.

Jaučia įtampą

Kretingos rajono Salantų gimnazijos dešimtokė Viltė Kniežaitė į PUPP egzaminus žiūri labai rimtai, nors jie ir nėra labai reikšmingi, bet merginai jie atrodo svarbūs norint pakeisti mokyklą. Pirmą pusmetį mokinė nejautė streso, bet laikui einant jį patyrė, ypač prieš artėjančią viešojo kalbėjimo įskaitą.

„Vis dėlto tai yra visų žinių, kurias įgijai iki X klasės, įvertinimas, – sakė mergina. – Žiūrėjau ankstesnes užduotis, kurios nepasirodė ypatingai sunkios, todėl streso dėl neišlaikymo tikrai nėra. Truputį nerimauju dėl bendrų rezultatų ir kad galiu nusivilti savo jėgomis.“

V. Kniežaitės manymu, norint nejausti streso, reikia per daug apie patikrinimus negalvoti. Vis dėlto tai yra ne valstybiniai brandos egzaminai, o paprasti įvertinimai to, ką išmoko per dešimt metų. Kadangi PUPP neturi ypatingai svarbios reikšmės, mergina stengiasi išlikti rami, mokosi, stebi kaip jai sekasi. Dešimtokė dar nesijaučia visiškai pasirengusi egzaminams, ypač užsienio kalbų patikrinimams, kurie vyksta vasario pabaigoje, bet ji stengiasi investuoti į tai laiko ir pastangų. „Manau, kad turėdami užsispyrimo ir didelio noro galime pasiekti, ko norėtume“, – teigė pašnekovė.

Mokinės nuomone, PUPP yra reikalingi, nes tai lyg pradžia brandos egzaminams. Juose mergina tikisi jausti šiek tiek mažiau streso, nes jau žinos, kaip viskas vyksta. Taip pat ji pridūrė, kad panašaus tipo egzaminus, kurie vadinami standartizuotais testais, rašo ir žemesnėse klasėse.

Darbėnų gimnazijos dešimtokei Samantai Žebrauskytei irgi rūpi artėjantys pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai. Ji nori pasiekti kuo geresnių rezultatų ir į XI klasę žengti su kuo geresniais pažymiais.

„Šie egzaminai tikrai kelia stresą. Manau, kad kiekvienas mokinys turi baimę tą dieną iš lovos išlipti „ne ta koja“, – tikino S. Žebrauskytė. – Viena diena atstoja visą dešimties metų mokymąsi.“ Pašnekovė pasakojo, kad stresas pasireiškia nuovargiu, nes norisi kuo daugiau informacijos įsisavinti ir kuo geriau pasirengti, todėl dažniausiai nebelieka laiko sau.


Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokė 17-metė Erika Ševcova piešdama ieško savo stiliaus.

Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokė 17-metė Erika Ševcova piešia nuo vaikystės. Jai piešimas – ne tik prasmingas laiko praleidimas, savęs tobulinimas, bet ir ją bei kitus žmones džiuginanti veikla.

Savęs dailėje vis dar ieško

Kaip prisiminė Erika, iš pradžių jos piešiniai buvo vaikiški, bėgant metams, tobulėjo. Anksčiau ji piešdavo spontaniškai kilusias idėjas, vėliau nusprendė išbandyti animacijos stilių, tačiau jos piešiniai dažnai būdavo pesimistiški, todėl, sulaukusi neigiamų komentarų apie juos, animacijų nebepiešė.

Vis dėlto jaunoji menininkė po kurio laiko grįžo prie popieriaus lapo – nupiešė Emos Vatson portretą ir suprato, kad jai išties pavyksta perteikti realybę. Dabar Erika stengiasi susitelkti į kūno proporcijas ir atrasti savo stilių.

E. Ševcova piešia, kai ją užplūsta „piešimo nuotaika“. Kartais Erika idėjų ieško internete, bando interpretuoti kurį nors dailės stilių. Taip pat nemažai idėjų jai suteikia jos dailės mokytoja Liudmila Liaudanskaitė.

Erika mėgsta piešti žmonės, tokius piešinius, kuriuose atsispindi žmogaus vidus. Taip ji pajunta, kad tobulėja ir pradžiugina artimus žmones, juos nupiešdama.

Jai labiausiai pavyksta realistiški kūriniai, bet neretai piešia ir animacinius veikėjus – taip išmoksta piešti kūno proporcijas. „Bet savo stiliaus vis dar ieškau“, – atviravo E. Ševcova.

Dailė merginai padeda atsipalaiduoti, ypač, jei kartu klauso muzikos – jai malonu žvelgti į besikeičiančias spalvas. Nupiešus gražiau negu anksčiau, ji savimi didžiuojasi, džiaugiasi, kad gali kurti.


82-oji abiturientų laida šimtadienį šventė Kanų kino festivalio tema.

Pranciškonų gimnazijoje dvyliktokams nuvilnijo šimtadienis: 100 dienų, ir teks atsisveikinti su mokykla, atsivers naujos durys į pasaulį, nauji keliai. O šventėje abiturientai turėjo galimybę pasijausti kaip tikrame Kanų kino festivalyje.

Negailėjo laiko

Šimtadienio šventę trečiokai gimnazistai organizavo kelis mėnesius, tam skyrė daug laiko, repeticijoms aukojo ir savo atostogas. Organizuojant renginį neapsieita ir be pykčių bei konfliktų. Visi siekė tik vieno tikslo – surengti kuo geresnę šimtadienio šventę. 82-oji abiturientų laida šimtadienį šventė Kanų kino festivalio tema, kuri reikalavo prabangos ir egzotikos. Šimtadienio pagrindinės spalvos buvo juoda ir auksinė, salę puošė daugybė lempučių ir auksinės palmės, kurios simbolizavo Kanus, centre buvo nutiestas raudonas kilimas, kuriuo žengė Kanų kino festivalio žvaigždės.

Dvyliktokams teko atlikti užduotis – kiekvienai klasei pratęsti gautą populiarų filmą. Taigi renginio metu matėme sukurtus filmų „Jokio supratimo“, „Ir velnias dėvi Prada“, „Mama mia“, „Įsikūnijimas“ pratęsimus. Taip pat savo sukurtą filmuką pristatė ir dvyliktokų auklėtojos. Šimtadienio metu pasirodė grupė „BAC“, dainą atliko trečiokės gimnazistės Aušrinė Šilgalytė ir Vanesa Bernotaitė, šokius dovanojo Alfonso Mačėno auklėtiniai.

Tą vakarą buvo įteikta per 10 nominacijų, tarp kurių – „Metų stilius“, „Metų draugai“, „Metų dainininkas“ ir kt. Renginį užbaigė A. Mačėno auklėtiniai miuziklo šokiu „Moulen Rouge“.

Viena pagrindinių organizatorių trečiokė gimnazistė Emilija Razmaitė atskleidė, kad sunkiausia buvo rasti laiko repeticijoms, susirinkimams, suderinti pasirengimą su mokykla ir namų darbais: „Pasirengimas reikalavo daug apmąstymų, kilo klausimų, ar dvyliktokams patiks, ar nenusibos, ar tema tinkama, taip pat – dėl dekoracijų, apdovanojimų, pakvietimų bei pasirodymų.“ Tačiau E. Razmaitė tikino, kad rezultatu yra patenkinta, nors pastebėjo, kur galima dar tobulėti ir kokios buvo klaidos.


Šimtadienio akimirkos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje

Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje įvyko abiturientų ilgai lauktas 100 dienų iki egzaminų paminėjimas. Kadangi tai 40-tasis toks renginys mokykloje, ta proga tema pasirinkta neatsitiktinai – „40-tasis maskaradas“. Pagrindinis akcentas – kaukės su plunksnomis, dominavo juoda, violetinė ir sidabro spalvos. Tą vakarą abiturientus prie mokyklos pagrindinių durų pasitikę trečiokai padovanojo po suvenyrą. Šventės dalyvius stebino šviesų efektai ir papuošimai. Išjungus šviesas, renginį pradėjo įspūdingas šviesų šou, ir į sceną įžengė vedėjai. Renginio metu organizatoriai šventės dalyvius bandė nustebinti įvairiais pasirodymais: šokiais, dainomis, trumpais videofilmukais ir vaidinimais.

Taip pat „40-tojo maskarado“ metu buvo apdovanoti tie, kurie ketverius metus gimnazijoje bandė tapti geriausiais. Apdovanojimai išdalinti už protą ir už ypatingus vairavimo įgūdžius, už savitą stiliaus pojūtį ir už sportiškumą, už muzikinius sugebėjimus ir, žinoma, už puoselėjamą meilę. Nominacijos – įvairios, kaip ir abiturientai. Renginio pabaigoje ketvirtų klasių vadovės tarė sveikinimo žodį, o auklėtiniai nuoširdžiai padėkojo joms. Po renginio visi stojo prie fotosienos arba kalendoriaus nusifotografuoti su bendraklasiais ir auklėtojomis. Taigi, abiturientams nebeliko net šimto dienų iki egzaminų.

Samanta VAINORAITĖ

IIIb kl.


Kretingos rajono jaunimo NVO asociacijos „Apskritasis stalas“ prezidentas 26-erių Mindaugas Orlovas nuo pirmadienio eis jaunimo darbuotojo pareigas jaunimui skirtose erdvėse „Savas kampas“.

Nuo pirmadienio Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos jaunimui skirtose erdvėse „Savas kampas“ lankytojus jau pasitiks nebe ilgametė jaunimo darbuotoja Brigita Barkauskaitė, o Kretingos rajono jaunimo NVO asociacijos „Apskritasis stalas“ prezidentas 26-erių Mindaugas Orlovas.

„Prieš mėnesį laiko nebūčiau apie toki darbą net pagalvojęs. Galimybės – ne begalinės, bet atsinaujinusi biblioteka jų suteikia tikrai daug. Kai buvau moksleivis, biblioteka asocijavosi tik su knygomis. Dabar to tikrai nepasakysi. Kas būtų pagalvoję, kad moksleiviai savo noru rinksis į biblioteką leisti penktadienio naktų?“ – kalbėjo būsimas jaunimo darbuotojas.

Mindaugas neketina koncentruotis į vieną kurių sričių, tačiau turi tokias, kurios jam labiausiai priimtinos: „Esu smalsus. Viskas, kas susiję su kultūra, istorija, menais, kūryba, – man yra įdomu. Bandysiu akcentuoti tokias vertybes.“

Savo darbus naujasis jaunimo darbuotojas pradės nuo susipažinimo su erdvių lankytojais, jis nori sužinoti, ko jaunimas tikisi, kokioje srityje nori ir bando save realizuoti bei ar turi, kur tai daryti. „Jaunimo darbuotojas yra žmogus, galvojantis apie jaunimo interesus, gebantis bendrauti ne tik su jaunuoliais, bet su visais žmonėmis“, – kas, jo manymu, yra jaunimo darbuotojas įvardijo M. Orlovas.

Mindaugui iššūkiu taps ne tik nauja darbo vieta, bet motyvacija tęsti pradėtus B. Barkauskaitės darbus. „Brigita yra iškėlusi aukštą kartelę. Puikiai dirbo savo darbą. Yra, ko iš jos pasimokyti, ir ji – geras pavyzdys, kaip judėti toliau“, – atviravo būsimas jaunimo darbuotojas.

Prieš tai jaunuolis dirbo Danijoje, kur norėjo užsidirbti šiek tiek pinigų. 2015 metais Anglijoje baigė muzikos technologijų studijas. „Po to, kiek galėjau, tiek savo laiko skyriau savarankiškam tobulėjimui ir kūrybai“, – kalbėjo M. Orlovas.

B. Barkauskaitė jaunimo darbuotoja dirbo nuo 2016 metų spalio mėnesio.

„Kuprinės“ informacija



  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGOS r.

BAUBLIŲ k. vasario 26 d. apie 13.30 val. 1973 m. gimęs vyras, kuriam nustatytas 1,97 prom. neblaivumas, galimai, vairuodamas automobilį „BMW“, atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį „Honda CRV“ ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Parengė Edita KALNIENĖ


Mūsų kraštietė sprinterė Karolina Deliautaitė tapo Lietuvos suaugusiųjų ir jaunimo lengvosios atletikos čempionato 60 m bėgimo rungties nugalėtoja.

Praėjusį savaitgalį Klaipėdoje įvykęs Lietuvos suaugusiųjų ir jaunimo lengvosios atletikos čempionatas sėkmingas buvo mūsų kraštietei „Be1“ klubo atstovei sprinterei 24-erių Karolinai Deliautaitei.

Ji 60 metrų nubėgo per 7,56 sekundės ir atkaklioje kovoje tapo Lietuvos čempione – uždarų patalpų čempionatą Karolina laimėjo trečią kartą.

Šiuo metu K. Deliautaitė dirba Lietuvos sporto universitete, sporto ir laisvalaikio centre, prieš mėnesį šiame universitete baigė magistrantūros studijas. Varžybose mergina atstovauja „Be1“sporto klubui. 

Paklausta, kuo šis laimėjimas jai svarbus ar išskirtinis, K. Deliautaitė prisipažino: „Man kiekvienas laimėjimas labai svarbus, neišskiriu nė vieno – labai smagu tapti nugalėtoja. Tiesiog džiaugiuosi kiekviena akimirka, kai galiu bėgti, kadangi pastaraisiais metais tikrai turėjau problemų dėl sveikatos.“

Žiemos sezonas baigiasi, ir sprinterė rengiasi vasaros sezonui, kuris prasidės neįprastai anksti.

„Sezono tikslai – patys aukščiausi: reikia gerai ir greitai bėgti, rinkti reitingo taškus, vykdyti normatyvus ir bandyti iškovoti kelialapį į aukštesnio lygio varžybas. Ši vasara lengvaatlečiams nepaprastai svarbi, nes liepos mėnesį vyks Olimpinės žaidynės, rugpjūtį – Europos čempionatas“, – vasaros sezono tikslus įvardino K. Deliautaitė.

„P. n.“ informacija


Rajono veteranų krepšinio pirmenybių nugalėtojai ir prizininkai: priekyje – nugalėtojas Salantų „Vėjas“, II v. užėmęs „Oranžinis šaras“ ir III v. laimėtojas „Virusas“ (stovi kairėje).

Baigėsi Kretingos rajono veteranų krepšinio pirmenybės, kuriose šiemet tarpusavyje varžėsi šešios komandos. Ir praėjus vieneriems metams komandų prizininkių trejetas išliko nepakitęs.

Didžiajame finale, kaip ir praėjusiais metais, susigrūmė praėjusių metų čempionas Salantų „Vėjas“ ir revanšo už praėjusių metų finalą siekę „Oranžinio šaro“ krepšininkai.

Pirmą kėlinį sėkmingiau žaidė greitą puolimą propagavę salantiškiai, kurie iki kėlinio pabaigos nuo varžovų atitrūko perpus – 26:13. Antrą kėlinį „Oranžiniam šarui“ irgi nesisekė sumažinti skirtumo, o varžovams pavyko padidinti ir taip solidžią persvarą – 42:28. Po ilgosios pertraukos Salantų „Vėjas“ neilgai trukus susikrovė ir 20 taškų persvarą (22 min. 48:28), o po trijų kėlinių jis ir toliau užtikrintai kontroliavo rungtynes – 66:47. Paskutinį kėlinį „Oranžinis šaras“ šiek tiek sugebėjo sumažinti skirtumą, bet galutinis rezultatas švieslentėje vis dėlto rodė įtikinamą „Vėjo“ komandos pranašumą 90:74.

Nesustabdomai lemiamų kovų metu rungtyniavęs ir vidutiniškai po 35 taškus pelnęs Salantų „Vėjo“ atstovas Alvydas Grikpėdis teigė, kad prieš rungtynes tikėjosi nuožmios kovos: „Finalas, kaip ir tikėjomės, buvo gana sudėtingas, varžovai žinomi, bet pasistiprinę, trys ar keturi pagrindiniai žaidėjai buvo nauji, tad jų prisibijojome. Mūsų komanda ta pati ir dar po krepšiu trūko pagrindinio žmogaus – Prano Petrylos. Komanda sužaidė labai puikias rungtynes, po krepšiu dvigubindami pristabdėme Aivarą Jokūbaitį. Sveikinam varžovus su gera kova“. Jis teigė, kad jau prieš rungtynes buvo nuspręsta, kad finale reikia pasistengti greičiu pranokti šiek tiek vyresnius varžovus ir dėl to atitolti pavyko jau rungtynių pradžioje: „Prieš rungtynes akcentavome, kad jas reikia pradėti susikaupus ir palaikant didesnį tempą, nes varžovai – šiek tiek vyresni, be to, visi neblogai pataikėme ir iš toli, dėl to gerai susiklostė rungtynių pradžia – pavyko nutolti nuo varžovų.“


Gavo palikimą bankrutuojančius rangovus

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Problema
Tarp nebaigtų darbų – ir plytelėmis neišklotas baseinas.

Šių metų vasarį patvirtintas 2020 metų Kretingos rajono savivaldybės biudžetas yra pirmasis, kurį suformavo dabartiniai Kretingos rajono savivaldybės valdantieji, su meru Antanu Kalniumi ir administracijos direktore Jolanta Girdvaine priešakyje užsibrėžę užbaigti pradėtas statybas ir tik po to pradėti naujas. Ar šis užmojis nepakibs ore dėl bankrutuojančių rangovų?

Sporto komplekse darbai sustojo

Didžiausia ir prioritetinė dar praėjusios kadencijos Savivaldybės valdžios paskelbta Kretingos sporto ir sveikatingumo komplekso statyba buvo pradėta 2015 metų pabaigoje. Komplekso statybos darbus už 6 mln. 261,75 tūkst. eurų su PVM laimėjo uždaroji akcinė bendrovė „LitCon“. Pagal su Kretingos rajono savivaldybe 2015 m. rugpjūčio 27 d. pasirašytą sutartį „LitCon“ įsipareigojo kompleksą pastatyti per 6 metus. Sutartyje buvo numatyta galimybė statybos terminą pratęsti dukart dvylikai mėnesių. Pirmais metais darbai vyko sklandžiai, optimizmo pagauta tuometinė Savivaldybės valdžia kalbėjo, kad rangovas „LitCon“ yra pajėgus kompleksą pastatyti per porą-trejetą metų ir apgailestavo, kad statybai paspartinti nėra pinigų. Statybų darbų finansavimas yra planuojamas, šiame procese dalyvauja ir Savivaldybės taryba, svarstydama ir tvirtindama Savivaldybės strateginės veiklos planą bei metinį biudžetą. Po startinio spurto „LitCon“ išsikvėpė: 2018 metais neatliko suplanuotų suderintų su Savivaldybe darbų daugiau kaip už 800 tūkst. eurų. 2019 metais šiai statybai buvo skirta 1 mln. 364 tūkst. eurų. Metų pabaigoje Savivaldybės tarybos opozicija, buvęs Savivaldybės administracijos direktorius (vadovavo administracijai ir 2018 metais) Savivaldybės valdžiai buvo užkūrę tikrą pirtį dėl grėsmės, kad liks nepanaudoti apie 400 tūkst. eurų. Per gruodį komplekso sporto salėje buvo paklotos grindys, sumontuotos žiūrovų tribūnos ir visi 2019 m. suplanuoti pinigai buvo išleisti.

Pagal sutartą komplekso statybos 6 mln. 261,75 tūkst. eurų kainą liko atlikti darbų maždaug už 900 tūkst. eurų, tačiau prasidėjus 2020-iesiems jie komplekso statyboje nebevyksta. Šių metų vasario 20 d. susirinkusiems Savivaldybės tarybos politikams meras Antanas Kalnius patvirtino, kad bendrovės „LitCon“ būklė yra prasta, kad bendrovė pati komplekso statybos neužbaigs.

Viltis – subrangovai

„Dėl Sporto komplekso statybos situacijos su „LitCon“ kiekvieną savaitę vyksta susitikimai, barniai. „LitCon“ siūlo „n“ variantų, atmetame visus, kurie neatitinka įstatymų reikalavimų“, – aiškino meras. „LitCon“ su Savivaldybe 2015 metais pasirašytoje sutartyje atskiriems statybos darbams atlikti yra numatyti subrangovai. Bankrutuojantis „LitCon“ žlugdo įvairių objektų statybas ir kitose šalies savivaldybėse, kur irgi ieškoma galimybių, kaip šias statybas tęsti, užbaigti teisėtai pasitelkiant sutartyse numatytus subrangovus.

„Per porą artimiausių savaičių bus sprendimas: nutraukti sutartį su „LitCon“ ir skelbti naują konkursą arba statybos darbus užbaigti su sąlygas atitinkančiu subrangovu. Tikslas yra užbaigti Sporto komplekso statybą“, – reziumavo A. Kalnius.

Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis, atsakingas Savivaldybėje už statybas, akcentavo, kad prireikus skelbti konkursą naujam Sporto ir sveikatingumo komplekso statybos rangovui parinkti konkursas būtų tarptautinis, nes to reikalauja komplekso statybos per 6 mln. eurų kaina. Tarybos politikams ėmus svarstyti, kad likusių statybos darbų kaina nesiekia ribos, kurią peržengus būtinas tarptautinis konkursas, P. Černeckis užtikrino, kad išvengti tarptautinio konkurso nepavyktų, tą buvo patvirtinusi ir Valstybės Viešųjų pirkimų tarnyba, kadangi pakartotinis konkursas vykdomas atsižvelgiant į visą statybos kainą. Kiek pabrangtų statybos užbaigimas, pats procesas atimtų laiko vykdant tarptautinį konkursą – neaišku. Savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėja Rima Lukauskienė patvirtino, kad Savivaldybės sutartis su „LitCon“ iki vakar nebuvo nutraukta ir „LitCon“ nebuvo pateikęs Savivaldybei prašymo vienašališkai nutraukti sutartį.


Vydmantiškių sukurta Morė nukeliavo gerą kelio gabalą, kad pasirodytų, kokia besanti graži.

Tradicijų švęsti Užgavėnes entuziastai gerą nuotaiką dalino visame rajone: Užgavėnės buvo švenčiamos Grūšlaukėje ir Salantuose, Vydmantuose ir Kretingoje, Žvainiuose ir Laukžemėje, Darbėnuose ir Baubliuose, Senojoje Įpiltyje ir Kalniškiuose, Kurmaičiuose, Lazdininkuose, Budriuose, Šukėje, Jokūbave, Kartenoje.

Persirengėliai šurmuliavo grupėmis ir pavieniui, kviesdami užmiršti savo bėdas, ligas ir šėliodami vis dėlto varė lauk trumpam pasirodžiusią žiemą. Kvepėjo kepamais blynais, karšta arbata, žmonės sotinosi ir linksminosi taip, kad būtų, ką prisiminti visus metus. Salantuose Užgavėnes visų pirma skelbė centrinėje aikštėje išstatyta Morių alėja, o persirengėliai vaikščiojo po miestą ir lankė vietos įstaigas, gyventojus. Vakare salantiškiai susirinko prie Salantų kultūros centro, kur vaišinosi blynais, šoko, žaidė, stebėjo Lašininio ir Kanapinio kovą bei visi kartu sudegino Užgavėnių Morę! Anot Salantų kultūros centro renginių organizatoriaus Aurimo Rapalio, Morių alėją kurti padėjo Salantų lopšelio-darželio „Rasa“, Salantų meno mokyklos ir Salantų kultūros centro Laivių skyriaus bendruomenės – visų pajėgos buvo sutelktos tam, kad Užgavėnės būtų iš tiesų linksmos, įdomios, įsimintinos.

Tokios jos buvo ir Vydmantuose – Kretingos rajono kultūros centro Vydmantų skyriaus, vadovaujamo Jolantos Japertienės, saviveiklininkai, Užgavėnių dieną virtę šaunia persirengėlių kompanija ne tik kad sukūrė 4 m aukščio Morę, kuri pasisvečiavo ir Kretingoje ir kurią į automobilio priekabą kėlė 3 vyrai.


Klecininkų kaime stovėjęs Pesčių vandens malūnas. XX a. 4 deš.

Netoli Salantų, prie Pestupio upelio, plyti Klecininkai. Tai vienintelė Lietuvoje tokį neįprastą vardą turinti gyvenvietė.

Kaimą supa Pesčiai, Bargalis, Leliūnai, Barzdžių Medsėdžiai ir Barzdžiai, o rytiniu pakraščiu tekantis Salantas skiria nuo kitame krante esančių Žvainių. Rytuose kaimą kerta Salanto slėniu nutiestas krašto kelias Kartena–Salantai, kurio atkarpa tarp Barzdžių ir Salantų vadinama M. Valančiaus gatve. Ties riba su Barzdžių Medsėdžiais tyvuliuoja Klecininkų tvenkinys, o pietinėje dalyje ir Pestupio slėnyje auga Barzdžių Atkalnės miškas.

Klecininkai atsirado XIX a. pradžioje. Tai buvo neturtingų Grūšlaukės dvaro baudžiauninkų nausėdija, įsikūrusi šalia Pesčių palivarko (dabartinio Leliūnų kaimo), bendrųjų ganyklų pakraštyje, abipus Pestupio. Šių dienų ausiai neįprastas vietovės pavadinimas kilo iš baudžiavos laikais vartoto žodžio „klecis“. Juo buvo vadinami ganyklose išsibarstę smulkių valstiečių išsinuomoti nedideli dirbamos žemės lopinėliai, už kuriuos žemdirbiai ėjo lažą Pesčių palivarke arba Grūšlaukės dvaro savininkams mokėjo činšą (žemės rentos mokestį).

Siekiant atskirti nuo kitų valstiečių, smulkiuosius žemės nuomininkus imta vadinti klecininkais. Kiek vėliau šis terminas virto tikriniu vietovės pavadinimu.

XIX a. pirmoje pusėje Klecininkuose, šalia dabartinių Leliūnų, stovėjo 4 katalikų sodybos, kuriose gyveno 37–38 žmonės.

Panaikinus baudžiavą, dirbami kaimo laukai buvo suskirstyti rėžiais ir išdalinti valstiečiams, Kretingos ir Grūšlaukės dvarininkui grafui Juozapui Tiškevičiui mokėjusiems išperkamuosius žemės mokesčius.

Pobaudžiavinės žemės reformos metu prie Klecininkų buvo prijungta nemaža dalis Pesčių kaimo žemės sklypų kartu su senosiomis kapinėmis.


Kelyje Šiauliai–Palanga, ties Kvecių k., lengvasis automobilis „Citroen C3“, vairuojamas 1978 m. gimusios moters, esant slidžiai kelio dangai, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su krovininiu automobiliu „Mercedes Benz“, kurį vairavo 1961 m. gimęs vyras. Per avariją žuvo moteris, sužeisti du keleiviai.

Kraupia nelaime prasidėjęs Užgavėnių rytas sukrėtė ne vieną rajono gyventoją: vieni reiškė užuojautas artimiesiems, kiti piktinosi nebarstomais rajono keliais.

Buvo prispaustos

Avarija įvyko vasario 25 d. apie 7.30 val. kelyje Šiauliai–Palanga, ties Kvecių k. Lengvasis automobilis „Citroen C3“, vairuojamas 1978 m. gimusios moters, esant slidžiai kelio dangai, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su krovininiu automobiliu „Mercedes Benz“, kurį vairavo 1961 m. gimęs Svajūnas Vaitkus.

Tarnyboms buvo pranešta, kad automobilyje „Citroen C3“ buvo prispaustos dvi moterys. „Naudodami hidraulinę įrangą ugniagesiai moteris išlaisvino. Vairuotojai buvo konstatuota mirtis. Vaikas nebuvo prispaustas“, – sakė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius.

Paaiškėjo, kad žuvusi automobilio vairuotoja Rasa Šporienė – dviejų vaikų mama, dirbusi Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimų skyriaus vyriausiąja specialiste. Kartu su ja važiavo 2010 m. gimęs sūnus ir 1963 m. gimusi bendradarbė. Abu keleiviai buvo paguldyti į ligoninę.

Įvykio vietoje dirbo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos, policija, taip pat į įvykio vietą buvo iškviesta greitosios medicinos pagalba.

Šokiravo žmonių elgesys

Nelaimę išgyvenantis sunkvežimio vairuotojas S. Vaitkus turi 40 metų vairavimo patirtį. Kretingiškis 12 metų vairuotoju dirbo užsienyje. Prieš 4 metus, susirgus žmonai, grįžo. „Ten (Vakarų Europos šalyse, – aut. past.) visai kita, daug aukštesnė žmonių kultūra keliuose, vieni kitiems yra dėmesingesni – ne tas žodis“, – tvirtino S. Vaitkus.

Lazdynų gatvėje Kretingoje gyvenantis vyras teigė rytais vargstantis, kol įsuka į pagrindinę – Savanorių – gatvę. Važiuojantys šia gatve dar ir greičio pedalą paspaudžia, kad laukiančio šalutinėje gatvėje neįleistų.

S. Vaitkus pasakojo, kad įvykus avarijai automobiliai važiavo pro šalį, tarsi nieko nebūtų įvykę. „Pravažiavo ir maršrutinis autobusas. Aš blaškiausi verždamasis prie sumaitoto automobilio – nepraleidžia, kone per kojas man važiuoja. Mano kelnės buvo dryžuotos, nereikėjo nė įspėjančios liemenės“, – klaikias pirmąsias avarijos akimirkas prisiminė S. Vaitkus. Jis puolė skambinti 112. „Aš jiems paskambinau 3 kartus, tada jie perskambino, kad išsiaiškintų, kurioje Šiaulių–Palangos plento vietoje avarija įvyko“, – sakė jis.

Į avarijos vietą atvykus policijai, 2 gaisrininkų ekipažams, netruko ir žurnalistai pasirodyti. „Aš streso būsenoje, o jie klausinėja, filmuoja...“, – nuo to, ką patyrė tą baisųjį rytmetį, atsitokėti vis dar negalėjo S. Vaitkus.

S. Vaitkus dirba bendrovėje „Maistas.LT“, sunkvežimiu maisto produktus vežioja po Lietuvą. Antradieniais ir ketvirtadieniais – Kretingos rajone. Šį antradienį palikęs krovinį Vydmantuose jis važiavo į Kretingą. „Maždaug prieš 15 minučių tą kelio ruožą pravažiavau vykdamas iš Kretingos į Vydmantus, toje vietoje (kur grįžtant įvyko avarija, – aut. past.) slystelėjau, todėl grįžtant čia greitį buvau sumažinęs iki 63 km“, – paaiškino S. Vaitkus. Vairuotojas stebėjosi į avarijos vietą atvykusio Kelių priežiūros tarnybos atstovo pasiteisinimu dėl nepabarstyto slidaus kelio. „Jis šiuo keliu sakė pravažiavęs pusę penkių ryto ir slidu nebuvo. Kelininkai visą žiemą neturėjo darbo, tą rytą lijo ir šalo. Jeigu ta nelaimė būtų įvykusi kokiomis 10 minučių vėliau, kai pasipila į darbus vykstančių dauguma, ten gal ir koks 20 mašinų galėjo supulti“, – kalbėjo S. Vaitkus.

Ne vienintelė nelaimė

Šiame kelio ruože tai – ne vienintelė tragedija. Buvusi „Pajūrio naujienų“ kolegė žurnalistė Genė Drungilienė prisiminė prieš keliolika metų nutikusią nelaimę, kuomet panašioje vietoje susidūrė trys automobiliai ir žuvo žmonės.

„Tuo metu lankydavausi sporto salėje, joje buvo ir vienas jaunuolis, kuris tą lemtingą dieną sportavo pakankamai intensyviai, atrodė irzlus. Po kurio laiko sužinojau, kad įvyko avarija. Nuvykusi ten pamačiau, kad žuvo būtent tas jaunuolis“, – prisiminė G. Drungilienė.

Jaunuolis su draugu vyko nuo Kretingos Palangos miesto link ir, neįvertinęs iš priekio parvažiuojančios transporto priemonės, nutarė lenkti priekyje važiavusį automobilį. Visi trys automobiliai susidūrė.

„Kaip pamenu, žuvo du žmonės – lenkti bandęs jaunuolis ir to automobilio, kurį lenkė, vairuotojas“, – kalbėjo G. Drungilienė.

Per pirmuosius du šių metų mėnesius mūsų rajone jau įvyko 4 įskaitiniai eismo įvykiai, per kuriuos vienas žmogus žuvo, 6 buvo sužeisti. Žuvo vairuotoja, buvo sužeisti 2 keleiviai, 2 vairuotojai, tiek pat pėsčiųjų. Abu pėstieji sužeisti ne pėsčiųjų perėjoje.

Praėjusiais metais įvyko 30 įskaitinių eismo įvykių. Per juos sužeisti 33 žmonės, žuvo – 3. 2019 metais nukentėjo16 lengvųjų automobilių vairuotojų, 7 keleiviai, 3 pėstieji, 2 motociklų vairuotojai. Eismo įvykių metu sužaloti 3 vaikai  – 1 keleivis, 2 dviračio vairuotojai.


Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, jog šiame stende praėjusių rinkimų į Palangos miesto savivaldybės tarybą metu skelbta politinė reklama pažeidė teisės aktus.

Antradienį posėdžiavusi Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad pernai kovo 3 d. vykusių rinkimų į Palangos miesto savivaldybės tarybą politinės kampanijos laikotarpiu Palangos miesto rinkimų apygardoje Nr. 31 Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų sąrašas pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą.

Užkliuvo politinė reklama

Pažymą „Dėl 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu Palangos miesto rinkimų apygardoje Nr. 31 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašo skleistos išorinės politinės reklamos“ pristatė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė. Ji sakė, jog lyginant duomenis apie politinę reklamą, pateiktą trijų šaltinių, buvo atkreiptas dėmesys į praėjusių savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu Palangos mieste skleistą TS-LKD išorinę politinę reklamą, kuri buvo skleidžiama dviejuose stenduose ir ant dviejų paviljonų.

Pažeidimai nustatyti dėl vienos politinės reklamos, skleistos Kretingos ir Klaipėdos gatvių sankryžoje, įvažiuojant į Palangą, prie svečių namų „ALITA“ bei viešbučio ,,Info Hotel“, kurie priklauso UAB „Feliksynas“. Stacionarioje stendų įrengimo vietoje buvo pakabintas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų stendas. Stende, kairėje pusėje, buvo kandidato į tarybos narius – merus Palangos miesto rinkimų apygardoje Šarūno Vaitkaus nuotrauka ir užrašas „#Palanga keičiasi“, dešinėje – užrašas „Už Palangos merą Šarūną Vaitkų ir jo komandą“, apačioje po užrašu „Nr. 6“.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas