Pajūrio naujienos
Help
2020 Vasaris
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se291623
Orų prognozė
Dieną6°C debesuotumas 32 %
Naktį4°C debesuotumas 37 %
Komentarų topas

(1425) 2020-01-28

Kurmaitiškis nepasidavė sukčių apgaulei

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Stanislovas Montrimas susivokė apgavikų viliojamas į pinkles, ir išsyk ėmėsi veiksmų juos pažaboti.

Kurmaičiuose gyvenantis 84-erių našlys Stanislovas Montrimas praėjusią savaitę susidūrė su telefoniniais sukčiais, bandžiusiais įteigti, kad pensija jam išmokėta netikrais pinigais. Tačiau garbaus amžiaus vyras įtarė apgaulę ir apie tai informavo pareigūnus. Jis sakė taip pat norįs savo istoriją paviešinti tam, kad į panašiai suregztas pinkles neįkliūtų kiti senyvo amžiaus žmonės.

Įžvelgė klastą dėl neraštingumo

Praėjusį ketvirtadienį S. Montrimas sulaukė skambučio į laidinį telefoną: maloniu balsu kalbėjęs vyras prisistatė esąs iš Klaipėdos policijos ir įspėjo, kad jam pensija yra išmokėta netikromis kupiūromis. Neva išaiškinta sukčių bankininkų ir paštininkų gauja.

„Sakė, kad reikia rašyti prašymą, kad pareigūnai ištirtų mano atvejį ir grąžintų pinigus. Iš pradžių lyg ir patikėjau, bet kai ėmė diktuoti pavyzdį, kam adresuoti – atseit, Klaipėdos miesto policijai, iš karto kilo įtarimas: turėtų būti nurodyta konkreti įstaiga – Klaipėdos miesto ar apskrities policijos komisariatas, o ne Klaipėdos policija. Pasidarė įdomu, rašiau toliau, kol priėjome ligi tos vietos, kur paprašė nurodyti, kiek ir kokių kupiūrų turiu. Pasakiau, kad atmintinai nežinau, turiu nueiti suskaičiuoti“, – nelinksmu nuotykiu pasidalijo S. Montrimas.

Telefoniniai sukčiai, skambinę iš mobilaus telefono, paliko jam telefono numerį ir paprašė, suskaičiavus pinigus, jiems atskambinti, arba, jei sumanytų kur nors išeiti, kad juos įspėtų.

Padėjęs ragelį S. Montrimas sakė iš savo mobilaus telefono išsyk pranešęs Kretingos rajono policijos pareigūnams, šie patarė nieko į namus neįsileisti. Vyras taip pat telefonu susisiekė su dukters uošviu, kuris yra dirbęs Kėdainių policijos komisariate, šis irgi patvirtino, kad tai buvęs sukčių skambutis.

Vilkino laiką, kad pagelbėtų pareigūnams

S. Montrimas sakė siekęs kiek įmanoma ilgiau pratęsti laiką – manė, šitaip pasitarnausiąs pareigūnams, todėl apgavikams neskambinęs. Tačiau šie neiškentė ir paskambino patys. Jiems vyras nepagailėjo jauko: atseit, namie turįs 6,5 tūkst. Eurų: 20 kupiūrų po 100, 50 – po 50 ir 100 – po 20 eurų.

Sukčiai ėmė teirautis, kaip jiems atvykti iš Klaipėdos į Kurmaičius, kaip atrodo jo namas, kokia tvora, kokie medžiai auga. Pasakė, kad atvyks pareigūnas pavarde Rimantas Jankauskas. „Galvojau užtempti laiką, kol atvyks sulaikyti apgavikus“, – pasakojimą tęsė vyras. Tuo metu pas tėvą atvažiavo čia pat, Kurmaičiuose, gyvenantis jo sūnus Alvydas, šis perėmė ragelį iš tėvo – irgi žaidė vilkinimo žaidimą. Bet sukčiai kažką įtarė ir pokalbis nutrūko. Kurmaitiškis po to sakė darsyk skambinęs tarnybai 112, ten pasakę, kad policija apie įvykį yra informuota.

Kurmaitiškis neslėpė, jog sykį sukčiai jam jau yra bandę užmesti jauką: neva jis išlošęs tūkstantį litų, reikėjo nusipirkti kortelę, pasakyti banko duomenis. „Pasakiau, kad pats norėčiau pasiimti pinigus, klausiau kur, tuomet mane išdurnino ir numetė ragelį. O neseniai vieną kurmaitiškę ir apgavo: neva jos sūnus papuolė į avariją – tas kaip tik iš jos buvo išvykęs į Klaipėdą. Kalbėjo neva sūnaus balsu, ši ir patikėjo“, – pasakojo jis.


Kretinga, Kūlupėnai, Darbėnai, Imbarė, Salantai, Vydmantai – šių rajono seniūnijų aktyviausi žmonės jau turėjo progos užduoti rūpimus klausimus dėl pirmąkart mūsų rajone įgyvendinamo Gyventojų iniciatyvų projekto, pagal kurį gyventojai patys tiesiogiai skirstys dalį Savivaldybės biudžeto.

Kretingos rajono gyventojų iniciatyvų projekto rengėja Savivaldybės tarybos narė Vaida Jakumienė „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad mažiausiai žmonių atėjo į projekto pristatymą Kretingoje: „Susidarė įspūdis, kad rajono seniūnijų gyventojai daug aktyvesni už kretingiškius: į pristatymus miesteliuose atėjo daugiau žmonių, beje, buvo matyti gyventojų, kurie dalyvavo pristatyme ir Kretingoje, ir savo seniūnijoje. Išties žavi rajono gyventojų bendruomeniškumas.“

Anot politikės, į susitikimus-konsultacijas seniūnijose atėjo nuo 30 iki 40 gyventojų. Iš pradžių, išklausę projekto pristatymo, žmonės buvo kiek skeptiškai nusiteikę: „Mes nieko nelaimėsime, visus pinigus „nusineš“ Kretinga“. Tačiau po diskusijų nuotaika keitėsi – juk išties, jeigu nedalyvausi, nieko ir nelaimėsi. Ir po susitikimo su Savivaldybės konsultantais pasilikę tarėsi, kokį reiktų teikti projektą.

„Suprantama, visi nori, kad lėšos „pareitų“ jiems, o ne kaimynams. Nors, kita vertus, pradeda suprasti, kad jeigu ne Gyventojų iniciatyvų projektas, galbūt jų ar kaimynų norimiems objektams lėšų apskritai neatsirastų“, – kalbėjo V. Jakumienė.

Pasak projekto rengėjos, konkrečių klausimų dėl vieno ar kito projekto buvo nedaug. Vienoje seniūnijoje gyventojai teiravosi, ar Savivaldybė galėtų išpirkti žemės sklypą, mat pagal nuostatus projektai turi būti įgyvendinami ne privačioje žemėje. Teirautasi, ar galima teikti vaikų žaidimų aikštelės prie mokyklos projektą: atsakyta, kad galima, jeigu toji aikštelė bus atvira visiems vaikams. „Beveik kiekviename susitikime seniūnijų gyventojai leido surasti, kad jie rengiasi teikti porą–trejetą projektų. Tai išties džiugina. O ir pačios konsultacijos buvo reikalingos, nes gyventojai, ko gero, iki galo neįsiskaito į projektą: kaip reikia teikti iniciatyvas, kaip jos bus vertinamos, kokiu būdu bus atrenkami projektai“, – pastebėjo V. Jakumienė.

Ji priminė, kad gyventojai savo iniciatyvas gali siūlyti pagal kategorijas: mažųjų (iki 20 tūkst. eurų) projektų – vienas Kretingos mieste, vienas – rajone, ir didžiojo projekto (iki 120 tūkst. eurų) Kretingos rajone. Pasiūlymai, kuriuos galima teikti iki kovo 1 d., turi atitikti Gyventojų iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti ir kurti, projektų idėjų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašo sąlygas. Iki balandžio 15-osios pasiūlymų atitikimą tvarkai įvertins Kretingos rajono savivaldybės administracijos specialistai.

Nuo gegužės 1-osios iki birželio 1 dienos visi rajono gyventojai galės balsuoti už labiausiai patikusiais iniciatyvas internetu arba užpildydami popierinę kortelę balsavimo vietose. Vienas gyventojas galės balsuoti kiekvienoje iš 3 kategorijų palaikydamas ne daugiau kaip 3 projektus. Didžiausio gyventojų palaikymo sulaukusias idėjas 100 proc. finansuos ir įgyvendins Kretingos rajono savivaldybės administracija.

„P. n.“ informacija


Apie švietimo dabartinę situaciją ir ateitį profsąjungos lyderiai, švietimo darbuotojai diskutavo ir su rajono vadovais.

Praėjusią savaitę buvo surengta jau tradicija tapusi Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) diena „Socialinis dialogas – skaidrumo ir darnių santykių pagrindas švietimo įstaigoje“, kurios iniciatoriai pasklido po viso rajono švietimo įstaigas – ir tas, kuriose veikia profsąjunga, ir tas, kurių mokytojai dar nesiryžta tapti šios organizacijos nariais.

Iš viso LŠMPS vadovų ir susivienijimų pirmininkų sudarytos trys komandos apsilankė 12-oje mūsų rajono ugdymo įstaigų Salantuose, Kūlupėnuose, Kartenoje, Darbėnuose, Vydmantuose, Jokūbave, Kretingoje. Be LŠMPS pirmininko Egidijaus Milešino, jo pavaduotojų Ramūno Znuto ir Audriaus Jurgelevičiaus, švietimo įstaigose lankėsi profsąjungos susivienijimų pirmininkai iš Jurbarko, Akmenės, Joniškio, Kauno, Mažeikių, Telšių – jie bendravo su ugdymo įstaigų bendruomenėmis, LŠMPS nariais, dalinosi gerąja praktika ir išklausė švietimo bendruomenės problemas.

„Paskui švietimiečių profsąjungas vis dar eina šleifas, kad esame susiskaldę ir nemokame priimti bendrų sprendimų. Mūsų rajone surengta LŠMPS diena ir buvo skirta tam, kad išsklaidytume šią opiniją – veikianti LŠMPS vienija keturias profesines sąjungas, be jos, veikia dar viena, ir šiandien galima drąsiai sakyti, kad jokio susiskaldymo nėra. Mūsų, LŠMPS, pranašumas – gebėjimas dirbti skandinavišku principu, kada bendravimo ir bendradarbiavimo esmė yra abipusis dialogas“, – LŠMPS Kretingos rajono susivienijimo pirmininkė Eugenija Daniuk pastebėjo, kad tose ugdymo įstaigose, kur veikia profsąjunga, tarp mokytojų ir administracijos vadovų jau vyksta dialogas, jau esama daugiau aiškumo, nes pedagogus daug greičiau pasiekia svarbi informacija, o ugdymo įstaigų vadovai profsąjungas jau laiko savo pagalbininkais, padedančiais spręsti daugybę problemų.

E. Daniuk apgailestavo, kad mūsų rajone nėra nė vienos ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurios darbuotojai būtų profsąjungos nariai. „O juk LŠMPS pastangomis ir buvo pasiekta, kad realiai pakiltų ikimokyklinių įstaigų darbuotojų atlyginimai, o nuo naujų mokslo metų atlyginimai 10 proc. kils visiems švietimiečiams“, – rajono susivienijimo pirmininkė vylėsi, kad ateityje ir ikimokyklinio ugdymo pedagogai įvertins narystę profesinėje sąjungoje, juolab kad LŠMPS savo veikla siekia mokytojams suteikti kuo daugiau motyvacijos – tarkim, LŠMPS nariai turi teisę į 2 papildomas apmokamų atostogų dienas.

Po vizito rajono švietimo įstaigose Kretingos rajono savivaldybėje LŠMPS vadovai, susivienijimų pirmininkai ir LŠMPS Kretingos rajono aktyvas susitiko su rajono meru Antanu Kalniumi, vicemeru Dangiru Samaliumi, administracijos direktore Jolanta Girdvaine, Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbiene, jos pavaduotoja Daiva Traniziene, švietimo įstaigų vadovais, rajono tarybos Švietimo komiteto pirmininke Dalia Martišauskiene. LŠMPS pirmininkas E. Milešinas šiai auditorijai pristatė „LŠMPS viziją 2025“.

„Ši vizija susijusi ne vien su siekiu, kad būtų pakelti mokytojų atlyginimai. Labai svarbu – ir mokymo aplinka, švietimo įstaigos mikroklimatas, nes tai turi įtakos mokytojo darbo kokybei“, – anot E. Daniuk, LŠMPS pirmininkas ypač pasidžiaugė tomis mūsų rajono mokymo įstaigomis, kurios svečius pasitiko renovuotos, atnaujintos, tvarkingos.

„P. n.“ informacija


Kretingiškė I. Paniulaitytė teigė, kad anksčiau muzika jai buvo tik pramoga, o šiandien – ir džiaugsmas, ir atsakomybė.

Muzikiniame projekte „Lietuvos balsas“ savo jėgas išbandanti kretingiškė Ieva Paniulaitytė tikino, kad dalyvauti projekte – avantiūra, kuriai ji rengėsi kelerius metus. Draugų įkalbėta, profesionali muzikantė „Lietuvos balse“ norėtų pasisemti patirties.

Pasak I. Paniulaitytės, muzikiniame projekte ją dalyvauti įkalbėjo draugai: „Jau kelerius metus bičiuliai ragino užpildyti dalyvio anketą. Vis atsisakydavau šios minties, tačiau šįsyk pasidaviau provokacijai.“

Sulaukusi didžiulio draugų, šeimos ir artimųjų palaikymo, atlikėja žengdama į sceną stengėsi susikaupti ir parodyti geriausią rezultatą. „Galvoje sukosi mintys, kaip suvaldyti kvėpavimą, stengiausi nurimti, atsipalaiduoti ir įsijausti. Manau, kad tai svarbiausia atliekant muziką. Visa kita – tekstas ir judesiai – turi kilti iš žmogaus vidaus“, – tvirtino I. Paniulaitytė.

Muzikantė projekto scenoje atliko britų grupės „Clean Bandit“ dainą „Rather be“. Pasak jos, dainą pasirinko natūraliai, nors tai ir nėra muzikos stilius, kuris labiausiai jai patinka.

Kretingiškė neturėjo lūkesčių, kurio mokytojo komandai norėtų priklausyti: „Visi mokytojai – puikūs savo srities žinovai. Mano tikslas buvo patekti į tolimesnį muzikinio projekto etapą.“ Tai I. Paniulaitytė įgyvendino – ji tapo Donato Montvydo komandos dalimi.

Sceninį įvaizdį atlikėja patikėjo geram draugui, taip pat kretingiškiui Evaldui Valantiejui. „Jis – puikus ir aprangos, ir plaukų stilistas, tad turėjau nuostabų pagalbininką“, – gerų žodžių kraštiečiui negailėjo dainininkė.

„Lietuvos balsas“ nėra pirmasis muzikinis projektas, kuriame I. Paniulaitytė išbando savo jėgas – maždaug prieš dešimtmetį ji dalyvavo „Chorų karuose“.

Šiandien muzika atlikėjai yra ir darbas, ir pomėgis. „Negaliu savęs įsivaizduoti darant ką nors kito. Visos veiklos susijusios su muzika – ir kasdienis darbas, ir įvairūs projektai, koncertai. Pati nemažai koncertuoju, mokau kitus muzikos, dainavimo, todėl tai yra vienas svarbiausių dalykų mano gyvenime. Kažkada muzika buvo tik pramoga, bet dabar ir džiaugsmas, ir atsakomybė”, – teigė I. Paniulaitytė.

Muzikantė tvirtino, kad dalyvavimą projekte „Lietuvos balsas“ ji priima kaip patirtį. „Lūkesčių, kad mano gyvenimas pasikeis pasibaigus projektui, tikrai neturiu. Norėjau pažvelgti į šio muzikinio projekto virtuvę ir užkulisius, tą ir padariau. Tai bus patirčių bagažas, kurį vėliau tikrai kur nors panaudosiu”, – sakė kretingiškė.

Sigita RAZMUTĖ


Kretingos rajono susivienijimui „Sodai“ priklausęs pastatas, esantis Birutės g. 14 Kretingoje, buvo parduotas.

Kretingos rajono susivienijimo „Sodai“ nariai pasipiktinę – jiems priklausantis pastatas buvo parduotas. Sodininkų bendrijos (SB) „Minija“ pirmininkė, susivienijimo narė Vilma Jonutienė kreipėsi į teisėsaugą dėl susivienijimui priklausančio pastato galimai neteisėto pardavimo ir dokumentų klastojimo. Prokuratūra skundą atmetė, tačiau šioje situacijoje neaiškumų išliko daug.

Nepanoro paaiškinti

V. Jonutienės pastebėjimu, susivienijimas „Sodai“ savo veiklą vykdo iš nario mokesčių, susivienijimas jau daug metų tiesioginės veiklos nevykdo, o pastatas nuomojamas, ir susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Česlovas Veiverys gaudavo pajamas prisidengęs susivienijimo veikla.

„2012 metais buvau išrinkta SB „Minija“ pirmininke, tuo metu SB „Minija“ buvo susivienijimo „Sodai“ narė, sąžiningai mokėjome susivienijimo „Sodai“ nustatytus mokesčius nuo kiekvieno bendrijos nario – po 2 litus, ir pervesdavome į susivienijimo „Sodai“ banko sąskaitą. Po kurio laiko kilo klausimas, už ką mokami mokesčiai, ir to paklausiau pirmininko Č. Veiverio, kuris paaiškino, kad pinigai skirti pastatui išlaikyti. Taip sužinojau apie jo egzistavimą ir pasidomėjau, kokia jo paskirtis, kokia veikla ten vykdoma ir panašiai, – pradžią prisiminė V. Jonutienė. Paaiškėjus, kad jokia su sodininkų bendrijomis susijusi veikla galimai ten nėra vykdoma, ji pinigų neberinko. – Buvo nemalonu prieš bendrijos narius, kad mokame neaišku už ką.“ Taip padarė ir kitos rajono sodininkų bendrijos, mokėjusios šį mokestį. Kai kurios jį mokėjo iki 2018 metų, tačiau, kur panaudojami surinkti pinigai, neaišku.

Pradėjus intensyviau domėtis susivienijimo „Sodai“ veikla, klausimų kilo dar daugiau. „Pagal susivienijimo „Sodai“ įstatus turėjo būti organizuojami ataskaitiniai susirinkimai kas penkerius metus, tačiau jie nevykdavo“, – tikino V. Jonutienė.

Įtardama, kad susivienijimo „Sodai“ veikla vykdoma nesilaikant įstatų, teisės aktų reikalavimų, o apskaita tvarkoma aplaidžiai, V. Jonutienė apie tai informavo kolegas iš Vilniaus – Lietuvos sodininkų draugiją.

Sužinojus apie galimai daromus neteisėtus veiksmus buvo sušauktas visuotinis ataskaitinis susirinkimas, kuriame dalyvavo 6 Kretingos rajono sodininkų bendrijos: „Minija“, „Medvalakis“, „Žemaitija“, „Vienybė“, „Draugystė“, „Paupys“, susivienijimo pirmininkas Č. Veiverys ir Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Romasis Vaitekūnas. SB „Rubuliai“ kvietimo į susirinkimą negavo, nors yra susivienijimo „Sodai“ narė. Susirinkimą sušaukė Kretingoje veikiančio susivienijimo „Sodai“ pirmininkas.

Per susirinkimą, anot V. Jonutienės, Č. Veiverys leido susirinkusiems susivienijimo nariams susipažinti su dokumentais, tačiau į klausimus beveik neatsakinėjo, nežinojo tikslių datų ir panašiai. Paaiškėjo, kad per ataskaitinius susirinkimus, apie kuriuos susivienijimo nariai nežinojo, rengiamuose protokoluose nenurodytos datos, nėra kai kurių reikiamų asmenų parašų, numeracijos, neaiškus susivienijimo narių teisėtumas ir jų skaičius, kasos knyga pildoma ir buhalterija vedama kartu su individualia prekybos įmone. Taip pat neaišku, kiek susivienijimo nariai yra sumokėję nario mokesčio, kam jis panaudotas, nebuvo pateikti susivienijimui priklausančios banko sąskaitos išrašai, nebuvo pateikta revizijos ataskaita, o vietoj jos parodyti samdomos buhalterinės įmonės parengta finansinė ataskaita už 2018 metus ir už 2019 metus iki birželio mėnesio. Toje ataskaitoje atsispindi tik kasoje vykdomos grynųjų pinigų operacijos.

Prieš įvykstant susirinkimui buvo uždaryta ir susivienijimo banko sąskaita, motyvuojant tuo, kad Kretingoje neliko banko padalinio. Č. Veiverys „Pajūrio naujienoms“ paaiškinti situacijos nepanoro: „Nieko tuo klausimu nepasakosiu, kadangi tretiesiems asmenims nieko neskelbiu.“


Iš policijos suvestinių

  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGOS r.

Sausio 22 d. Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnams pranešta, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d. iš įstaigos, esančios mūsų rajone, darbuotoja galimai pasisavino apie 19 tūkst. 147 Eur. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

PALANGA

BANGŲ g. sausio 25 d. apie 7.55 val. patikrinus automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo blaivumą, jam nustatytas 1,75 prom. girtumas.

Parengė Edita KALNIENĖ


Kretingiškis Žydrūnas Drazdas (antras iš kairės) atvirame Europos brazilų džiu-džitsu čempionate tapo nugalėtoju savo svorio kategorijoje.

Kretingiškis Žydrūnas Drazdas dalyvavo atvirame Europos brazilų džiu-džitsu čempionate Portugalijoje, Lisabonoje, kur savo svorio kategorijoje užėmė I vietą.

Brazilų džiu-džitsu čempionate Ž. Drazdas dalyvavo jau antrą kartą, ir 2016 metais jau yra tapęs Europos čempionu. Praėjusiais metais sportininkas dalyvavo Lietuvos veteranų dziudo čempionate Palangoje, kur svorio kategorijoje per 100 kg tapo šalies čempionu.

„Po atkaklaus darbo Žydrūnas šiemet vėl nusprendė savo jėgas išbandyti atvirame Europos brazilų džiu-džitsu čempionate Portugalijoje, kuriame buvo apie 4 tūkst. dalyvių. Ir jam pavyko gana sėkmingai“, – apie rezultatus kalbėjo treneris Erikas Cchovrebovas.

Čempionate kretingiškis turėjo dvi kovas. Finalinėje kovoje jis įveikė sportininką iš Belgijos ir įgijo teisę dalyvauti absoliutaus svorio kategorijos kovose, kuriose visų svorių kategorijos prizininkai kovoja dėl dar vieno apdovanojimo. Čia Žydrūnas turėjo 3 kovas.

Pirmas dvi kovas laimėjo, tačiau finalinėje kovoje taškais pranašesnis buvo sportininkas iš Serbijos.

„Šioms varžyboms rengėmės labai atsakingai. Nuo 2015 metų Žydrūnas pradėjo treniruotis Palangoje pas tuometinį trenerį – „Roger Gracie“ akademijos įkūrėją Palangoje ir Kretingoje Darių Rudzevičių. Nuo 2017 metų įsteigiau du klubus tiek Palangoje, tiek Kretingoje – kovos menų klubą „Ardonas“, čia vyksta dziudo, brazilų džiu-džitsu ir bokso treniruotės. Tais pačiais metais D. Rudzevičius klubui perdavė „Roger Gracie“ akademijos vėliavą, o sportininko rezultatas nesuprastėjo, tik pagerėjo, ir tai dar ne pabaiga“, – tikino E. Cchovrebovas.

„P. n.“ informacija


Savaitgalį „Kretingos“ krepšinio klubo komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, sužaidė dvejas Regionų krepšinio lygos A diviziono išvykos rungtynes, kuriose netrūko dramos, kai rungtynių laimėtojai sprendėsi paskutinėmis susitikimo sekundėmis. Deja, abiejuose susitikimuose buvo patirti pralaimėjimai, gerokai sukomplikavę padėtį turnyro lentelėje: per 21 rungtynes 12 pergalių pasiekę kretingiškiai iš V vietos nukrito į VII.

Sausio 24 d. „Kretingos” komanda išvykoje 66:67 (16:24; 18:15; 22:13; 10:18) pralaimėjo prieš Akmenės „Patriots-Cemento“ (9 pergalės, 12 pralaimėjimų) komandą. Rungtynes sėkmingiau pradėjo aikštės šeimininkai, kurie jau II kėlinio pradžioje įgijo 9 taškų persvarą (13 min. 16:25), bet sėkminga kėlinio pabaiga leido sušvelninti skirtumą iki 2 taškų (20 min. 36:34). Kretingiškiai labai sėkmingai užbaigė trečią kėlinį, kai kėlinio pabaigoje tris minutes neleido šeimininkams pelnyti taškų ir nutolo (30 min. 56:49). Prasidėjus paskutiniam rungtynių ketvirčiui „Kretingos“ komanda po Manto Aukselio taiklaus dvitaškio įgijo ir didžiausią susitikime 11 taškų persvarą (32 min. 60:49), bet per likusias 8 minutes pavyko pelnyti vos 6 taškus, ir pabaigoje priartėję varžovai, likus 19 sek., persvėrė rezultatą savo naudai 67:66. Kretingiškiai paskutinę ataką dar susikūrė galimybę persverti rezultatą, bet kapitono Lino Jonuškos mestas tritaškis tikslo nepasiekė, tad „Kretingai“ teko pripažinti varžovų pranašumą.

Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Tadas Maželis (7/8 dvitaškiai, 2/3 tritaškiai, 28 naud. balai) – 20, Rokas Šimkevičius – 15, Linas Jonuška (4/4 dvitaškiai, 7 atk. kamuoliai, 16 naud. balų) – 11, Rytis Zabita (8 atk. kamuoliai, 15 naud. balai) – 8, Mantas Aukselis – 5, Domininkas Matutis (5 atk. kamuoliai, 5 rez. perd., 2 per. kamuoliai) – 3, Edgaras Danys ir Tadas Budrys (5 atk. kamuoliai) – po 2, Kornelijus Stonkus ir Rokas Nikitinas.


Demontavus užtvankos pralaidą, būtų atstatyta Salanto upės vaga ir įrengtas naujas tvenkinys.

Demontuoti užtvankos pralaidą, atstatyti Salanto upės vagą, šalia jos įrengti naują tvenkinį: tokiam Salantų miesto pralaidos griovimo-rekonstrukcijos projektiniam pasiūlymui pritarė Salantų regioniniame parke įvykusio pasitarimo dalyviai. Jeigu visa tai būtų įgyvendinta, salantiškiai taptų pirmaisiais Lietuvoje, įgyvendinusiais Europos Sąjungos mastu vykdomus projektus atkuriant upių vagas bei atveriant žuvų migracijos kelius.

Užtvanka – neįveikiama kliūtis

Salantų parko direkcijoje įvyko pasitarimas, kuriame buvo pristatytos Salantų miesto užtvankos pralaidos griovimo-rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų alternatyvos. Jame dalyvavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas, Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas Gintautas Sabas, Salantų miesto tvenkinio ir pralaidos tyrinėjimo darbus atliekančios uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Primega“ direktorius Remigijus Pužas, Kretingos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Dangiras Samalius bei administracijos Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas Liutauras Mockus, Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimo instituto mokslo darbuotojas dr. Nerijus Nika ir jaunesnysis mokslo darbuotojas Andrius Skersonas, Salantų žvejų klubo nariai, bendruomenės atstovai.

Pasitarimą moderavęs Salantų regioninio parko direktorius Modestas Šečkus priminė, kad lašišinės žuvys, įveikdamos daugybę kilometrų, kiekvienų metų rudenį atplaukia iš Baltijos jūros neršti į gimtuosius upių aukštupius, iš kurių mažos 10–15 cm lašišaitės migruoja į jūrą. Salanto upės lašišos negali grįžti į savo gimtąsias nerštavietes dėl miesto užtvankos, nes ji yra neįveikiama kliūtis ne tik lašišoms, bet ir visų kitų rūšių žuvims.

Žuvų migracijos kelio atkūrimas ties Salantų miesto užtvanka numatytas Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų plane bei Salantų regioninio parko planavimo schemoje. Pirmieji žingsniai projekto link žengti prieš porą metų, dabar gi pristatoma, kokie namų darbai per tą laiką parengti.

M. Šečkus priminė ir tai, jog būtent regioninis parkas pasirinktas šiam projektui įgyvendinti, nes darbai būtų finansuojami 100 procentų. Jeigu tokio projekto imtųsi ne valstybinė, o savivaldybės institucija, prie finansavimo tektų prisidėti iš rajono biudžeto.


Meilė šeimai nugalėjo modelio karjerą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
Ant garsių pasaulio podiumų pabuvojusi salantiškė Erika Šiaulienė tikino, kad realiame gyvenime visiškai nemėgsta ekstravagantiškumo.

Plungėje gimusiai, bet nedideliame Salantų miestelyje Kretingos rajone užaugusiai ir modelio karjeros laiptais sėkmingai kopusiai 28-erių Erikai Šiaulienei gerai žinomi didžiųjų pasaulio miestų – Niujorko, Los Andželo, Paryžiaus, Milano, Barselonos, Londono – podiumai. Tačiau 7-erius metus trukusį modelio darbą ji iškeitė į mamos vaidmenį ir grįžo nuolatos gyventi į Salantus.

Demonstravo garsius prekių ženklus

Gerokai prieš dvejus metus tuomet dar Erika Kundrotaitė, mados pasaulyje labiau žinoma kaip Erika Kundrotas, susituokė su savo mokyklos laikų draugu salantiškiu Vilmantu Šiauliu. Pora dabar augina 8 mėnesių sūnų Domą, ir tikino niekur iš Salantų neketinantys išvykti – atvirkščiai, čia rengiasi statyti namą.

Erika Vilniaus universitete pasirinko studijuoti gana retą hidrometeorologės ir meteorologės specialybę. Vėliau, jau derindama modelio darbą ir mokslą, gilinosi į buhalteriją Klaipėdos kolegijoje. Tačiau sakė, kad kol kas pritaikyti įgytų žinių jai neteko, nes pakankamai užsidirbdavo, demonstruodama rūbus ir kosmetiką. „Ne tiek pats modelio darbas mane patraukė, kiek noras išvykti ir pamatyti pasaulį“, – apie savo pasirinkimą atviravo E. Šiaulienė.

Paklausta, kaip ji pateko į mados pasaulį, kuris daugeliui merginų yra rožinė svajonė, buvo atvira – tiesiog gatvėje ją pamatė ir užkalbino modelių agentūros vadovė. Patekusi į garsiausią Lietuvos modelių agentūrą „Modilina“, ilgainiui pagal kontraktus skraidė po pasaulį, reklamuodama garsius prekių ženklus. Erikos atvaizdas nesyk puikavosi ant įvairių šalių grožio žurnalų viršelių.

„Nesu buvusi tik Azijoje ir Afrikoje“, – mintyse perbėgdama, ant kokių pasaulio miestų podiumų jai yra tekę stovėti, prisipažino gana santūraus būdo E. Šiaulienė.


Kretingiškei pokštus krečia šeškas

  • Edita KALNIENĖ
  • Vakarų Lietuva
Kretingiškė Vaida Jankauskaitė namuose augina šešką.

Klaipėdoje gyvenanti kretingiškė 29-erių Vaida Jankauskaitė savo namuose augina ne tik du Šarpėjaus veislės šunis, bet ir naminį šešką. Šeimininkės teigimu, šis augintinis savo charakteriu niekuo nesiskiria nei nuo katės, nei nuo šuns.

Auginti šešką Vaidai buvo smalsu, todėl nusprendė jį įsigyti ir dėl šio savo sprendimo šiandien nesigaili: „Tikriausiai tai linksmiausias ir įdomiausias augintinis.“ Specialiai vardo augintiniui nerinko, jį vadina šeške arba ,,čežke“.

Įsigyti šešką pašnekovei nebuvo taip paprasta. Pirmiausia kretingiškė daug laiko skyrė domėjimuisi apie šių gyvūnų auginimą. „Tokį augintinį rinktis reikia atsakingai. Žvėrelio psichika gali būti pažeista, dėl ko jis gali kąsti ir labai skaudžiai, net iki kraujo. Šeškai būna agresyvūs ar laukiniai, todėl svarbu išsirinkti sveiką augintinį“, – atkreipė dėmesį V. Jankauskaitė.

Renkantis šešką Lietuvoje susiduriama ir su sunkumais. Pagrindinis jų – šalyje nėra oficialiai šeškus veisiančių augintojų. „Šešką galima įsigyti ,,iš rankų į rankas“, pagal skelbimus internete. Vieni pažįstami augino šešką, kurio be pirštinių niekas negalėjo paimti į rankas, – patirtimi dalijosi Vaida, pasidžiaugusi, kad jų augintinis tokių problemų neturi. – Problemų dėl agresijos nėra.

Priešingai, jis labai meilus gyvūnas, kuris guli šalia, žiovauja ir laižo veidą, kaip šuo.“

Anot kretingiškės šeškas turi ir katės, ir šuns bruožų, todėl turėtų patikti ir jų mėgėjams. „Šeškas gaudo kamuoliuką, gamtinius reikalus atlieka dėžutėje, „prisiriša“ prie šeimininko, pašaukus atbėga. Jiems dažniausiai tinka tas pats maistas, kuris duodamas mažiems kačiukams“, – vardino ji.


Kretingos rajono Turizmo centro turizmo vadybininkė Modesta Genytė (iš kairės), Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė, rajono meras Antanas Kalnius, taip pat turizmo vadybininkės Valdonė Žiobakienė ir Rita Beržanskienė Kretingą pristatė tarptautinėje turizmo parodoje „Adventur“.

Per VIII tarptautinę turizmo parodą „Adventur“, praėjusį savaitgalį įvykusioje „Litexpo“ parodų ir kongresų centre, paskelbti EDEN „Patraukliausios Europos sveikatos turizmo vietovės 2019“ apdovanojimų nugalėtojai Lietuvoje. Tarp penkių konkurso nugalėtojų pateko ir Kretinga.

Didžiausios Baltijos šalyse specializuotos tarptautinės turizmo parodos šių metų tema buvo sveikatos turizmas. Turizmo parodoje „Adventur“ mūsų rajone išvystytą turizmą pristatė Kretingos rajono Turizmo informacijos centras.

Tarp naujų, unikalių ir turizmui patrauklių vietovių Kretingos rajonas pateko poilsiautojus kviesdamas pasigrožėti Kretingos dvaro rūmais ir parku, pasigaminti ir paragauti dvaro saldainių, pažinti vienuolių kasdienybę, atskleisti senovės baltų paslaptis, pasitraukti nuo pasaulio triukšmo ir pamedituoti Japoniškame sode, kūną pamaloninti vienintelėje pasaulyje gintaro pirtyje.

EDEN „Patraukliausios Europos sveikatos turizmo vietovės 2019“ nugalėtoju pripažintas Paliesiaus dvaras, esantis Ignalinos rajone. Fizinio krūvio terapijos klinika ekspertų komisijos buvo įvertinta už vietos unikalumą ir įsipareigojimą puoselėti socialinį, kultūrinį bei aplinkos tvarumą.

Antroji vieta atiteko Kaišiadorių rajone, Visginų kaime, atokioje vietoje šalia miško įsikūrusiai unikaliai ir privatumą užtikrinančiai SPA erdvei „Atokampis Boutique SPA & Resort“.

Trečiąją vietą ekspertų komisija skyrė etnografinei Karklės vietovei Pajūrio regioniniame parke.

Tarp konkurso finalininkų pateko ne tik penkiais vienuolynais garsėjantis mūsų miestas, bet ir iš lietuvių literatūros klasikos daugeliui žinomas, unikalia gamta pasižymintis Anykščių šilelis.

„Patraukliausios Europos turizmo vietovės“ apdovanojimai EDEN kasmet organizuojami ES šalyse narėse. Kiekvienoje jų išrenkama po vieną patraukliausią turizmo vietovę pagal tų metų temą. Projektu siekiama skatinti darnų ir tvarų turizmą, skleisti informaciją apie naujas Europos turizmo vietoves, sukurti sąlygas visoje Europoje keistis gerąja turizmo sektoriaus praktika, skatinti ryšius tarp apdovanojimus pelniusių vietovių, sumažinti turistų srautus perpildytose Europos turizmo vietose, nukreipiant juos į mažiau žinomas, tačiau unikalias ir kokybiško poilsio galimybes suteikiančias vietas.

---

Nuo 2006 metų Europos Komisija vykdo projektą „Europos turizmo traukos vietovės“ („European Destinations of Excellence“ – EDEN), kurio tikslas – atkreipti dėmesį į Europos turistinių vietovių vertę, įvairovę ir bendrąsias savybes bei skatinti turistines vietoves, kurių ekonominis augimas siejamas su darnaus turizmo plėtra. 2007 metais į šį projektą įsitraukė ir Lietuva. Lietuvoje EDEN projektas pavadintas „Lietuvos turizmo traukos vietovė“.

„P. n.“ informacija


Kretingoje sausio 26 d. apie 15.37 val. Lazdynų gatvėje name kilo gaisras – laiptinėje užsiliepsnojo vaikiškas vežimėlis. Gyventojas laiku jį užgesino vandeniu.

Per gaisrą sudegė vaikiškas vežimėlis, aprūko radiatorius ir laiptinė. Į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai, nes įtariamas galimas padegimas.

„P. n.“ informacija


Sausio 27-ąją Darbėnų bendruomenė žygiu paminėjo Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną.

Darbėnų miestelio bendruomenė sausio 27-ąją žygiu paminėjo Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Darbėnų gimnazijos mokiniai, mokytojai, mokyklos direktorė Sonata Litvinienė kartu su Darbėnų seniūnija aplankė tris miestelyje esančias genocido vietas ir tylos minute pagerbė žuvusiuosius.

Negalima užmiršti

Darbėniškiai žygiu sudalyvavo ne pirmus metus pasaulyje vykstančioje akcijoje „Mes prisimename“ („We Remember“).

Akcijos dalyvių tikslas buvo aplankyti visas tris Darbėnuose esančias žydų genocido vietas – prie Palangos gatvės, Vaineikių kelio ir ant Baltkalnio.

„Darbėnai turi įsimintiną žydų istoriją – tam tikru laikotarpiu mūsų bendruomenėje gyveno daug žydų, todėl yra svarbu paminėti šią dieną, aplankyti tas vietas, kuriose žydai buvo sušaudyti, nužudyti“, – minėjimo svarbą įvardijo Darbėnų seniūnijos seniūnas Alvydas Poškys.

Apie tokių dienų minėjimą viešojoje erdvėje sklando įvairių nuomonių, tačiau dauguma darbėniškių mano, kad šios istorijos negalima užmiršti. „Negalima užmiršti tokių dalykų. Yra tokių nuomonių, kad buvusios istorijos nereikia prisiminti, tačiau tai yra mūsų istorijos dalis, nesvarbu, kad ji žiauri, negailestinga. Vis dėlto didžioji dalis miestelio gyventojų žino, kad Darbėnuose kai kuriuo laikotarpiu pusė gyventojų buvo žydai. Kai pradedi daugiau domėtis istorija, sužinai tokių faktų, kad žydai iki nužudymo vietos buvo varomi pėsčiomis, patys turėjo išsikasti duobę, vieni sušaudyti, kiti medinėmis lazdomis su metaliniais įtaisais uždaužyti – vyko žiaurūs dalykai. Karas yra toks dalykas, kad ten išvykę turi viltį sugrįžti. Į genocido vietą ėję žmonės tokios vilties neturėjo, nes žinojo, kas jų laukia“, – prisiminė A. Poškys.

Bendruomenės nariai simboliškai rinkosi prie mėlynojo žydų namo. „Tai yra vienintelis miestelyje išlikęs žydų namas – gyvas žydų istorijos liudininkas“, – akcentavo A. Poškys.

2020-uosius Seimas paskelbė Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais, kurie skirti didžiojo Lietuvos rabino Vilniaus Gaono Elijo ben Saliamono Zalmano 300-osioms gimimo metinėms.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas