Pajūrio naujienos
Help
2019 Lapkritis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Orų prognozė
Dieną1°C debesuotumas 29 %
Naktį0°C debesuotumas 33 %
Apklausa

Ar kryžiaus simbolis tinka žemdirbių protestui reikšti?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1401) 2019-10-25

Turinčiųjų proto negalią arti nenori

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
Į viešą projekto svarstymą susirinkę kretingiškiai teigė prieš lengvą proto negalią turinčius žmones nesantys nusiteikę, tačiau, gyvendami šalia jų, jaustų diskomfortą.

Šiame sklype Grafų Tiškevičių gatvėje turėtų iškilti bendruomeninio gyvenimo namai lengvą proto negalią turintiems žmonėms.

Kretingos rajono Savivaldybėje antradienį vakare įvyko viešas Grafų Tiškevičių gatvėje planuojamų statyti grupinių globos namų projekto svarstymas, į kurį buvo pakviesti suinteresuoti kretingiškiai, rajono vadovai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai.

Bijo dėl saugumo ir dėl turto vertės

Projekto sprendinius pristatęs bendrovės „Kartografiniai projektai“ projekto vadovas Andrius Žilius priėmė gyventojų pasiūlymus, į kuriuos ketino atsižvelgti ir atsakyti per tris darbo dienas.

Kaimynystėje atsirasiančiu 230 kv. m ploto statiniu, kuriame ketinama apgyvendinti 10 žmonių, turinčių lengvą proto negalią, šio kvartalo gyventojai aiškiai nepatenkinti ir to neslėpė.

„Objekto iniciatoriai ir statytojai kelintą kartą mums akcentuoja, kad bijom to, ko nežinom, bet iš tikrųjų – žinom. Dažnas mūsų iš banko ėmėme paskolas, statėmės, kūrėmės, planavome ateitį. Bet, šalia apgyvendinus proto negalią turinčius žmones, ne tik bus nejauku ir nesaugu, o kris ir nekilnojamojo turto vertė – norėdami namą parduoti, tiek, kiek į jį investavome, niekada neatgausime “, – įsitikinę jie.

Jeigu apie planus Grafų Tiškevičių gatvėje statyti tokios paskirties namus iš anksto būtų žinoję, savo būstų, sakė, čia nebūtų statęsi. Gyventojai teigė parašę raštą Teritorijų planavimo inspekcijai ir laukia išaiškinimo, ar planuojamam statiniui tinka esama žemės paskirtis, o projekto viešame svarstyme dalyvavusių namo statytojų klausė, kodėl sklypo negalėjo rasti kitur mieste esančioje valstybinėje žemėje, kad ir „Smagračio“ pusėje, kur susisiekimas su miesto parduotuvėmis, gydymo įstaigomis taip pat geras, be to, teritorija apšviesta.

„Mūsų kvartalas – tamsus, vakarais sveiki žmonės vaikštom telefonais pasišviesdami, vaikai namo grįžta iki kelių purvini“, – kalbėjo kretingiškiai.


Petras RUDYS:

– Akivaizdu, kad panašaus pobūdžio įvykiams Lietuvoje esame nepakankamai pasiruošę, ekstremaliomis sąlygomis nesugebame greitai suvaldyti ugnies, trūko koordinavimo. Pasigirdo šnekų, kad bus ruošiama interpeliacija vidaus reikalų ministrei. Aš nemanau, kad jai reikėtų atsistatydinti – neseniai pradėjo dirbti, neturi patirties, sunku, patarėjai daugiau galėjo patarti.

Henrikas GUŠČIUS:

– Tarša – didžiulė, o netoli Alytaus padangų perdirbimo gamyklos gyvenantys ir dirbantys žmonės, kiek žinau, ne iš karto gavo informaciją apie gaisrą ir grėsmę sveikatai, trūko apsisaugojimo nuo dūmų priemonių. Kita vertus, nelaimė parodė neabejingą ugniagesių požiūrį į savo darbą, pastangas malšinant ugnį, vietos bendruomenės sutelktumą.

Jurgita MARMUKONIENĖ:

– Lietuvos kariuomenė už maždaug 300 milijonų eurų žada įsigyti šešis naujus amerikietiškus sraigtasparnius. Jei yra pinigų, tegu perka, tačiau, mano nuomone, pirmiau turėtų pagalvoti apie paprastesnes vietinės reikšmės problemas: ekokatastrofa Alytuje parodė, jog gaisrininkai nėra pakankamai aprūpinti gesinimo įranga ir priemonėmis.

Kostas VALUŽIS:

– Eilinį kartą tarnybos Lietuvoje sukruto po to, kai atsitiko bėda. Pasirodo, ir elementarių priemonių (respiratorius ir puskaukes ugniagesiams, sako, atvežė trečią gaisro gesinimo dieną), ir koordinavimo, ir informacijos trūko. Dar neaiški ir nelaimės priežastis – gal tyčia buvo padegta. Lauksim, ką atskleis teisininkai.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Savivaldybėje sudaryta darbo grupė daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų tvarkymo programai parengti šį antradienį aptarė svarbiausias programos nuostatas, principus: siūloma, kad gyventojai kompensuotų 50 proc. jų namui priskirtos teritorijos sutvarkymo išlaidų, o detaliuosius sklypų planus, teritorijų sutvarkymo techninius projektus Savivaldybė parengtų už biudžeto pinigus, kad techniniai projektai būtų daromi ne pavieniams namams, o jų kvartalams bei tuo pačiu būtų suplanuotas ir bendros paskirties inžinerinių statinių, kaip antai, apšvietimo, lietaus nuotekų tinklų, šaligatvių atnaujinimas.

Kretingos rajono savivaldybėje yra daugiau kaip 400 daugiabučių gyvenamųjų namų. Savivaldybė savomis lėšomis jau yra parengusi Topolių akligatvio, Lazdynų gatvės kvartalo Kretingoje detaliuosius planus, tačiau gyventojai, jų bendrijos neskuba tų sklypų registruoti, įteisinti kaip daugiabučių namų priklausinių.

Nors Savivaldybės lėšų daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijoms tvarkyti skyrimo tvarka dar tik svarstoma, bet dauguma darbo grupės narių pritarė minčiai teritorijų tvarkymą kooperuojant Savivaldybės ir daugiabučių namų gyventojų lėšas pradėti nuo Lazdynų gatvės, parengiant bendrą šio kvartalo techninį teritorijų sutvarkymo projektą. Pritarė ir grupėje dirbančio Savivaldybės tarybos Ekonominės plėtros ir ūkio komiteto pirmininko Konstantino Skieraus pasiūlymui techniniame projekte suplanuotus darbus suskirstyti į etapus pagal atskirus namus. „Kiek namų, tiek etapų. Palangoje toks techninis projektas yra parengtas 6-iems Ganyklų gatvės daugiabučiams, iš kurių 3-jų teritorijos jau yra sutvarkytos“, – teigė K. Skierus. Diskutuojant, kas turėtų pirkti teritorijų tvarkymo rangos darbus – Savivaldybė ar gyventojai, – grupės daugumos įsitikinimu, tą turėtų daryti Savivaldybė. Meras Antanas Kalnius patarė palikti alternatyvą, leidžiant darbus pirkti ir daugiabučio gyventojams, jei jie to pageidautų. Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis perspėjo, kad gyventojai darbus gali nusipirkti ir pigiau, tačiau nėra garantijos, kad darbai, už kuriuos mokės ir Savivaldybė, bus atlikti kokybiškai, kad bus, kas atsako už darbų broką, jį ištaiso.


Visą savaitę Kretingos miesto centre dirba bendrovė „Vitrita“, kuri pagal sutartį su ESO atnaujina Vilniaus gatvės elektros tinklus ir rangovams rengia statybvietę.

Kretingos rajono savivaldybei gresia netekti apie 100 tūkst. eurų šiemet iš Automobilių kelių direkcijos (KD) gautų Savivaldybės keliams ir gatvėms tvarkyti, o ateinančią vasarą žadėtų centrinės Kretingos Vilniaus gatvės renovacijos pabaigtuvių nebus be vėlyvo rudens, gal ir Naujųjų, – šias ir kitas liūdnas prognozes ir problemas tvarkant rajono kelius ir gatves įžvelgiantis Kretingos rajono savivaldybės tarybos Ekonominės plėtros ir ūkio komiteto pirmininkas Konstantinas Skierus tvirtina, kad visų bėdų priežastis yra Savivaldybės kelių ir gatvių remonto, statybos projektų prastas valdymas.

Per didelis darbo krūvis

Už kelių ir gatvių tvarkymą Savivaldybės administracijoje yra atsakingas administracijos direktorės Jolantos Girdvainės pavaduotojas Povilas Černeckis. Šį darbą jis dirbo ir valdant ankstesnės kadencijos Savivaldybės tarybai, vadovams.

„Turi sustiprinti šitą grandį administracijoje naujais darbuotojais arba sutelktai dirbti visa administracijos komanda, nes vienam žmogui (P. Černeckiui, – aut. past.) toks krūvis yra per didelis“, – įsitikinęs K. Skierus. Politikas apžvelgė keletą vykdomų projektų įvardindamas jų problemas. Jo teigimu, Vilniaus gatvės renovacijos darbus laimėję bendrovės „Šilutės automobilių keliai“ ir „Hidrostatyba“ šiame objekte dirbti pradės ne anksčiau kaip kovo mėnesį, o gatvės dalies nuo sankirtos su Žemaitės alėja (turbo žiedo) iki muziejaus remonto dar šiais metais, kaip buvo tartasi ir tikėtasi, nepradės. „Turiu patyrimo. Tos pačios įmonės darė įvažiavimą į Palangą – jie „nepėsti“, – sakė K. Skierus, užsiminęs, kad jungtinės veiklos pagrindu darbui Kretingoje susivienijusios įmonės turi ir kitų vykdomų projektų.

K. Skieraus teigimu, šiais metais turėjo būti sutvarkyta Rytų gatvė Kretingoje. „Turėjo išasfaltuoti, pakloti šaligatvius, dabar dar tik pagrindus ruošia, ir bus purvynas“, – aiškino jis. Anot jo, vėluojama ir Teresiečių gatvėje Kretingoje, kur šiais metais buvo numatyta pakloti pagrindus asfaltui, kai šiandieną inžinerinius tinklus tebekloja. „Vytauto ir Melioratorių gatvės žiedo projektą dar ankstesnė Savivaldybės valdžia buvo užsibrėžusi padaryti, kažin ar šiemet to žiedo projektavimas bus baigtas“, – teigė ir svarstė politikas. Yra pavojus, kad nepavyks suremontuoti Taikos gatvės Salantuose, o jos remontui skirtus pinigus teks grąžinti atgal į KD. K. Skierus pasigedo žadėtos Kretingos senamiesčio – Trumposios, Vytauto, J. K. Chodkevičiaus gatvių su Rotušės aikšte koncepcijos. „Koncepcijai rengti lapkričio mėnesį darbo grupę sudarys, kai koncepcija jau turėjo būti parengta“, – priekaištavo jisai. Nepatenkintas politikas buvo ir dėl kitų kelių, gatvių tvarkymo projektavimo, projektų valdymo bei jiems skirtų pinigų panaudojimo.


Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje atkreipė dėmesį į per šildymo sezoną didėjančią gaisrų grėsmę.

Gaisrų skaičius rajone yra išaugęs 27 proc. Pernai per tą patį laikotarpį jų buvo 83, šiemet – 106, gyvenamuosiuose namuose per tą patį laikotarpį: 2018 m. – 27, 2019 m. – 32 gaisrai.

Dažniausios gaisrų priežastys – nevalyti dūmtraukiai ir elektros instaliacijos gedimai. „Daugiau kaip pusė šiemet kilusių gaisrų įvyko dėl šių priežasčių“, – įvardijo E. Bertašius.

Kaminus valyti reikėtų keturis kartus per metus. „Būtinai kaminus reikia išvalyti prieš šildymo sezoną, po to jo metu valyti dar tris kartus“, – paaiškino E. Bertašius.

Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba vykdo prevencines priemones, kurių metu konsultuoja žmones, kaip reikėtų užtikrinti savo saugumą namuose. Akcija „Gyvenkime saugiai“ – viena jų. Šiais metais ugniagesiai gelbėtojai jau aplankė 2 tūkst. 60 būstų, iš jų kaimiškose teritorijose – 1 tūkst. 205, mieste – 855. Daugiausiai – 1 tūkst. 643 – ugniagesiai apsilankė individualiuose, vienbučiuose namuose, 417 – daugiabučiuose, ypač daug dėmesio skiriama tiems daugiabučiams, kurių gyventojai šildosi kietuoju kuru.

„Situacija gerėja, bet dar yra, kur pasistengti, – kalbėjo E. Bertašius. – Didžioji dalis aplankytuose namuose gyvenančių žmonių krosnis yra susitvarkę, tačiau užfiksavome per 300 namų, kuriuose jos netvarkingos.“

Apie 1 tūkst. 600 ugniagesių aplankytų rajono gyventojų tikino, kad kaminus valo periodiškai, per 1 tūkst. 300 gyventojų yra įsirengę dūmų detektorius.

„P. n.“ informacija


Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir šiemet pateikė Savivaldybių indeksą, pagal kurį mūsų, Kretingos, rajono pozicijos nei prastėja, nei gerėja: save, palyginti su praėjusiais metais, aplenkėme vos 1 balu.

Taigi Kretingos rajono savivaldybė su 59 balais iš 100-o galimų mažųjų savivaldybių gretose užėmė 16–17 vietas ir jomis dalinasi su tiek pat balų surinkusia Plungės rajono savivaldybe. Praėjusiais metais Kretingos rajonas surinko 58 balus, užėmė 14–17 vietas ir jomis, be Plungės rajono, dalinosi su Rietavo ir Birštono savivaldybėmis.

Palyginti su kitomis savivaldybėmis, mūsų rajono Savivaldybė gerai įvertinta „Administracijos“, „Turto valdymo“ ir „Sveikatos ir socialinės rūpybos“ srityse. Prasčiau negu vidutiniškai įvertintos „Komunalinių paslaugų“, „Transporto“ ir „Biudžeto“ sritys.

„Administracijos“ sritis gerai įvertinta dėl palyginti nedidelio pareigybių skaičiaus ir spartaus gyventojų prašymų nagrinėjimo: 1 tūkst. gyventojų teko 5,3 užimtos pareigybės (palyginti – vidutiniškai užimamos 7,6 pareigybės), administracija visus gyventojų prašymus išnagrinėjo laiku.

Kretingos rajonas išsiskyrė palyginti mažais verslo liudijimų mokesčiais, siekusiais 69 eurus, kai mažose savivaldybėse jis vidutiniškai siekė 96 eurus. Savivaldybėje vidutinis žemės mokesčio tarifas siekė 0,35 proc. ir buvo mažesnis už vidutinį (0,98 proc.). Kretingos rajone socialiniai rodikliai buvo geresni. Socialinę pašalpą gavo tik 1,4 proc. gyventojų, kai vidurkis – 3,8 proc., būsto šildymo kompensacija – 4,3 proc. (vidurkis – 5,2 proc.). nedarbo lygis buvo pats mažiausias tarp visų savivaldybių ir siekė 4,6 proc., kai vidurkis – 9,7 proc., ilgalaikių bedarbių dalis sudarė tik 6,7 proc. bedarbių (vidurkis – 28,6 proc.). Nors nedarbo lygio ir ilgalaikių bedarbių dalies nuo visų bedarbių rodikliai buvo geriausi, per metus nedarbas savivaldybėje šiek tiek augo (0,5 proc.), o ilgalaikių bedarbių dalis – 3 proc.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastebėjimu, Savivaldybė turėtų apsvarstyti, ar jai verta turėti nuostolingai veikiančią atliekų vežimo įmonę, o organizuojant viešojo transporto maršrutus viešieji konkursai turėtų būti skelbiami visiems.


Sigito Kalniaus sodyboje Šlaveitų kaime svečius pasitinka dvi pelėdos, įkurdintos ant 15 t 580 g sveriančio akmens: skulptoriaus Rimanto Jarošiaus iš Užparkasių iškalta liepsnotoji pelėda ir skulptūroje atgimusi laplandinė pelėda.

Šlaveitų kaime, pamiškės link, darbėniškis Sigitas Kalnius kuria gamtos sodybą. Šiemet jam pavyko pastatyti „Pelėdų namus“, įgyvendinti dar keletą idėjų, kurių visuma – tai bandymas įgyvendinti vaikystės svajonę gyventi natūralioje gamtoje.

Natūralios gamtos išsaugojimu vyras rūpinasi 3,5 ha teritorijoje, nutolusioje nuo triukšmo, gyvenamųjų namų ir apskritai – nuo mums įprastos civilizuotos aplinkos. „Mano sodyba įtraukta į apleistųjų sąrašą, – sakė sodybos šeimininkas. – Bet tai, kas kitiems – apleista, man – įvairių gyvių buveinė, kurią išdailinus, išpopinus, daugelio jų tiesiog neliktų.“

Gamtą Sigitas pamilęs dar vaikystėje, ir tai jam primena laikraščio „Lietuvos pionierius“ suorganizuotas jaunųjų pėdsekių konkursas, kurio prizininku jis tapo 1987 m., o laikraščio redakcijos padovanota O. Leopoldo knyga „Smėlio grafystės kalendorius“ tapo tarsi kelrode, nulėmusia gyvenimo pasirinkimą: „Visada norėjau būti gamtininku, fotografu ir keliautoju. Toks ir esu.“

Namus kuria įvairiems gyviams

Šių dienų S. Kalniaus rūpestis – sumeistrauti 100 inkilų zylėms: „Mieli paukščiai, visiems gerai žinomi. Iškelsiu palei Akmeną, Barkeliuose, tik draugus, kad padėtų, reikės susikviesti.“

Vyras meistrauja įvairius inkilus – nuo patiems mažiausiems paukščiams iki stambiausių, tarkim, didiesiems dančiasnapiams, kurie jo iškeltuose inkiluose ir įsikuria, ir peri. Taip, kaip peri ir pelėdos, tapusios sodybos simboliu: šio paukščio skulptūra pasitinka sodybos svečią, jos ūbauja miške, o „Pelėdų name“ – visa galerija dailininko tapytų pelėdų, jų skulptūrų.

„Gimiau 13-ame name, mokykloje visada buvau 13-tas, sodybą įsigijau 2013-aisiais, o Lietuvoje – 13 pelėdų rūšių“, – kodėl pasirinkęs šio paukščio simbolį, juokaudamas paaiškino Sigitas, aprodydamas namus, kuriuos kuria įvairiausiems gyviams: tai inkilai ne tik paukščiams, bet ir šikšnosparniams, nameliai vabzdžiams, lauko rieduliais „įrėminta“ pieva drugeliams, šarminio vandens tvenkinys rupūžėms veistis... Ant kalvos pamiškėje jau priberta raudonėlių, pasodinta čiobrelių – kad viliotų vabzdžius, kad jie turėtų, kur gyventi ir veistis.


Aptarė pasirengimą šaltajam sezonui

  • Edita KALNIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Šiemet anksti prasidėjęs šaltasis sezonas skatina jam ruoštis. Ekstremalių situacijų komisijos (ESK) nariai aptarė pasirengimą jam ir galimas problemas.

Nerimauja, kad patvins gatvės

Su šildymo sezonu susijusių skundų Savivaldybė kol kas nėra sulaukusi. Visos rajone veikiančios institucijos, įmonės užtikrino, kad galimiems ekstremaliems atvejams yra pasirengusios.

Kretingos šilumos tinklų direktorius Jonas Barzdys priminė, kad pasirengimą šaltajam metų periodui pradeda nuo hidraulinių bandymų – tikrina trasas, ar jos hidrauliškai atlaikys visus slėgius. „Po jų turime daug darbo, nes reikia nemažai ką pakeisti. Per vasarą mes pakeitėme per 333 metrus šilumos trasos visame rajone“, – teigė jis.

Nors šildymo sezonas prasidėjo, tačiau Šilumos tinklų direktoriaus teigimu, jie sulaukia skundų, kad namuose yra per karšta: „Stengiamės šią situaciją kontroliuoti, tačiau yra technikos amžius, o vartotojų daug kartų esame prašę, kad įsirengtų automatinius šilumos punktus. Vyksta šie procesai, ypač namuose, kur vyksta renovacija, tačiau ten, kur to nėra, situacija – kitokia.“

Kuro Šilumos tinklai turi. „Rezervinio kuro yra nupirkta daugiausiai 10 dienų“, – įvardijo J. Barzdys.

Prieš šildymo sezoną Šilumos tinklai turėjo nemalonią situaciją, kuomet prie lopšelio-darželio „Eglutė“ esantį šilumos punktą apsėmė vanduo. „Ši situacija kartojasi jau antrą kartą. Nežinau, kas yra kaltininkas, kaip ją išspręsti ateityje“, – situaciją apibūdino J. Barzdys.

Kitą svarbus dalykas, anot Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojo Povilo Černeckio, – užtikrinti nepertraukiamą vandens tiekimą gyventojams esant šaltiems orams.

Bendrovės „Kretingos vandenys“ direktoriaus pavaduotojas Žilvinas Stropus tvirtino, kad visi įrenginiai veikia, tačiau bendrovė baiminasi, kad nebus laiku sugrėbiami lapai: „Baiminamės, kad lapai pateks į lietaus groteles ir dėl to patvins gatvės.“

Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas Nerijus Japertas akcentavo kelių eismo dalyvių saugumą. Tamsėjant vakarams pareigūnai nemažai dėmesio skiria pėstiesiems – vykdo prevencines priemones, tačiau prisideda ir užtikrinant, kad kelio danga nebūtų slidi. „Pastebėję slidžias kelio įkalnes ar pavojingas vietas, apie tai informuojame atsakingas institucijas“, – sakė N. Japertas.

Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė teigė, kad šaltajam sezonui yra pasiruošę, tačiau rajone pasitaiko ir patvinimo atvejų: „Jeigu nebus jokių liūčių, kaip ir esame pasirengę. Turime tokių įvykių, kur užsikemša trasos. Dėl patvinimų rašome ir medžiotojų būreliams, kad išvalytų bebrų užtvankas, bet atsako nelabai sulaukiame.“


Iš sausringos vasaros – į šlapią rudenį

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis
LŽŪKT Kretingos rajono biuro konsultantas Tomas Luotė: „Kretingos rajone didelių problemų dėl pasėlių nėra: nors kritulių kiekis ir buvo didesnis, sustabdė darbus, suspaudė sėjos laikotarpį, dirvožemis po sausringos vasaros gana neblogai sugėrė vandenį.“

Nors rajono ūkininkių laukai, tiksliau pasėliai, išgyvenę sausringą vasarą, rudeniop gausiai patyrė kritulių, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Kretingos rajono biuro augalininkystės konsultantas Tomas Luotė teigė, kad didelės bėdos dėl to nėra.

„Palyginti su visa Lietuva, kurią kamavo sausra, čia, pajūrio pusėje, reikiamu momentu buvo lietaus, kas davė tikrai geresnį rezultatą. Dabar gi, gausiau lyjant, dirvožemis, paveiktas sausros, pakankamai gerai sugėrė vandenį, ir krituliai didelės žalos nepadarė. Ypač tiems, kurie spėjo laiku pasėti“, – kalbėjo augalininkystės specialistas, kuris vykdo laukų pasėlių stebėseną pagal tarnybos deleguotą projektą STEB.

Mūsų rajono ūkininkai šiemet sulaukė tikrai neblogo derliaus: vietomis, T. Luotės pastebėjimu, žemdirbiai žieminių kviečių kūlė ir iki 9 tonų iš hektaro, vidutinio derliaus būta iki 5 t/ha, vasarinių javų vėlgi kūlė panašius kiekius.

Ką žada būsimasis pavasaris, sunku spėti ar ką nors konkretaus pasakyti: spalio pabaigoje T. Luotė skaičiuos žiemines kultūras – rapsą, žiemkenčius, vėliau, jau pavasarį, žiūrės, kiek augalų išgyveno. „Jeigu bus dideli temperatūros svyravimai, gali būti visko. Dabar gi, kolega skaičiavo, žieminių kultūrų tankumas yra pakankamas – 420 vnt./kv. m, – kalbėjo specialistas, akcentuodamas, kad pajūrio zonoje esama dirvožemio specifikos: vyrauja priesmėlis, dirvožemis rūgštokas. – Kalkinti iš esmės reikėtų vos ne kiekviename ūkyje, ir gera stebėti, kad ūkininkų požiūris į šią agrotechnologinę priemonę keičiasi: jeigu anksčiau ūkininkas suberdavo mineralines trąšas į dirvą ir tiek, tai dabar jau rūpinasi ir pakalkinti.“

Ištyręs nemažai dirvožemio, T. Luotė sakė turėjęs ir tokį atvejį, kai ūkininkas dirvožemį tik kalkino, o maistinių medžiagų vis dėlto ne tik kad nesumažėjo, atvirkščiai, – dar padaugėjo.

Kadangi mūsų rajone esama nemažai gyvulininkystės ūkių, mūsų krašto dirvožemis palyginti su kitomis Lietuvos vietomis nėra tiek nualintas: humuso rodiklis net viršija vidutinę normą. „Į laukus iš gyvulininkystės ūkių iškeliauja mėšlas, laikydamas gyvulių, ūkininkas kitaip taiko sėjomainą, į kurią patenka pievos, tarpiniai pasėliai“, – paaiškino augalininkystės specialistas.

Užsiminęs apie tarpinius pasėlius, jis papasakojo apie vieną Plungės rajono ūkių, kuriame daugiau negu 10 metų taikoma beariminė žemės dirbimo technologija, ir šiame ūkyje tarpinių pasėlių auginimo praktika buvo taikoma jau seniai: „Ūkininkas, pastebėjęs akivaizdžią naudą, intensyviau tarpinių augalų technologiją sėkmingai taiko jau 3-ią sezoną.“

Ūkininkas yra pasirinkęs tokį tarpinių augalų mišinį: garstyčios, grikiai, smulkios „miškinės“ veislės rugiai, žirniai, vikiai, aliejiniai ridikai. „Šio mišinio pasirinkimą nulėmė augalų vegetacija, garantuojanti nenutrūkstamą augalų gyvybingumą. Pirmieji dirvožemį stelbia grikiai, kurie pirmieji ir nušąla. Toliau, augant garstyčioms, pradeda augti žirniai ir vikiai, o jiems vegetuojant garstyčios nužydi. Vieni paskutiniųjų „prisijungia“ aliejiniai ridikai. Galiausiai, nušalus visoms toms kultūroms, žiemoti lieka dvimečiai rugiai, išliksiantys iki pavasario“, – T. Luotė akcentavo, kad naudojant tarpinių augalų mišinį siekiama sustiprinti skirtingų augalų bei jų šaknų poveikį dirvožemio struktūrai: pagerinti oro ir vandens balansą dirvoje, fiksuoti atmosferoje esantį azotą, atpalaiduoti dirvoje esančias maisto medžiagas, mažinti dirvos suslėgimą, skatinti mikroorganizmų, sliekų gausą ir humusą. Taip pat tuo sumažinama dirvožemio erozija, piktžolėtumas, maisto medžiagų išplovimas iš dirvožemio.

„Išbandė ūkininkas ir minimalų 5 cm gylio dirvožemio skutimą. Pastebėjęs, kad ši technologija teigiamai paveikė augalus, esant palankioms sąlygoms, ūkininkas ją ketina panaudoti ir kitą sezoną“, – pastebėjo augalininkystės specialistas.

T. Luotė, daugiausiai ūkininkams padedantis atlikti dirvožemio tyrimus, parengti tręšimo planus, pildyti privalomus žurnalus, pripažino, kad mūsų krašto ūkininkai domisi naujovėmis, mielai dalyvauja mokymuose ir kad jų laukuose technologijų lygis kyla.


Kretingos mokykloje-darželyje „Žibutė“ tradicine tapusią metodinę dieną „Vaikų rankos džiugina žemę“ atidarė darželio auklėtiniai, kurie susirinkusiems dainavo žemaitiškai, šoko.

Kretingos mokykloje-darželyje „Žibutė“ jau septintą kartą įvyko Žemaitijos regiono ugdymo įstaigų metodinė diena „Vaikų rankos džiugina žemę“. Šiemet ši iniciatyva skirta Žemaitijos 800-ioms metinėms ir darželio 40-mečiui paminėti. Šiais metais ugdymo įstaigos susirinko „Pastrajyti žemaitėškas žuodes žemelė“.

„Darželis jau ilgą laiką orientuotas į gamtosauginę sritį, todėl tuo keliu einame ir toliau, – kalbėjo mokyklos-darželio „Žibutė“ direktorė Snieguolė Bružė. – Nesinori, kad ši graži tradicija nutrūktų, nes daugėja ir dalyvių, mokiniams, tėvams ši idėja patinka.“ Per šventę vaikai su savo tėvais ir mokytojais iš gamtinių medžiagų, tokių, kaip kaštonai, lapai, kankorėžiai, obuoliai, dėliojo žodžius žemaičių tarme. Buvo sudėlioti tokie žodžiai: diekou, linkam dėdle poikiu vaku, būkėt dėktė, daug jouku, vaka, aniuols, okatas, poike, ousta, špuosos, gozėks, krežis, žekės, vėinioulėka, gera, jouks, nesėuožaukėt, vaka mūsa torts, pakajus.

Dar ir dabar darželio bendruomenė džiaugiasi padarytais darbais. Metodinės dienos iniciatorė mokytoja Nijolė Viskontienė kiekvieną žemaitišką žodį nufotografavo, o iš tų nuotraukų ketinama surengti parodą. „Iš pradžių nuotraukų parodą surengsime savo darželyje, paskui bandysime tai padaryti ir rajono Švietimo centre“, – įvardijo S. Bružė.

Darželis šiai šventei rengėsi iš anksto: vaikai mokėsi žemaitiškų žodžių, dainų. „Tik maža dalis vaikų supranta žemaitiškai, todėl mums ruošiantis šiai šventei kilo mintis rengti pokalbio valandėles, kuriose kiekvienos grupės vaikai būtų supažindinti su žemaičių tarme, mokomi žemaitiškų žodžių. Šią idėją kol kas tik svarstome. Turėtume neužmiršti žemaičių tarmės“, – naują idėją atskleidė S. Bružė.

Į renginį atvyko mokiniai, jų tėvai bei mokytojai iš devynių ugdymo įstaigų: Skuodo, Klaipėdos, Kretingos lopšelių-darželių „Pasaka“, „Ąžuoliukas“, „Eglutė“, Marijos Tiškevičiūtės, Rūdaičių, Kurmaičių pradinės mokyklų, Darbėnų gimnazijos Ikimokyklinio ugdymo skyriaus.

„P. n.“ informacija


Palangos kamerinį chorą konkursui tautiniais rūbais papuošė Palangos kultūros ir jaunimo centro kolektyvai „Bočiai“ ir „Banguolis“.

Penkerių metų veiklos sukaktį šiemet paminėjęs Palangos kultūros ir jaunimo centro kamerinis choras sulaukė aukščiausio tarptautinio įvertinimo – spalio viduryje Graikijoje įvykusiame tarptautiniame chorų festivalyje-konkurse palangiškiai įvertinti aukso bei sidabro diplomais.

Edmundo Jucevičiaus vadovaujami choristai kas antrus metus rengiamame ir šiemet trečią kartą įvykusiame tarptautiniame Kalamatos (Graikija) chorų festivalyje-konkurse, kuriame dalyvavo 37 kolektyvai iš 14 šalių, rungėsi dviejose – folkloro ir mišrių chorų – kategorijose.

Be to, choras iš Lietuvos buvo pakviestas dalyvauti festivalio-konkurso prisistatyme. Garbė pasirodyti atidarymo GALA koncerte buvo suteikta viso labo 5 kolektyvams.

Folkloro kategorijoje Palangos kamerinis choras atliko kompozitoriaus Algirdo Martinaičio kūrinį „Žemaičių plentas“, Linos Kairytės išplėtotą liaudies dainą „Oi girioj girioj“ ir Artūro Noviko išplėtotą liaudies dainą „Sodauto“. Tarptautinė komisija choro pasirodymą įvertino auksiniu diplomu.

Mišrių chorų konkurso programoje palangiškiai pasirinko dalyvauti pajėgesniųjų chorų kategorijoje. Konkursinėje choro programoje skambėjo Algirdo Martinaičio ir Antano Strazdo „Aušros žvaigždė“, čekų kompozitoriaus Antonino Dvoržako kūrinys „Napadly pisne“, Ievos Parnarauskaitės „Prie ramių vandenų“ ir Vaclovo Augustino „Anoj pusėj Dunojėlio“. Palangos kamerinis choras buvo įvertintas sidabru, o gavus komisijos protokolus paaiškėjo, kad ir iki auksinio diplomo betrūko šimtųjų dalių.

Du aukščiausios prabos diplomai – nebe pirmieji Palangos kamerinio choro tarptautiniai apdovanojimai. Šį rudenį dėl aukščiausių įvertinimų muzikiniame ringe susikovę su chorais iš Kinijos, Kongo, Danijos, Estijos, Vokietijos, Indonezijos, Izraelio, Norvegijos, Rusijos, Pietų Afrikos Respublikos, Slovėnijos, Graikijos, Švedijos, Šveicarijos palangiškiai pakartojo praėjusių metų laimėjimą: 2018-ųjų lapkritį iš tarptautinio chorų festivalio Praga Cantat į Palangą jie parvežė auksinį diplomą mišrių chorų kategorijoje – 32-ą kartą įvykusiame festivalyje jaunas kolektyvas iš Lietuvos įveikė dalyvius iš Indonezijos, Portugalijos, Lietuvos, Austrijos, Kolumbijos, Suomijos, Prancūzijos, Italijos, Džersio, Latvijos, Slovėnijos bei Čekijos.

„P. n.“ informacija


Išleido reprezentacinę knygą

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Kultūra

Kretingos rajono savivaldybė spaustuvėje „Libra Memelensis“ 600 egzempliorių tiražu išleido 536 puslapių knygą „Kretingos krašto praeities vaizdai“.

Medžiaga knygai, pasakojančiai apie Kretingos kraštą iki Antrojo pasaulinio karo, buvo pradėta kaupti prieš dvejus metus, jos autoriai – istorikai kretingiškis Julius Kanarskas bei klaipėdietis Kęstutis Demereckas.

Leidinys gausiai iliustruotas seniausiomis fotografijomis, atvirukais, žemėlapiais iš Kretingos muziejaus, Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejaus fondų bei privačių rinkinių. „Tarsi bitės korį šį leidinį mums padėjo lipdyti ir rajono žmonės, atsiliepę į kvietimą dalyvauti projekte, į Kultūros ir sporto skyrių atnešę daugybę nuotraukų iš savo asmeninių archyvų“, – džiaugėsi šio skyriaus vedėja Dalia Činkienė.

Spalio 29 d. Kretingos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje bus organizuojama knygų mugė. Pasak D. Činkienės, bibliotekos darbuotojos numačiusios, kokie leidiniai tądien bus pristatyti, su kurių autoriais įvyks skaitytojų susitikimai. Mugėje bus pristatyta ir naujoji knyga „Kretingos krašto praeities vaizdai“.

Knygos leidimas Savivaldybei kainavo 16 tūkst. Eur, tačiau tai bus ypatinga dovana rajono svečiams, Garbės piliečiams, garbingus jubiliejus švenčiantiems žmonėms bei įstaigoms.

„Atspirties tašku knygoje pasirinkti 1945-ieji metai, o žengiama ne į dabartį, bet toli į praeitį – taigi sukaupta istorija niekada nesikeis“, – sakė D. Činkienė. Jos žodžiais, galbūt medžiagos buvo galima sudėti dar daugiau, tačiau ir taip vienas knygos egzempliorius sveria 5 kg.


Norėtų kurti dokumentiką

  • Edita KALNIENĖ
  • Kuprinė
Buvusi kuprinietė 24-erių Inesa Rinkevičiūtė LRT dirba kultūros žurnaliste ir tikina, kad kultūra jai – įdomiausia sritis.

Kretingiškė 24-erių Inesa Rinkevičiūtė savo profesinį kelią pradėjo dar mokykloje – patirties semdamasi „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijoje. Dabar ji LRT dirba kultūros žurnaliste kasdienėje LRT Plius kultūros naujienų laidoje „Kultūros diena“.

Pradžia – spaudoje

Baigusi mokyklą mergina įstojo į Vilniaus universitetą, kur baigė Žurnalistikos bakalauro studijas. „Pradėjusi rengti reportažus apie kultūrą, supratau, kad labai trūksta specifinių žinių, tinkamai neišmanau konteksto, todėl nuo šių mokslo metų studijas tęsiu toliau – Vilniaus dailės akademijoje studijuodama Dailės istorijos ir teorijos magistrą“, – kalbėjo Inesa.

Ilgą laiką buvusi kuprinietė norėjo tapti pradinių klasių mokytoja. Šią svajonę palaikė tėvai, tačiau kiti tikino, kad mokytojo profesija – neperspektyvi specialybė. Todėl mergina nusprendė tapti žurnaliste. „Tuo metu atrodė, kad tai – geriausia alternatyva, nes tekstus laikraščiui kartais parašydavau dar mokydamasi Kurmaičių pradinėje mokykloje“, – pradžią prisiminė I. Rinkevičiūtė.

Dar labiau dalyvauti panašaus pobūdžio veikloje ji pradėjo perėjusi į Pranciškonų gimnaziją, kur lietuvių kalbos mokytoja Daiva Ataitė skatino nemažai dirbti, tobulinti turimus įgūdžius, nepagailėti laisvo laiko ruošiantis konkursams, apie renginius rašant laikraščiui. „Pirmoji ir ilgiausiai trukusi mano žurnalistinė praktika – tai bendradarbiavimas su spauda. Televizijoje pradėjau dirbti prieš metus – viena kolegė, prisiminusi mane iš praktikos, kurią buvo privaloma atlikti studijų metais, pakvietė dalyvauti kuriant naują laidą „Kultūros diena“, – sakė žurnalistė atskleidusi, kad nežino, ar televizija – jai patraukliausia medija.

Vis dėlto kultūrinės temos merginą domina labiausiai. Ji rengia reportažus apie dailės parodas, filmų premjeras, naujas knygas, kitas kultūros aktualijas, kurioms kartais reikia ir analitinio žvilgsnio, ekspertų komentarų. „Kultūra iš tiesų yra mano sritis, kultūrinėmis temomis visada norėjau dirbti“, – tvirtino ji.

Rengiant reportažus Inesai labiausiai patinka asmenybės, jų istorijos, mąstymas, pasaulio matymas. „Esu tikra, kad savo artimui, draugui, apskritai – aplinkai, neabejingas žmogus yra labai įdomus ir vidumi labai turtingas. Nepriklausomai nuo to, ką jis baigė, kur dirba. Žaviuosi žmonėmis, kurie atidūs detalėms – tada jie į viską žvelgia giliau“, – atkreipė dėmesį ji.


Pranciškonų gimnazijos abiturientas Linas Ragainis (kairėje) šią vasarą daug laiko skyrė Memel-Nord bunkeriui ir vokiečių pastatytai pakrantės artilerijos baterijai pažinti.

Pranciškonų gimnazijos dvyliktokas Linas Ragainis domisi savo krašto istorija, tyrinėja Kretingos apylinkes, padeda atkurti istorijos pėdsakus – jam svarbu praeitį išvysti savomis akimis ir perteikti ją kitiems.

Sudomino senelis

Liną domina XX amžiaus istorija, o labiausiai – Antrasis pasaulinis karas. „Ko gero, tam daug įtakos turėjo senelio pasakojimai, atvertos gyvos istorijos plotmės“, – pasvarstė L. Ragainis.

Jaunuolis domisi ir mūsų krašto istorija, daugiausia – XX amžiaus: „Daug informacijos yra internete, nereikia plušėti archyvuose, siekiant išsiaiškinti vieną ar kitą faktą.“

Vaikinui įdomu tai, kad Kretinga įkurta ypatingoje vietoje – XX amžiaus pirmojoje pusėje ji buvo svarbus prekybinis pasienio miestas; taip pat jį intriguoja išlikę vokiečių ir rusų žemėlapiai, menantys tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo laikus mūsų krašte.

Nuo Kretingos neatsiejama ir Klaipėda: ji – tarsi stotelė tarp Lietuvos ir Vokietijos. „Klaipėda tarpukariu buvo vienas svarbiausių prekybos miestų, net Antrojo pasaulinio karo metais liko itin išsivystęs ir civilizuotas, lyginant su aplinkiniais kraštais“, – tvirtino tyrinėtojas. Taip pat Klaipėda tapo vienu ilgiausiai apsuptu ir neužimtu miestu, puolant sovietams.

Pasak Lino, Kretingos apylinkėse atsispindi Barbarosos, Vokietijos įsiveržimo į SSRS operacijos, pradžia: „Sovietams okupavus Lietuvą, Kretingos Žiemos sode įkurtas sovietų kariuomenės štabas. Prasidėjus Barbarosai, vokiečiai sužinojo, kur slepiasi sovietai, tačiau pastarieji jau buvo pasitraukę gilyn į Rusiją.“

Taip pat, anot vaikino, gimtojo miesto istorijai reikšmingas Kretingos subombardavimas ir miesto centro sudeginimas Antrojo pasaulinio karo pradžioje. „Sunku patikėti, kad Kretinga įstengė prisikelti“, – dalijosi įžvalgomis abiturientas.


Erdvė – būti išgirstam

  • Edita KALNIENĖ
  • Kuprinė
Kretingos rajono Švietimo centro jaunimo užimtumo specialistas Antanas Jonaitis tvirtino, kad jaunimui bendravimas yra labai svarbus.

Jaunimo erdvėje „Tavo erdvė“ ateinančiuosius pasitinka jaunimo užimtumo specialistas Antanas Jonaitis, kuris ne tik skatina dalyvauti įvairiose veiklose, bet ir tampa jaunuolių draugu. Jam ne kartą yra tekę išgirsti skaudžių istorijų, skatinančių imtis tam tikrų priemonių, tarp jų – kreiptis į specialistus. „Psichologų vengiame visi“, – tvirtino Antanas.

„Tavo erdvėje“ renkasi įvairaus amžiaus jaunimas, kai kurie yra itin sunkaus elgesio. „Dalis jaunuolių yra linkę nusikalsti, kai kurie čia apsilankantys paaugliai turi problemų dėl narkotikų vartojimo ar net platinimo. Žinoma, ateina ne tik tokie jaunuoliai – ne viena iniciatyvi grupė erdvėje yra vykdžiusi savo veiklą“, – įvardino A. Jonaitis.

Erdvėse organizuojamos įvairios veiklos, todėl neturintys ką veikti jaunuoliai gali ateiti ten praleisti laiką, išlieti savo energiją. „Erdvė orientuota į mažiau galimybių turinčius jaunuolius“, – tvirtino Antanas.

Šioje vietoje yra daugybė stalo žaidimų, organizuojami renginiai, kulinariniai, edukaciniai, sportiniai užsiėmimai, yra tam skirtos įrangos. Šalia veika ir Kretingos smiginio klubas „Topas“, kurio nariai su jaunuoliais pasidalija patarimais apie šį sportą. „Pernai buvo tokia iniciatyva, kuomet jaunuoliams jie rengė mini turnyrus. Ne tik tokią veiklą vykdome, bet į erdves galima ateiti ir kavos, arbatos atsigerti, pasikalbėti, kai neturi su kuo“, – akcentavo jaunimo užimtumo specialistas.

A. Jonaitis taip pat yra ir psichologas, todėl skatina lankytojus bendrauti: „Jau ne vienas vaikas, su kuriuo užmezgiau draugiškus santykius, yra pradėjęs pasakoti savo gilius išgyvenimus. Tada pasirodo, kad jie neturėjo kam išsikalbėti. Taip po truputėlį juos skatinu nebijoti psichologo ir užeiti pas savo koleges, dirbančias Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriuje.“

Kai kurie jaunuoliai jaunimo užimtumo specialistui yra papasakoję tokius skaudžius išgyvenimus, kurie susiję su seksualine, fizine prievarta, tėvų priklausomybe nuo alkoholio, narkotinių medžiagų.

Vis dėlto, jo tikinimu, žmonės dar vengia psichologų ir visuomenėje vyrauja nusistovėjusios stigmos: „Dar ir kaip jaunimas bijo psichologų, visi jų vengia. Per 50 okupacijos metų mes išmokome slėptis, neleisti savo vaikams laisvai reikštis. Neišgyvenus tos tikros paauglystės, neatradus autoriteto, labai sunku paskui gyventi.“

„Tavo erdvėje“ apsilanko ne vienas jaunuolis, turintis problemų. „Čia tokių vaikų yra daugybė, todėl bandau jiems būti draugas ir kompensuoti tai, ko jie neturi – atsigeriame arbatos ir kalbamės kelias valandas tiesiog apie nieką“, – kalbėjo A. Jonaitis.

Specialisto manymu, svarbu, kad lankytojai atrastų ne tik ką veikti, bet ir naujų draugų: „Jie gali su manimi pabendrauti, kaip su draugu, o pažinę mane tokį, papildomai žinodami, kad esu psichologas, gali manęs paklausti ko nors giliau, jeigu nedrįsta kitų.“ Šaltuoju sezono metu erdvėse apsilanko 20–30 jaunuolių, vasarą gerokai mažiau. „Veikia sezoniškumas. Labai džiaugiuosi, kad vasarą jaunuolių ateina mažėliau, nes tie vaikai žaidžia tinklinį, būna prie maudyklų, dar kažką veikia, juk paauglystė turi būti išgyventa“, – atkreipė dėmesį A. Jonaitis.


„Sniego gniūžtės“ savanoriai šiuo metu stovyklai ruošiasi jaunimo erdvėse „Tavo erdvė“.

Turbūt nėra žmogaus, kuris nežinotų, kas yra „Sniego gniūžtė“, o galbūt kai kurie yra ir dalyvavę šioje stovykloje. Matome rezultatą, tačiau nežinome, su kokiais sunkumais susiduria organizatoriai, – kur ją organizuoti, o dar sudėtingiau – rasti, kur ruoštis artėjančiai stovyklai.

Repetuoti nėra kur

Anksčiau ši stovykla vykdavo Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje, dabar – Pranciškonų gimnazijoje. Dar praėjusiais metais organizatoriai iki paskutinių minučių nežinojo, ar „Sniego gniūžtė“ įvyks, nes neturėjo, kur įgyvendinti iniciatyvą. Vis dėlto savanorystei duris atvėrė Pranciškonų gimnazijos bendruomenė, stovykla lapkričio mėnesį čia vyks ir šiemet.

„Stovyklas rengti mus šiaip ne taip vis dar priima. Pavasarį sėkmingai ją surengėme Pranciškonų gimnazijoje, ko, jeigu neklystu, niekada ten nebuvo, visada vykdavo Jurgio Pabrėžos gimnazijoje, – kalbėjo Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjungos ,,Žingsnis“ Kretingos padalinio atstovas Tautvydas Jonušas. – Šiuo metu, manau, yra dvi mokyklos, kurios tikrai mus gali priimti rengti stovyklas, tačiau, žinoma, kiekviena mokykla iškelia savo reikalavimus, kurie mums galbūt ir nelabai patinka, bet tenka prisitaikyti, kad vis dėl to atvertų mums duris.“

Dabar jaunimas susiduria ir su kita problema – neturi, kur repetuoti. Juos priėmė jaunimo užimtumo specialistas Antanas Jonaitis, kuris jiems repetuoti sudarė sąlygas atviros jaunimo erdvės „Tavo erdvė“ patalpose. „Jaunuoliai tikrai susiduria su problema, kad mokyklos nepriima jų repetuoti, nes jie tai daryti nori gerokai ilgiau negu iki 17 val.“, – sakė A. Jonaitis.

Kad sunkumų yra, pripažino ir T. Jonušas: „Be Jaunimo erdvių, repetuoti Kretingoje nelabai yra kur tokiam kiekiui jaunuolių. Nėra taip, kad mokyklos nenori mūsų kategoriškai priimti, tačiau jos neturi tam vietos ir nelabai nori apsikrauti papildoma neapmokestinama veikla.“ Stovyklai ruošiasi maždaug 30 savanorių.

Prieš tai jaunuoliai repetuodavo Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos konferencijų salėje, tačiau dabar ten įrengtas lietuvių kalbos kabinetas. „Kadangi mūsų susirinkimai trukdavo ne valandą ir ne dvi, išbūdavome iki 18–19 val., o prieš pat stovyklą ir dar ilgiau, tai problema tapdavo mokyklos darbo laikas ir tai, kad valytojos nenori būti mokykloje ilgiau vien dėl mūsų“, – problemą įvardijo T. Jonušas.

Savanoriai džiaugėsi, kad Antanas juos priėmė repetuoti. „Jeigu ne jis, kažin, kur būtume visi jaunuoliai atsidūrę ir ką darę, – tikino Tautvydas. – Ar erdvė turėtų būti skirta konkrečiai „Sniego gniūžtei“? Nemanau, bet kad tai turėtų tapti vieta, kur jaunimas galėtų nevaržomai kurti, veikti, savanoriauti, tikrai taip. Juokinga, kai mokyklose yra kalbama apie savanorystę, bet savanoriauti vietos nėra.“

Galimybė tapti savanoriu rajone yra, tačiau, akcentavo jaunuolis, užsiimantiems tokia veikla yra sunku rasti, kur ją vykdyti. „Nėra taip, kad nėra kur tapti savanoriu, bet konkrečios vietos, kur tiems savanoriams rinktis, manau, trūksta“, – nuomone dalijosi T. Jonušas.


Kretingiškei lietuvių filologijos studentei Gretai Ruokytei jau teko šiek tiek pažinti mokytojos profesiją ir ji tuo labai džiaugiasi.

Mokėti gimtąją kalbą – kiekvieno šalies piliečio pareiga. Kartais gimtoji kalba, jos istorija sudomina taip, kad norisi apie ją sužinoti daugiau, taip atsiranda abiturientų, kurie, baigę mokyklą, ir pasirenka tokias studijas. Kitiems, kaip kretingiškei Vilniaus universiteto trečio kurso studentei Gretai Ruokytei, pasirinkti lietuvių filologijos studijas buvo spontaniškas sprendimas.

Svarbiausia – ne pinigai

„Su lietuvių kalba „nesipykstu“, – juokavo studentė. – Nuo mažų dienų mėgau kurti, ieškojau galimybių save realizuoti, todėl kartais rašydavau ir eilėraščius.“

Pašnekovė iš lietuvių kalbos pamokų nebėgdavo, darydavo namų darbus, uoliai klausydavosi. Ir, nors tada lietuvių kalbos nebuvo labai pamėgusi, dabar mergina džiaugiasi pasirinkusi filologijos studijas.

Studijos susideda iš gramatikos ir literatūros mokymosi. Gramatikos paskaitose studentai mokosi kirčiavimo, skyrybos, kalbos normų. „Tik viskas daug plačiau negu mokykloje“, – atkreipė dėmesį Greta.

Literatūros paskaitose nagrinėja kūrinius ir juos lygina tarpusavyje, juos kritiškai vertina. Baigus šią studijų programą galima dirbti redakcijose, leidyklose, spaudoje, vertimų biuruose ir mokyklose.

Paklausus apie šių studijų perspektyvą, G. Ruokytė atviravo, kad nemėgsta visko vertinti per perspektyvos prizmę. Ji tiki, kad bet kokios srities specialistas gali gerai gyventi, jei tik turi pakankamai noro ir ryžto. „Specialybė man yra kur kas daugiau negu pinigai. Pirmiausia, tai – asmeninė laimė“, – sakė ji.


Europą apėmęs moksleivių judėjimas „Penktadieniai už ateitį“ skatina visuomenę atsigręžti į aplinkos taršos problemą – nemėtyti šiukšlių, naudotis mažiau taršiu transportu.

Suintensyvėjus diskusijoms apie klimato kaitą pasaulyje ir negrįžtamas pasekmes planetai, politikų dėmesį į šią problemą vis dažniau atkreipia jaunimas. Beveik visą Europą apėmęs moksleivių judėjimas „Penktadieniai už ateitį“ (angl. Fridays For Future) sulaukė atgarsių ir Lietuvoje.

Savo įžvalgomis, ar Kretingos jaunimui svarbi klimato kaitos problema ir aplinkosauga, pasidalino debatų „Aš žalias – mada ar būtinybė?“ finalininkai Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokinys Tautvydas Jonušas ir Pranciškonų gimnazijos abiturientas Tadas Puškorius.

Moksleiviai tikino, kad kasdieniniame gyvenime jie bando nepamiršti rūšiavimo principų ir būti sąmoningi. „Stengiuosi perdirbti savo sukaupiamas atliekas, tausoti ir taisyti daiktus, kad galėčiau juos naudoti kuo ilgiau, raginu kitus įsitraukti į aplinkosaugą“, – teigė abiturientas T. Puškorius.

Jam pritarė ir T. Jonušas: „Nors labai intensyviai nerūšiuoju, tačiau esu disciplinuotas, šiukšles stengiuosi išmesti į šiukšlių dėžę. Jeigu suvalgau saldainį, nemetu popieriuko ant žemės, o įsidedu atgal į kišenę ir, radęs šiukšlinę, jį išmetu. Stengiuosi kuo mažiau teršti gamtą.“

Anot pašnekovų, jaunimą labiau galvoti apie aplinkosaugą paskatino ir šešiolikmetė švedė Greta Thunberg. „Jos pavyzdys nepalieka abejingų. Ši veikla atkreipė dėmesį į klimato kaitos problemą ir ypač paskatino jaunimą prisidėti prie aplinkos tausojimo“, – tikino T. Puškorius.


Transporto priemonių spūstys skatina žmones ieškoti kitokių būdų pasiekti kelionės tikslą.

Oro tarša jau yra tapusi kasdienišku reiškiniu, todėl daugelis apklaustų automobilį vairuojančių moksleivių į šią problemą nekreipia dėmesio. Vis dėlto nuolat kylantys oro taršos rodikliai „grūmoja“ mums ir mūsų sveikatai.

Renkasi mašiną

Vienas Pranciškonų gimnazijos abiturientų Laurynas Lazauskas teigė, kad į mokyklą važiuoja automobiliu dėl to, nes taip sutaupo laiko. Važiavimas automobiliu į mokyklą per mėnesį Laurynui atsieina apie 30 eurų. „Neretai tenka mašina pasinaudoti ir trumpiems atstumams įveikti dėl laiko trūkumo“, – tikino L. Lazauskas.

Trumpus atstumus įveikti mašina nevengia ir dvyliktokė kretingiškė Gabija Trakšelytė, kuri tvirtino automobiliu važiuojanti iki netoli namų esančios parduotuvės.

Pranciškonų gimnazijos abiturientės Greta Jonutytė ir G. Trakšelytė vieningai tvirtino, kad esant blogoms oro sąlygoms, transportą pasitelkia nuvykti nuo Pranciškonų gimnazijos pagrindinio pastato iki Šv. Antano rūmų. „Važiuojant automobiliu ir einant pėsčiomis laikas – panašus, tačiau, kai lyja, sušlampi mažiau“, – kalbėjo jos.

Mažina taršą

Aplinkos apsaugos agentūros internetiniame puslapyje oro taršos rodikliai rodo, kad 58 proc. azoto oksidų dujų į aplinką išskiria kelių transportas. Taip pat transportas sąlygoja 20 proc. smulkiųjų kietųjų dalelių oro taršą.

Smulkiosios kietosios dalelės yra nedidelės, todėl gali patekti į kraujotakos sistemą, įsiskverbti į vidaus organus. Du kartus per metus yra vykdomi planiniai patikrinimai, per kuriuos – gatvėse stabdomi automobiliai ir specialiais prietaisais atliekama išmetamų teršalų patikra. Automobiliuose su dyzeliniu varikliu – tikrinamas dūmingumas, benzininių variklių – anglies dvideginio išskyrimas. Kretingos mieste yra vykdomas oro taršos monitoringas. „Kretingos rajono savivaldybė sistemingai stebi transporto įtaką aplinkos oro būklei rajone“, – paaiškino Savivaldybės vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Rimkuvienė.


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGA

KLAIPĖDOS g. spalio 22 d. pranešta, kad apie 21.15 val. pastebėta, kad dingo pilkos spalvos automobilis „BMW“. Jo daiktadėžėje buvo mašinos registracijos liudijimas, draudimo dokumentai. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.

KRETINGOS r.

LAIVIŲ k. spalio 22 d. apie 20.15 val. Liepų g. esančiame apleistame pastate buvo pastebėti ir sulaikyti keturi vaikinai, tarp jų – du septyniolikmečiai ir vienas šešiolikmetis, turėję du folijos lankstinukus su galimai narkotinėmis medžiagomis. Pradėtas tyrimas dėl galimo neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Parengė Edita KALNIENĖ


Mūsų rajono badmintonininkai, sėkmingai žaidę Lietuvos badmintono taurės varžybose: (iš kairės) Simas Skurdauskas, Kotryna Čyvaitė ir Matas Mackevičius (pirmas iš dešinės).

Kelmės sporto centro salėje įvyko XIV Lietuvos badmintono taurės varžybos U-19. Jose rungtyniavo pajėgiausi Lietuvos jaunieji badmintonininkai. Kretingai atstovavo trys jaunieji badmintonininkai: Kotryna Čyvaitė iš Darbėnų gimnazijos (treneris Rolandas Juknevičius), Simas Skurdauskas ir Matas Mackevičius iš Vydmantų gimnazijos (treneris Vaidas Mackevičius). Vaikinų vienetų kategorijoje kovoję S. Skurdauskas ir M. Mackevičius pateko į stipriausiųjų dešimtukus: Matas liko VI v., o dėl III v. kovojęs Simas 0:2 (15:21; 18:21) pripažino tauragiškio Deinoro Gudavičiaus pranašumą. Merginų vienetų kategorijoje K. Čyvaitė užėmė X v.

Geriausiai mūsiškiams sekėsi žaidžiant dvejetų varžybose. Vaikinų dvejetų kategorijoje M. Mackevičius kartu su vilniečiu Domu Pakščiu nugalėjo visus varžovus ir iškovojo I v. Ypač atkali ir sunki dvikova vyko finale, kuris tęsėsi net 48 min. Vis dėlto pergalę išplėšė Matas ir Domas, įveikę Tauragės badmintonininkų porą Dovą Genį ir Deinorą Gudavičių. Dar vieną I vietą mūsiškiai iškovojo žaisdami mišrių dvejetų kategorijoje. Čia nepralenkiama buvo S. Skurdausko ir K. Čyvaitės pora, kuriai dėl pergalės teko pakovoti ilgoje ir permainingoje kovoje – raseiniškiai Justas Balsys ir Greta Šukutė net valandą ir vieną minutę priešinosi mūsų sportininkams, bet vis dėlto turėjo pripažinti Simo ir Kotrynos pranašumą 2:1 (21:13; 16:21; 21:11).

„P. n.“ informacija


Būsimoji Vytauto Kernagio alėja, vesianti nuo J. Basanavičiaus gatvės, prie įvažiavimo keliuko į Palangos kurorto muziejų suks dešinėn, Meilės alėjos link.

Palangos miesto savivaldybės taryba nusprendė įamžinti šį pajūrio kurortą itin mėgusio, čia dažnai koncertuodavusio maestro Vytauto Kernagio atminimą. Jo vardu nuspręsta pavadinti nuo Meilės alėjos iki J. Basanavičiaus gatvės suplanuotą ir pradedamą projektuoti naują alėją.

Kalbėta keletą metų

Apie dainų autoriaus ir atlikėjo, aktoriaus, pramoginių renginių režisieriaus ir konferansjė, televizijos laidų vedėjo Vytauto Kernagio atminimo įamžinimą Palangoje kurorto kultūros ir meno žmonės prakalbo iškart po to, kai maestro iškeliavo amžinybėn. Ir visuose tuose pokalbiuose buvo minimas „Anapilis“ – istorinėje grafienės Sofijos viloje veikęs legendinis muzikos klubas ir jame spalį vykdavęs ne mažiau legendinis festivalis „Indėnų vasara“, kurio krikštatėvis buvo V. Kernagis.

Kalbos ir ketinimai vėl suaktyvėjo 2016-ųjų rudenį restauruotąją vilą perdavus Palangos kurorto muziejui bei jį, o kartu ir Palangos kultūros atstovus aplankius LR Seimo Kultūros komiteto nariui, maestro sūnui Vytautui Kernagiui.

„Ir šviesaus atminimo Palangos kurorto muziejaus direktoriaus Jūračio Liachovičiaus, ir daugumos mūsų nuomone, Vytauto Kernagio vardu reikėjo pavadinti nuo Birutės alėjos pro vilas „Romeo“ ir „Džiuljeta“ iki muziejaus centrinio įėjimo vedančią senais medžiais apsodintą alėją, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo Palangos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas. – Tačiau, pasitarus su architektais, paaiškėjo, jog to padaryti negalima – toji alėja neatitinka privalomų techninių charakteristikų, tad pradėta ieškoti kito objekto.“


Pedagogai vėl prabilo apie streiką

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Problema

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga ruošiasi streikuoti, mat Seimui pateiktame svarstyti kitų metų valstybės biudžete švietimui numatyta 62 mln. eurų mažiau negu Vyriausybė buvo įsipareigojusi skirti šiemet pasirašytoje švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje.

Algoms – mažiau negu žadėjo

„Buvo sutarta įvairių grandžių pedagogų algoms kitąmet papildomai skirti beveik 118 milijonų eurų, tačiau 2020 metų valstybės biudžeto projekte papildomai numatyta tik 55,5 milijono eurų“, – teigė šios profesinės sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkė Eugenija Daniuk. Jos žodžiais, tokia situacija pedagogų netenkina. Kada vyks streikas, profsąjungos lyderė tiksliai nežino, tačiau manoma, kad apie lapkričio vidurį.

Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga vienija apie 10 tūkst. narių. Šiai profesinei sąjungai priklausančių pedagogų dirba maždaug 560-yje šalies mokyklų. Kiek konkrečiai mokytojų šįkart streikuos, paaiškės po to, kai bus baigtos visos teisinės procedūros, reikalingos rengiant streiką. Tikimasi, kad jame dalyvaus Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų bei kitos pedagogų profsąjungos, juolab kad kai kurios jų dalyvavo pasirašant kolektyvinę sutartį. „Jei teisininkai išaiškins, kad pirmiau turi būti skelbiamas kelių valandų įspėjamasis streikas, taip ir bus daroma. Bet po to, jei biudžetas nebus pakoreguotas, prasidės ir neterminuotas streikas. Tuomet mokyklose visai nevyks pamokos“, – sakė E. Daniuk. Darbo vietose pedagogai bus, vaikai galės eiti į mokyklą, bus užimami, bet ne pamokomis, o kita veikla.


„Eurodebatų“ dalyviai Pranciškonų gimnazijos mokiniai Gabrielius Pjeras Lont (iš kairės) Tadas Puškorius, Jurgis Adomaitis, Dovydas Žilinskis ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokinys Tautvydas Jonušas

Šiemet visoje Lietuvoje vykstančiame individualių debatų turnyre „Eurodebatai“ jaunuoliai diskutavo tema „Aš – žalias! Mada ar būtinybė?“ Diskusijos dalyvių nuomonės išsiskyrė, tačiau visi tikino, kad, norėdami saugoti gamtą, turime pradėti nuo savęs. Žiūrovų ir komisijos sprendimu nugalėtoju tapo Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokinys Tautvydas Jonušas, kuris Kretingai atstovaus lapkričio mėnesį Vilniuje surengtame nacionaliniame „Eurodebatų“ etape.

Taps klimatui neutraliu žemynu?

Antrą kartą Kretingoje įvykę „Eurodebatai“ sulaukė daugiau jaunuolių susidomėjimo, o individualiuose debatuose jau dalyvavo penki moksleiviai: Pranciškonų gimnazijos mokiniai antrą vietą laimėjęs Tadas Puškorius, Jurgis Adomaitis, Gabrielius Pjeras Lont, trečią vietą užėmęs Dovydas Žilinskis ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokinys T. Jonušas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad nuo 2050 metų Europa taps klimatui neutralia žemynu. „Patys matote, kad miestuose vyksta klimato protestai, kuriuos įkvėpė šešiolikmetė švedė Greta Thunberg, todėl manome, kad ši tema yra labai aktuali šiandien“, – kalbėjo Jaunimo Europos komandos narys Kretingoje Vilius Juodys.

Su Europos Komisijos pirmininkės išsakyta pozicija iš karto nesutiko T. Jonušas, teigdamas, jog netiki, kad Europa iki 2050 metų taps klimatui neutraliu žemynu: „Vis dėlto pabandyti galime.“

Debatais norima paskatinti jaunus, mokyklinio amžiaus žmones nebijoti pristatyti save, viešai kalbėti. „Klimato kaita labai svarbi tema, tai yra kiekvieno mūsų reikalas, todėl visi turime pradėti nuo savęs. Matome, kad jaunimas kelia šį klausimą, tai parodo organizuojami streikai tiek Klaipėdoje, tiek Vilniuje, tiek visoje Europoje. Debatuose susirinkusių žmonių skaičius taip pat atskleidžia, kad tema tikrai svarbi“, – teigė V. Juodys.

Laimėtojas lapkričio mėnesį vyks į Vilnių, kur vyks nacionalinis „Eurodebatų“ etapas. Prieš debatus jų dalyvius viešojo kalbėjimo mokys viešojo kalbėjimo ekspertas Igoris Vasiliauskas.

Praėjusiais metais į nacionalinį etapą vyko T. Puškorius, kuris pateko į didįjį finalą ir užėmė VI vietą. „Lietuvos mastu VI vieta – labai aukštas rezultatas“, – įvardijo V. Juodys.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas