Pajūrio naujienos
Help
2019 Lapkritis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Orų prognozė
Dieną1°C debesuotumas 29 %
Naktį0°C debesuotumas 33 %
Apklausa

Ar kryžiaus simbolis tinka žemdirbių protestui reikšti?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(14) 2006-02-17

Meilė tėvynei – tai meilė žmonėms

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Lietuvos kariuomenėje tarnavęs ir garbaus amžiaus sulaukęs salantiškis Liudas Vasiliauskas slapčia išsaugojo keletą savo jaunystės laikų nuotraukų, tačiau puskarininkio uniformą jam teko sudeginti.

„Nėra jokios aukštosios matematikos: jei myli žmones, kurie duoti tavo gyvenimo kelyje, myli ir tėvynę. Nemyli žmonių – nemyli ir tėvynės“, - įsitikinęs 92-jų salantiškis, Lietuvos kariuomenės puskarininkis Liudas Vasiliauskas. Garbaus amžiaus vyriškis, pergyvenęs kelias santvarkas ir valdžias, nelinkęs skambiais žodžiais kalbėti apie patriotizmą: savo meilę Lietuvai jis išreiškė nuoširdžiu kasdieniniu darbu ir pagarba žmonėms.

Kas netarnavo, tas - ne vyras

Iš Tuzų kaimo kilęs L.Vasiliauskas 1935m. buvo pašauktas tarnauti į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo Klaipėdoje ir Plungėje, 6-ajame pėstininkų Pilėnų Margio pulke. Per aštuoniolika tarnystės mėnesių, pasižymėjęs organizaciniais gebėjimais, bemokslis žemaitis pasiekė nemažų aukštumų tuometinėje kariuomenėje: pradėjęs nuo eilinio, tapo skyrininku (skyrius – mažas dalinys, kuriame 12 kareivių), po to – būrininku (būrį sudarė trys skyriai), kol užsitarnavo puskarininkio laipsnį.


Kaip gyventumėte, jei staiga sugrįžtų jaunystė?

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Gat­vės in­ter­viu

Laima Viskontienė:

- Daug mokyčiausi. Meilė būtų antroj vietoj, o mokslas ir darbas – pirmoj. Šiandien – viskas yra savo vietoj: džiaugiuosi šeima, nors ir anksti ištekėjau. Bet šiandieniniu protu suvokiu, kad laiku reikėjo mokytis. Dirbu prekybos sferoj, darbas labai patinka, tik va – žinių trūksta. O šiaip širdimi ir dabar tebesu jauna.

Jolanta Baronienė:

- Taip, kaip ir dabar gyvenu. Nekeisčiau ničnieko: nei profesijos, nei draugų. Esu dėkinga už kiekvieną valandą, kurią pragyvenau. Kiekvienas išgyvenimas – džiugus ar skausmingas – tai tavo gyvenimo patirtis. Reikia džiaugtis, kad tau duota pradėti dieną ir už ją padėkoti lemčiai.

Genovaitė Petrutienė:

- Šokčiau, nes taip ir neatsišokau tiek, kiek norėjosi. Nors šokau nuo mažų dienų ir tik prieš kelerius metus išėjau iš pagyvenusių žmonių šokių kolektyvo „Rangė“. Kitaip vaikus auklėčiau. Nors jie - geri, tačiau laikmetis kitas ir patirtis didesnė. Pasiilgau gyvo baleto ir teatro, kurie puošė mano Vilniuje praleistą jaunystę.


Vudu lelija žydėjo vos porą dienų.

Prieš porą metų Klaipėdoje įvykusioje mugėje pamačiau gėlės gumbą, panašų į kardelio. Pardavėja paaiškino, jog tai esanti “lavongėlė”. Kadangi buvau skaičiusi apie šią gėlę ir nuotraukoje mačiusi jos nuostabų žiedą, tad nedvejodama nusipirkau.

Tačiau gėlės žiedas buvo kiek kitoks ir ne toks gražus, kaip matytas nuotraukoje. Vėliau nužydėjusi gėlė išleido didelį margą lapą. Pradėjus gelsti, jį nupjoviau, o gumbą išroviau.

Pavasarį pasodinau į gėlių puodą ir stebėjau, kaip auga daigas, primenantis vis storėjantį virbalą. Išsiskleidęs gėlės žiedas baisiai dvokė ir teko ją nešti į balkoną. Dvėselieną primenantis kvapas reikalingas musėms privilioti, kad jos apdulkintų žiedą.


Steponas Butkus džiaugiasi dukros padovanotu nauju akordeonu.

Širvintose įvykusioje respublikinėje armonikininkų šventėje – varžytuvėse “Nuo rytų lig vakarų gros armonikos kartu” Steponas Butkus iš Darbėnų laimėjo pirmą vietą.

Pasak S.Butkaus, armoniką, kurią buvo nusipirkusi sesuo, į rankas jis paėmė būdamas maždaug dešimties metų. Nors sesuo ir pykdavo, bet jai išėjus į darbą, jis čiupdavo armoniką ir grodavo.

S.Butkus – profesionalus muzikantas. Baigęs Stasio Šimkaus muzikos mokyklą Klaipėdoje, įstojo į tuometinę Konservatoriją Vilniuje ir baigė triūbos klasę. Šiuo metu jis dirba Darbėnų vidurinėje mokykloje bei Kretingos rajono kultūros centro Darbėnų filiale.

Pasak S.Butkaus, armoniką, kurią buvo nusipirkusi sesuo, į rankas jis paėmė būdamas maždaug dešimties metų. Nors sesuo ir pykdavo, bet jai išėjus į darbą, jis čiupdavo armoniką ir grodavo.


Nacionalinio diktanto konkurso rajoninio etapo nugalėtojos (iš kairės): Stanislava Jonikienė, Nijolė Gustienė, Giedra Kaubrienė ir rajonui respublikiniame konkurse atstovaujanti Sandra Grigaitytė.

Rajono savivaldybėje buvo pagerbtos ir apdovanotos nacionalinio diktanto konkurso „Aš moku rašyti lietuviškai“ nugalėtojos: Savivaldybės juridinio skyriaus vyriausioji specialistė Sandra Grigaitytė, lopšelio-darželio „Žilvitis“ logopedė Giedra Kaubrienė, Vydmantų lopšelio-darželio „Pasagėlė“ asistentė Nijolė Gustienė ir pensininkė, buvusi ilgametė Miškų urėdijos buhalterė Stanislava Jonikienė.

Rajono meras Valerijonas Kubilius pasidžiaugė, kad rajone atsirado tiek daug norinčių išbandyti savo gebėjimus taisyklingai rašyti lietuviškai – konkurse dalyvavo trisdešimt vienas dalyvis.

„Kai vyksta sparti „anglinimo politika“, - visi darbdaviai ieško žmonių, gerai mokančių anglų kalbą, sparčiai, nė patys nepajutę, galime nulietuvėti. Džiugu, kad kretingiškiai rūpinasi gimtosios kalbos puoselėjimu.


Kaip informavo Kretingos švietimo skyrius, Klaipėdoje įvyko Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso “Dainų dainelė” III etapas, kuriame dalyvavo geriausi Klaipėdos, Neringos, Palangos miestų bei Kretingos rajono solistai ir įvairios sudėties vokaliniai ansambliai.


Po gaisro išpardavė dalį ūkio

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Žemė ir ūkis
Marija PETREIKIENĖ, ūkininkė iš Darbėnų

“Po gaisro, kurio metu sudegė mūsų namas, per dvi dienas išpardaviau galvijus“, - sakė M.Petreikienė.

Sausio 20 d. Darbėnuose sudegė ūkininkų Marijos ir Stepono Petreikių gyvenamasis namas. Ūkininkai buvo apdraudę namą, bet apgailestauja, kad menka suma. Šių pinigų atstatyti namą nė iš tolo neužtektų. Ūkininkai kreipėsi pagalbos į Nacionalinę mokėjimų agentūrą, Savivaldybę, išpardavė galvijų bandą. Kai bus sutvarkyti formalumai, Petreikiai nugriaus degėsius ir ketina statyti kitą namą. Pasak M.Petreikienės, tai turėtų būti net didesnis, patogesnis gyventi namas. Moteris svajoja apie šiltą ir erdvų vonios kambarį, nes iki šiol tai buvo šaltos patalpos su dušo kabina.

„Yra didelis sklypas, o pinigų į karstą neįsidėsi, tad tegul bus namas, nors vaikai tam nelabai pritaria“, - sakė M.Petreikienė.


Pusiaukelėje sustoti neketina

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis
Muzika - bendras ūkininkų Daivos ir Jono Klapatauskų šeimos pomėgis. Nuotraukoje (iš kairės) – Daiva Klapatauskienė, duktė Vaida, sūnus Tomas ir Jonas Klapatauskas. Kartu nebuvo jaunėlio Dariaus, kuris su kapela repetavo prieš Vasario 16-ąją.

Kūlupėnuose ūkininkaujantys Daiva ir Jonas Klapatauskai jau porą metų savęs nebevadina jaunaisiais ūkininkais. “Išaugome iš to amžiaus,” – juokauja ūkininkų šeima, auginanti tris vaikus: 17 metų Tomą, 15 metų dukterį Vaidą ir 14 metų Darių. Šeimą jungia bendras pomėgis – muzika.

Pats Jonas groja akordeonu, Daiva apgailestauja, kad Kūlupėnuose iširo moterų ansamblis, kuriame ji dainuodavusi, Tomas Kūlupėnų mokyklos kapeloje braukia kontraboso stygas, o Vaida ir Darius lanko Salantų meno mokyklą. Vaida groja pianinu, Darius – triūba. Jaunėlis taip pat groja Kūlupėnų kultūros namų kapeloje, ir nusifotografuoti su šeima prie pagrindinio namų instrumento – pianino - jam sutrukdė repeticija prieš Vasario 16-osios minėjimą.

Daiva ir Jonas Klapatauskai sakė esą dėkingi mokytojams, kurie pastebėjo vaikų gabumus. “Mokytojai ir yra visa ko pradžia”, - įsitikinę jie.


Apdovanojo geriausius metų ūkininkus

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Lietuvos ūkininkų sąjunga, Žemės ūkio ministerija ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba į Vilnių, “Le Meridien Villon” sukvietė geriausius Lietuvos ūkininkus, t.y. konkurso “Metų ūkis” nugalėtojus ir prizininkus.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas