Pajūrio naujienos
Help
2019 Lapkritis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Orų prognozė
Dieną1°C debesuotumas 29 %
Naktį0°C debesuotumas 33 %
Apklausa

Ar kryžiaus simbolis tinka žemdirbių protestui reikšti?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1398) 2019-10-15

Miško g. esančiuose daugiabučiuose namuose gyvenantys žmones automobilius palieka ant šaligatvių, kad galėtų pravažiuoti kitos transporto priemonės, tačiau jiems už tai tenka susimokėti baudas.

Daugiabučių gyvenamųjų namų kiemai vis dar – rajono skaudulys. Išeitys svarstomos, tačiau gyventojai kenčia neturėdami kur pasistatyti automobilį. Miško g. 1, 3, 3A daugiabučių gyventojai dalijasi ne itin erdviu kiemu, todėl automobilius neretai tenka palikti tiesiog ant šaligatvių, o už tai – ir baudas susimokėti.

Moka baudas

Miško g. 1 name gyvenančiai moteriai už trumpam ant šaligatvio paliktą automobilį teko susimokėti 15 eurų baudą. „Kieme įprastai automobilio nelaikau, nes nebūna vietos. Tądien ant šaligatvio užvažiavau, kadangi norėjau parsinešti daiktus į butą. Kaip mums reikia išsikrauti pirkinius ir panašiai, jeigu automobiliui pastatyti vietos nėra“, – problemą dėstė ji.

Moteris automobilį pastačiusi ant šaligatvio ir todėl, kad galėtų pravažiuoti greitoji medicinos pagalba, policija, ugniagesiai gelbėtojai, „Kretingos komunalininko“ darbuotojai galėtų išvežti šiukšles. „Mums svarbiau, kad, kam nors prireikus pagalbos, specialiosios tarnybos galėtų privažiuoti prie namų, o ne tik, kad mamos su vežimėliais praeitų, – atkreipė dėmesį gyventoja. – Ten gyvenantys žinome vieni kitų automobilius ir nepykstame, kai juos užstatome, o prireikus paprašome, kad juos patrauktų. Nereiktų nieko daryti, pakaktų, kad Miško g. 3 ir 3A namo gyventojai nestatytų mašinų mūsų kieme, o jie stato, nes prie savo namų beveik neturi, kur juos palikti.“

Moteris kiekvieną vakarą savo automobilį palieka garaže, kuris yra Vytauto gatvėje, todėl parsinešti prekes ar sunkesnius pirkinius yra pakankamai sudėtinga.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė paaiškino, kad dirbdami jie vadovaujasi teisės aktais, todėl į individualias situacijas nėra atsižvelgiama: „Visi turi pasiteisinimų, ar policija į juos atsižvelgia? Laimės dalykas, ar tuo metu užfiksavo ar ne.“

Viešosios tvarkos skyriaus specialistams skundų dėl neteisingai išduotų baudų tenka girdėti nedažnai. „Kai išaiškiname, kad pažeidimas tikrai padarytas, žmonės supranta“, – tikino R. Beniušienė.

Miško g. esančių daugiabučių kiemuose pasistatyti automobilį sudėtinga, tačiau problema slypi ne tik gyventojams skiriamose baudose, bet ir kiemo struktūroje. „Problema – aikštelių išplanavimas, automobilių statymo vietų nėra tiek, kiek gyventojai turi automobilių“, – sakė R. Beniušienė.


Kad išlygintų rezultatą, Kretingos „Minija“ tiesiog pritrūko laiko.

Lietuvos futbolo federacijos I lygos pirmenybėse rungtyniaujanti Valdo Trakio treniruojama Kretingos „Minija“ praėjusį savaitgalį sužaidė paskutiniąsias sezono rungtynes namuose, Kretingos miesto stadione. Stebint 250 žiūrovų Kretingos „Minija“ 2:3 pralaimėjo pirmenybių lyderiui galimam LFF I lygos čempionui Telšių „Džiugui“. Įvarčius į lyderių vartus pasiuntė minijiečiai Gvidas Juška ir Paulius Juška.

„Neužteko II kėlinio laiko, kad išlygintumėme rezultatą“, – komandos pasirodymą komentavo Martynas Viluckas, Kretingos „Minijos“ atstovas ryšiams su visuomene.

Anot jo, rungtynių pradžia susiklostė nesėkmingai, kai į Kretingos „Minijos“ vartus vienas po kito krito varžovų pasiųsti įvarčiai: ir pirmą, ir antrą epizodą įvarčiai buvo pelnyti vienas prieš vieną, o po I kėlinio komandos išsiskirstė rezultatui jau esant 3:0.

„Tačiau komanda nesutriko, nepasimetė, ir II kėlinį demonstravo rimtą kovą“, – konstatavo M. Viluckas. Gvidas Juška savo įvartį pelnė gražiu baudos smūgiu, likus 12 min. iki žaidimo pabaigos atšokusį kamuolį sėkmingai į varžovų vartus nukreipė Paulius Juška. Ir, nors per likusį laiką kretingiškiai spaudė varžovus, įvarčių pelnyti nebepavyko.

Kretingos „Minija“: Ernestas Grudys, Donatas Surblys, Paulius Juška, Gvidas Juška, Gražvydas Steckys, Rubenas Jegba, Jusufas Traore, Antonas Solovjovas, Vakaris Jeruševičius, Donatas Navikas, Aurimas Skurdelis. Po keitimo: Lukas Jakumas, Valdas Jašmontas.

Po šio pralaimėjimo Kretingos „Minija“ po 27-ių rungtynių, iškovojusi 11 pergalių, patyrusi tiek pat pralaimėjimų, 5 rungtynes sužaidusi lygiosiomis, įmušusi 53 įvarčius ir 50 praleidusi į savo vartus, turėdama 38 taškus užima IX turnyrinės lentelės poziciją.

Spalio 27 d. kretingiškių laukia susitikimas išvykoje su Kauno „Hegelmann Litauen“ – pagrindiniu minijiečių oponentu kovoje dėl VIII turnyrinės lentelės vietos. Tai bus paskutinės šio sezono Kretingos „Minijos“ rungtynės LFF I lygos pirmenybėse.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono kultūros centro Kangoo Jumps šokių kolektyvas, vadovaujamas Tado Romeikos, dalyvavo pasauliniame festivalyje Barselonoje ir užėmė IV v.

Kretingos rajono kultūros centro Kangoo Jumps šokių kolektyvas, kurį papildė keletas šokėjų iš Klaipėdos ir kuriam vadovauja sportinių šokių treneris Tadas Romeika, dalyvavo Pasaulio Kangoo Jumps festivalyje, kuris įvyko Barselonoje Ispanijoje.

Prieš metus susibūrusio kolektyvo vadovas neslėpė – tai buvo kretingiškių debiutas pasaulinio lygio renginyje ir – gana sėkmingas: Kretingos šokėjai pateko į finalą, kuriame pagal festivalio nuostatus varžosi 5 kolektyvai, ir užėmė IV v.

„Aš pats į tokius festivalius važinėju jau penkerius metus, man tai svarbu dėl kvalifikacijos kėlimo, tobulėjimo“, – teigė T. Romeika, mūsų krašte populiarinantis šokį būtent su Kangoo Jumps batais, kuriuos jo vadovaujamame kolektyve išbandė šokėjai nuo 25-erių iki 40 metų, taip pat – grupė Pranciškonų gimnazijos mokinių.

Anot šokių vadovo, visame pasaulyje Kangoo Jumps batai išpopuliarėjo praėjusio amžiaus 10-e dešimtmetyje – apie 1994-uosius, mes gi dar gerokai atsiliekame. „Šitie batai buvo sukurti kaip ir reabilitacijai, kad žmonės, kurie yra patyrę traumų, galėtų šokti ir taip save realizuoti. Dabar šokis su Kangoo Jumps virto į pramogą, su jais labai smagu šokti, nors kai kurių judesių padaryti ir neįmanoma“, – kalbėjo treneris, kurio vadovaujamas kolektyvas buvo labai šiltai sutiktas publikos: žiūrovai po kretingiškių pasirodymo skandavo, kad Lietuva – geriausia ir kad Lietuva laimėjo.

Kretingos rajono kultūros centro Kangoo Jumps kolektyvas – vienintelis, pasauliniame festivalyje atstovavęs Lietuvai. Kretingiškiai savo pasirodymą pavadino „Aplink pasaulį“ ir, taikydami įvairių šalių tradicijas bei charakterį atitinkančią muziką, savo sukurtoje šokio kompozicijoje simboliškai nuo Lietuvos per Rusiją, Lenkiją, kitas šalis nukeliavo iki Barselonos.

Šiemet į Pasaulio Kangoo Jumps festivalį Barselonoje suvažiavo apie 600 dalyvių iš viso pasaulio – Kanados, Amerikos, Meksikos, Europos šalių, Ukrainos, Rusijos, pačios Ispanijos. T. Romeikos, pastebėjimu, šis sportas ypač populiarus šiltuosiuose kraštuose.

Treneris sakė, kad po festivalio kretingiškiai analizuos klaidas, tobulins šokio judesius, kurs naują kompoziciją ir, be abejo, planuos būsimas išvykas.


Iškilmių Compensa koncertų salėje akimirka. Buvusio mero Juozo Mažeikos rankose – „Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimas, įteiktas jam už nuopelnus Lietuvos savivaldai.

Vietos savivaldos dienos proga penktadienį 14-ąjį kartą Vilniuje įvyko „Auksinių krivūlių“ įteikimo ceremonija. Savivaldybių asociacijos organizuojamo renginio metu buvo apdovanotos įvairiose srityse daugiausiai nuveikusios savivaldybės, „Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimai įteikti trims labiausiai Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui nusipelniusiems asmenims, tarp kurių – buvęs Kretingos rajono meras, dabartinis rajono tarybos narys Juozas Mažeika.

„Riteriai“ – trys

Pristatant J. Mažeikos veiklą rajone, Compensa koncertų salėje gausiai susirinkusiai publikai buvo pademonstruotas vaizdo filmas, kuriame nuomones apie buvusį merą, akcentuodami jo sumanumą priimant sprendimus ir ilgametę šio darbo patirtį, išsakė buvę kolegos, taip pat Savivaldybių asociacijos atsiųstos kūrėjų grupės pašnekinti paprasti Kretingos rajono gyventojai.

J. Mažeikai, kaip ir Vištyčio seniūnui Bronislavui Politai bei Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui, iš dviejų dalių – ženklo ir „Auksinės krivūlės riterio“ liudijimo – susidedantį apdovanojimą įteikė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Į ceremoniją buvęs meras atvyko su gana gausia „palaikymo komanda“. Dabartinio mero Antano Kalniaus teigimu, atsižvelgus į narių rajono tarybose skaičių, Kretingai buvo skirta 12-a mandatų. Be Juozo Mažeikos ir Antano Kalniaus, šventėje dalyvavo vicemeras Dangiras Samalius, Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė, tarybos nariai Vaida Jakumienė ir Virginijus Domarkas bei kiti.


Namai neįgaliesiems – lyg ant ugnikalnio

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Problema
Grafų Tiškevičių gatvės gyventojus papiktino tai, jog apie būsimus grupinio gyvenimo namus Nr. 39 sklype jie tesužinojo tik iš pritvirtintos A-4 formato dydžio lentelės.

Kretingoje, Grafų Tiškevičių gatvės Nr. 39-me sklype, numatyta pastatyti vienaukštį 230 kv. m ploto pastatą – grupinio gyvenimo namus, kuriuose bus apgyvendinta 10 žmonių su lengva proto negalia. Sužinoję apie tai, pasipiktino šio kvartalo gyventojai. Į netrukus įvyksiantį viešą projekto svarstymą šio objekto statytojai – Padvarių socialinės globos namai – pakvies gyventojus bei atstovus iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Stato valstybė

Grupinio gyvenimo namų užsakovė yra valstybė, skyrusi lėšų nupirkti 14 arų sklypą ir jame pastatyti namus, kuriuose bus įrengti 6 vienviečiai ir 2 dviviečiai kambariai su bendra virtuve ir poilsio patalpomis. Bendra projekto vertė – 224 tūkst. Eur.

Šie namai, nors ir pavaldūs Padvarių socialinės globos namams, statomi pagal valstybės įgyvendinamą neįgaliųjų patekimo į valstybinę globą prevenciją.

„Juose bus apgyvendinti tie lengvą proto negalią turintys žmonės, kuriuos mes ir šiaip dažnai matome viešose miesto vietose – turguje, parduotuvėse, bibliotekoje, kultūros centre, bažnyčioje. Padedant mūsų specialistams, bus ugdomi jų savarankiško gyvenimo įgūdžiai: jie tvarkys aplinką, savo buitį, gamins valgį. Tokiu būdu neįgalaus žmogaus gyvenimas taps kokybiškesniu ir labiau panašės į gyvenimą namuose, o ne – valdiškoje įstaigoje. Visą parą su neįgaliaisiais gyvens socialinio darbuotojo padėjėja“, – naująjį grupinio gyvenimo namų modelį pristatė Padvarių socialinės globos namų direktorė Rima Narmontienė.

Jos žodžiais, grupinio gyvenimo namai pasitarnaus ir toms Kretingos miesto šeimoms, kuriose gyvena suaugę proto negalią turinys vaikai: jų tėvams senstant ar iškeliavus anapilin, iš savo gimtojo lizdo jie vėl patektų į namų aplinką.

Bijo, ko nežino

Jau susidūrusi su didžiuliu aplinkinių namų gyventojų priešiškumu, R. Narmontienė įsitikino, jog žmonės vis dar bijo proto negalią turinčių žmonių kaimynystės: „Neva bus nesaugu gyventi. Kiti piktai rėžė, kad bijos vaikus į kiemą išleisti. Paprašiau jų konkrečių faktų, kiek gi kaimo žmonių ligi šiol yra nuskriaudę ar sužaloję Padvarių socialinės globos namų gyventojai. Manau, kad žmonės bijo to, ko nežino“, – kalbėjo R. Narmontienė.

Kiti kvartalo gyventojai pyksta, kad pirkdami sklypą, proceso nederinę su kaimynais. „Tačiau įstatymas mūsų to neįpareigoja, – sklypą pirkome ne komerciniais ar rekreaciniais tikslais, būsimo statinio paskirtis – gyvenamasis namas. Juk kai atsikrausto daugiavaikė šeima arba šeima, kurioje yra neįgalių žmonių, kaimynų niekas apie tai neprivalo informuoti“, – tvirtino už projekto įgyvendinimą atsakinga globos namų vadovė.

Jos žodžiais, perkant sklypą, reikalaujama, kad būtų sutvarkyta infrastruktūra – įvesti vandentiekio ir nuotekų, dujų, elektros tinklai. Galėję žvalgytis sklypo ir kitoje Kretingos miesto vietoje, tačiau kuo arčiau centro, tuo jie sunkiau įperkami.


Toks vaizdas keliuke kitapus istorinės Kretingos vietos – buvusios piliavietės.

Pakeleiviai, vykstantys pro Andulių–Ėgliškių piliakalnį, pastebėjo sąvartynu paverstas kitapus esančios Ėgliškių pamiškes bei miško keliuką. Į šią vietą dėmesį atkreipė ir aplinkosaugininkai, kurie teritorijos šeimininkui numatė nemenkas pinigines baudas.

Akis bado suverstas visoks šlamštas: vonios plytelės, kibirai su statybinėmis medžiagomis, automobilių buferiai, kalnai padangų, plastiko, išardyti kompiuteriai ir pan. „Panašu, kad ten šiukšlėmis iš pradžių atsikratė vienas kitas šiukšlintojas, o po to sąvartynas vis plėtėsi. Kai kam ši atoki nuo žmonių akių vieta puikiai tinka atsikratyti atliekomis gal net savo versliuką plėtojantiems remontininkams“, – svarstė redakcijai apie pilamas šiukšles pranešusi skaitytoja.

Prišiukšlinta vieta yra šalia istorinio Andulių–Ėgliškių piliakalnio, į kurį, kaip ir ji, atvyksta istorija besidomintys žmonės, stabteli prošal važiuojantys pakeleiviai.

Žalgirio seniūnijos, kuriai priklauso Ėgliškių teritorija, seniūnas Bronius Talmontas nuvyko išsiaiškinti, kam priklauso vieta, virstanti nelegaliu sąvartynu.

„Tai – privatus miškas, jo savininkai gyvena Raseinių rajono Viduklės seniūnijoje. Jiems priklauso 40 ha sodyba ir miškas, per kurį į sodybą ir veda šiukšlėmis užverstas kelias. Šeimininkui surašėme įspėjamąjį raštą, kuriame raginame susitvarkyti, – prie įvažiavimo jis turėtų pastatyti atitvarą, kad nepravažiuotų šiukšlintojų mašinos. Jei šeimininkas nereaguos, kreipsimės į aplinkosaugininkus, kad šie pagal savo tvarką taikytų pinigines nuobaudas“, – teigė B. Talmontas.

Kretingos aplinkos apsaugos agentūros vyresnysis specialistas Edmundas Mikaločius paaiškino, jog nuobaudos už šiukšlinimą yra skirtingos – skaičiuojamos pagal atitinkamą metodiką ir priklauso nuo to, kokiomis atliekomis užversta, koks jų kiekis ir pan.

Baudų dydžiai svyruoja, tačiau sumos – gana solidžios: jeigu į aplinką išversta daugiau kaip 1 kub. m nepavojingų atliekų, baudžiama nuo 170 iki 1 tūkst.170 Eur, o jei pavojingų – nuo 800 iki 1 tūkst. 800 Eur.

Jei į aplinką išversta daugiau kaip 5 kub. m nepavojingų atliekų, skiriama bauda svyruoja nuo 1 tūkst.400 iki 3 tūkst. Eur, o, jei išverstas toks pat kiekis pavojingų atliekų, baudžiama nuo 2 iki 4 tūkst.100 Eur. Šis kiekis – 5 kub. m – atliekų skaičiuojamas nebūtinai vienoje krūvoje, o visoje savininkui priklausančioje teritorijoje.

„Nesvarbu, kad šiukšlina ne pats savininkas, bet jis yra teritorijos šeimininkas – nepamatė, nesužiūrėjo, kas atvežė ir išvertė, tai tampa jo „nuosavybe“. Dar gali būti suskaičiuota ir žala aplinkai. Jeigu užterštos teritorijos šeimininkas sutinka geranoriškai susitvarkyti iki tol, kol surašome administracinės teisės pažeidimo protokolą, žala aplinkai nebeskaičiuojama“, – apie griežtas nuobaudas už aplinkos šiukšlinimą kalbėjo E. Mikaločius.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas