Pajūrio naujienos
Help
2019 Spalis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke310172431
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną14°C debesuotumas 5 %
Naktį10°C debesuotumas 67 %
Komentarų topas

(1394) 2019-10-01

Rudens gėrybių lietuje – Moliūgų fiesta

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis

Tautodailininkas Raimundas Puškorius pjaustė ir dalijo moliūgo-galiūno sėklas, kad kretingiškiai iš jų kitąmet išaugintų ne ką prastesnį derlių.

Nuo pat ankstyvo ryto prakiuręs dangus praėjusį šeštadienį neišvaikė ištikimųjų „Pajūrio naujienų“ skaitytojų, išsiruošusių į tradicinę Moliūgų šventę, kuri surengta jau 21-ąjį kartą. Kaip ir kasmet, šventėje nulijo gausiu prizų lietumi tiems, kas augino moliūgus, taip pat ir tiems, kas tądien prenumeravo mūsų laikraštį.

Laimėtojai iš „Moliūgų žemės“

Lyginant su 2018-ųjų vasara, kai į Moliūgų šventę buvo suvežtas abiejų dešimtmečių šių daržovių rekordas – per 120 moliūgų, kurių bendras svoris viršijo 5 tonas, prabėgusioji vasara nebuvo itin palanki jiems augti. Tačiau šiemet moliūgų ekspozicija buvo itin spalvinga ir turtinga įdomių formų moliūgų.

Iš daugiau kaip pusšimčio moliūgų buvo išrinkti 3 didžiausi moliūgai, o iš viso šventėje buvo nominuota 17 moliūgų augintojų, kuriems atiteko patys įvairiausi prizai – nuo elektros prietaisų iki piniginių čekių.

Didžiausią moliūgą-gigantą, svėrusį 79 kg, užaugino ilgametis Moliūgų švenčių dalyvis Nikodemas Litvinas iš Lazdininkų, šventėje pramintas moliūgų augintoju-mohikanu. Kaip ir užpernai, N. Litvinui atiteko pagrindinis tradicinis prizas – Vilijos ir Vlado Baltuonių ūkyje užaugintas kalakutas bei įmonės „Vara“ priekaba malkų jam išsikepti.

Paklaustas, kaip užauginti tokius galiūnus, N. Litvinas juokavo: „Abu su žmona Angelina esam pensininkai, neturime, ką veikti, tad kuičiamės po daržą. Auga viskas pas mus kaip ant mielių.“

Antrąją vietą laimėjo 6 kg nuo pastarojo atsilikęs – 73 kg svėręs – taip pat lazdininkiečio Stepono Valentinavičiaus moliūgas. Todėl Lazdininkus skaitytojai jau praminė Moliūgu žeme. Jį užauginusiam daržininkui S. Valentinavičiui atiteko solidi dovana – elektrinis pjūklas.


Palangos miesto darželinukų tėvams teks plačiau atverti pinigines: kurorto savivaldybės tarybos sprendimu padidintas užmokestis už vaiko išlaikymą Palangos miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo mokyklose. Tačiau, ir pakėlus užmokestį, jis – mažesnis negu aplinkinėse Kretingos ir Klaipėdos rajonų bei Klaipėdos miesto savivaldybėse.

Keitėsi teisės aktai

Pristatydamos sprendimo dėl užmokesčio už vaiko išlaikymą Palangos miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos skyriuje projektą jo rengėja Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Varpiotienė ir skyriaus vedėja Laima Valužienė priminė, jog iki šių metų rugsėjo galiojo dar 2014-ųjų lapkritį patvirtinti ir 2016-ųjų spalį pakoreguoti įkainiai. Per tą laiką pasikeitė teisės aktai – pernai Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijos papildė ir pakeitė kai kurias maitinimo organizavimo normas.

Keitėsi ir Socialinės paramos mokiniams įstatymas. Nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti, skiriamų vienai dienai vienam mokiniui (nuo 6 iki 10 m. amžiaus) lėšų dydis 2017 m. siekė 1,88 Eur (be vakarienės), 2018 m. – 2,35 Eur (be vakarienės), o nemokamo maitinimo ir maitinimo, už kurį moka vaikų tėvai, kainos neturi labai skirtis.

Maisto kainos kasmet kyla

Kaip teigiama sprendimo projekto teikime, maisto prekių kainos didėja kasmet: nuo 2015 m. iki 2018 m. – maždaug po 10–15 proc., o 2019 m. – ir daugiau. Be to, naujas maitinimo organizavimo tvarkos aprašas reglamentuoja, kad vaikams būtų tiekiami kokybiškesni maisto produktai, pavyzdžiui, viso grūdo duona, lęšiai, viso grūdo miltai, lašiša ir kt., kurie yra gerokai brangesni už ankščiau vaikų maitinimui pirktus produktus.

Pasak projekto rengėjų, daugėja vaikų, kuriems gydytojai dėl sveikatos sutrikimų skiria specialiai pritaikytą maitinimą. Tokiam vaikui būtina sudaryti individualų perspektyvinį valgiaraštį, atitinkantį jo specifinius maitinimosi poreikius, nenaudojant produktų, kurie gali pakenkti vaiko sveikatai, todėl neįmanoma už šiuo metu nustatytą piniginę normą nupirkti reikiamų produktų.


Kretingos rajono savivaldybės svarbiausiuose planiniuose dokumentuose įteisinta kaip prioritetinė turizmo ir rekreacijos vystymo kryptis tebėra popierinė, tą praėjusį ketvirtadienį Savivaldybės tarybai be užuolankų pareiškė didžiausių turizmo objektų rajone savininkai Ričardas Jovaiša, Rada Matulevičienė ir Šarūnas Kasmauskas, planavę Savivaldybės valdžiai pristatyti savo iniciatyva kartu su Klaipėdos universiteto mokslininkais parengtas turizmo plėtros Kretingos rajone strategijos gaires.

Strategijos kryptis pristatyti turėjusį universiteto mokslininką Savivaldybės tarybos posėdžio išvakarėse ištiko insultas. „Yra parengta strategija artimiausiems keleriems metams, nes senoji baigėsi ir yra įvykdyta gal 10 procentų“, – kreipdamasis į tarybos politikus sakė R. Jovaiša, poilsio ir sveikatinimo komplekso „Atostogų parkas“ Žibininkuose direktorius.

„Atostogų parkas“ veikia nuo 2015-ųjų, į jo statybą investuota 12 mln. eurų. Šiemet čia jau pabuvojo 250 tūkst. poilsiautojų. „Esame suplanavę parko Žibininkuose plėtrą, tačiau ją stabdome. „Trauktis nenorime, bet Savivaldybės valdžios atsainus požiūris į turizmą ir jo plėtrą rajone verčia žvalgytis kitur“, – teigė verslininkas, prasitaręs, kad investuoti kviečia ir itin palankias sąlygas siūlo Kaliningrado srityje. Didelius turistų srautus į Žibininkus pritraukia ir už „Atostogų parką“ gerokai seniau veikiantis Rados Matulevičienės ir jos šeimos HBH pramogų kompleksas bei prieš keletą metų šioje vietovėje įsikūręs vandens sporto parkas. Verslininkai su R. Jovaiša priešakyje Žibininkams siekė kurortinės vietovės statuso, deja, nesėkmingai, nes jų įsitikinimu, sėkmei irgi pritrūko Savivaldybės valdžios ryžto. Tarybos narys Simas Končius priekaištavo R. Jovaišai, kad internetinėje erdvėje „Atostogų parkas“ daug kur pristatomas kaip Palangos kurorto dalis. R. Jovaiša atšovė, kad turistams Žibininkus per Palangą pasiekti yra lengviau nei per Kretingą. „Kelias iš Žibininkų į Kretingą toks, kad sunku prasilenkti, jį būtina platinti, reikia dviračių tako iš Žibininkų per Rūdaičius, Kretingsodį į Kretingą. Dviračių taką iš Palangos į Žibininkus turime, beliktų sujungti“, – aiškino R. Jovaiša, akcentavęs, kad po 5 dienų sveikatinimo procedūrų, kitų pramogų, „Atostogų parke“ turistai nori pasižvalgyti ir po kitus rajono, Kretingos miesto turistinius objektus, tačiau tam galimybės menkos – Kretingos turizmo informacijos centras (TIC) neturi paruošęs nė vieno paslaugų turistui paketo, ir patrauklių vietų, tokių, kaip bažnyčios rūsiai ir pan. lankymas yra komplikuotas – reikia užsisakyti prieš keletą savaičių, ribotas lankymo laikas. R. Jovaiša teigė kalbėjęs ir su broliais pranciškonais, šie patikinę, kad viską įmanoma suderinti, tik reikia tartis. TIC trūksta gidų, juos irgi reikia užsisakyti iš anksto. TIC-e dirbančios moterys tarybos posėdyje bandė teisintis, kad per mažai darbuotojų (dirba trise), kad vieną paslaugų turistams paketą paruošė Klaipėdos TIC, kuriam jos talkino. Kažkam paklausus, kiek to paketo komplektų buvo parduota, pripažino, kad iki šiolei dar nepardavė nė vieno.


Iš policijos suvestinių

  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

PALANGA

GANYKLŲ g. Palangos miesto policijos komisariato teritorijoje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje rugsėjo 27 d. 1991m. gimęs vyras apgadino tarnybinį automobilį „Skoda Octavia“ – suskaldė priekinį stiklą, išmušė dešinės pusės priekinių durelių stiklą, pradūrė visas keturias padangas. Asmuo sulaikytas įvykio vietoje. Jam nustatytas 0,49 prom. girtumas. Pradėtas tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

Parengė Edita KALNIENĖ


Laura Pikturnaitė ir Rimantas Visockis – karatekos, sėkmingai išlaikę juodojo diržo egzaminą.

Kiokušin karatė mokyklos „Shodan“ treneris Lukas Kubilius informavo, kad kasmetinėje Šventojoje rengiamoje tarptautinėje karatė stovykloje savo meistriškumą sėkmingai pakėlė ir kretingiškiai karatekos: „Shodan“ mokinė Laura Pikturnaitė pirmoji tarp Kretingos karatekų išlaikė ilgai laukto juodo diržo egzaminą. Tokios pat spalvos diržą apsigynė ir Kretingoje vaikus treniruojantis treneris Rimantas Visockis.

Kad pelnytų juodą diržą, šodaniečiai turėjo įveikti daug stiprybės, valios, pasiruošimo ir ryžto reikalaujantį egzaminą. Egzaminas buvo padalintas į dvi dalis: technikos-fizinio pasirengimo ir kovų rungtis. Technikos-fizinio pasirengimo dalis truko 2 val. – per šį laiką reikėjo ne tik be priekaištų atlikti bazinę karatė techniką nuo pat žemiausio iki pat juodo diržo, bet ir įveikti fizinio pasirengimo bei ištvermės testus – atsispaudimus, pritūpimus, atsilenkimus, šuoliukus, atliekant aukštus amplitudinius kojų smūgius ir t.t. Antra dalis – kovos, kurios truko apie 1 val. ir kurių buvo iki 30. Puikią bazinę bei kovos techniką demonstravę šodaniečiai užtikrintai įveikė egzamino išbandymą.

„P. n.“ informacija


Kretingos sporto mokyklos vaikai, gimę 2011 m. ir treniruojami Arimanto Mikaločiaus, nugalėjo didmiesčių komandas ir tapo turnyro čempionais.

Kretingos sporto mokykloje įvyko vaikų, gimusių 2011 m., krepšinio turnyras „Kretingos SM Mažoji taurė 2019“, kurio nugalėtojais tapo aikštės šeimininkai, Arimanto Mikaločiaus treniruojami krepšininkai.

Kretingiškių padėtį turnyrinėje lentelėje nulėmė tokie rungtynių rezultatai: „Kretingos SM“ – „V. Knašiaus KM-II“ – 23:18 (daugiausiai taškų pelnė: Žymantas Paulauskas – 8, Emilis Einikis – 6, Rėjus Benediktas Goriunovas – 5); „Kretingos SM“ – „V. Knašiaus KM-I“ – 29:27 (Emilis Einikis – 11 tšk., Žymantas Paulauskas – 9 tšk., Dovydas Latvis – 6 tšk.); „Kretingos SM“ – „Šiaulių KA-„Saulė“ – 34:13 ( Emilis Einikis – 15 tšk., Žymantas Paulauskas – 6 tšk., Rėjus Benediktas Goriunovas – 5 tšk.); „Kretingos SM“ – „NKA-Kaunas“ – 27:26 (Dovydas Latvis – 17 tšk., Bernardas Bružas – 4 tšk.).

Kitos komandos turnyrinėje lentelėje rikiavosi tokia tvarka: II v. – „NKA-Kaunas“; III v. – „V. Knašiaus KM-I“ (Klaipėda); IV v. – „V. Knašiaus KM-II“; V v. – „Šiaulių KA-„Saulė“.

Naudingiausiu „Kretingos SM“ komandos žaidėju pripažintas Žymantas Paulauskas, kamuolio metimo konkurse nugalėjo kretingiškis Dovydas Latvis.

Trenerio Arimanto Mikaločiaus komentaras: „Turnyras skirtas įvertinti vaikų treniruotes – kad pamatytume, kuria linkme reikia dirbti, nes šie vaikai dar neturi varžybų patirties. Kretingos komanda demonstravo puikią gynybą, dėl to varžovams neleidome pelnyti lengvų taškų. Buvo ir sunkių varžybų, kai atsilikdavome dideliu skirtumu, tačiau berniukai gerai sužaidė rungtynių pabaigą, kas leido iškovoti pergales. Tapome čempionais, o tai – nuostabus rezultatas, nes vis dėlto žaidėme su didžiųjų Lietuvos miestų atstovais. Ateityje dalyvausime turnyruose ir kituose miestuose, kitą rudenį gal nuvyksime ir į turnyrą kurioje nors užsienio šalyje.“

Krepšinio treneris gimusiuosius 2011 m. ir norinčius sportuoti kviečia lankyti krepšinio treniruotes Kretingos sporto mokykloje.

„P. n.“ informacija


Įvyko tradicinis VII tarptautinis Algirdo Andriuškevičiaus vardo vaikų, gimusių 2010 m., futbolo „7x7“ turnyras. Anot Kretingos sporto mokyklos futbolo trenerio Arvydo Balsevičiaus, šio turnyro kretingiškiai futbolininkai labai laukė.

Turnyre treneriui atminti dalyvavo 8 komandos: iš Liepojos (Latvija), Kaliningrado (Rusija), Gargždų, Mažeikių, po 2 – iš Klaipėdos ir Kretingos. Komandos, suskirstytos į du pogrupius, sužaidė rato sistema.

A pogrupyje šauniai startavo jaunieji kretingiškiai, laimėję visas trejas pogrupio varžybas: 2:0 nugalėjo gargždiškius, 3:0 – svečius iš Kaliningrado ir 4:0 – „Klaipėdos FM-II“ komandą. „Kretingos SM-II“ komanda startavo stipriame B pogrupyje, kuriame mūsiškiai sekėsi sunkiau ir jie liko IV v.

Komandos, pogrupiuose užėmusios I–II vietas, sudarė I finalinę grupę, o III–IV vietas – II finalinę grupę.

Antrą turnyro dalį, trenerio teigimu, Kretingos komandos žaidė kovingai: „Kretingos SM-I“ – „Liepoja“ – 0:1; „Kretingos SM-I – Mažeikių „Atmosfera“ – 1:1; „Kretingos SM-II“ – „Kaliningradas“ – 2:1 ir „Kretingos SM-II“ – „Klaipėdos FM-II“ – 1:1.

„Kretingos SM-I“ komanda, vedama kapitono Eriko Slavinsko, kovojo nė kiek nenusileisdama priešininkams“, – pastebėjo A. Balsevičius, akcentuodamas, kad patikimai vartus nuo varžovų smūgių saugojo Kajus Endriužis, gynyboje gerai žaidė Gustas Keblys, Matas Butkus ir Edmundas Putkalis, puolime šauniai kovojo Ugnius Stankevičius, Gytis Enzinas, Matas Baltmiškis, Kristupas Liorančas, Žymantas Rusys, Airidas Mažonis, Mantas Talmontas.

Geriausiu turnyro puolėju pripažintas kretingiškis Ugnius Stankevičius, geriausiu „Kretingos SM-I“ komandos žaidėju Matas Butkus, „Kretingos SM-II“ – Nerijus Sadauskas.

Turnyrą laimėjo ir gražuolę taurę išsivežė Mažeikių „Atmosferos“ futbolininkai.

„P. n.“ informacija


Praėjusį penktadienį, Kretingos miesto stadione stebint 200 žiūrovų, Kretingos „Minija“ laimėjo Lietuvos futbolo federacijos I lygos pirmenybių 26-o turo rungtynes – mūsiškiai 2:0 nugalėjo Vilniaus FK „Vilnius“ ir taip atsirevanšavo už I rate patirtą apmaudų pralaimėjimą 4:5.

Rungtynes aktyviau pradėjo svečiai iš sostinės – jie daugiau žaidė su kamuoliu, o Kretingos „Minija“ kantriai ir užtikrintai dirbo gynyboje, neleisdama varžovams sukurti pavojingesnių situacijų prie savųjų vartų. Pirmasis pavojingas kretingiškių epizodas įvyko 25-ą min., kada Gvidas Juška iš už baudos aikštelės prieigų sudrebino vartų skersinį. Jusufas Traore 30-ą min. turėjo gerą momentą, bet delsė smūgiuoti dešine koja, o kairiąja atlikti tikslaus smūgio nepavyko. 37 min. tas pats futbolininkas sulaukė puikaus perdavimo ir išvedė aikštės šeimininkus į priekį 1:0. Pirmą kėlinį minijiečiams daugiau pasižymėti nepavyko.

Po pertraukos jau Kretingos komanda daugiau žaidė su kamuoliu, versdama svečius, kurie pripratę žaisti ant dirbtinės dangos, gintis nuo atakų. Antrą kėlinį teritorinę persvarą perėmė „Minija“, bet pirmą pavojingesnį momentą pavyko sukurti, kai po ilgo perdavimo kamuolį ore numetė G. Juška, o Ernestas Andriušis smūgiavo tiesiai į vartininką. Praėjus 10 minučių tas pats futbolininkas puikiai susitvarkė su varžovų gynėjais, bet į vartus nepataikė. Dar už kelių minučių E. Andriušiui rezultatą pakeisti pavyko – iššokęs prieš varžovų vartininką nestipriu, tačiau tiksliu smūgiu jis padvigubino rezultatą. Per paskutinį pusvalandį komandoms kažko pavojingesnio sukurti nebepavyko ir rungtynių rezultatas nebepasikeitė – „Minija“ šventė pergalę prieš vienus tiesioginių konkurentų dėl aukštesnių pozicijų ir bent laikinai pakilo į aštuntą turnyrinės lentelės poziciją. Galutinė vieta turnyrinėje lentelėje spręsis likusiuose trijuose turuose: kitą savaitgalį – išvykoje į Kupiškį, spalio 12 d. – namuose su I lygos lyderiu Telšių „Džiugu“, o sezoną baigs išvykos rungtynėmis su Kauno ,,Hengellmann Litauen" spalio 27 d.

Vyriausiojo trenerio Valdo Trakio komentaras: „Manau, pelnytai laimėjo stipresnė komanda. Po pralaimėjimo Šiauliuose buvo būtina pasiekti pergalę, ką ir pavyko padaryti. Žaidėme su gera energija, vykdėme savo susitarimus ir nugalėjome.“

Kretingos „Minija“: Ernestas Grudys (vartininkas), Paulius Juška, Ainis Vilavičius, Ernestas Andriušis, Gvidas Juška, Antonas Solovjovas, Donatas Navikas, Rubenas Jegba, Jusufas Traore, Aurimas Skurdelis ir Donatas Surblys (kapitonas). Po keitimų: Gustas Gumbaravičius, Seidu Kulibaly (Seydou Coulibaly), Aidas Pipiras ir Gražvydas Steckys.

„P. n.“ informacija


Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis (kairėje) „Šv. Pranciškaus taurės“ bėgime bendravo ir su Kretingos rajono savivaldybės meru Antanu Kalniumi.

„Nebėk nuo problemos, bėk maratoną“, – tokiu šūkiu sekmadienį ketvirtą kartą žmonės buvo kviečiami dalyvauti „Šv. Pranciškaus taurės“ bėgime. Jis buvo skirtas atkreipti visuomenės dėmesį į socialinių problemų prevenciją, socialinės atskirties grupes bendruomenėje. „Pajūrio naujienoms“ bėgime dalyvavęs Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sakė, kad socialinėms problemoms skirtų bėgimų šalyje nėra daug.

Šiemet – daugiau dalyvių

„Šv. Pranciškaus taurės“ bėgime dalyvavo apie 740 žmonių, tai maždaug 200 daugiau negu pernai. „Tai bendruomenės sutelktumas dėl kilnaus tikslo. Renginys tęstinis, todėl bendruomenė vis labiau telkiasi. Bėgimas taip pat – populiarėjanti sporto šaka“, – kodėl taip gausiai susirinko dalyvių, pasvarstė viena organizatorių Klaipėdos valstybinės kolegijos Slaugos ir socialinės gerovės katedros vedėja Akvilė Virbalienė.

Daugiausiai – apie 500 – dalyvių pasirinko 3 km trasą. „Kol kas negavome jokių vertinimų dėl bėgimo trasų. Tačiau naują maršrutą sudarėme atsižvelgdami į praėjusiais metais gautas pastabas dėl atstumo neatitikimo, taip pat maršrutą teko koreguoti dėl Vilniaus gatvės rekonstrukcijos“, – įvardijo A. Virbalienė.

Šio renginio naujovė – bėgimas su augintiniu. Jį pasirinko apie 20 žmonių. „Greitai bus Šv. Pranciškaus diena, jis buvo ir gyvūnų globėjas. Kadangi bėga visi šeimos nariai, o jos augina ir nemažai gyvūnų, kurie gali finišuoti, broliai pranciškonai pagalvojo, kad galėtų dalyvauti visa šeima“, – idėją apibūdino A. Virbalienė.

Bėgimas skirtas Kretingos rajono visuomeninės labdaros organizacijai ,,Rūpestėliai“ išlaikyti, iš viso surinkta apie 2 tūkst. eurų.


Pagerbė Darbėnų žydų gelbėtojus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva

Renginio organizatorė Edita Gliožerienė (stovi iš kairės) sukvietė miestelio žydų gelbėtojų palikuonis: Rožę Petrauskaitę-Vaicekauskienę, Zitą Petrauskienę, Olimpiją Tarvydienę, Reginą Kubilienę, Vincą Petrauską, (sėdi) Aldoną Danielienę ir Stanislovą Japertą, taip pat – ir darbėniškį Antaną Jušką (stovi dešinėje), kuris prisiminė Darbėnų prieškario istoriją.

Į Kretingos rajono Darbėnų miestelio bibliotekoje surengtą popietę „Išgelbėjęs vieną gyvybę – išgelbėja visą pasaulį“, skirtą Lietuvos žydų genocido dienai paminėti, buvo pakviesti šio miestelio žydų gelbėtojų palikuonys, kurie pasidalijo savo prisiminimais, taip pat – tėvų bei senelių perduotais jautriais tų laikų išgyvenimais. Dramatiškumo jiems suteikė klaipėdietės operos solistės Olgos Žorovos-Sardt hebrajiškai atliekamos giesmės ir dainos.

Darbėniškiai – Pasaulio tautų teisuoliai

Popietės iniciatorės pedagogės Editos Gliožerienės, besidominčios Darbėnų miestelio žydų bendruomenės istorija, apie kurią kitąmet ketina išleisti knygą, žodžiais, yra žinomos šios jų miestelio žydų gelbėtojų pavardės: Katerina ir Benediktas Bagdanavičiai bei Barbora Žiliūtė; Bronė ir Viktoras Skripkauskai, Magdalena Stanienė bei Olimpija Rūtienė; Palmyra ir Pranas Petrauskai; Kazimieras ir Barbora Lukošiai bei Kostas Želvys.

Vienos giminės – V. ir B. Skripkauskų, M. Stanienės ir O. Rūtienės – pavardės, išgelbėtųjų žydų ar jų artimųjų iniciatyva, yra įrašytos į garbingą Pasaulio tautų teisuolių sąrašą.

K. ir B. Lukošiai ir K. Želvys yra apdovanoti garbingu Lietuvos valstybiniu apdovanojimu – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

Gąsdinanti akistata ir tylos įžadas

Itin ryškiai netikėtą akistatą su tėvų Barboros ir Kazimiero Lukošių sodyboje slėptu ir išgelbėtu Darbėnų žydų mokyklos mokytoju Moše Blochu atgaivino kretingiškė 82-jų Laukžemės kaimo gyventoja Aldona Danielienė.

„Gyvenome Medomiškių kaime, augome būrys vaikų. Visi matėme, kaip mama kažkur neša maistą, eidavo prie tvartų. Sakydavo –– nešu Taksiui, šuo buvo pririštas prie tvarto. Man buvo smalsu, kodėl mama Taksiui įdeda ir šaukštą. Sykį, kai tėvai išvažiavo, sugalvojau pasižiūrėti, kaip Taksis ėda su šaukštu. Žiūriu – stovi kopėčios, aš jomis užsiropščiau. Nustėrau iš baimės: ant šieno – vyras su juoda barzda. Jis ir sako: Aldutėl, nebijok, aš esu žmogus. Tik niekam nesakyk, kad matei mane. Grįžę tėvai klausinėjo, kur buvau – iš Mošės jau žinojo, kad aptikau jį, bet tylėjau, sakiau – niekur. Tik paskui mama mane iškvotė, paaiškino, ir prisakė tylėti.“

1947-aisias išgelbėtam M. Blochui pavyko emigruoti į Izraelį, o jo anūkas JAV gyvenantis ir gydytoju dirbantis Antony Eidelman ligi šiol aplanko A. Danielienės šeimą. Prieš renginį E. Gliožerienei jis atsiuntė padėkos laišką, kuriame rašė, jog turime prisiminti istoriją, kad nebūtų kito Holokausto.


Garbingoje apdovanojimo ceremonijoje: (iš dešinės) – Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus vedėja Inga Liepaitė, Kretingos pranciškonų vienuolyno bibliotekininkė Nijolė Raudytė, Lietuvos pranciškonų provincijos provincijolas Algirdas Malakauskis ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus vedėja Erika Kuliešienė.

Kretingos pranciškonų vienuolyno bibliotekoje saugoma didžioji dalis Jurgio Pabrėžos suburtos Neformalios lituanistinės mokyklos dokumentų kolekcijos. Prieš keletą dienų ši kolekcija – iš viso 134 raštai – buvo paskelbta UNESCO dokumentinio paveldo objektu. Broliai pranciškonai šiuos dokumentus nuo šiol saugos specialiai įrengtose spintose.

Dviejų autorių kūryba

Garbingas UNESCO liudijimas per ceremoniją, surengtą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, buvo įteiktas Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos ministrui Algirdui Malakauskiui bei ilgametei Kretingos pranciškonų vienuolyno bibliotekininkei Nijolei Raudytei, kurios rūpesčiu buvo parengti dokumentai šiam reikšmingam įvertinimui. N. Raudytės žodžiais, iš UNESCO paveldu pripažintų 134 Neformalios lituanistinės bibliotekos dokumentų 130 yra saugomi Kretingos pranciškonų vienuolyne, 2 – Vilniaus universiteto bibliotekoje ir 2 – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Kretingos pranciškonų vienuolyno pripažintąjį paveldą sudaro 9 vokiečių kilmės vienuolio mokytojo Simono Groso rankraščiai ir 121 kunigo Simfronijaus Žabakevičiaus pamokslai. J. Pabrėžos pasekėjas kunigas S. Žabakevičius dėstė Pranciškonų gimnazijoje, – jis buvo gerokai jaunesnis už savo mokytoją. Visi jo pamokslai užrašyti lietuviškai.

Prūsijoje apie 1771 m. gimęs S. Grosas, 1814–1815 m. dirbęs ir gyvenęs Kretingos pranciškonų vienuolyne, parašė žemaičių gramatiką „Kalbrėda liežuvio žemaitiško“ su 3 tūkst. lenkų–žemaičių žodžių žodynu. Kartu su J. Pabrėža S. Grosas siekė sukurti bendrą kalbą žemaičiams „dounininkų“ patarmės pagrindu. Kiti jo teologiniai, moraliniai raštai parašyti lenkų–lotynų kalbomis su žemaitiškais intarpais.


Palangos politikai, atsižvelgę į vietos verslininkų prašymus, pakilo į kovą prieš kitąmet įsigaliosiančius draudimus prekiauti alkoholiu lauko ir paplūdimio kavinėse: penktadienį įvykusiame kurorto savivaldybės tarybos posėdyje vienbalsiai buvo priimtas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų atšaukimo.

Problemos ieškoma ne ten

Įstatymo pakeitimai, įsigaliosiantys nuo ateinančių metų sausio pirmosios, apribos galimybę prekiauti alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 proc., kurortuose ir kitose savivaldybių tarybų nustatytose poilsio bei turizmo teritorijose bei paplūdimiuose.

Priimto sprendimo aiškinamajame rašte akcentuojama, kad griežtėjanti alkoholio kontrolė – draudžiama prekyba alkoholiniais gėrimais paplūdimiuose ir nestacionariose mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose – darys didelę žalą verslo plėtrai ir visiškai nespręs esminių socialinių problemų, kurios susijusios su besaikiu alkoholio vartojimu buityje. Šis teiginys grindžiamas šiemet liepos pabaigoje Vilniaus universiteto mokslininkų pristatytu tyrimu apie alkoholinių gėrimų vartojimo įpročius. Jame rašoma, kad girtaujančių asmenų Lietuvoje yra 5 proc. visų gyventojų, ir šie asmenys išgeria net 35 proc. viso šalyje suvartojamo alkoholio kiekio. Dažniausiai, pažymima tyrime, šie asmenys alkoholinius gėrimus vartoja namuose, kitaip tariant, buityje. Kavinėse, restoranuose ir baruose alkoholį dažniausiai vartoja proginiai vartotojai, kurių skaičiuojama 50 proc. nuo visų gyventojų.

Atliktas tyrimas pagrindžia išvadą, kad girtaujantys daug rečiau vartoja alkoholį baruose ir restoranuose ir kad šios įstaigos nėra probleminės alkoholio vartojimo vietos.


Kretingos parapijos klebonas Astijus Kungys palaimino Kretingos kraštą, o tuo pačiu ir Lietuvą kuriančių žemdirbių, duonos kepėjų triūsą bei naujojo derliaus duoną.

Lietaus nuprausta šeštadienį Kretinga pasitiko tradicinę Rudens derliaus ir Moliūgo šventę, skirtą už nuoširdų darbą padėkoti rajono žemdirbiams, ūkininkams, krašto amatų ir kulinarinio paveldo puoselėtojams, visiems kartu pasidžiaugti gamtos subrandintomis gėrybėmis.

Ragauti pieno šampano kvietė „ekspertai“

Anksčiausiai Rotušės aikštėje prekyvietėse subruzdo prekeiviai. Bendrovės „Kretingos turgus“ direktoriaus Nerijaus Tertelio duomenimis, jie turėjo užimti 275 vietas: 118-oje numatyta prekiauti maistu, 149-iose – kitomis prekėmis. Veikė dvi lauko kavinės, 6 batutai, 6-iose vietose buvo prekiaujama alumi, 16-oje siūlė medelių bei kitų augalų sodyboms papuošti, 17-oje – mėsos gaminių, 14-oje – daržovių, 10-yje – medaus, 5-iose – įvairių žolelių bei prieskonių, 3-ose – šakočių, 2-ose šimtalapių, 6–7-iose – duonos, pyragų, sausainių, konditerijos. Taip pat gausu rūkytų žuvų, konservų, vienoje vietoje buvo ir žvėrienos. Dėmesį traukė metalo akmens kompozicijos, pirmąkart – tapyti paveikslai, kaip visada, – daug medžio ir odos, vilnos, tekstilės gaminių, mezginių, papuošalų, kvepalų, kūno priežiūros priemonių. Prekeivių geografija taip pat plati, jų atvyko ir iš atokių Lietuvos miestų – Utenos, Druskininkų, ir iš dar toliau – Kaliningrado, Latvijos.

Miestui dar tik bundant iš miegų į šventinę sceną pirmieji užsiropštė renginio vedėjai Donatas Žilinskas bei Artūras Ženčius. Su žemaitišku humoru prisistatę iš Prancūzijos ką tik grįžusiais šampano ekspertais, lietingu oru nedrąsiai besirenkančius po mugę šmirinėjančius kretingiškius bei miesto svečius jie ragino pirkti, ko tik širdis geidžia, bet jokiu būdu neaplenkti ir pirmąkart atidarytos „Sūrių alėjos“, gurkštelėti ten pieno šampano, o paskui grįžti prie scenos – širdies ilgesį čia išlies atlikėjas Vytautas Šiškauskas, linksmins žemdirbių numylėtinė „Sadūnų“ kaimo kapela, ir nemažiau šaunūs vietiniai saviveiklininkai.

„Bet va, pėrms koncerts torbūt būs šlapėms soulams...“ – apžvelgę vis dar tuščią teritoriją ir kviesdami ant scenos Stasio Jucio vadovaujamą Kūlupėnų liaudišką kapelą, pokštavo „prancūzai“, vėliau prisipažinę, kad šis įspūdis vis dėlto buvęs apgaulingas – įdienojus žmonių susispietė ne mažiau kaip ankstesniais metais.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas