Pajūrio naujienos
Help
2019 Spalis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke310172431
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną14°C debesuotumas 5 %
Naktį10°C debesuotumas 67 %
Komentarų topas

(1392) 2019-09-24

Susirūpino legendiniu Plokščių ąžuolu

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis

Po gaisrų Plokščių ąžuolas nyksta, tačiau vietiniai žmonės, tarp jų – ir Egidijus Stonkus (nuotr.) norėtų, kad valdžia imtųsi iniciatyvos palaikyti jo gyvastį.

Skaitytojai susirūpinę dėl legendinio Plokščių ąžuolo, augančio, manoma, dar nuo Vytauto Didžiojo laikų Plokščių kaimo ribose, netoli Grūšlaukės: prieš 4-erius metus mįslingai apimtas ugnies liežuvių, ir šiandien tebestovi apleistas – išdegęs, tuščiaviduris, niokojamas vėtrų.

Domisi ne tik vietiniai

Skuodiškė Irena Kyguolienė, kurios motina Karolina Kniežaitė kilusi iš Plokščių kaimo, sakė vis apsilankanti motinos žemėje ir jai veria širdį, kad ąžuolas atrodo nykiai: „Ant žemės voliojasi didžiulė atskilusi šaka, kurios niekas neišveža. Kreipiausi į Darbėnų seniūną Alvydą Poškį – pažadėjo sutvarkyti. Dar norėtųsi, kad būtų atstatyta ir ąžuolo viduje buvusi Dievo Motinos koplytėlė, kuri sudegė 2015-aisiais per gaisrą.“

Ji sakė girdėjusi, kad šita vieta kaimo žmonėms nuo seno buvusi šventa, o ir vėliau jie rinkdavosi po ąžuolu giedoti „majaus“.

„Mano amžinatilsį močiutė Sofija Rolingienė buvo kilusi iš tų kraštų, ir mane, dar visai vaiką, vesdavosi prie to ąžuolo. Mums jis atrodė neapsakomai didelis, kažkoks mistiškas. Suaugusieji susėdę po juo melsdavosi, o mes netoliese žaisdavome“, – prisiminė Plokščių kaime pakalbintas ūkininkas Egidijus Stonkus.

Vyras sakė, jog ir dabar žmonės nori pamatyti legendinį galiūną, ypač – po žaibo: važiuodami prošal jų sodybą, klausinėja, kaip nuvykt, nes nėra nei nuorodų, nei kelio, nuvedančio prie pat ąžuolo. „Norėtųsi ir aikštelės, kad atvažiavę galėtų pailsėti, pasigrožėti ąžuolu“, – sakė E. Stonkus.

Nėra servitutinio kelio

„Pajūrio naujienoms“ seniūnas A. Poškys teigė žinąs dabartinę ąžuolo bėdą, dėl jos tarėsi su Plokščių kaimo gyventojais.

„Problema ta, jog prie ąžuolo privažiuoti – gana sudėtinga. Aplinkui – privatūs ūkininkų laukai, kuriuos jie apsėja pavasarį, o servitutinio kelio, kad galėtum pasiekti ąžuolą, nėra. Tenka laukti rudens, kad bandytum pasiekti ąžuolą traktoriumi per ūkininkų laukus. Buvome sutarę su seniūnaičiu Broniumi Mockumi ir kaimo aktyvistu Sauliumi Dauginčiu ištempti tą nukritusią šaką, bet nepavyko. Šį rudenį vėl bandysim teritoriją aplink ąžuolą tvarkyti“, – kalbėjo A. Poškys.

Nors Plokščių ąžuolas yra įtrauktas į šalies gamtos paminklų sąrašą, tačiau jam nėra keliami ypatingi reikalavimai priežiūrai, ir valstybės lėšų, skirtingai nuo kultūros paminklų priežiūros, seniūnija negauna. „Tvarkysime patys iš seniūnijos aplinkos lėšų, talkinant Plokščių kaimo žmonėms“, – tikino A. Poškys.


Palanga praūžus vasarai

  • Edita KALNIENĖ
  • Aktualijos

Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas pasidžiaugė, kad per šių metų vasarą buvo įvykdyta mažiau skaudžių vagysčių.

Palangoje vasaros sezonas jau baigėsi, o su juo skaičiuojamos ir įvykdytos nusikalstamos veikos. „Šią vasarą buvo ramiau negu pernai, nes įvyko mažiau skaudžių vagysčių“, – apibendrino Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas.

Sumažėjo skaudžių vagysčių

Per šiuos metus Bendrasis pagalbos centras (BPC) gavo 3850 pranešimų, tai daugiau negu 2018 m. – 3710. „Tai bendra pranešimų statistika, į kurią patenka greitosios medicinos pagalbos iškvietimai ir panašiai“, – atkreipė dėmesį A. Budginas.

Palangoje šį sezoną buvo padaryta 16 nusikalstamų veikų mažiau negu praėjusį sezoną, iš viso 174. Iš jų 54 vagystės, 2018 m. – 91. Praėjusiais metais buvo pavogti 5 automobiliai, o šiemet 2. „Vieną vagystę išaiškinome iš karto, kuomet per Naujus metus buvo pavogtas „Vokswagen Sharan“. Tai labiau buvo neblaivių asmenų spontaniškas poelgis“, – įvykio aplinkybes įvardijo komisariato viršininkas.

Kita automobilio vagystė įvykdyta S. Daukanto g. liepos pabaigoje, kuomet iš kiemo buvo išvarytas „BMW M5“. Žala siekė net 101 tūkst. eurų. „Tyrimas dar nėra baigtas“, – teigė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė.

Taip pat ilgapirščiai nuo automobilių vogė jų detales. Įvykdytos penkios tokios vagystės. Dažniausiai vagišiai taikėsi į „BMW“ ir „Porsche“ automobilius. „Kelis kartus buvo įsibrauta ir į transporto vidų, – kalbėjo A. Budginas. – Tokie tyrimai yra sudėtingi, bet mes tikimės, kad nusikalstamą veiką įvykdžiusius asmenis pavyks sulaikyti.“

Praėjusiais metais ilgapirščiai buvo linkę brautis į butus ir savintis svetimą turtą. Tokių veikų pasitaikė ir šią vasarą, tačiau ne itin daug. „Manyčiau, kad tai – bendras darbas: ir žmonės sąmoningėja, ir policijos darbo rezultatas gerėja“, – nusikalstamumo mažėjimo priežastį įvardino A. Budginas.

Vagysčių būta ir paplūdimiuose. Kol žmonės ilsėdavosi, ilgapirščiai, pamatę paliktus daiktus, juos pasisavindavo. Palangos miesto pareigūnams pavyko išaiškinti vieną šią vasarą paplūdimyje veikusią grupuotę, dėl kurios nukentėjo nemažai žmonių. Tai trys jaunuoliai, tarp kurių buvo ir nepilnamečių: 2 asmenys – kretingiškiai, 1 – palangiškis.

Jaunuoliai stebėdavo paplūdimį ir, kam nors palikus daiktus be priežiūros, juos paimdavo. Norėdami juos išaiškinti, pareigūnai, gavę tam tikros informacijos, veikė neuniformuoti. „Jie taikydavosi į lengviausią „grobį“ – mobiliuosius telefonus. Jų buvo pavogta apie 10. Bendradarbiavome su Palangoje esančio lombardo savininkais, nes gavome informaciją, kad telefonai galėjo būti atnešti į jį parduoti“, – tyrimo aplinkybes atskleidė A. Budginas.


Nuo spalio 1 d. keičiasi Palangos miesto savivaldybės administracijos struktūra: naikinamas Statybos skyrius, jo funkcijas perskirstant kitiems struktūriniams padaliniams, ir įkuriamas naujas Komunikacijų ir elektroninių paslaugų skyrius.

Įgyvendinus pertvarką, Palangos savivaldybės administracijos direktorius ir jo pavaduotojas vadovaus Architektūros ir teritorijų planavimo, Bendrajam, Biudžeto, Centralizuotam vidaus audito, Civilinės metrikacijos, Ekonominės plėtros, Juridiniam ir personalo, Komunikacijų ir e.paslaugų, Kultūros, Rinkliavų, Socialinės rūpybos, Švietimo, Ūkio ir turto, Viešosios tvarkos ir Viešųjų pirkimų skyriams bei Buhalterijai, Šventosios seniūnijai, Savivaldybės gydytojui ir jaunimo reikalų koordinatoriui.

Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdyje svarstant sprendimo „Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos struktūros“ projektą politikams nekilo klausimų dėl į jokį struktūrinį padalinį neįeinančios valstybės tarnautojo – jaunimo reikalų koordinatoriaus – pareigybės, kurios administracijoje iki šiol nebuvo, nei dėl naujai steigiamo Komunikacijų ir e.paslaugų skyriaus. Tačiau dėl Statybų skyriaus naikinimo abejonių būta.

Opozicijai priklausantis tarybos narys Eugenijus Simutis teiravosi: ko gi siekiama tokia pertvarka ir kodėl naikinamas Statybos skyrius? Sprendimo projektą pristatęs Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas Petras Kaminskas paaiškino, jog siekiama efektyvumo: neva dabar statybos leidimus išduoda du skyriai.

„Tai ką iki šiol apie dešimtį metų ar daugiau, kol veikė Statybos skyrius, darė administracijos vadovybė? Kodėl ji tik dabar pamatė, kad Architektūros ir teritorijų planavimo bei Statybos skyrių funkcijos dubliuojasi? Kodėl sprendimą reikia priimti dabar ir struktūrą keisti nuo spalio, o ne nuo kitų metų? Ar jūs nemanote, kad šis sprendimas priimamas todėl, kad žiniasklaidoje pasirodė informacija apie galimai neteisėtas statybas Palangoje ir skyrius naikinamas, kad nebeliktų tų, kas galbūt dėl to kaltas?“– teiravosi E. Simutis, kuriam P. Kaminskas atsakė: „Tikrai ne“. Jam paantrino ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė.


Iš konservatorių atgal į krikdemus?

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Politika

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Kretingos skyrių paliko 9 nariai. Rugsėjo 1 d. jų pasirašytą pareiškimą dėl narystės partijoje nutraukimo Jonas Drungilas įteikė rugsėjo 12 d. Kretingos rajono savivaldybės merui Antanui Kalniui, šis jį perdavė savo pavaduotojui, TS-LKD partijos Kretingos skyriaus pirmininkui Dangirui Samaliui.

D. Samalius stebėjosi, kodėl pareiškimas jam buvo perduotas per merą. „Atėjau pas merą dėl svarstomo miesto rotušės atkūrimo Rotušės aikštėje reikalų. D. Samaliaus kabinete nebuvo, tai pareiškimą palikau A. Kalniui, kad perduotų“, – paaiškino J. Drungilas. Pareiškimo dar vieną egzempliorių, pagal partijoje galiojančią tvarką, išsiuntė partijos sekretoriui. TS-LKD paliko J. Drungilas, Laima Drungilienė, Saulius Šopaga, Jūratė Sofija Laučiūtė, Angelė Kleinauskaitė, Aleksandra Kleinauskienė, Arvydas Beržonskis, Zina Tuzienė ir Justina Varpnickienė. Visi jie, išskyrus J. S. Laučiūtę, priklausė partijos krikdemų flangui, buvo TS-LKD Kretingos skyriaus krikščionių demokratų bendrijos, kurios pirmininku 2018 m. buvo išrinktas J. Drungilas, nariai. J. S. Laučiūtė konservatorių partijai priklausė iki jai susijungiant su krikščionimis demokratais. „Į partiją įstojau labai seniai, kai dar reikėjo dviejų rekomendacijų, kurias man davė tuometiniai partijos pirmieji asmenys. Tos rekomendacijos ir laikė mane, vis negalėjau taip iššokti, vis galvojau – gal kas nors pasikeis“, – kalbėjo J. S. Laučiūtė, prisipažinusi, kad šiandieną jaučiasi partijai esanti nereikalinga. „Man buvo labai svarbios krikščioniškos ir tautininkiškos vertybės. TS-LKD liberalėja, klasikinio konservatyvizmo neliko“, – aiškino J. S. Laučiūtė. Paklausta, ar dalyvaus toliau politikoje ir su kokia politine organizacija, ji tarė: „Nenoriu būti sąrašiniu nariu, kartą per metus į visuotinį susirinkimą ateiti.“ S. J. Laučiūtė patikino, kad neitų nė į vieną dabartinių partijų.


Rankinio sportui – 40 gyvenimo metų

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sportas

Kretingos sporto mokyklos rankinio treneris Algimantas Pranaitis teigė dėsiąs visas pastangas, kad merginų rankinis neišnyktų iš rajono sporto žemėlapio.

Šis rugsėjis Kretingos sporto mokyklos rankinio treneriui 66-erių Algimantui Pranaičiui – išskirtinis: 40 metų paskyręs merginų rankiniui, sporto pedagogas sakė dėsiąs visas pastangas, kad ši sporto šaka neišnyktų iš Kretingos rajono sporto žemėlapio.

Gimęs ir augęs Kretingoje, kurį laiką mokęsis Eišiškių sporto mokykloje, į Kretingą A. Pranaitis sugrįžo 1979 m. „Mokydamasis dabartiniame Lietuvos sporto universitete sutikau Rimantą Butkevičių, Juozą Mažeiką – jie ir patarė grįžti gimtinėn, o aš pasirinkau tą sporto šaką, kurią geriausiai išmaniau, – rankinį“, – prisiminė treneris, kuris prieš daugelį metų pradėjo kaupti archyvą, susijusį su Kretingos merginų rankiniu. Jame – komandos, žaidėjų pasiekimai, sportinė veikla, ir visa tai, tikisi A. Pranaitis, kada nors turėtų sugulti netgi į atskirą leidinį, kuris atspindės tą Kretingos rajono istorijos tarpsnį, su kuriuo treneris tiesiogiai susijęs.

„Tikrasis trenerio darbas prasideda padirbėjus mažiausiai 5–10 metų – tik tada pradedi suprasti, kur esi ir kas esi. Turi praeiti nemažai laiko, kad įrodytum, jog esi vertas trenerio vardo“, – remdamasis savo patirtimi kalbėjo A. Pranaitis.

Rankiniu jį sudomino Eišiškių sporto mokykloje dirbęs Lietuvos nusipelnęs treneris Antanas Ratkevičius. A. Pranaičiui teko žaisti ir aukščiausioje vyrų rankinio lygoje, ir tuo metu Eišiškėse, apskritai – tame krašte, rankinis buvo labai populiarus. Tai paskatino ir mokytis, ir siekti karjeros būtent toje srityje, o tuometiniame Lietuvos kūno kultūros institute A. Pranaitis buvo vienas pirmųjų studentų, įstojęs mokytis su kolūkio siuntimu. „Tik po to ne vienas suprato, kad tokia rekomendacija – geras koziris, kad būtų lengviau įstoti į aukštąją mokyklą“, – pasvarstė treneris, kurio darbo pradžioje rankinis buvo populiarus ir Kretingoje: rajono rankinio pirmenybėse žaidė 8 vyrų komandos, o pirmoji moterų rankinio komanda A. Pranaičio buvo suburta buvusiame Žemės ūkio technikume. Ši komanda kelerius metus iš eilės buvo šalies technikumų spartakiados prizininkė.

„Dirbti nebuvo sunku: technikume mokėsi daug sportui gabių merginų, o ir, tarkim, vėliau užtekdavo vienos moksleivių varžybose „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“ dalyvaujančios klasės, kad surinktum gerą komandą. Dabar – viskas atvirkščiai: mokiniai, tiek berniukai, tiek mergaitės, turi labai daug pasiūlos įvairioms veikloms, tad prikviesti vaikus į komandinį sportą – nebūtinai rankinį – yra rimtas iššūkis treneriams, ir tai jaučiasi visoje Lietuvoje“, – savo pastebėjimais pasidalino A. Pranaitis.

Jis tvirtino, kad dirbdamas treneriu, visada jautė didelę atsakomybę ir suprato, kad treneris turi būti idealas vaikams: „Norint turėti gerą komandą, ir pačiam su savimi reikia daug dirbti, gludinti charakterį – su merginomis niekada nebuvo lengva. Buvo momentų, kada norėjosi viską mesti, bet auklėtinės ir sulaikydavo – rengdavau apklausas, kurios padėdavo apsispręsti. Visko yra buvę – ir ašarų, ir atsiprašymų, ir pokalbių.“


Karteniškių delegacija (iš dešinės) Marius Meškauskas, Aistė Slušnytė, Gintarė Šilauskaitė ir Rolandas Lukauskas su Prezidentu Gitanu Nausėda bei LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte.

Gera žinia pasiekė Kartenos mokyklą-daugiafunkcį centrą: ši mokymo įstaiga tapo viena sportiškiausių respublikoje – Lietuvos mokyklų žaidynėse tarp kaimų mokyklų ji užėmė II v. Žaidynių prizininkams apdovanojimai už praėjusių mokslo metų pasiekimus buvo įteikti šalies Prezidentūroje.

Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda tądien spaudė Kartenos mokyklos-daugiafunkio centro kūno kultūros mokytojui Mariui Meškauskui, mokiniams Rolandui Lukauskui, Aistei Slušnytei ir Gintarei Šilauskaitei – tiems, kurie savo sportine veikla pelnė mokyklai daugiausia taškų.

„Rolandas žaidė stalo tenisą, traukė virvę, merginos žaidė futbolą, stalo tenisą ir tinklinį, ir taip prisidėjo prie bendros mūsų visų pergalės, – tvirtino M. Meškauskas. – O kadangi Rolandas ir Gintarė baigė mokyklą, motyvacija siekti rezultato ir vėl vykti į Prezidentūrą bus jau kitiems mokiniams.“

Užsiregistravus dalyvauti Lietuvos mokyklų žaidynėse Kartenos mokyklos mokiniai varžėsi rungtyje „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“ ir kvadrato varžybose (pradinukai ir V–VI kl.), futbolo „5x5“, krepšinio „3x3“, lengvosios atletikos, stalo teniso, svarsčių kilnojimo, šaškių, tinklinio ir virvės traukimo varžybose. Kai kuriose sporto šakose rungtyniavo ir merginos, ir vaikinai.

Norint patekti į finalą, reikėjo laimėti rajono, po to – zonos, dar vėliau – tarpzonines rungtynes, tačiau, paaiškino M. Meškauskas, yra tokių rungčių, kurių varžybos rajone nė nevyksta: tarkim, virvės traukimo, stalo teniso ir kt. „Mes dalyvavome visose varžybose, rengėmės joms atsakingai. Nei rajone, nei zonoje virvės traukimo varžybų nė nebuvo, tad finalui, kur susirenka stipriausi, buvo būtina pasirengti – be to nėra ko nė važiuoti“, – kalbėjo mokytojas.


Kretingai Lietuvos seniūnijų žaidynėse atstovavusi Kartenos miestelio virvės traukimo komanda iškovojo reikšmingą pergalę – aukso medalius.

Praėjusį šeštadienį Gargžduose pasibaigė didžiausias Lietuvoje vykstantis masinio sporto renginys – Lietuvos seniūnijų sporto žaidynės, kuriose, iškovoję aukso medalius, triumfavo Kartenos virvės traukikai ir smiginio entuziastai.

Lietuvos seniūnijų sporto žaidynės – plačiausią geografiją apimantis renginys, kuriame dalyvavo sporto mėgėjai iš daugiau negu 50 šalies savivaldybių, o 12-ą kartą surengtų žaidynių finale rungėsi per 1 tūkst. įvairių sporto šakų mėgėjų.

Bendroje rajonų savivaldybių įskaitoje mūsų, Kretingos rajono savivaldybė, surinkusi 192 taškus, užėmė II v. Žaidynes laimėjo ir I v. iškovojo Klaipėdos rajono savivaldybė (242 tšk.), trečia buvo Utenos rajono savivaldybė (155 tšk.). Tarp miestų I v. iškovojo Klaipėdos miesto savivaldybė, II v. – Panevėžio ir III v. – Kauno miestų savivaldybės. Lietuvos seniūnijų žaidynių idėja – pakviesti visus šalies gyventojus reguliariai sportuoti gyvenamosiose vietose ir tokiu būdu didinti jų fizinį aktyvumą, kaip svarbiausią sveikatingumo veiksnį. Pastaraisiais metais žaidynės vyksta etapais: I etapo atrankinės varžybose vykdomos seniūnijose ir savivaldybėse tarp seniūnijų ir mikrorajonų komandų; II etapo – 8 miestų zonose, kuriose varžybas organizuoja ir vykdo savivaldybės ir sporto centrai. Todėl į finalą patenka tik stipriausios komandos, įveikusios ne vieną varžovą ir esančios vertos kovoti finale.

Kretingos rajonui aukso medalius iškovojo Kartenos miestelio virvės traukimo komanda, vadovaujama Mariaus Meškausko, – mūsų rajonui atstovavo Mindaugas Stonkus, Alfredas Vyšniauskas, Antanas Motužis, Julius Beinoras, Rolandas Žiobakas, Vytautas Rudys, Artūras Šlyžius, ir smiginio komanda, kurią sudarė Jonas Domarkas, Jūratė Domarkienė, Paulius Mikaločius. Rajono krepšininkai senjorai Stanislovas Bružas, Povilas Grikpėdis, Darius Bručkus ir tinklininkai Ramūnas Kocius, Kazys Mačiulskis, Albertas Sysojevas, Audrius Vaitkus pasidabino sidabro medaliais. Tinklinio moterų komanda užėmė VII–XVII v., šaškių – VI v., šachmatų – VII v., stalo teniso – IX–XII v. Rajono Kultūros ir sporto skyriaus duomenimis, mūsų savivaldybei atstovavo 40 sportininkų iš viso rajono.


Lietuvoje 2020 metais pirmąkart rengiamas pasaulio salės futbolo (futsal) čempionatas. Čempionatas vyks rugsėjo 12–spalio 4 dienomis. Svarbiausios rungtynės – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Į Klaipėdą atvykę futbolininkai treniruosis ir Gargžduose, Palangoje, Kretingoje.

Žinią, kad pasaulio salės futbolo čempionato dalyvių treniruotėms pasirinkta Kretingos sporto bazė Kretingos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Dangiras Samalius parvežė iš praėjusią savaitę Švietimo mokslo ir sporto ministerijoje dėl pasirengimo čempionatui surengto pasitarimo. „Mums tai gera žinia, ne vien mes – Savivaldybė, ministerija taip pat yra suinteresuota, kad iki to laiko pastatytume Sporto kompleksą. Esame pasiryžę tą padaryti. Prie statomo komplekso baigiame įrengti futbolo treniruočių aikštę“, – teigė D. Samalius.

Dirbtinės dangos futbolo treniruočių aikštei viršutinį dangos sluoksnį Lietuvos futbolo federacija yra pažadėjusi pateikti šį spalį. Aikštės įrengimo darbams, kuriuos atlieka bendrovė „Alkuras“, Savivaldybė jau išleido 437 tūkst. eurų. Už šiuos pinigus buvo nuimtas ir išvežtas juodžemis, įrengtos drenažo, lietaus nuotekų sistemos. Futbolo treniruočių aikštę suplanavo ir ją rengti pernai pradėjo ankstesnės kadencijos Savivaldybės valdžia, kurios taryba ir buvo šiai reikmei skyrusi 437 tūkst. eurų, tačiau paaiškėjo, kad aikštei užbaigti reikia dar 187 tūkst. eurų iš Savivaldybės biudžeto. Tiek kainuoja įrengti aikštėje elastinį posluoksnį, paskleisti ten, kur jo reikia, kvarcinį smėlį. Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis aiškino, kad, planuojant aikštės statybą, buvo tikimasi, jog Futbolo federacija skirs pinigų tiek elastiniam posluoksniui, tiek kvarciniam smėliui. Jau parengtas sprendimo projektas dėl papildomų 187 tūkst. eurų skyrimo futbolo treniruočių aikštei įrengti, Savivaldybės taryba projektą svarstys šį ketvirtadienį. P. Černeckio teigimu, darbus už 187 tūkst. eurų darys ta pati „Alkuro“ įmonė. Aikštėje suplanuotos 500 vietų tribūnos žiūrovams, suoleliai žaidėjams, teisėjams, apšvietimas.


Į susitikimą su Kretingos rajono meru Antanu Kalniumi (iš kairės) atvyko verslo plėtra besidomintys Baltijos šalių-Kazachstano verslo asociacijos atstovai Rostislavas Li ir Aleksanderis Vidiakinas.

Praėjusį ketvirtadienį į Kretingos rajono savivaldybę atvykę Baltijos šalių-Kazachstano verslo plėtros asociacijos vadovai Rostislavas Li bei Aleksanderis Vidiakinas (Vidyakin) pristatė Kazachstano verslininkų siekį investuoti mūsų šalyje, – jiems ypač patrauklus esąs Vakarų Lietuvos regionas.

Svečiai Kretingos rajono merui Antanui Kalniui, jo patarėjui Albertui Barauskui bei administracijos direktorei Jolantai Girdvainei priminė, jog ligi šiol Kazachstano verslas tarp Baltijos šalių koncentravosi Latvijoje, – ten jau yra investavę apie 200–300 kazachų verslininkų. A. Vidiakinas vadovauja abiejų šalių šilumokaičių įmonei, veikiančiai šalia Rygos.

Pasak R. Li, anksčiau verslui iš trečiųjų šalių buvusios lengvesnės įsikūrimo Latvijoje sąlygos, tačiau pastaruoju metu latviai sugriežtino tvarką investuotojams ne iš Europos Sąjungos šalių, todėl jie ir atsigręžė į Lietuvą. Svečiai sakė įžvelgę, jog Lietuvoje besikuriantiems trečiųjų šalių investuotojams yra palankesnė mokesčių sistema, o ir gyvenimo sąlygos, lyginant su jų šalimi, kokybiškesnės.

„Mes gyvename Azijos centre, kalnuotoje vietovėje, esančioje maždaug 400–800 m viršum jūros lygio, tačiau neturime priėjimo prie jūros. Visi mūsų keliai į pasaulį veda per Rusiją arba Kiniją. Mus domina jūsų technologijos ir taip pat tai, ką mes galėtume atvežti ir jums pasiūlyti. Tačiau labai svarbu žinoti jūsų valdžios požiūrį ir įsitikinti, ar vietiniai gyventojai palankūs mūsų atėjimui“, – kalbėjo R. Li.


Klaipėdos gatvėje, netoli degalinės, rugsėjo 20 d. susidūrė keturi automobiliai. Avarija įvyko nepasirinkus saugaus greičio ir atstumo.

Vieno automobilio vairuotojas pristabdė sukdamas į kairėje pusėje esantį keliuką, iš paskos važiavę dar trys vairuotojai sustojo, norėdami jį praleisti. Ketvirtojo automobilio vairuotojas nespėjo sureaguoti į sustojusią automobilių koloną ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę, kuri trenkėsi į dar vieną automobilį ir taip iš viso susidūrė keturi automobiliai.

Automobilio, sukusio į kairę, vairuotojas suspėjo atlikti manevrą, tačiau kitiems teko pildyti eismo įvykio deklaracijas.

Daugiausiai nuostolių patyrė eismo įvykio kaltininkas, paskutinį automobilį vairavęs asmuo. Kitų automobiliai buvo apgadinti nedaug.

Vairuotojai nežinojo, kaip tokiu atveju reikėtų pildyti eismo įvykio deklaraciją, todėl išsikvietė policiją. Į eismo įvykį iškviesti pareigūnai paaiškino, kaip pildyti eismo įvykio deklaraciją, ir užtikrino saugų eismą, kol buvo išaiškintos įvykio aplinkybės.

„P. n.“ informacija


Bėgimo prizininkai su renginio organizatoriais ir svečiais

Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro bendruomenė praėjusį penktadienį tradiciniu bėgimu paminėjo šios iškilios asmenybės 50-ąsias mirties metines.

Atminimą saugo muziejus ir parkas

Direktorės Lidijos Šiškienės teigimu, garbe turėti tokį ugdymo įstaigos pavadinimą jokūbaviškiai dalijasi su dar dviem Lietuvos mokyklomis – Šilalės r. Kaltinėnų gimnazija bei Kauno mokykla-daugiafunkciu centru. „Tos mokyklos tarsi įprasminame prezidento gyvenimo tarpsnius: Kaltinėnai – vaikystę, Kaunas – prezidentavimo metus, Jokūbave Aleksandras Stulginskis gyveno nuo 1927-ųjų, 1941-aisiais čia pasitiko didžiausią ir sunkiausią išbandymą – tremtį“, – parke, prie prezidentui skirto paminklo, po iš ryto įvykusių šv. Mišių Jokūbavo bažnyčioje bei integruotos pamokos, skirtos susipažinti su prezidento gyvenimu, susirinkusiesiems kalbėjo ji.

Direktorė pasidžiaugė daugel metų trunkančia jokūbaviškių bendryste su puikiai lietuviškai kalbančiais Amerikoje gyvenančiais prezidento giminaičiais: 98-erių šiemet sulaukusia dukra Aldona, anūku Jonu Juozevičiumi bei jo žmona Daina. „Prezidento anūkas su šeima mus aplanko kasmet panašiu laiku, pastarąjį kartą buvome susitikę prieš dvi savaites, mokyklos muziejui jis padovanojo vienos Jokūbavo kaimo gyventojos išsaugotus restauruotus savo tėvo baldus“, – pasakojo L. Šiškienė.

Muziejus Jokūbavo mokykloje įkurtas 1989-aisiais. Jame apie prezidentą gausu medžiagos, surinktos kraštotyros ekspedicijų metu, saugomi asmeniniai daiktai ir, kaip teigė direktorė, – Lietuvos Nacionalinio muziejaus dovana – ekspozicija. Gyvą atminimą taip pat saugo prezidento vardu pavadintas mokyklos bei kaimo bendruomenės puoselėjamas parkas.


Lietuvos žydų genocido diena buvo paminėta Pranciškonų gimnazijoje, kur bendruomenės nariai kalbėjo apie Kretingos žydų istoriją.

Rugsėjo 23-ąją, Lietuvos žydų genocido dieną, paminėjo Pranciškonų gimnazijos bendruomenė. Mokinai priminė apie Vilniaus gete tuo metu vykusius skaudžius įvykius, Kretingos žydų ir gerą, ir tragišką istoriją, mintimis taip pat dalijosi gimnazijos direktorius Alvydas Virbalis, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius ir Kretingoje 10 metų gyvenantis Klaipėdos žydų bendruomenės narys Isaac Zizis Kutzi.

Jau ketvirtą kartą įvykusioje tradicinėje pamokoje, minint Lietuvos žydų genocido dieną, istorikas Vaidas Kuprelis akcentavo, kad reikia pažinti istoriją tam, jog ateityje nebekartotumėme klaidų. „Tik istorija gali išmokyti kurti teisingą šiandieną, tai yra ateitį. Norime, kad vaikai žinotų istoriją, todėl pasirinkome tokią jos perteikimo formą. Kuomet bendraamžiai patys apie tai pasakoja, vaikams yra lengviau įsiminti. Taip pat renginį pradėjome poezija, meniniu kūriniu, kur vaizduojami vaiko prisiminimai apie žydų tragediją, šiuo atveju apie Vilniaus geto sunaikinimą, kas irgi pasiekia klausytoją“, – sakė V. Kuprelis.

Žydų istorija, anot pedagogo, moko, kad reikia gerbti kitokį žmogų: „Tai neturi tapti konflikto priežastimi. Per istoriją ugdome vertybių suvokimą, toleranciją kitokiam, kad ir kitaip gyvenantys žmonės yra tokie patys.“

Trečiokės gimnazistės Justė Žilytė, Marija Miltakytė, Emilija Vaišytė savo bendraamžiais kalbėjo apie Kretingos žydų istoriją. Justė skaitė pranešimą apie žydų bendruomenės Kretingoje susikūrimą XVIII a., Marija – tarpukario žydų gyvenimą, Emilija – skaudžiausią Kretingos žydų istorijos puslapį – žydų bendruomenės naikinimą, tai, kas vyko 1941 m. birželį–rugsėjį. Dešimtokai sugiedojo tradicinę žydų giesmę „Viešpats Dievas yra gyvas“.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas