Pajūrio naujienos
Help
2019 Spalis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke310172431
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną14°C debesuotumas 5 %
Naktį10°C debesuotumas 67 %
Komentarų topas

(1376) 2019-07-30

Baublių Šv. Kazimiero koplyčią prižiūrinti Stasė Gideikienė teigė, kad idėja skirti kryžių negimusiems kūdikiams kilo daugiau nei prieš 15 metų, o įgyvendinta tik šiemet.

Baublių kaimo Šv. Kazimiero koplyčioje pašventintas Kančios kryžius, skirtas negimusiems kūdikiams. Šio kryžiaus atsiradimo istorija – neįprasta, idėja – ilgai brandinta ir netikėtai realizuota.

Koplyčią prižiūrinti baubliškė Stasė Gideikienė tvirtino, kad apie tokį kryžių ėmė svarstyti prieš 15–17 metų, tačiau tuo metu idėja liko neįgyvendinta: „Žmonėms stigo lėšų ir buvo abejojama tokio kryžiaus reikalingumu.“

Vis dėlto, moteris nenuleido rankų: „Meldžiausi ir prašiau Dievo, kad Jis padėtų šiam kryžiui atsirasti. Jis juk visada turi planą.“ Primiršta idėja atgijo, kai pašnekovei paskambino jos krikšto sūnus menininkas Rytis Zenkevičius. Jis kunigo baptisto užsakymu gamino kryžių, tačiau šis dirbinio atsisakė, nes medis, iš kurio buvo daromas kryžius, buvo šakotas, todėl kryžius tapo skylėtas. Nusiminusį menininką paguodė krikšto motinos žodžiai – moteris pasiūlė kryžių atvežti į Baublius.

Pašnekovė prisiminė vieno kunigo pasakojimą. Anot jo, kai žūva kūdikis, pas Dievą danguje atsiveria skylė. Simboliška – R. Zenkevičiaus pagamintame kryžiuje irgi atsivėrė skylės, todėl, pasak S. Gideikienės, kryžiaus autorius, pats to nė nežinodamas, pagamino negimusiems kūdikiams skirtą kryžių.

Kančios kryžius buvo pašventintas Kartenos klebono Algirdo Lukšo, dabar kryžius kabo Baublių Šv. Kazimiero koplyčios prieangyje ir pasitinka kiekvieną šventovėje apsilankantį tikintįjį.

S. Gideikienė prisiminė Šv. Kazimiero koplyčios, kuri jau skaičiuoja 26 metus, atsiradimo istoriją. Lietuvai vėl tapus nepriklausoma valstybe, moteris, padedama kitų žmonių, Baublių kultūros namuose įkūrė maldos namus. Pašnekovė teigė, kad iš pradžių ji sulaukė žmonių pasipiktinimo dėl tokios savo veiklos, nes sovietmečiu ji aktyviai dalyvavo komunistų partijoje, o dabar imasi evangelizuoti žmones, tačiau ilgainiui baubliškiai ėmė džiaugtis moters tarnyste.

Pašnekovė teigė, kad koplyčios priežiūra ir puoselėjimas yra jos kūdikis, dėl kurio ji nuolatos stengiasi, kad jis augtų ir klestėtų. Koplyčiai persikėlus į dabartines patalpas, moteris norėjo perduoti savo tarnystę kitiems Baublių tikintiesiems, tačiau jie pašnekovę atkalbėjo nuo šio žingsnio. „Labai daug darbo įdėjai į šią koplyčią, negali taip paprastai palikti savo kūdikio“, – žmonių mintimis pasidalino S. Gideikienė.

Moteris atskleidė, kad per mokslo metus padeda vaikams pasiruošti sakramentams, kartu su jais eina Kryžiaus kelią. Pasak pašnekovės, šiandien kai kuriems žmonėms trūksta sakralumo, todėl mokydama vaikus ji gali prisidėti prie jaunosios kartos ugdymo ir stiprinti vaikų norą pažinti Dievą.

Sigita RAZMUTĖ


Plenerą užbaigė darbų paroda

  • Edita KALNIENĖ
  • Švietimas

Plenere dalyvavę Kretingos meno mokyklos Dailės skyriaus mokiniai, jų mokytojos Živilė Sabaliauskaitė, Lina Nikartienė ir akordeonininkų trio.

Kretingos meno mokyklos Dailės skyriaus mokiniai vasaros praktiką-plenerą, kuris vyko Šventojoje, užbaigė kūrybinių darbų paroda, eksponuojama „Tekstilės namuose“. „Visi darbai padaryti, todėl norime, kad tėvai pasidžiaugtų savo vaikais“, – parodą atidarė dailės mokytoja Lina Nikartienė.

Parodoje eksponuojami geriausi darbai. „Joje kabo po vieną kiekvieno dalyvio darbą, kuriuos išrinko patys mokiniai. Pasibaigus dienai visi draugiškai spręsdavome, kieno darbas geriausias, – tai buvo kaip paskatinimas stengtis“, – kalbėjo L. Nikartienė.

Plenere dalyviai mokėsi ant popieriaus perteikti realius gamtos vaizdus. „Kiekvieno plenero metu piešiame tai, ką mokiniai realiai mato. Nepasakyčiau, kad realizmas yra dailės pagrindas, tačiau manau, kad menininkas turi mokėti vaizduoti realius vaizdus, o po to kurti savo stilių jį kažkaip iškreipdamas ir panašiai“, – plenero turinį apibūdino L. Nikartienė.

Darbuose vyrauja žalios spalvos fragmentai. „Paroda galėtų vadintis žalia paroda. Ši spalva dominuoja, nes mokiniai vaizduoja gamtą, kurioje daugiausia yra žalumos“, – paaiškino dailės mokytoja Živilė Sabaliauskaitė.

Stovykloje dalyvavo 8–16 metų vaikai. „Mažesnieji mokinosi iš vyresniųjų, o vyresniesiems buvo kita praktika – jie turėjo mokyti jaunesnius, prisiliesti prie pedagogikos“, – tikino Ž. Sabaliauskaitė.

Plenere dalyvavusi šešiolikmetė Kretingos meno mokyklos dailės skyriaus mokinė Beta Rogačiovaitė taip pat tvirtino, kad buvo įdomu mokyti vaikus, tačiau patikslino, kad iš jų mokėsi ir pati. „Smagu, kad tai, ko mokomės meno mokykloje, galėjome pritaikyti praktiškai. Plenere veikla skyrėsi nuo mokyklos, todėl įgijau naujos praktikos, – kalbėjo B. Rogačiovaitė, prisiminusi piešimą gamtoje. – Realizmas – mano mėgstamas piešimo stilius. Įdomu buvo stebėti, kaip žmonės reaguoja į mus, piešiančius gatvėje, sulaukėme ir teigiamų pasakymų.“


Šalyje vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta atvejų, kad po apeliacijų brandos egzaminų rezultatai pasikeičia, o to priežastys neretai būna ir techninės klaidos. Mūsų rajone tokių situacijų taip pat būta. Iš 21 pateikusio apeliaciją, preliminariais duomenimis, rezultatai pasikeitė 3 abiturientams.

Rezultatai pakito pateikus apeliaciją dėl lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino.

Vienas rajono abiturientų „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad iš pradžių pagal rezultatus sužinojo, kad neišlaikė egzamino, pateikus apeliaciją rezultatas pakilo per 40 taškų. „Man pranešė, kad įvyko techninė klaida, – sakė dvyliktą klasę pabaigęs jaunuolis, pridūręs, kad rezultatai jam turėjo daug įtakos. – Tai turėjo didelę įtaką stojant į aukštąsias mokyklas. Kitiems, kurie neišlaikė egzaminų, tačiau nepateikė apeliacijos, taip pat galėjo pasitaikyti techninių klaidų.“

Šiais metais Lietuvoje dėl pagrindinės ir pakartotinės sesijos egzaminų rezultatų gauta 1 tūkst. 207 apeliacijos. Praėjusiais metais buvo gauta 172 daugiau.

Pateikus apeliaciją 161 egzamino rezultatas buvo pakeistas. Daugumos – 71 proc. – darbų įvertinimai šiemet padidėjo, o 29 proc. – sumažėjo.

Daugiausia – 827 – apeliacijų, kaip ir mūsų rajone, sulaukta dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatų, matematikos – 176, anglų kalbos – 74, biologijos – 58, istorijos – 26, chemijos – 23, informacinių technologijų – 14.

„P. n.“ informacija


Kretingos meno mokyklos auklėtinis Ovidijus Miežetis gros ir tarptautiniame akordeono festivalyje „Palanga 2019“.

X Vakar prasidėjęs ir iki rugpjūčio 3 dienos vyksiantis jubiliejinis XXV tarptautinis akordeono festivalis „Palanga 2019“ skirtas akordeono specialybės įkūrimo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje 60-mečiui. Tai seminaras-praktikumas, kurio metu vyksta ne tik koncertai žiūrovams, bet ir seminarai festivalio dalyviams. Festivalis, prasidėjęs nuo atidarymo Palangos Stasio Vainiūno meno mokykloje, baigsis rugpjūčio 3 d. 19 val. Palangos Kurhauzo salėje uždarymo koncertais. Jo tikslas – supažindinti visuomenę su profesionalia įvairaus žanro akordeono muzika.

Atvyks svečių iš užsienio

Pasak Lietuvos akordeonistų asociacijos veiklų koordinatorės Dangiros Goštaltavičiūtės, į festivalį atvyksta dalyviai ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Gudijos. Žiūrovams ji rekomenduotų apsilankyti liepos 30 d. 19 val. Palangos S. Vainiūno meno mokykloje ir liepos 31 d. 19 val. Palangos kurorto muziejuje vyksiančiuose Muzikos ir teatro akademijos koncertuose. Įspūdingas, anot koordinatorės, bus 20 val. Palangos Kurhauzo salėje vyksiantis Svetlanos Stavickajos (Daugpilis, Latvija) ir Vladimir Ušakov (Sankt-Peterburgas, Rusija) estradinės, pramoginės muzikos koncertas. Žiūrovai kviečiami ir į kiekvieną vakarą nuo 17 val. Palangos Stasio Vainiūno meno mokykloje vyksiančius vaikų koncertus – visi juose koncertuojantys yra respublikinių arba tarptautinių konkursų laureatai. Festivalio koncertai vyks ne tik Palangoje – rugpjūčio 2 d. 17 val. Rūdaičių kultūros centre vyks koncertas „Muzikinis pasimatymas“.

„Praeitais metais turėjome pilnutėles sales žiūrovų. Prie atdarų langų ir durų stovėjo klausytojai, nes į sales visi nebetilpo, – praėjusių metų koncertų populiarumą prisiminė D. Goštaltavičiūtė. – Stengiamės išlaikyti festivalio tradicijas – naujovė nebent yra tik tai, kad kasmet kviečiame vis naujus atlikėjus ir jau antrus metus visi koncertai yra nemokami“.

Lapkričio mėnesį šis festivalis taip pat vyksta Vilniuje.

Svajoja tapti profesionalu

Šiame festivalyje dalyvaus ir respublikinių bei tarptautinių konkursų laureatas Ovidijus Miežetis, šįmet įstojęs į Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją ir žadantis sieti ateitį su akordeonu. Penkiolikmetis kretingiškis Kretingos meno mokykloje akordeonu groja jau šešerius metus ir šiame festivalyje tikisi įgyti dar daugiau žinių. „Mokytis groti man pasiūlė tėtis ir aš sutikau, – pasakojo O. Miežetis. – Tik vieną kartą yra buvę, kad nebenorėjau eiti į pamokas ir išvis groti, bet po kelių dienų praėjo. Jauniems žmonėms, trokštantiems eiti muzikanto keliu, patariu daug groti, o jei dingsta motyvacija tą daryti, siūlau sudalyvauti konkurse ar pagroti koncerte.“

Kretingos meno mokyklos akordeono mokytojos Sigitos Šimkutės-Kubilienės mokinys prisipažino ir šiek tiek patinginiaująs: „Kartais būdavau labai darbštus – ypač prieš konkursus ar koncertus. Bet po jų dažniausiai norėdavosi šiek tiek pailsėti ir tas poilsis kartais... užsitęsdavo. Laimei, mano mokytoja manęs labai nespaudė“.

O. Miežetis yra dalyvavęs įvairiuose konkursuose ir užėmęs prizinių vietų: „Esu dalyvavęs konkursuose Latvijoje, Serbijoje, Čekijoje, Kaune, kituose ir užėmęs antrąsias vietas. Į atmintį turbūt labiausiai įsirėžė pasirodymas tarptautiniame konkurse Vilniuje“.

Vaikinas svajoja tapti profesionaliu akordeonistu ir apie kitą kelią kol kas nė nesvarsto: „Sieksiu šio tikslo tol, kol pasieksiu“.


Vagystės iš pliaže poilsiaujančių žmonių – kiekvieno vasaros sezono problema. Šiemet kelių asmenų grupuotę, nusprendusią veikti Palangos paplūdimiuose, sulaikė policijos pareigūnai. „Jie veikė neilgai, gal savaitę“, – ilgapirščių išaiškinimo laikotarpį įvardijo Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas.

Sulaikyti ilgapirščių grupuotę padėjo ir neuniformuoti pareigūnai. „Prie uniformuotų pareigūnų žmonės elgiasi vienaip, o jų nesant – šiek tiek laisviau. Neuniformuoti pareigūnai neišsiskiria iš minios ir tai yra veiksminga priemonė užtikrinant saugumą“, – patikino A. Budginas.

Dažniausiai vagys iš poilsiautojų paima nepriežiūroje paliktus telefonus, pinigines ir kitus vertingus daiktus. „Atvykę žmonės nori jausti ramiai, kad jų daiktų niekas neims, todėl tai ir stengiamės užtikrinti, – atkreipė dėmesį komisariato viršininkas, paaiškindamas, kaip reikėtų saugotis nuo vagišių. – Jeigu žmogus pliaže poilsiauja vienas, daiktus turėtų pasidėti taip, kad maudydamasis gerai matytų juos. Jeigu poilsiauja dviese, – būtų gerai, kad maudytis eitų po vieną, o kitas liktų prižiūrėti daiktų.“

A. Budginas tvirtino, kad pajūryje vagysčių pasitaiko, tačiau ne itin dažnai: „Užtikrindami saugumą ne tik patruliuojame, stebime situaciją, tačiau bendradarbiaujame ir su gelbėtojais, kurie informuoja apie įtartinus asmenis ir kitus pažeidimus.“

„P. n.“ informacija


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGOS r.

Liepos 28 d. apie 13.11 val. gautas pranešimas, kad nuo Palangos Kretingos kryptimi važiuoja automobilis „Opel Vectra“, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Pranešėjas, gimęs 1986 m., važiavo paskui. Automobilio vairuotojas Vydmantuose įsuko į Birutės g. ir sustojo. Atvykus policijos pareigūnams, pranešėjas nurodė vairavusį asmenį. Tai buvo vyras, gimęs 1977 m., kuriam nustatytas 2,77 prom. girtumas. Jis sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

PALANGA

Liepos 28 d. Palangoje pradėtas vienas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti tyrimas.

JŪRATĖS g. liepos 25 d. apie 17.20 val. gimnazijos teritorijoje esančiame parke pas šešiolikmetį apžiūros metu rasta galimai narkotinė medžiaga.

IEVŲ g. liepos 28 d. apie 8.20 val. pastebėta, kad yra išdaužtas automobilio „BMW“ galinis stiklas, išdraskytas prietaisų skydelis. Iš automobilio vidaus pavogtas multimedijos grotuvas, iš bagažinės – krepšys, kuriame buvo kompiuteris ir vaizdo kamera. Iš viso padaryta 1 tūkst. 800 eurų žala.

UŽKANAVĖS g. Liepos 28 d. policijos komisariate užregistruotas moters, gimusios 1977 m., pareiškimas, kad apie 12 val. poilsio patalpų kieme pastebėjo, jog išdaužtas stiklas ir pavogti automobilio „BMW X5“ multimedijos grotuvas, vairas, išdraskytas salonas.

Parengė Edita KALNIENĖ


Ilgapirščiai Palangoje dairosi į prabangius automobilius

  • Edita KALNIENĖ
  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

Vasarą į Palangą suvažiuoja ne tik turistai, bet ir ilgapirščiai, ieškantys galimybių nuo prabangių automobilių nuimti vertingas detales ar pasisavinti kitą žmonių turtą. Dėl didžiausios šiemet įvykdytos prabangaus „BMW“ automobilio vagystės jo savininkas neteko 101 tūkst. eurų.

Iš S. Daukanto gatvėje nuomojamo buto kiemo vagys „išvairavo“ „BMW M5“ automobilį su registracijos dokumentais, išduotais Kanadoje, pareiškėjo vairuotojo pažymėjimu, asmens tapatybės kortele, mobiliuoju telefonu. Norėdami „nuvaryti“ automobilį, vagys įsibrovė į išnuomotas patalpas ir paėmė jo raktelius. Ilgapirščiai padarė žalos už 101 tūkst. eurų.

„Tai didžiausia vagystė šiais metais“, – tikino Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas. Kol kas vyksta tyrimas dėl vagystės.

Be šios vagystės, Palangoje šiemet „nurengtas“ ne vienas prabangus automobilis – nuo jų nuimami veidrodėliai, žibintai, kitos vertingos dalys. Patiriami nuostoliai dažnu atveju siekia kelis ar net dešimtis tūkstančių eurų.

Užkanavės gatvėje ne per seniausiai vienas vyras, apžiūrėjęs savo automobilį „BMW X5“, pastebėjo, kad yra išdaužtas galinių durelių mažasis stiklas, priekinis buferis su priešrūkiniais žibintais nupjautas ir išplėštas, priekinio buferio kamerų bei priešrūkinių žibintų laidai nupjauti, žibintai išmontuoti, sugadinta automobilio saugos sistema. Preliminari žala siekė 10 tūkst. eurų.


Lietuvos futbolo federacijos I lygoje žaidžianti Kretingos „Minija“ antrą ratą pradėjo rungtynėmis namuose su Vilniaus „Vyčiu“. Iš pagrindų pasikeitusi Kretingos komanda šį susitikimą baigė lygiosiomis – 1:1.

Rungtynės prasidėjo gana didele sparta, ir Kretingos „Minija“ jau nuo pirmųjų minučių kūrė vieną progą po kitos: 6 min. po Donato Naviko perdavimo iš kairiojo krašto galva pavojingai smūgiavo puolėjas Gvidas Juška, 22 min. po kampinio turėtos progos neišnaudojo kapitonas Donatas Surblys, 26 min. dar vieną progą turėjo aktyviai rungtyniavęs puolėjas G. Juška ir šį kartą tai baigėsi įvarčiu. Dar vieną progą G. Juška turėjo ir po poros minučių, bet iš maždaug 20 m smūgiuotas kamuolys praskriejo virš Vilniaus „Vyčio“ komandos vartų. Pirmasis kėlinys baigėsi minimalia „Minijos“ persvara – 1:0.

Antrą kėlinį „Minija“ varžovams atidavė žaidybinę persvarą ir patys bandė atakuoti varžovus kontratakomis. Puikią progą pasižymėti „Minija“ turėjo 60 min., bet Aurimo Skurdelio iš kelių metrų smūgiuotas kamuolys atsimušė tiesiai į vartininką. Po keitimo 65-ą min. pasirodęs varžovų saugas Tomas Misiūnas po sumaišties baudos aikštelėje pelnė savo komandai išlyginamąjį įvartį. Per likusį laiką „Minijos“ komandai nepavyko sukurti palankios situacijos, tad teko tenkintis lygiosiomis.

Šiose rungtynėse Kretingos „Minija“ rungtyniavo be traumuoto Jusufo Traore, o per rungtynes traumas patyrė gynėjas Paulius Juška ir saugas Mantas Elzbergas.

Komandos vyr. trenerio Valdo Trakio komentaras: „Lygiosios greičiausiai – dėsningas rezultatas. Geriau sužaidėme I kėlinį, per kurį privalėjome pelnyti dar bent vieną įvartį. Antras kėlinys nepavyko – atidavėme iniciatyvą varžovams, nesurengėme greitų atakų. Žaidė keletas naujų žaidėjų, gal todėl pritrūko tarpusavio supratimo, momentais – ir fizinio pasirengimo. Klaidas taisysime, ruošimės kitoms rungtynėms ir tikimės pagaliau namie iškovoti tris taškus.“

Kretingos „Minija“: Ernestas Grudys (vartininkas), Paulius Juška, Gvidas Juška, Gustas Gumbaravičius, Antonas Solovjovas, Ernestas Andriušis, Donatas Navikas, Rubenas Adonis Jebga, Edvinas Andrijauskas, Aurimas Skurdelis, Donatas Surblys (kapitonas). Po keitimo: Mantas Elzbergas, Vakaris Jeruševičius, Valdas Jašmontas.

Rungtynes Kretingos miesto stadione stebėjo 250 žiūrovų.

„P. n.“ informacija


Šventinio turnyro nugalėtoja tapo Kretingos „Veltūno“ komanda.

Futbolo aistruoliai paminėjo Salantų futbolo 90-mečio jubiliejų: Salantų miesto stadione susirinkę bendraminčiai džiaugėsi, galėję tai padaryti, o iš po šventinio turnyro surengto pasitarimo išsiskirstė degdami entuziazmu išsaugoti šią gilią miestelio tradiciją.

„Turnyras praėjo labai geroje, draugiškoje aplinkoje, visų nuotaika buvo pakili, o po kelerių metų pertraukos susitikę žaidėjai labai džiaugėsi susitikimu, buvo vienas kito pasiilgę“, – teigė viena turnyro organizatorių Salantų miesto sporto organizatorė Sonata Valinskienė.

Šventinio turnyro nugalėtoju tapo Kretingos „Veltūnas“, II v. užėmė Salantų jaunimo komanda, III v. – Skuodo futbolininkai, IV v. – futbolo klubas „Jakai“ iš Mosėdžio. Veteranų susitikimas baigėsi lygiosiomis – 1:1: šiose rungtynėse buvo svarbu, kad susitiko vyresnioji futbolo karta, kuriai atstovavo Salantų ir jungtinė Kretingos-Palangos komandos – buvę aikštės draugai ir varžovai.

Per šventinį turnyrą netrūko sveikinimų ir apdovanojimų: visiems dalyviams Salantų futbolo 90-metį primins jubiliejinės gairelės, o Salantų futbolo veteranams buvo įteikta Viktoro Budrio – taip pat ilgamečio futbolo žaidėjo – iš akmens iškaldinta atminimo lentelė, o kiekvienam jų – suvenyrinė lentelės kopija, priminsianti apie Salantų futbolo šlovę gyvuoti 90 metų.


Kretingos motobolo klubo varžybose prieš Baltarusijos Pinsko „Avtomobilist“ komandą apsilankė ir pasaulinio lygio krepšininkas Jonas Valančiūnas.

Kretingos motobolo klubas per vieną žingsnį priartėjo prie Centrinės Europos motobolo lygos čempionų vardo – šeštadienį jie rezultatu 4:0 sutriuškino Pinsko „Avtomobilist“ komandą. Prieš tai išvykoje Baltarusijoje jiems 2:5 pralaimėję kretingiškiai sustrategavo žaidimą ir įveikė varžovą.

Siekia čempiono vardo

„Baltarusijoje mums pritrūko sportinės sėkmės, nes jų pranašumas nebuvo toks didelis prieš mus, kad negalėtume laimėti, – pralaimėjimo priežastį įvardijo komandos žaidėjas-treneris Renatas Žiubrys, patikinęs, kad prieš šio šeštadienio varžybas kretingiškiai buvo nusiteikę laimėti. – Pakalbėjome, susiplanavome žaidimą, kad jį pagerintumėme.“

Ši pergalė Kretingos motobolo klubui buvo labai svarbi. „Nepraleidome nė vieno įvarčio. Jeigu varžovai būtų įmušę į mūsų vartus, būtume turėję pelnyti daugiau įvarčių“, – atkreipė dėmesį žaidėjas-treneris.

Nugalėtojams 3 taškus pelnė žaidėjai Renatas Žiubrys, 1 – Lukas Šimkus. „Žaidybiniai momentai, kuomet pelnėme taškus, manau, nebuvo atsitiktiniai, sakyčiau, „subrendę“, – pelnytus įvarčius apibūdino R. Žiubrys.

Šiuo metu Centrinės Europos motobolo lygos lentelėje mūsų motobolo komanda, surinkusi 11 taškų, yra II vietoje. „Nors turime pralaimėjimų, galimybė laimėti čempionatą dar yra, to mes ir siekiame“, – teigė R. Žiubrys.

Kretingos motobolo klubas dar nė karto netapo Centrinės Europos motobolo lygos čempionais. „Sudėtingiausios varžybos bus su pasistiprinusia Skuodo „Bartuvos“ komanda“, – akcentavo R. Žiubrys.


Liepos 26 d. buvo atlikti maudyklų vandens kokybės tyrimai Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje esančių vandens telkinių tų rekreacinių vietų, kurias yra pamėgę rajono gyventojai bei svečiai: Kretingos Dvaro parko I tvenkinio, Salanto upės (prie užtvankos), Juodupėnų tvenkinio, Kašučių ežero, Padvarių tvenkinio ties Kurmaičių kaimu, Darbėnų tvenkinio.

Stebimose maudyklose vandens mikrobiologinės taršos rodikliai neviršijo Lietuvos higienos normos reglamentuotų vandens kokybės reikalavimų. Rekreacinių vietų vandens kokybės tyrimus Kretingos rajono savivaldybės administracijos užsakymu pagal patvirtintą grafiką atlieka Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyrius.

Pagal rajono Savivaldybės informaciją


Į Baltijos šalių laipiojimo medžių laja čempionatą susirinko per 50 profesionalių medžių priežiūros specialistų iš įvairių šalių.

Kretingos muziejaus dvaro parke įvykusį Baltijos šalių laipiojimo medžių laja čempionatą laimėjo Lietuvos arboristų asociacijos (LARA) narys arboristas Linas Danauskas, kuris ir buvo stipriausias tarp Baltijos šalių vyrų. Lietuvės moterys šiame renginyje nesivaržė.

Kretingos muziejaus ir LARA suorganizuotas renginys sukvietė per 50 arboristų – profesionalių medžių priežiūros specialistų ne tik iš Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos, bet sulaukė svečių teisėmis panorusių varžytis arboristų iš Suomijos, Švedijos, Baltarusijos, Jungtinių Amerikos valstijų, Anglijos. Tarpusavyje varžėsi 26 dalyviai: 22 vyrai ir 4 moterys.

Prieš prasidedant čempionatui, sertifikuoti specialistai patikrino dalyvių įrangą ir saugos priemones, nes saugumas šiame renginyje, kaip ir arboristo darbe, – visų svarbiausia. Sportininkai varžėsi 5 rungtyse: nukentėjusiojo gelbėjimo, greito kopimo medžio kamienu, greito kopimo virve, kopimo virvės į lają pakėlimo ir arboristo darbo lajoje imitavimo. Kitądien vyko finalinės – meistrų rungtynės, kuriose dalyvavo geriausiai pasirodę 4 vyrai ir 2 moterys. Finalas – tai visų ankstesniųjų rungčių jungtis, ir čia svarbus buvo ne tik greitis, bet ir saugumas, taip pat profesinės žinios.

Čempionato nugalėtoju tapo suomis Juuso Valima, antras buvo lietuvaitis Linas Danauskas, kuriam Baltijos šalių čempiono vardas atiteko dėl to, kad Suomijos atstovas dalyvavo svečio teisėmis. Trečią vietą išsivežė latvis Uldis Snikis. Ketvirtuoju prizu apdovanotas estas Tarmo Sklave. Tarp moterų stipriausia buvo švedė Boel Hammarstrand, nenusileidusi į finalą išėjusiai estei Kerdi Varm. Tačiau Baltijos šalių čempione tapo estė.


Praėjusį penktadienį bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorė Renata Surblytė Kretingos rajono savivaldybės direktorei Jolantai Girdvainei įteikė prašymą atleisti ją iš „Kretingos komunalininko“ vadovo pareigų.

Dėl R. Surblytės skyrimo vadovauti bendrovės „Kretingos komunalininkas“ sprendimą buvo priėmusi ankstesnė Savivaldybės taryba 2013 m. birželio 27 d., tų pačių metų liepos 2 d. tuometinis direktorius Virginijus Domarkas pasirašė įsakymą dėl jos paskyrimo į šias pareigas. R. Surblytė yra Lietuvos socialdemokratų partijos narė, išrinkta į dabartinę Palangos miesto savivaldybės tarybą.

Praėjusioje kadencijoje socialdemokratai Kretingoje turėjo stiprias pozicijas valdančiojoje Savivaldybės tarybos daugumoje, šios partijos narys buvo savivaldybės administracijos vadovas. Kodėl 6-erius metus vadovavusi įmonei nusprendė pasitraukti, ar tas pasitraukimas nėra susijęs su Savivaldybės valdžios pasikeitimu? Į klausimą R. Surblytė atsakė šmaikštaudama: „Klasikinė situacija – keičiasi valdžia, keičiasi galvos“. Surimtėjusi paaiškino, kad sprendimas atsisakyti „Kretingos komunalininko“ direktorės pareigų brendo gerokai anksčiau. „Nebesinori dirbti tokioje sistemoje, kai turi įmonės vadovo poziciją, o realiai esi aukštesnio lygio specialistas su didžiule atsakomybe ir atskaitomybe tiek gyventojams, tiek Savivaldybės valdžiai, kiekvienam jos tarybos politikui“, – kalbėjo jinai.


Kretingos muziejaus saldainių gaminimo edukacijose dalyvauja skirtingo amžiaus žmonės iš visos Lietuvos. Saldainių gamyba itin žavisi vaikai.

Nuo šios vasaros Kretingos muziejaus lankytojai ir svečiai, aplankę muziejaus ekspozicijas ar sudalyvavę edukaciniuose užsiėmimuose, gali užsukti į naujai atsidariusią „Dvaro saldaininę.“

Asta Norvaišienė, Kretingos muziejaus saldainių gaminimo edukacijų vadovė ir saldaininės kūrėja, tvirtino, kad mintis įrengti vietą, kurioje būtų galima atsigerti kavos ir pasigrožėti muziejaus aplinka, mintyse sukosi ilgai. Atidaryti šią erdvę paskatino pavieniai žmonės, kurie, pamatę saldainių gaminimo edukacijas, vis dažniau teiraudavosi, kur yra pati saldaininė, nes norėdavo įsigyti saldainių. „Tai man buvo impulsas. Grafai Tiškevičiai turėjo karamelinių saldainių dirbtuves tarpukariu, tame pačiame pastate, kur dabar įsikūrė Dvaro saldaininė. Pastate įrengus etnografinę ekspoziciją, likusios patalpos 7 metus buvo tuščios. Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė palaikė idėją atgaivinti Dvaro saldaininę. Numatėme, kaip tai padaryti, ir Dvaro saldaininės projektas buvo įgyvendintas per mėnesį“, – tvirtino pašnekovė.

Saldainių gamyba moteris užsiima beveik trisdešimt metų, juos gaminti išmokė anyta, tokius saldainius gaminti mokėjo ir anytos mama. Anksčiau saldainiais pašnekovė prekiavo tik miestų ir kaimų atlaidų šventėse. Anot jos, saldainių gamyba – sunkus fizinis darbas. „Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo viskas paprasta. Galutinis produktas – gražiai suvyniotas saldainis, tačiau iki jo ilgas kelias“, – teigė A. Norvaišienė. Į moters rengiamas saldainių gaminimo edukacijas atvyksta turistų grupės iš visos Lietuvos. „Būna tokių dienų, kad vedu 5–6 užsiėmimus“, – teigė ji. Vienos edukacijos trukmė – valanda.

Nors originalus receptas, pagal kurį buvo gaminami saldainiai tarpukariu, neišliko, A. Norvaišienė svarsto, kad jos gaminami saldainiai neturėtų būti nutolę nuo tarpukario produkcijos: „Saldainius gamino ir mano anytos mama, laikas panašus, todėl receptas neturėtų labai skirtis. Kadangi grafų Tiškevičių dirbtuvės vadinosi „Cukraus sirupo, medaus ir aliejaus dirbtuvės – Šatrija“, galbūt gaminant saldainius buvo naudojamas medus“, – svarstė pašnekovė.


Rajono ugniagesiams gelbėtojams šį savaitgalį teko vykti ne į vieną iškvietimą. Liepos 26 d., penktadienį, apie 14.22 val. Žibininkų kaime degė pieva netoli pastatų. Iš viso išdegė apie 50 a žolės ir nedrių. „Pieva buvo nenušienauta“, – atkreipė dėmesį Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Vasiliauskaitė.

Šeštadienį įvyko du gaisrai. Liepos 27 d. Imbarės seniūnijoje, Leliūnų kaime, Dvaro gatvėje, išdegė apie 7 kv/m žolės. Manoma, kad gaisras galimai kilo dėl elektros transformatorinės pastotės gedimo, nuo kibirkščiavimo. „Nuo transformatorinės buvo jaučiamas susvilusių laidų kvapas, o gyventojai minėjo, kad girdėjo sprogimą“, – aplinkybes įvardijo S. Vasiliauskaitė.

Tą pačią dieną apie 21.46 val. Baublių kaime degė konteineris su šiukšlėmis.

Nors vasara, tačiau sekmadienį, liepos 28 d., apie 22.41 val. Darbėnuose, Salantų gatvėje, nepavyko išvengti gaisro, kuomet namo kamine užsidegė suodžiai. „Pastebėjome, kad, jeigu krosnis kūrenama nereguliariai, padidėja gaisro tikimybė. Tai ypač pastebima pavasarį, kuomet žmonės rečiau kuria krosnis, nes tada kondensatas labiau prilimpa ir susikaupia suodžiai“, – paaiškino S. Vasiliauskaitė. Į kaminą ugniagesiai įpylė druskos, išvalė anglis.

„P. n.“ informacija


Šeštadienį apie 20.51 val. Kretingoje, Žemaitės al. prie vieno prekybos centro Latvijos piliečio automobilyje užsitrenkė 2 metų vaikas. Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiams teko panaudoti parankines priemones, kad vaikas būtų išlaisvintas.

„P. n.“ informacija


„Vėini žmuonis pro akmenis ėr praen, kap pro akmenis, o kėtė ont anū ėšskaita gamtuos duovanuota rašta“, – sakė akmenuorios Jozė Žilinskis.

Važioujėnt nu Salontu miesta pro Pestius Kretinguos link, kairie keli posie diemesi patrauk privatiuo suodybas terituorijuo ont nedėdėli nomeli stuoga ėšsėtėmpės ėr vasaras saulie besišėldontis dėdėlis metalėnis drėižs.

Stuoga papoušals

„Nu kumet čia gyvenontis ėš natūralaus lietovėška rausva kūli paminklos ėr vėsuokės menėnės skulptūrelės suodybuoms pouštė dėrbous, akmenuoriu savėm vadėnontis Žilinskis Jozė pradiejė tarnautė dar ėr metalou?“ – tuokė pėrmuojė mintis atpoulė i galva.

O ons tik joukies, ėšgėrdės. Vėsu pėrma sakė, ka akmou ėr metals vėins pri kėta tink tep, kap bruolis pri bruoli, vėsu ontra – pats tik sogalvuojė, ka drėiža rek, o padėrba dėdėle vykės kalvis ėš Muosiedi Audrios Kaspars. Bet Jozė žadiejė dar bėški patuobulintė – i ruopli itaisys lėmputės, ka švėisto ėš vėdaus ėr pravažioujėntius pro šali intrigouto dar daugiau. Tėisa sakont, sostuojontiu, ėš mašinu ėšlėpontiu pažiuopsuotė ėr dabar yr galybė, bet ka šeimininks ne so vėsas gal normale sosėruokoutė – dažniause klausinie ta anglėška, ta vuokėška...

Nuors drėižs nier lietoviu kultūras dalis, tas gyvūns sava filuosuofėjė torintiou Joze patink. Gal diel tuo anuo ožsėmanė, ka anuo diedė omžėna atilsi Vėlius Orvids kažkumet bova sogalvuojės padėrbtė, bet tep ėr nebpadėrba, slėbėna? Nu, drėižs, žėnuomas, – ne slėbėns, bet, sakė, vės tėik iduomi būtybė, o padaryts ėš metala, ont stuoga geriau žiūras.

Ėš kartuos – i karta

Pats J. Žilinskis akmėns neišdavė ėr neišdous. „Mon atruoda, ka mūsa gėmėnies kartū kartuoms tuokėj darba yr ėš aukščiau priskėrti, – svarstė. – Dar mona pruosenelis Juons Žilinskis Salontū bažnyčės pamatams akmenis yr tašės“. Jozė paruodė istuorini duokumėnta – irieminta 1905 metas pruoseneli pasėrašyta sotarti diel bažnyčės statybas. Ož vėina akmeni pamatou bova pažadieta somuokietė tris so posi robli.

So žmuona Salontu gimnazėjės pradėniu klasiu muokytuojė Daiva ožaugėnės tris paduorios vakos, katras šėndėin gal didžioutėis. Jozė jaut, ka bėnt vėinam meilė akmeniou būs iskiepėjės. Kol muokykluo sūnus muokies, vėsas atuostuogas dėrbtovie anodu karto pralesdava, ne tik, kap akmeni tašytė, paauglys veiziedava, bet ėr pats so nuoro bondydava. Tas sūnos dabar jau yr muokslos baigės jūreivis, plaukiuo po tuolėmū šaliū vondinis, bet, kas žėna, gal kumet pravers ėr amats, katruo ėšmuokėna tievs.

O pats J. Žilinskis sava vaikystės vasaras prisėmen seneli Kazimiera Orvida suodybuo Gargždelės kaimė – tuo garsiuojuo, katruo šėndėin vėsuo Lietovuo žėnuoma mozieju kūrė vieliau praciškuonu Gabrielio patapės Jozės diedė Vėlius Orvids.

„Bovau mažos, bet prėsėmenu, kap mona buočios Kazimiers akmenis kėimė skaldė. Aš ont anū šuokiniedavau – ot atrakcijė būdava“, – pasakuojė. Kumet Jozė paauga – pats i ronkas akmenuoriaus ironkius paiemė, tėn pat besėdarbavosiam Vėliou, kuo tas prašė, padiejė – nešė, vėlka, kielė. „Paskiau, būdava, aš jau ėr pats kalo, o Vėlius per peti veiz. Tep po bėški ėr ėšmuokau akmeniou tarnautė“, – atvėrava pašnekuovs.

Paminkla J. Žilinskiou vėsumet bova ėr yr materialos dalyks, pragyvenėma šaltėnis. Bet, sakė, anėi, kap kūrine, ėrgi gal būt ėškalbingi, je tik ožsakuovs autuoriaus nevarža, led ipintė anuo filuosuofėjės ėr šėrdėis šėlomuos.


Velniū priiedusi buoba

  • Būkem žemaitē

Kaime gyvena tuokė puskloikė p pana Kuotrė. Ne tep jau gatava dorna, bet be vėina šriūba. Gražoma bova graži, bet vės tėik vyra būtom negavusi. O ka gava dėdėli skarba ėš Amerikas, ėš gėmėniū, ė dar daug auksėniu piningū, toukart išdyga ė kavalierios. Tas Kuotrė ė pagrobė ož torta. Vakū prėdėrba cielus devynis.

Ka gyvenuom pri rusa, žmuonės Ožgavieniu nikumet neužmėrša. Sosėrenk, būdava, vyru būrys, apsimausta lėčynuom ė duj po vėsus kėimus. Tep jau nutėka, ka vėsos polks žydeliu subrazdiejė i Kuotrės kėima. O Kuotrė bova ožaugėnosi poikė dokteri Magdūsė. Ėr vėinam, ė kėtam, ė partėnė šuoferiou dėdėle tėka ta Magdūsė. Ėr vėsė žyda noriejė suvėrstė i truoba. O doris bova senas, vėsas sutrešosės, lyg ėr apipovosės. Vėins žydelis norėjė doris atidarytė, pastūmė, ėr anuos išvėrta. Kažkatras netyčiuom dar ėr longa stėkla ėškūlė.

Kuotrė pradiejė šaukti gvaltas. Žyda ėšsėgonda ėr išskyda kuožns sau. O Kuotrė aiške pažėna tou Magdūsės nuoriejusi šuofereli. Sogniaužė kūmsti. „No, palauk!“, – pagrūmuojė.

Kuotrė onkstėi atsėboda. Pasiėmė ėlga žiuogri ėr nurėtėna tėise pri šuoferi, katruo pati bova vyr. buhalterė.

Bar bar bar su žiuogrio i longa. Atsilėipė žmuona. „A tas tava k... parejė nomėi?“ „Ku nuori? Kou padarė?“ „Dar klausi? Doris solaužė čysta“. „Mauk nomėi“. „Ne, ne nomėi. O ryta meta tėise – i rajuona“. Ėšsėgonda buhalterė. Gėrtė bova, rasi ku ėr padarė? „Vo kėik nuori ož tou ėškada?“ „Atriežk palti lašiniū. Stuorū. Ėr nemaža gabala. O je ne, teismou neužteks ėr vėsa bekuona“.

Buhalterė pamatė, ka so tou kloika joukū nebūs. Atriežė tū lašiniū, magaryčiuoms pridėjė da ėr sūri.

Ėr ta puskloikė Kuotrė tep jau bova ipratusi – ož menkas padarytas baikas žmuonis nukėntiedava skaude. O ta Kuotrės doktie tėkra bova graži. Patėka ėr kolchuoza pėrmininkou Beniou. So Benio Kuotrė leda Magdūse draugautė. Žadiejė Magdutė irėdyte i raštėnė skaičioutė darbadėiniu.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas