Pajūrio naujienos
Help
2019 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną26°C debesuotumas 17 %
Naktį19°C debesuotumas 39 %
Apklausa

Ar Lietuvai bereiktų pirmalaikių Seimo rinkimų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1352) 2019-05-07

Jauryklos parko rekonstrukcija: startuos iš naujo

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis

Anot kretingiškio Stasio Peniko, kad ir kaip gražiai Jauryklos parkas bus sutvarkytas, jeigu nebus daugiau viliojančių pramogų, gyvybės jame trūks.

Rytoj Kretingos rajono Savivaldybės administracija paskelbs naująjį viešųjų pirkimų konkurso laimėtoją ir su juo pasirašys Jauryklos parko rekonstrukcijos sutartį.

Brangiau, bet naudingiau

Darbus pradėjusi Kretingos bendrovė „Ringesta“ projektą ketino įgyvendinti už 150 tūkst. Eur. Naujoji Jauryklos parko rekonstrukcijos sutartis bus 5 tūkstančiais brangesnė.

Vienašališkai nutraukti sutartį, skelbti naują konkursą ir ieškoti kito rangovo prireikė po to, kai praėjusių metų lapkričio pabaigoje dėl įsipareigojimų vilkinimo Savivaldybė įmonės „Ringesta“ paslaugų nutarė atsisakyti.

„Darbų atlikimo terminas šiai bendrovei buvo pratęstas ne vieną ir ne du kartus, tačiau jai įgyvendinti prisiimtų įsipareigojimų nepavyko“, – sakė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis.

Nors naujieji rangovai ir brangesni, anot pavaduotojo, su jų sąlygomis naudingiau sutikti negu nesutikti. „Projektas yra europinis, ankstesnėje sutartyje numatytos darbų apimties mažinti neleidžiama, o jeigu projektas nebūtų įgyvendintas, Savivaldybė investuotas lėšas turėtų grąžinti ir taip patirtų nuostolių – tada neturėtume nei įrengto parko, nei pinigų“, – sakė P. Černeckis.

Senbuviai būtų patarę

„Du trys vyrai, tarp jų aš pats, už tiek europinių lėšų, kiek „Ringestai“ jau sumokėta, dieną naktį būtume dirbę, „blizgančiai“ takus padarę“, – juokėsi pačioje Jauryklos pašonėje, Atgimimo gatvėje, gyvenantis rajone savo auginamų balandžių, kurių turi per 200, parodomis išgarsėjęs Stasys Penikas.

Anot jo, juokai juokais, tačiau gaila, kad nei projektuotojai, nei takų tiesėjai nepaklausė senbuvių gyventojų nuomonės – būtų patarę, parodę, kur šlaitai aukštesni, kur jie žemiau, o kuri vieta itin šaltiniuota. „Matydavau, kaip statybininkai dirba pluša vargsta, o po kiek laiko žiūriu – tas takas visas jau nuneštas vandens“, – apgailestavo pašnekovas. Esą ten toliau, Akmenos upės link, ir dabar Jauryklos upelio vanduo pakilęs aukščiau negu yra kelias.


„Žibutės“ auklėtiniai, dalyvavę piešinių konkurse, su direktore Snieguole Bruže (kairėje) ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vida Petrauskiene.

Respublikiniame konkurse „IKI sodinčius“, vykstančiame nuo 2017 metų pavasario, sėkmė nusišypsojo ir kretingiškiams. Šiandien mokyklos-darželio „Žibutė“ kiemą jau puošia šiltnamis, kuriame vaikai mokysis sodinti augalus, bus su jais supažindinami.

Konkurse bet kuris Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantis darželis turi galimybę laimėti nuosavą šiltnamį su visa reikalinga įranga – žeme, darbo įrankiais, sėklomis ir sodinukais. Jis įrengiamas darželio teritorijoje.

„Šiais metais vaikai turėjo sukurti plakatą, kuriame būtų pavaizduota jų pasirinkta daržovė ir užrašytas sakinys, kuo ji yra naudinga“, – apie pirmą sėkmingą bandymą dalyvauti konkurse kalbėjo „Žibutės“ direktorė Snieguolė Bružė.

Konkurse dalyvavo ikimokyklinio amžiaus 3–6 m. vaikai. „Iš visų piešinių pedagogų komisija išrinko vieną darbą ir išsiuntė į Vilnių. Tai – šešerių Eglės Novogreckaitės piešinys „Morka „Žibutė“, – laimėtoją įvardijo S. Bružė.

Šiltnamis yra 3x6 – 18 kv. m. „Jį prižiūrėsime patys, – tikino direktorė. – Šiltnamis bus pastatytas darželio teritorijoje. Esame numatę erdvę, kurioje praėjusiais metais įrengėme 6 pakeliamas lysves. Jose auginome ir auginsime daržoves, prieskonines žoleles, vaistinius augalus. Ateityje šią teritoriją planuojame aptverti tvora, įsirengsime laistymo sistemą. Tai bus mūsų daržas.“

Visiems vaikams, kurie dalyvavo piešinių konkurse, taip pat įteikti padėkos raštai ir laistytuvai, kad turėtų kuo laistyti šiltnamį. Konkurso nugalėtojai buvo renkami burtų keliu. Iš viso šalyje konkursą laimėjo 20 dalyvių: be Kretingos, iš Šilutės, Utenos, Šiaulių, Vilniaus, Skuodo, Raseinių, Radviliškio, Pasvalio, Panevėžio, Mažeikių, Klaipėdos, Kelmės, Druskininkų, Anykščių.

„P. n.“ informacija


Kitąmet Vilniuje įvyks Moksleivių dainų šventė. Todėl jau šiais mokslo metais šalies vaikų ir jaunimo chorai intensyviai ruošiasi šiam didingam ir vienam reikšmingiausių kultūros reiškinių.

Chorvedžio pedagogo Aloyzo Žilio teigimu, birželio 16 dieną visi Lietuvos chorai, prieš tai dalyvavę chorų atrankos konkursuose ir sulaukę deramo įvertinimo, yra pakviesti į moksleivių dainų šventę „Mes Lietuvos vaikai“, kuri rengiama Klaipėdoje.

Chorų vertinimo komisija, kuriai vadovauja būsimos respublikinės dainų šventės meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Raimondas Katinas, praėjusį penktadienį išklausė Klaipėdos regiono chorus. Kretingos rajonui atstovavo Salantų meno mokyklos jaunių choras (vad. Vita Baužytė), Kretingos meno mokyklų jaunučių choras (vad. Milda Trušauskaitė), jaunių choras „Saulainė“ (vad. Violeta Andruškevičienė ir mokytoja Eugenija Karkienė) ir mokyklos-darželio „Žibutė“ jaunučių choras (vad. Aloyzas Žilys). Jaunučių chorai savo programas pristatė Klaipėdos Vydūno gimnazijoje.

„Žibutės“ dainininkai atliko vieną privalomo repertuaro kūrinį – lietuvių liaudies dainą, harmonizuotą Dainiaus Pulausko, „Už žalių miškelių“ ir dvi kolektyvo vadovo A. Žilio dainas „Oi, netikęs slieko namas“ (žodž. Renatos Šerelytės) ir „Apie musę troleibuse“ žodž. Zitos Gaižauskaitės). Tiek vertinimo komisiją, tiek žiūrovus maloniai nuteikė vaikų laisvumas, jų kūrybiškumas, kūrinių suvokimas, žaisminga interpretacija, nepriekaištingas vokalas. „Žibutės“ dainininkai ir šį kartą buvo įvertinti I laipsnio diplomu. Tokius pat įvertinimus komisija skyrė ir kitiems konkurse dalyvavusiems mūsų rajono kolektyvams, kurie taip pat pakviesti dalyvauti Klaipėdoje įvyksiančioje dainų šventėje.

„P. n.“ informacija


Su Kretingos miestu visai nesusiję V. D., gimęs 1974 m., ir R. B., gimęs 1970 m., prieš kurį laiką įsilaužė į kelis mūsų mieste esančius garažus ir pasisavino jiems nepriklausantį turtą. Byla jau buvo nagrinėta praėjusių metų rudenį, tačiau vienam kaltinamųjų R. B. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimą apskundus Klaipėdos apygardos teismui, byla buvo sugrąžinta nagrinėti iš naujo į pirmosios instancijos teismą. Toks sprendimas priimtas argumentuojant tuo, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

Plėšė atsitiktinai

Abu vyrai yra kaltinami dėl įsibrovimo į kretingiškio S. B. garažą. V. D. papildomai kaltinamas ir dėl kitų vagysčių iš garažų, esančių Melioratorių bei Taikos gatvėse.

Vyriškis dėl turto grobimo jau yra teistas 11 kartų. „Po pirmųjų bausmių atlikimo nedariau jokių išvadų, po paskutinės bandžiau susilaikyti ir pusę metų nevogiau, bet nepavyko“, – patirtį dėstė V. D. Dėl padarytų nusikaltimų jis kaltę pripažino visiškai.

V. D. yra iš Šiaulių rajono, Romučių kaimo, tačiau nusikaltimų vykdymo laikotarpiu gyveno Palangoje. „Kretingoje atsidūriau atsitiktinai, garažų masyvus nurodė vienas pažįstamas, tačiau jokių ryšių čia neturiu, o garažus taip pat pasirinkdavau atsitiktinai“, – tikino jis.

Iš Melioratorių gatvėje esančių garažų masyvų vieno garažo nuteistasis įsilaužęs paėmė įvairiausių rūbų, batų už 2 tūkst. 324 eurus. Teisme keltas klausimas, kaip tokį didelį kiekį pavyko išgabenti. Nukentėjusioji nurodė, kad tam būtų prireikę maždaug 2–3 „Vokswagen Sharan“ automobilių. „Buvau numatęs kitą, ne man priklausantį garažą, kuriame ir sudėjau visus daiktus, tada per kelis kartus juos išvežėme“, – nusikaltimo aplinkybes atskleidė V. D.

Po mėnesio vyras įsibrovė į dar vieną garažą, tada jis gyveno Palangoje, pas antrąjį kaltinamąjį R. B. ir jo sugyventinę. „Dėl nusikaltimo su juo nesitariau nieko, tik paprašiau nuvežti ir parvežti. Kai atvažiavo paimti, pasakiau, kad tai mano daiktai“, – kalbėjo V. D.

Kitas kaltinamasis patvirtino jo žodžius: „Jis man pasakojo, kad dirbo prie kažkokių automobilių ir važiavo pasiimti iš buvusios darbovietės daiktus, todėl daugiau nesigilinau.“ Vyras tvirtino, kad jo kaltė, jog nesuprato, kad daiktai vogti.

Abu kaltinamieji tvirtino, kad kartu nusikaltimo vietoje nebuvo. „Pasakiau, kada turi atvykti manęs pasiimti ir daugiau nieko neaiškinau“, – sakė V. D.

Iš S. B. garažo buvo pavogta daiktų už 2 tūkst. 271 eurą. Kol kas nukentėjusysis nėra jų atgavęs. „Grąžino tik vieną meškerę“, – sakė jis. Likusius daiktus V. D. aiškino pardavęs Klaipėdoje, tačiau tikslaus adreso nenurodė.


Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygoje rungtyniaujanti Kretingos „Minija“ išvykoje, Kėdainiuose, vietos „Nevėžiui“ pralaimėjo rezultatu 5:0.

„Pralaimėjome labai patyrusiai komandai, kuri yra I lygos prizininkė ir nuolat balansuojanti ties riba patekti į LFF aukščiausią lygą“, – teigė Kretingos „Minijos“ vartininkas ir atstovas ryšiams su visuomene Martynas Viluckas.

Rungtynes Kėdainiuose aktyviau pradėjo aikštės šeimininkai, kurie, turėdami nedidelę aikštės persvarą, kažko išskirtinio prie mūsiškių vartų nesukūrė. Tačiau pirmas įvartis į Kretingos „Minijos“ vartus krito po grubios krašto gynėjo klaidos. Po to žaidimas lyg ir išsilygino, tačiau po dar vienos minijiečių klaidos – antras įvartis. Baigiantis I kėliniui iš aikštės buvo pašalintas vienas „Nevėžio“ žaidėjas, tad II kėlinį Kretingos „Minija“ pradėjo, turėdama vieno žaidėjo pranašumą. „Varžovai laukė ir sulaukė savo progų: po absurdiškos mūsų vartininko klaidos, neapdairumo mūsų vartuose suspurdėjo trečias varžovų įvartis, po kurio mūsų komandos žaidimas išsiderino, o po to dar krito ketvirtas ir penktas įvarčiai“, – komandos pasirodymą komentavo M. Viluckas.

Kretingos „Minijos“ vyriausiasis treneris Valdas Trakys neslėpė apmaudo: „Apmaudu, kad pralaimėjome dėl asmeninių žaidėjų klaidų. Manau, kad yra nepateisinama, turint vienu žaidėju daugiau, praleisti tris įvarčius. Visą šią savaitę ieškosime problemų sprendimo būdų, bandysime reabilituotis prieš savo žiūrovus per savaitgalį įvyksiančias rungtynes. Apskritai laukia įtemptas mėnuo – mums būtina sugrįžti į geresnę formą ir žaidimą.“

Kretingos „Minija“: Robertas Kazbaris, Karolis Inta, Paulius Juška, Donatas Surblys, Ainis Vilavičius, Edvinas Andrijauskas, Edvinas Girdenis, Asylbek Seitkalyev (Asilbekas Seitkalijevas), Yaya Barry (Jaja Bary), Anton Solovyov (Antonas Solovjovas), Youssouf Traore (Jusufas Traore). Po keitimo: Mindaugas Grušauskas, Mantas Elzbergas, Vakaris Jeruševičius, Edgaras Drąsutis.

„P. n.“ informacija


Kretingos smiginio klubo „Topas“ nariai už šio sezono laimėjimus sulaukė rajono mero Antano Kalniaus sveikinimų.

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius pasveikino nacionalinio lygmens varžybose prizines vietas iškovojusius rajono sportininkus – stalo teniso klubo „Sala“ ir smiginio sporto klubo „Topas“ žaidėjus.

„Šiandien galime didžiuotis Kretingos rajono sportininkais, savo profesionalumu nenusileidžiančiais varžovams iš visos Lietuvos bei sportiniais pasiekimais garsinančiais mūsų kraštą. Kartu turime siekti dar aukščiau iškelti kartelę. Būtina papildomai investuoti į rajono sporto infrastruktūros gerinimą, skatinti sportuoti daugiau rajono gyventojų bei siekti į Kretingą pritraukti nacionalinio lygmens varžybas“, – sveikindamas sportininkus teigė meras A. Kalnius.

Kretingos rajono stalo teniso klubo „Sala“ žaidėjai Vytautas Ročys, Laurynas Pakalniškis, Egidijus Žižiūnas ir Kirilas Vorobjovas šį sezoną tapo Lietuvos stalo teniso aukščiausios lygos vicečempionais ir į rajono stalo teniso istoriją įrašė naujus pasiekimus.

Smiginio sporto klubo „Topas“ sportininkai Sigitas Kvajauskas, Jonas Domarkas, Artūras Galdikas, Paulius Mikaločius, Eglė Galdikaitė ir Sandra Rimkevičiūtė, vadovaujami Romualdo Jablonskio, laimėjo 2019 metų Lietuvos „Darts“ (smiginio) sporto federacijos taurę.

Pagal rajono Savivaldybės informaciją


Klaipėdos apskrities ugniagesių-gelbėtojų eiseną vedė Marius Garbenis.

Klaipėdos regiono ugniagesiai gelbėtojai savo globėjo Šv. Florijono dieną šiemet paminėjo Palangoje. Į kurortą suvažiavo per pusantro šimto pareigūnų iš 12-os Klaipėdos priešgaisrinei gelbėjimo valdybai pavaldžių savivaldybių. Prieš vidurdienį centrine Vytauto gatve ėję palangiškiai ir miesto svečiai turėjo galimybę išvysti iškilmingą Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesių-gelbėtojų eiseną. „Palangos orkestro“ ir jo žaviųjų šokėjų vedini ir naujausios ugniai gesinti bei skęstantiesiems gelbėti technikos lydimi, plazdant visų Klaipėdos regiono savivaldybių priešgaisrinių gelbėjimo padalinių vėliavoms šventės dalyviai žygiavo nuo Druskininkų g., kur įsikūrusi Palangos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, iki Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios. Čia, skambant mūsų šalies himnui, specialiu gelbėtojų keltuvu aukštai į padangę buvo iškelta Lietuvos trispalvė.

Po iškilmingos ceremonijos šventės dalyviai ėjo išklausyti šv. Mišių, kurias aukojo Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos klebonas Vilius Viktoravičius, o eiseną lydėję palangiškiai ir kurorto svečiai turėjo galimybę apžiūrėti naujausią gaisrų gesinimo techniką, gelbėjimo įrangą bei stebėti ugniagesių-gelbėtojų pratybas.


Žibininkų kaime gyvenanti Genovaitė Šunokienė aprodžiusi savo paukščių parodą atkreipė dėmesį į įspūdingo grožio povą: „Povai stengiasi „šokti“, kai tik randa galimybę tai daryti.“

Žibininkų kaime gyvenanti Genovaitė Šunokienė džiaugėsi ne tik didele savo paukščių paroda, bet ir išsiritusiais spalvotais viščiukais. Moteris laiko apie 300 paukščių, kurie jai tapo ne tik pomėgiu, bet ir galimybe šiek tiek užsidirbti.

Dažo viščiukus

Prieš penkerius metus moteris, išgirdusi apie spalvotus viščiukus nelabai tuo tikėjo, tačiau kurį laiką juos sėkmingai dažo. „Iš pradžių žiūrėjau skeptiškai, neįsivaizdavau, kad įmanoma nudažyti kiaušinį ir kad išsiristų sveiki, spalvoti viščiukai, juk tenka pažeisti kiaušinį. Pradėjau domėtis, kaip tai padaryti, ir pabandžiau“, – pradžią prisiminė G. Šunokienė.

Šiais metais, likus penkioms dienoms iki šv. Velykų, išsirito aštuoni įvairių spalvų viščiukai. „Dažau paprastais maistiniais dažais, juos įleidžiu toje vietoje, kur kiaušinis yra tuščias“, – paaiškino moteris. Tai ji daranti tik vieną kartą per metus: „Nematau prasmės tai daryti nesant progai.“

Užaugę viščiukai nebebūna spalvoti, tačiau praskleidus plunksnas galima pamatyti tą spalvą, kuria jis buvo nudažytas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas