Pajūrio naujienos
Help
2019 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną19°C debesuotumas 0 %
Naktį6°C debesuotumas 91 %
Apklausa

Ar aukotumėte Paryžiaus katedros atstatymui?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1343) 2019-04-05

Savivaldybė įstrigo dėl riboženklių

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis

Senieji riboženkliai nugriauti, tačiau dar išlikę jų postamentai, o naujų ženklų Savivaldybė nepastato.

Kretingos rajono savivaldybė, nusprendusi sutvarkyti Kretingos miesto prieigas, dar 2016-aisiais paskelbė riboženklių konkursą. Tačiau priemiesčiuose ženklų, nurodančių, kad žmonės įvažiuoja į Kretingą, ligi šiol neįrengė. Panašu, kad savo iniciatyvomis kretingiškius gali aplenkti Salantų bei Darbėnų bendruomenės, pačios užsimojusios pasistatyti riboženklius su žemaitiškais užrašais.

Projektas – iš antro karto

Riboženklis nėra paprastas kelio ženklas, jo paskirtis – ne tik pažymėti miesto ribas, bet ir reprezentuoti miestą. Deja, Kretingai dėl riboženklių nesisekė nuo pradžios.

Siekis turėti originalius ženklus per pirmąjį vizualizacijų konkursą atvedė prie plagiatų, – konkursas žlugo, nes skaitytojai pastebėjo juos esant nukopijuotus nuo JAV miestų. Vėliau iniciatyvos sukurti ženklą ėmėsi pati Savivaldybė, tą rūpestį patikėjusi Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistams bei šiuo verslu užsiimančiam kretingiškiui Tomui Jokšui. Ženklo vizualizacijos ir maketo projektas kainavo 2,5 tūkst. eurų.

Riboženklyje įprastu klasikiniu kaligrafišku šriftu bus užrašytas Kretingos vardas, o apačioje – miesto įkūrimo data ir herbas. Taip, pasak rajono vadovų, atiduotume duoklę lietuvių kalbai ir savo krašto istorijai, nes būtų įrašyta Kretingos miesto įkūrimo data – 1253 m. bei miesto herbas. O lauko akmenys, kuriais bus išgrįstos aikštelės prie ženklų, atspindėtų Kretingos vardo kilmės legendą nuo žodžio „kratyti“.

Kodėl nėra ženklų

Senieji riboženkliai Kretingos priemiesčiuose jau nugriauti, tačiau pamatai tebestovi. Bet kodėl ligi šiol nėra naujų ženklų? Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis paaiškino, jog jų statybą stabdo sutarčių su Lietuvos automobilių kelių direkcija derinimas.

„Pateikėme prašymus Kelių direkcijai: jie reikalauja, kad ženklai būtų pažymėti kartografiniuose žemėlapiuose. Ankstesniems ženklams niekas nekėlė tokių reikalavimų. Taip pat ligi šiol daugelį reikalų spręsdavome tiesiogiai su valstybine įmone „Klaipėdos regiono keliai“, bet, šios nebelikus, derinimo procesas su Kelių direkcija užtrunka ilgiau“, – sakė P. Černeckis.

Numatytas būsimų priemiesčio riboženklių ilgis – 3 m, aukštis – 1,7 m. Užrašai bus išpjaustyti iš tvirto metalo, pagrindas – iš akmens, o prieigas numatyta išgrįsti tašytomis trinkelėmis. Tam, kad ženklas tamsiu metu atspindėtų šviesą, jis bus padengtas specialia plėvele.

Miesto ribose Savivaldybė numatė pastatyti 3 ženklus, o įvažiavimą į Kretingos rajoną iš viso žymėtų dar 6 ženklai. Vieno riboženklio pastatymas ir aplinkos įrengimas, manoma, kainuos nuo 10 iki 15 tūkst. eurų.


Ona RAUDYTĖ

– Nors esu kretingiškė, naujoje bibliotekoje dar nebuvau, neprisiruošiau apsilankyti. Tik patį pastatą mačiau, o kad ir viduje biblioteka moderni, kad yra daug jaukių erdvių ir suaugusiems, ir vaikams, kad galima ne tik šiuolaikinių knygų pasiimti, bet ir čia organizuojamuose renginiuose dalyvauti, žinau iš laikraščio.

Martynas GALDIKAS:

– Aš Lietuvoje būnu mažai, nes gyvenu užsienyje. Dabar tik savaitei grįžau atostogų, tad nespėsiu visur, kur norėčiau, apsilankyti. Žinau, skaičiau, o ir giminaičiai kalba, kad Kretingoje pastatyta ilgai laukta didelė ir graži biblioteka. Šaunu, kad vietiniai žmonės nuo šiol turi ne vien tik Kultūros centrą laisvalaikiui praleisti.

Inga KINČIŪTĖ-KAUBRIENĖ:

– Dar nepabuvojau naujajame Kretingos kultūros židinyje. Trečiokas mano vaikas lankosi mokyklos bibliotekoje, bet, kiek žinau, ten trūksta kai kurių knygelių. Dabar kaip tik artėja vasaros atostogos, reikės daug kūrinių perskaityti, taigi bus proga mums abiem ateiti ir į naująją Kretingos biblioteką.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Žydėjimo ir spalvų mieste bus daugiau

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Aktualijos

Kretingos mieste pirmosios sužydės našlaitės.

Ankstyvas pavasaris Kretingos miesto žaliuoju rūbu besirūpinantiems komunalininkams – pats darbymetis: kol pumpurai dar neišsprogę, geni medžius, formuoja lajas. Darbininkai jau purena ir gėlynų žemes – ruošia apsodinti. Kokius augalų kilimus šiemet mums paties?

Atgis gėlynai

Vytauto, J. Jablonskio, Birutės gatvėse, prie autobusų stoties, prie „Norfos“, taip pat Rotušės aikštėje, prie paminklo Kretingos miesto įkūrėjui Jonui Karoliui Chodkevičiui, bei kituose vienmečiuose gėlynuose ar vazose, kaip ir anksčiau, mirgės geltonos, tamsiai mėlynos, dvispalvės – geltonos ir violetinės – našlaitės. „Kretingos komunalininkas“ nupirko 3 tūkst. 800 daigų, už vieną mokėjo po 26 ct su PVM.

O kaip šiemet atrodys viešojoje erdvėje prieštaringai vertinami, vienų itin giriami, kitų aršiai kritikuojami Rotušės aikštės daugiamečiai gėlynai?

„Kretingos komunalininkas“ kiekvieną darbą, susijusį su želdinių priežiūra, derina su paslaugos užsakovu – Kretingos miesto seniūnija. Nuo kovo vidurio pradėjusi dirbti naujoji seniūnė Gintarė Liobikienė „Pajūrio naujienoms“ atviravo pirmiausia laukianti, kol darbą pradės naujai išrinkta Kretingos valdžia.

„Norime žinoti miesto centro viziją – šiemet planuojama pradėti Vilniaus gatvės, ateityje – Rotušės aikštės rekonstrukciją. Gėlynai turėtų derėti tarpusavyje, būti vientiso stiliaus“, – neabejojo G. Liobikienė. Anot jos, kol nėra miesto centro vizijos, į daugiamečius gėlynus daug lėšų investuoti neverta. Apie daugiamečių gėlynų ateitį seniūnė teigė jau kalbėjusi su Savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja-vyriausiąją architekte Reda Kasnauske.

„Tarsimės su landšaftininkais, semsimės iš jų idėjų, kaip kuo pigiau ir gražiau būtų galima papuošti per žiemą nunykusius daugiamečius miesto centro gėlynus. Svarstome galbūt juose įdiegti daugiau žydinčių augalų“, – atviravo seniūnė.


Dailės terapijoje žmonės ne tik piešia, bet taip pat projektuoja savo vidinę patirtį ir per akmenis, sagutes, gamtos teikiamas gėrybes. Kiekviena technika parenkama individualiai.

Per dailės terapiją piešdami ir ne tik žmonės gali papasakoti daug daugiau negu kalbėdami. „Dailės terapijos būdu galime pagerinti fizinę, psichinę ir emocinę aplinką“, – teigė Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė, vedanti dailės terapijos užsiėmimus, Vika Gridiajeva.

Kitokia technika

Terapija – tai saugesnis, jautresnis būdas pačiam žmogui pažvelgti į save. „Raktas į atvirą ir gilų pokalbį su žmogumi yra ne technikoje, o psichologo ir kliento ryšyje, pasitikėjime ir žmogaus vidiniame nusiteikime – pasiruošęs jis kalbėti ir spręsti savo problemas ar dar ne. Ir visai nesvarbu, ar taikysi muzikos, dailės, šokio ar rašymo terapijos techniką“, – kalbėjo V. Gridiajeva.

Terapeutui, psichologui padedant dailės terapijoje, saugioje aplinkoje, galima pažvelgti į savo vidų ir tam nereikia būti menininku. „Užteka to, kad turi problemą, kurią sieki išspręsti. Galbūt tai išgyvenami nemalonūs jausmai, galbūt esi pats pasiklydęs savyje ir ieškai atsakymo, o gal jūsų šeimoje vyksta procesai, kurių nesupranti“, – tvirtino V. Gridiajeva.

Dailės terapiją galima naudoti ir kaip išveiką, ir kaip psichoterapiją bei taikyti įvairaus amžiaus žmonėms. „Vedu ir skatinu dailės terapijos metodus taikyti darželiuose, nes tai gali būti nuostabus būdas ikimokyklinukams išreikšti pyktį, baimę, liūdesį. Šalia išraiškos išmokti, kaip su tais jausmais gyventi, suprasti jų reikalingumą. Dažnai taikau dailės terapijos technikas asmeninėse konsultacijose. Dažniausiai šiai avantiūrai pritaria moterys, ir tai būna nepaprasta kelionė po spalvas, formas ir vidinį pasaulį“, – patirtimi dalijosi V. Gridiajeva.

Dailės terapijoje ne tik piešiama, bet kiekvienas dalyvis projektuoja savo vidinę patirtį ir per akmenukus, sagutes, gamtos teikiamas gėrybes. Kiekviena technika parenkama individualiai, nes psichinis ir emocinis pasaulis nenuspėjamas.

Problemos – pagal amžių

Per konsultacijas ar grupinius susitikimus siekiama išspręsti problemas. Skirtingų amžiaus grupių žmonės susiduria su skirtingomis problemomis.

„Mamų dažnai užduodamas klausimas – ar esu gera mama? Kalbame apie savivertę, pasitikėjimą savimi ir baimę. Dažnai dirbant su moterimis iškyla ir vienatvės, bejėgiškumo jausmai“, – įvardino psichologė.

Jaunimui labai aktualios santykių šeimoje problemos. „Dažnai tėvai galvoja, kad jų keturiolikmetis sūnus ar dukra labiausiai išgyvena dėl meilės ar simpatijos klasės draugui ar draugei, bet grupiniuose užsiėmimuose dažniausiai paauglių užduodami klausimai: kodėl tėvai manęs negirdi? Ar aš jiems nesvarbus?“ – toliau vardino specialistė.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų problemos kiek kitokios – elgesio ir emocijų nevaldymo. Pasak V. Gridiajevos, dažnai į psichologą kreipiasi ne sunerimę tėvai, o vaikų auklėtojai, pastebėję, kad jo elgesys skiriasi nuo kitų. Vienais atvejais paaiškėja, kad vaikas turi rimtesnių problemų, tokių, kaip skyrybų krizė namuose, tėvų emigracija ir panašiai. Kartais specialistams tenka nuraminti ir auklėtojas, ir tėvus, kad viskas nėra taip blogai.

Dažniausiai žmonės vienu metu susiduria ne su viena problema. „Kai žmogui blogai – blogai būna iš esmės visur.

O kada viskas atrodo niūriai – apima beviltiškumo jausmas, ir esant tokioje būsenoje kalbėti dažnai žmonės nebemato prasmės: „juk vis tiek nieko nepakeisi“. Bet tie, kurie savo noru kreipiasi pagalbos į specialistus, dažniausiai jau yra stadijoje, kai ta būsena būna įkyrėjusi ir norisi pokyčių“, – sakė V. Gridiajeva.


Kretingos ligoninės Vidaus ligų skyriuje jau penkerius metus veikia Geriatrijos poskyris. Gydytojas geriatras Vaidas Černiauskas, jame dirbantis nuo pat pirmosios įsikūrimo dienos, įsitikinęs: visuomenei vis labiau senstant toks specializuotas poskyris yra būtinas, kai kalbame apie galimybes vyresnio amžiaus žmones sugrąžinti į kasdienį jo gyvenimą.

Dirbti į Kretingos ligoninę gydytojas V. Černiauskas atvyko baigęs Lietuvos sveikatos mokslų universitetą ir rezidentūros studijas Kauno klinikinėje ligoninėje – būtent šioje gydymo įstaigoje ir buvo atidarytas pirmasis Lietuvoje Geriatrijos skyrius.

Kretingos ligoninė irgi yra viena pirmųjų, atkreipusi dėmesį į geriatrinius visuomenės poreikius. Ligoninėje geriatriniams pacientams yra skiriamos 8 lovos, pacientų gerovei, be gydytojo geriatro, sutelkiamos ir kitų gydytojų specialistų – reabilitologo, kineziterapeuto, vidaus ligų, socialinių darbuotojų, slaugytojų žinios ir pastangos.

„Klaidinga manyti, kad geriatrija – tai slauga. Geriatrijos poskyryje gydomi 60 metų ir vyresni pacientai, kuriems ūmi arba paūmėjusi lėtinė liga sukėlė funkcinės būklės pablogėjimą, o kai senėjimo proceso nulemtus sveikatos pakitimus lydi kelios ligos, kurios turi įtakos paciento savarankiškumui, tai gydytojo geriatro, jam talkinančių medikų užduotis – grąžinti žmogų į jam įprastą gyvenimą“, – paaiškino V. Černiauskas.

Jis pateikė pavyzdį: tarkim, vyresnio amžiaus žmogus susirgo pneumonija. Kaip taisyklė, susirgimą lydi širdies nepakankamumas, pirminė arterinė hipertenzija, suintensyvėja judėjimo-atraminės ligos. Ir būtent su tokia „puokšte“ ligų pacientas ir patenka į Geriatrijos poskyrį, kuriame jis sulauks integruotos priežiūros.

Į Geriatrijos poskyrį pacientai patenka, siunčiami šeimos gydytojo, arba jie, patyrę tam tikrų negalavimų, hospitalizuojami patekę į Skubios pagalbos-priėmimo skyrių.


Konkurse „Oi žiba žiburėlis“: priekyje profesorius Petras Bingelis (kairėje) ir pedagogas Aloyzas Žilys, už jų – „Žibutės“ dainininkai (iš kairės) Kamilė Bružaitė, Elzė Baltusytė, Rūtenis Macys ir Gustė Šeputytė.

Pastarąjį mėnesį Kretingos mokyklos-darželio „Žibutė“ jaunieji dainininkai, vadovaujami Aloyzo Žilio, dalyvavo dviejuose dainų konkursuose. Abu jie įvyko Kaune, ir iš abiejų pedagogo chorvedžio kompozitoriaus A. Žilio auklėtiniai sugrįžo su laureatų vardais.

Puoselėja akademinio dainavimo tradicijas

Kaune, I muzikos mokykloje, įvykusiame IX respublikiniame jaunųjų atlikėjų harmonizuotų lietuvių liaudies dainių a‘cappella „Oi žiba žiburėlis“ konkurse, skirtame Juozo Naujalio metams paminėti, savo mokyklos ir Kretingos garbę gynė trečiokai Elzė Baltusytė, Rūtenis Macys, ketvirtokės Kamilė Bružaitė, Gustė Šeputytė.

Konkurse, kurį rengia Kauno savivaldybė ir Kauno I muzikos mokykla, kviečiami dalyvauti šalies bendrojo lavinimo, muzikos mokyklų mokiniai, neabejingi lietuviškai dainai, lietuvių tautos istorijai, liaudies ir profesionalių muzikų sukurtam kūrybiniam palikimui. „Oi žiba žiburėlis“ – tai dainų a’cappella konkursas, kuriuo siekiama ne tik puoselėti akademinio dainavimo tradicijas, bet ir atrinkti geriausius duetus, trio, kvartetus ir ansamblius. Konkursas rengiamas kas dvejus metus, vertinimo komisijai vadovauja prof. Kauno valstybinio choro įkūrėjas, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, VDU Muzikos akademijos prof. Petras Bingelis.

„Konkurso atlikėjams keliami išties aukšti reikalavimai. Tai – pagal amžiaus grupę skirtas privalomas kūrinys, kai vienu balsu gali dainuoti ne daugiau dviejų atlikėjų. Vadinasi, dvibalsę dainą gali atlikti ne daugiau keturių atlikėjų“, – paaiškino „Žibutės“ dainininkų vadovas A. Žilys. Jo vadovaujami vaikai atliko J. Naujalio harmonizuotą ir Vidmanto Bartulio aranžuotą lietuvių liaudies dainą „Garnys“ bei „Do gaide“ – muzika ir žemaitiška teksto versija A. Žilio.

O vertinimo komisijai posėdžiaujant, „Žibutės“ atlikėjai buvo pakviesti surengti koncertą, kurio metu skambėjo jų mokytojo A. Žilio sukurtos dainos.

Konkursą jo dalyviai užbaigė jungtine J. Naujalio harmonizuota Lietuvių liaudies daina „Oi žiba žiburėlis“, o „Žibutės“ dainininkams buvo įteikti vardiniai I laipsnio laureatų diplomai, proginiai medaliai.


Kretingos Marijos Tiškevičiūtės jaunučių liaudiškų šokių kolektyvas „Straksiukas“ dalyvavo Krokuvoje įvykusiame tarptautiniame šokių festivalyje.

Ne per seniausiai Kretingos Marijos Tiškeivičiūtės mokyklos jaunučių liaudiškų šokių grupė, vadovaujama Birutės Bendikienės, dalyvavo Lenkijoje įvykusiame tarptautiniame šokio festivalyje „Keliaujantis festivalis 2019, Krokuva“.

Šio festivalio tikslas – puoselėti tautinio šokio tradicijas, sudarant palankias sąlygas gabių ir talentingų vaikų sceninei raiškai, gilinti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.

Į tarptautinį festivalį, kuris buvo surengtas įspūdinguose kultūros rūmuose, „Straksiukas“ vyko pirmą kartą. Be Lietuvos, jame dalyvavo Latvijos, Lenkijos, Estijos, Vengrijos šokėjai. Stebėdami koncertą, vaikai susipažino su kitų tautų šokiais, kultūra, menu. Dalyviams įteiktos prisiminimo dovanėlės, o kolektyvas apdovanotas diplomu.

Šokėjai turėjo ir laisvo laiko ekskursijai: kretingiškiai aplankė Veličkos druskų kasyklas, kurios paliko nepamirštamą įspūdį, Vavelio pilį, Krokuvos senamiestį, kuris įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą.

„Šokio festivalis ir kelionė suteikė džiugių emocijų, pasitikėjimo savimi. Tikimės, kad šis tarptautinis festivalis – ne paskutinis“, – įsitikinusi kolektyvo vadovė.

Kad šokėjai galėtų išvykti į festivalį, pasirūpino mokyklos administracija ir mokinių tėvai.

---

Praėjusiais metais Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos jaunučių liaudiškų šokių grupei „Straksiukas“, vadovaujamai Birutės Bendikienės, suteikta I meninio pajėgumo kategorija. Kategorijos skiriamos už meninę veiklą, kolektyvo laimėjimus, jas skirsto Gabių menui vaikų ugdymo centras – M. K. Čiurlionio menų mokykla. Šis įvertinimas kolektyvą ir paskatino dalyvauti tarptautiniuose renginiuose.

„P. n.“ informacija


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGOS r.

RAGUVIŠKIŲ k. Žalgirio ir Raguvos gatvių sankryžoje balandžio 3 d. apie 19 val. policijos pareigūnai sustabdė automobilį „Audi A4“, kurį vairavo neturinti teisės vairuoti 1971 m. gimusi moteris. Jai nustatytas 1,7 prom. girtumas.

Parengė Edita KALNIENĖ


Grasinimas padegti kainavo 800 eurų

  • Edita KALNIENĖ
  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai išnagrinėjo byla, kurioje Remigijus Zobernis kaltinamas terorizavęs savo kaimynę būrėją-parapsichologę Odilę Norvilaitę-Bytautienę grasindamas padegti.

O. Norvilaitė-Bytautienė savo kaimyną padavė į teismą po to, kai šis, būdamas neblaivus, atėjo į jos namo kiemą ir grasino padegti. Kaimynas prisipažino kaltu, o savo elgesį paaiškino tuo, kad kaimynė savo kieme ant medžio prikalė kryžių su žmogaus kaukolės imitacija ir ant kryžiaus galimai buvo užrašiusi jo senelio ir svainio vardus. Kabantis kryžius kėlė baimę atsakovo šeimos nariams. Būrėja-parapsichologė tikino, kad vardai – tik sutapimas.

Iš pradžių vykdytas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, nesurinkus pakankamų įrodymų, buvo nutrauktas. Nukentėjusioji jį apskundė ir byla pasiekė teismą.

Teismas nusprendė, kad R. Zobernis padarė nusikalstamą veiką, tačiau atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perdavė jį laiduotojo atsakomybei be užstato, nustatė vienerių metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukė.

Jeigu R. Zobernis per šį laikotarpį padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

R. Zoberniui teismas taip pat paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 500 eurų dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nukentėjusioji O. Norvilaitė-Bytautienė taip pat buvo pateikusi ieškinį prašydama atlyginti 3 tūkst. eurų neturtinę žalą. Tačiau teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš R. Zobernio 300 eurų.

Ar nukentėjusioji skųs sprendimą, kol kas nėra aišku. „Svarstysime, kaip elgtis toliau, ir, nors byla laimėta, joje yra daug teisėsaugos darbo broko ir neteisybės“, – po nuosprendžio paskelbimo „Pajūrio naujienoms“ sakė O. Norvilaitė-Bytautienė.


Prisimindami Pranciškonų gimnazijos įkūrėją Augustiną Dirvelę, jaunesniųjų klasių mokiniai noriai dalyvavo bėgime aplink gimnaziją.

Balandžio 3-ąją Pranciškonų gimnazijos steigėjui sovietų kankiniui kunigui Augustinui Dirvelei būtų sukakę 118 metų, – jis gimė 1901-aisiais. Ta proga Pranciškonų gimnazijos bendruomenė surengė iškilmingą gimtadienio minėjimo šventę.

Mokiniai bei pedagogai surengė vieningą netradicinę istorijos, lietuvių kalbos, tikybos pamoką, kurioje dalyvavo ir broliai pranciškonai – parapijos klebonas Astijus Kungys, vienuolyno gvardijonas Gediminas Numgaudis ir diakonas Bernardas Belickas.

„Šis gimtadienis labiau orientuotas į jaunesniuosius V–VIII klasių mokinius, – norėjosi, kad jie kuo daugiau sužinotų apie Augustino Dirvelės asmenybę, kuo šis žmogus svarbus gimnazijai, Kretingai bei visai Lietuvai. Broliai pranciškonai savo pranešimuose pabrėžė, jog A. Dirvelė – tai herojus, kuriuo turėtų sekti šiandieninis jaunimas. A. Dirvelei taip pat nebuvo lengva, bet jis norėjo savo krikščioniškais darbais įsiamžinti mieste, palikti jame pėdsaką, kuriais einame ligi šiol“, – teigė Pranciškonų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Dovilė Žilinskaitė.

Mokinė Ūla Virbalytė ta tema parengė ir perskaitė rašinį „Augustinas Dirvelė – mano didvyris“. Vyresniųjų klasių mokiniai buvo pakviesti pasižiūrėti Justino Lingio kino filmą „Mažesnysis brolis Augustinas Dirvelė“ apie ekspediciją į A. Dirvelės įkalinimo ir žūties vietą.

Po pietų buvo surengtas kunigo Augustino Dirvelės bėgimas: per 400 jaunųjų bėgikų stojo prie starto linijos Maironio gatvėje ir, apibėgę aplink gimnaziją, finišavo J. Pabrėžos gatvėje.

„P. n.“ informacija


Šaškių varžybų „Pajūrio naujienų“ taurei laimėti nugalėtojas Mindaugas Žilinskis (kairėje) ir II v. laimėtojas Antanas Varinauskas

Pasibaigė nuo 2010 metų vykstančios šaškių varžybos „Pajūrio naujienų“ taurei laimėti.

Varžybų nugalėtojas Mindaugas Žilinskis ir II vietos laimėtojas Antanas Varinauskas juokavo, kad taurė vis dar neranda tikrojo šeimininko: mat norint ją turėti visam laikui, varžybas reikia laimėti dvejus metus iš eilės.

Pernai I vietą buvo iškovojęs Antanas, antrą – Mindaugas. „Padarai klaidų – ir viskas, taurė atitenka kitam“, – teigė A. Varinauskas, o M. Žilinskio pastebėjimu, labai svarbu nusiteikimas ir gebėjimas susikaupti, tada – ir pergalių daugiau, ir pralaimėjimų mažiau.

M. Žilinskis iš 26 partijų 6 sužaidė lygiosiomis ir patyrė vieną pralaimėjimą. A. Varinauskas patyrė 5 pralaimėjimus ir 5 partijas sužaidė lygiosiomis, o III v. užėmęs Paulius Korsakas iš Palangos patyrė 6 pralaimėjimus ir tiek pat partijų sužaidė lygiosiomis. Iš viso tradicinėse šaškių varžybose „Pajūrio naujienų“ taurei laimėti dalyvavo 14 šaškininkų iš Kretingos miesto ir rajono, po 2 žaidėjus atvyko iš Palangos ir Klaipėdos.

Labiausiai mūsų rajono šaškininkai pasigenda aktyvesnio jaunimo, norinčio žaisti šaškėmis. „O jeigu kuris ir dalyvauja, tai iškart nori laimėti, neturi kantrybės ilgesniam procesui“, – sutartinai pripažino M. Žilinskis ir A. Varinauskas.

„P. n.“ informacija


Renaldas Daugėla ir Margarita Rimaitė su savo treneriu Tomu Žiliu

Palangiškis Renaldas Daugėla ir kretingiškė Margarita Rimaitė, treniruojami Palangos sportinių šokių klubo „Svivelis“ vadovo Tomo Žilio, dalyvavo Palangoje įvykusiame Lietuvos sportinių šokių čempionate ir jaunimo iki 21 metų grupėje Lotynų Amerikos šokių programoje iškovojo sidabro medalius.

„Labai džiaugiuosi tokiu šios poros rezultatu, juolab kad šokėjams dar tik po 17 metų“, – kalbėjo T. Žilys, akcentavęs, kad gerų rezultatų Margarita ir Renaldas pasiekė ir ankstėliau Latvijoje įvykusiose tarptautinėse varžybose „Mirada Cup 2019“ – šokėjų pora jungtinėje jaunimo ir suaugusiųjų grupėje laimėjo II vietą, vos per vieną tašką nusileidusi atstovams iš Estijos.

„P. n.“ informacija


Nuo balandžio 1 d. prailgintas laikas per, kurį „klevai“ galės pasikeisti trumpalaikį vairuotojo pažymėjimą. „Vadinamuoju „klevo“ lapu žmogus būna, kaip ir iki šiol, dvejus metus, tačiau vairuotojo pažymėjimą pasikeisti iš dvimečio į dešimtmetį galės jau ne per dešimt dienų, o per metus“, – sakė VĮ „Regitra“ Komunikacijos skyriaus vadovė Ingrida Kuorytė.

Šis pakeitimas priimtas norint sudaryti palankesnes ir lankstesnes sąlygas pasikeisti trumpalaikį vairuotojo pažymėjimą. „Seniau vairuotojai naujus pažymėjimus turėdavo užsisakyti likus ne ilgiau dešimt dienų. Tas tarpas buvo reikalingas, kad „Regitra“ galėtų patikrinti, ar vairuotojas nepadarė tam tikrų nusižengimų. Šis terminas išlieka ir dabar, tačiau žmogus gali vairuoti automobilį dar metus, o prireikus ir pabaigti reikiamus kursus“, – paaiškino I. Kuorytė.

Dar būnant „klevu“ ir padarius KET pažeidimų, vairuotojai per metus nuo pažeidimo dienos turi baigti papildomus kursus, tačiau kai kurie nusižengia likus mažiau laiko, todėl sutrumpėja ir kursų baigimo laikotarpis.

„Klevo“ lapą ant automobilių vairuotojai turės būti užsidėję tol, kol galios trumpalaikis vairuotojo pažymėjimas.

„P. n.“ informacija


Vos spėjus aptarti – 3 gaisrai

  • Edita KALNIENĖ
  • Gaisrai

Gaisras įvykęs Padvarių k., netoli „Vienkiemio“ sodybos. Čia išdegė apie 25 a pernykštės žolės ploto.

Kretingos rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos (ESK) posėdyje balandžio 2 d, buvo aptartas pasirengimas galimiems žolės gaisro atvejams. Tądien džiaugtasi, kad rajone tokių gaisrų šiemet dar nepasitaikė, tačiau po posėdžio Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybai teko reaguoti į rajone kilusius tris žolės gaisrus. Kodėl jie kilo, kol kas yra tiriama.

Degė trijose vietose

Pasibaigus ESK posėdžiui tą pačią dieną apie 14.43 val. Žalgirio seniūnijoje, Kluonalių k., ugniagesiams gelbėtojams teko gesinti degančią pernykštę žolę. Išdegė 150 a ploto. Kitas gaisras buvo kiek mažesnis, tačiau įvyko apie 16.29 val. miesto ribose. Šventosios gatvėje išdegė apie 15 a pernykštės žolės.

Balandžio 3 d. rytą, apie 7.31 val., dar vienas gaisras įvyko netoli „Vienkiemio“ sodybos, Padvarių k., kur išdegė apie 25 a. Lietuvoje per 2018 metus ražienos ar žolė degė 4 tūkst. 400 kartų. Per juos nukentėjo trys žmonės, tiek pat pastatų, o 96 pastatus ugniagesiams gaisrininkams pavyko išgelbėti.

Kretingos rajone per praėjusius metus atvirose teritorijose įvyko 26 gaisrai, o 2017 – 37. „Gaisrų sumažėjimas atvirose teritorijose džiugina, tačiau turime daryti taip, kad jų būtų dar mažiau“, – akcentavo Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė.

„Degant žolei didžiausia žala padaroma gamtai, tačiau dar didesnė nelaimė gali nutikti, kuomet ugnis pasiekia medžius, ūkinius ar gyvenamuosius pastatus. Taip pat patiriamos ir ekonominės išlaidos“, – sakė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis.


Balandžio 6 d. – Saugaus eismo diena, todėl Kretingos rajono komisariatas kviečia kelyje elgtis atsakingai ir gerbti vieni kitus. „Saugumą kelyje galime sukurti tik bendromis pastangomis: Kelių eismo taisyklių laikymasis, tolerancija, pagarba vienas kitam, dėmesingumas ir sąmoningumas turi lydėti kiekvieną eismo dalyvį“, – tikino bendruomenės pareigūnė Jūratė Kazlauskienė.

Šių metų statistika ne itin džiugina: per tris mėnesius rajone pėstiesiems surašyti 246 Administracinių nusižengimų kodekso protokolai ar pareikštos žodinės pastabos. Policijos pareigūnai nustatytė18 Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimus pažeidusių dviratininkų, iš jų – 16 neblaivių.

Sustabdytas 21 neblaivus automobilio vairuotojas, 13 jų pradėti ikiteisminiai tyrimai. Dėl 2 neblaivių vairuotojų kaltės buvo sužeisti 2 žmonės, tiek pat žuvo. Vienuolika piliečių vairavo neturėdami teisės vairuoti.

„Tokie skaičiai rodo, kiek pažeidėjų buvo nustatyta, tačiau kyla klausimas – kiek pažeidėjų dalyvavo eisme ir jie išvengė atsakomybės?“ – saugaus eismo svarbą akcentavo J. Kazlauskienė.

Balandžio 2 d., per 3 valandas, policija nustatė 18 pėsčiųjų, kurie nesilaikė KET reikalavimų: neleistinose vietose kirto važiuojamąją kelio dalį, naudojosi mobiliaisiais telefonais bei kitais dėmesį blaškančiais įrenginiais ir pan.

Bendruomenės pareigūnė pasidžiaugė, kad pradinių klasių mokiniai laikosi Kelių eismo taisyklių ir tuo didžiuojasi, tačiau vėliau jų požiūris pasikeičia. „Kieno pavyzdys vėliau jų požiūrį pakeičia?“ – retoriškai klausė ji.

Bendruomenės pareigūnė skatina visus eismo dalyvius būti tolerantiškiems vieni kitiems: „Niekas nesukurs mums saugumo kelyje, jeigu kiekvienas nepradėsime nuo savęs, jeigu negerbsime savęs ir kitų eismo dalyvių. Kelių eismo taisyklės vienodai galioja ir pėstiesiems, ir dviratininkams, ir vairuotojams.“ Ji pridūrė, kad džiaugiasi tais, kurie kelyje yra atsakingi ir tolerantiški bei ragintų visus prisidėti prie saugumo mūsų keliuose.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas