Pajūrio naujienos
Help
2017 Balandis
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną4°C debesuotumas 33 %
Naktį2°C debesuotumas 27 %
Komentarų topas

(1126) 2017-02-17

Trisdešimt metų bėga dėl savęs ir tėvynės

  • Viktorija PUIDOKĖ
  • Pirmas puslapis
„Vaikai pasakojo, jog užsienyje per gimtadienius žmonės iškelia vėliavas savuose kiemuose, o maniškio proga vėliavos plevėsuoja prie kiekvieno namo“, – su šypsena kalbėjo jau trisdešimt metų savo gimtadienį tradiciniame Vasario 16-osios bėgime Rūdaičiuose pasitinkanti Danutė Skurdauskienė, vakar minėjusi 60-metį.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiemet ragino tautą Vasario 16 d. švęsti linksmai ir išradingai, o rūdaitiškė Danutė Skurdauskienė jau trisdešimt metų Valstybės ir savo gimtadienį būtent taip ir pasitinka. Išimtimi netapo ir šešiasdešimtasis jubiliejus – jį kartu su šeima ir kaimynais D. Skurdauskienė atšventė tradiciniame bėgime Rūdaičiuose.

Trisdešimt metų vykstantis Kretingos seniūnijos gyventojų bėgimas, skirtas Vasario 16-ajai, jau neįsivaizduojamas be Skurdauskų šeimos.

Buvo laikas, kai trijų, o vėliau dviejų kilometrų distanciją įveikdavo visa šeima – Danutė, jos vyras Pranas, du jų sūnūs – Egidijus ir Kęstutis, dvynės dukros – Monika ir Marija, kelerius metus, Danutės paraginta, bėgo ir jos motina, tuomet jau perkopusi 75-erių slenkstį. Šiuo metu Skurdauskai bėga dviese, nes vaikai išsilakstę po Lietuvą ir pasaulį. Pusę savo gyvenimo gimtadienius bėgimo trasoje pasitinkanti Danutė tikino jau neįsivaizduojanti, kad gali būti kitaip. Dėl to ir visas gimines bei draugus išmokė tądien neieškoti jos namie, o pasitikti prie finišo linijos arba dar geriau – bėgti kartu.

„Visi tai žino ir į mano gimtadienį atvažiuoja bėgti. O aš visada pagalvoju, kad tos šventės yra nuostabios – šviečia saulė, nėra buvę prasto oro, visada keliamos vėliavos ir žydi gėlės. Viena pati sau mintyse esu pagalvojusi, kad tikrai galėčiau parašyti laišką Prezidentei ir parodyti, kaip aš kasmet švenčiu savo ir Valstybės gimimo dieną“, – šypsojosi D. Skurdauskienė.


Regina Taujanskienė:

– Taip, puoščiausi, eičiau į miesto šventes. Kas turėtų pasirūpinti, kad kiekvienas žmogus tokį kostiumą turėtų? Sunku pasakyti. Juk jeigu labai nori, viską gali pasiekti. Niekada nesidomėjau, kiek toks kostiumas gali kainuoti, bet įtariu, kad nepigiai. Niekada neteko ir tokio rūbo pasimatuoti, o norėčiau, nes man jis tikrai gražus.

Nijolė Marija Kubilienė:

– Turiu du tautinius kostiumus. Šis rūbas tikrai įperkamas kiekvienam. Vieną iš jų siuvausi pernai – Vasario 16-osios šventei, koncertams. Jau bene trisdešimt metų koncertuoju su saviveiklininkais – dainuoju, kapelai priklausau, tautinį kostiumą taip pat velkuosi su malonumu. Kartais ir asmeninėse šventėse su juo pasirodau – pavyzdžiui, per savo 70-metį.

Ernesta Girdenytė:

– Nesipuoščiau, nebent būtų kokia ypatinga proga. Tikrai neturiu, kur su juo eiti. Paskutinį kartą tautinį kostiumą teko vilkėti pradinėse klasėse – reikėjo ir vilkomės. Šiandienos lietuviui tautinis kostiumas vis tiek yra neįprastas ir kažin, ar galima žmonėms įsakyti juo puoštis, kad ir koks jis būtų gražus ir brangus.

Ramunė Petrulienė:

– Viskas priklauso nuo to, kur su juo teks eiti. Jeigu į kokią valstybinę šventę, gal ir visai nieko, o kur kitur juo puoštis – neįsivaizduoju. Senovėje tai buvo natūrali apranga, o dabar aprenk vaikus tautiniais rūbais – vargu, ar pavyks. Kitas klausimas – kiek tas kostiumas bus dėvimas. Manau, kad labiau liks prisiminimui spintoje. Ir didesnės meilės tėvynei jis tikrai neįskiepys.

Kalbino Viktorija PUIDOKĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


,,Šiandien mūsų visų pareiga – mylėti ir gerbti savo gimtąją kalbą, mūsų senolių išdainuotą, nuglostytą lietuvišką žodį. Mokėti jį ne tik gražiai pasakyti, bet ir be klaidų užrašyti“, – šiais žodžiais Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos mokytoja Nijolė Meškauskienė pasveikino į rajoninį konkursą ,,Raštingiausias pradinukas“ susirinkusius dalyvius ir jų mokytojus.


Bendrauti su vaiku mokosi iš naujo

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Švietimas

Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus vedėja Vaidota Vaišienė ir socialinė pedagogė Dainora Kalniškienė neslepia – tėvai, kuriuos teismas įpareigoja lankyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus, dažniausiai tuo nesidžiaugia. Visgi per užsiėmimus tvyranti draugiška atmosfera leidžia dalyviams atskleisti savo jausmus – ir neretai tuomet pasigirsta prisipažinimai, kad tėvai praradę ryšį su vaiku.


Salantuose įvyko tradicinis kasmet organizuojamas konkursas „Sidabrinių balsų aidai“, kuriame šįmet dalyvavo 11 kolektyvų iš viso Kretingos rajono. Geriausiai pasirodžiusiesiems – viltis būti deleguotiems į respublikinius konkursus „Sidabriniai balsai“ ir „Šilų aidai“.


Simas Skurdauskas (kairėje) ir Vilius Bagdonavičius

Vasario 11 d. Klaipėdoje įvyko Lietuvos jaunių penkiolikmečių badmintono pirmenybės. Jose Kretingos garbę gynė devyni sporto klubo „Žalgiris“ nariai: Kotryna Čyvaitė, Saulė Mackevičiūtė, Liepa Bracaitė, Edvinas Ruzgaila, Edgaras Cirtautas, Paulius Pocius, Mantas Mackevičius, Simas Skurdauskas ir Martynas Kaminskas. Jaunuosius badmintonininkus varžyboms rengė treneriai Vaidas Mackevičius ir Rolandas Juknevičius.

Geriausiai sekėsi vydmantiškiui Simui Skurdauskui, iškovojusiam net du sidabro medalius. Vaikinų vienetų varžybose Simas tik finale 0:3 (9:11; 6:11; 5:11) nusileido šakiečiui Viliui Bagdonavičiui ir iškovojo pirmąjį sidabro medalį. Antrą sidabrinį apdovanojimą S. Skurdauskas pelnė žaisdamas vaikinų dvejetų varžybose. Jis kartu su šakiečiu V. Bagdonavičiumi finale po ataklios ir permainingos dvikovos turėjo pripažinti vilniečių Rapolo Grigaliūno ir Domo Pakšio pranašumą. Pralaimėta 2:3 (11:8; 14:15; 7:11; 11:7; 6:11).

,,P. n.“ informacija


Rajono moksleivių tinklinio pirmenybėse, jaunių grupėje. Dėl rajono moksleivių tinklinio pirmenybių bronzos medalių kovojo „Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos“ tinklininkai ir debiutantė „Vydmantų gimnazijos“ komanda.


Tarp apdovanotųjų „Gazele“ (iš kairės): bendrovės „Medis“ vadovas Petras Kurmis, „Kretingos komunalininko“ direktorė Renata Surblytė, bendrovės „Riflis“ vadovas Arūnas Kažukauskas.

Finaliniame „Gazelė 2016“ renginyje, kuris įvyko Kauno „Žalgirio“ arenoje buvo pasveikintos ir įmonės iš mūsų rajono – bendrovės „Medis“, „Riflis“, „Geralda“ bei savivaldybės įmonė „Kretingos komunalininkas“. Jų atstovams įteikti sertifikatai, liudijantys apie vienos sėkmingiausiai dirbančių ir sparčiausiai augančių Lietuvos bendrovės statusą.

Konkursą „Gazelė“ organizuoja „Verslo žinios“ – jos skelbia, kad šiemet į sparčiausiai augusių bendrovių sąrašą pateko net 4 tūkst. įmonių.

Į „Gazelės“ apdovanojimą gali pretenduoti bet kokios nuosavybės įmonės, pradėjusios veiklą ne vėliau kaip 2012 m. sausio 1 d. ir jei tais metais jų apyvarta buvo nuo 0,29 mln. iki 40 mln. Eur. „Verslo žinios“ akcentuoja, kad skiriant apdovanojimą vertinamas ne tik apyvartos šuolis, bet ir įmonės skaidrumas bei viešumas – būtent todėl atsižvelgiama į Valstybinės mokesčių inspekcijos pastabas.

Į finalinį „Gazelė 2016“ renginį susirinko daugiau negu 1 tūkst. verslininkų.

---

FAKTAI

„Gazelės“ apdovanojimai pradėto rengti 2004 metais.

Pirmais metais „Gazelėmis“ apdovanota 212 įmonių, šįmet – beveik 4 tūkst.

Kasmet įvertinami ir regionų nugalėtojai. Klaipėdos regione šįmet juo pripažinta Klaipėdos didmeninės prekybos bendrovė „Metruna".


Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas visuomenei pristatė naujai išleistą savo knygą „Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo“.

Autorius į muziejų susirinkusiems, kaip pats sakė, Kretingos miesto istorijos mylėtojams pasakojo, kai gimė ši knyga, jog tai – jo ilgametis darbas, po kruopelytę renkant faktus, prisiminimus, archyvų medžiagą.

Knygoje prisimenami kretingiškiai, kovoję už laisvę nuo 1831 m. sukilimo iki rezistencinės pokario kovos: sukilimo dalyviai, Nepriklausomybės dirvą purenę šviesuoliai, 1918-1921 m. Lietuvos kariuomenės savanoriai, 1940-1990 m. okupacijų rezistentai ir disidentai, tarp jų – Žemaičių apygardos Kardo rinktinės kovotojai.

Ši vertinga istorinė studija iškeliaus į miesto ir kaimų bei mokyklų bibliotekas.

„P. n.“ informacija


Praėjusią savaitę maestro Stasio Povilaičio įamžinimui pasiūlytus projektus Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje galėjo įvertinti ir palangiškiai. Kalbinti žmonės neslėpė, jog artisto kelią atspindinčiose idėjose labiausiai pasigedo S. Povilaičio žmogiškosios asmenybės pusės atspindėjimo.

Kad laukia idėjų maestro atminimui įamžinti, Palangos miesto savivaldybė paskelbė pernai rugpjūtį, tačiau spalį nusprendė konkurso terminą pratęsti dar trims mėnesiams, mat iki tol pateikti ir vertinti šeši konkurso sąlygose numatytus reikalavimus atitikę projektai komisijos neįtikino – suabejota, ar konkurso dalyviai turėjo pakankamai laiko parengti idėjos projektus. Antrajame konkurso etape projektų sulaukta jau kur kas daugiau – jame dalyvauja penkios pirmajame konkurso etape pasiūlytos idėjos ir penkiolika naujų.

Pasėdėti ausyje ar pabūti kūrėju

Anot konkurso koordinatorės, Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausiosios specialistės Kristinos Litvinienės, bene daugiausia diskusijų visuomenėje sukėlė projektas „Pabūkim laimingi“, kuriame Lietuvos estrados legendos S. Povilaičio atminimo įamžinimui siūloma įrengti bronzinę skulptūrą-suolelį. Palangos miesto bibliotekoje visus projektus galėję apžiūrėti palangiškiai ir miesto svečiai stebėjosi šio projekto autorių pasirinktu simboliu – ausimis, kurios kai kuriais rakursais primena besisukančios žmonių figūras, susikibusias šokiui. Pagal sumanymą, viena iš ausų skulptūrinėje kompozicijoje turėtų kuo tiksliau atkartoti maestro ausies formą, o pats sumanymas, kurio išpildymą projekto autoriai mato Meilės alėjoje, jo sumanytojų nuomone, yra būtent toks, koks buvo ir pats S. Povilaitis – originalus, šmaikštus ir elegantiškas.

„Anot projekto autorių, lankytojai, jaukiai įsitaisę „ausyse“, jų centre ras ir QR kodą-nuorodą. Jį nuskaitę savo išmaniuoju įrenginiu, pateks tiesiai į S. Povilaičio dainų archyvą“, – projektą, kurio vertė 85 tūkst. eurų, komentavo K. Litvinienė.

Kito originalaus projekto „Maestro Stasys“ sumanytojai siūlo interaktyvią skulptūrinę kompoziciją, fiksuojančią studijoje besimezgančios draugystės etapą, kurį išgyvena pats jos autorius. Kompozicijos elementai – stovas, portretas, radijo imtuvas, patogus krėslas ir stalas.

Palangiškiams ar miesto svečiams siūloma S. Povilaitį patirti pabūnant kartu kūrybinėje pauzėje tarp muzikos ir dailės: užsukti, prisėsti ant fotelio ir paieškoti individualaus santykio su maestro. Projekto vertė – 30 tūkst. eurų.


Į dvarą sugrįžo Tiškevičių asmeniniai daiktai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės

Kretingos muziejaus ekspozicija neužilgo pasipildys 19 itin vertingų asmeninių grafų Tiškevičių daiktų, kuriuos už 27 tūkst. eurų jie nupirko iš privataus asmens. Tai – sidabro kryželiai, indai bei stalo įrankiai, raktų ryšulys, lagaminai, vaistinėlė. Tačiau pačiu vertingiausiu tarp jų muziejininkai laiko grafienės Sofijos dienoraštį.


Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS) leidžia atsiminimų knygų „Tremties vaikai“ seriją. Tik ką pasirodė trečioji knyga, kurioje yra ir iš Kretingos rajono kilusių tremtinių Stanislovo Giedros ir Petro Neverausko istorijos.


Paulina Mongirdaitė XX a. 1 deš.

Paulina Mongirdaitė – legendinė Palangos fotografė, pirmoji savo fotografijose įamžinusi Palangos, Kretingos ir kitus pajūrio vietovaizdžius, architektūrą, žmones.

XIX a. antrosios pusės ir XX a. pražios pajūrio istorija neatsiejama nuo grafų Tiškevičių giminės.

1875 metais Kretingos dvarui tapus Juozapo Tiškevičiaus šeimos rezidencija, buvo rekonstruoti rūmai, oranžerijoje įkurtas garsusis Žiemos sodas, atnaujintas rūmų parkas. Rūmai ir parkas tapo vienu gražiausiu dvaru Kauno gubernijoje, čia svečiuodavosi ne tik valdžios atstovai, bet ir poilsiautojai iš Rytų Prūsijos bei Palangos kurortų. J. Tiškevičiui Palangoje įkūrus savo giminės vasaros rezidenciją, iki tol ramus žvejų kaimelis pamažu tapo gana modernus to laikotarpio kurortas. Apie 1885 m. į Palangą atsikėlusi P. Mongirdaitė ir 1889 metais čia atidariusi savo fotoateljė, pateko į kurorto kūrimo įvykių sūkurį, kurį įamžino savo fotografijose. Grafai Tiškevičiai netruko įvertinti šios energingos, profesionalios moters sugebėjimus, užsakę nufotografuoti Kretingos ir Palangos parkus bei išleisti fotografijų albumus. Taip 1890 m. buvo išleistas 50 fotografijų albumas „Kretynga“. P. Mongirdaitė tapo ir jų giminės asmenine fotografe, fotografavusi žmones, rūmus, parkus, giminės kasdienybę ir šventes. P. Mongirdaitė savo fotopaviljone 1899 metais įamžino ir pirmojo lietuviško spektaklio „Amerika pirtyje“ organizatorius bei aktorius.

Jos aktyvi profesinė veikla tęsėsi iki 1916 metų, vėliau ji susirgo sunkia liga ir 1924 m. mirė, palaidota Palangos kapinėse. Deja, jos kapas iki šių dienų neišliko.

Po pasaulį pasklidę šimtai ir tūkstančiai jos fotografijų bei atvirukų tapo ne tik gera, kviečianti apsilankyti Lietuvos pajūryje, reklama, bet ir neatsiejama jo istorinio bei kultūrinio paveldo dalimi.


  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Šventės

„Kaip tu myli Lietuvą?“, – Vasario 16-osios išvakarėse praeivių klausė Kretingos rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnės Jūratė Kazlauskienė ir Gitana Macienė, surengusios pilietiškumo akciją „Aš myliu Lietuvą“. Jos metu pareigūnės visuomenę kvietė meilę gimtinei įprasminti konkrečiais darbais: gerbiant šalies įstatymus ir neliekant abejingais matant, kad kažkas juos laužo.







chat
Visos teisės saugomos. © 2006-2014 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas