- Labai retai pykstu. Tačiau pasitaiko atvejų, pavyzdžiui, vaikai blogai pasielgia ar iškrečia šunybių. Tada pradedi nervintis ir tai sukelia pyktį, tačiau stengiuosi save sutramdyti pati – sakau sau “raminkis, raminkis“, ir tai padeda. Mūsų tautoje gana daug piktų, niūrių žmonių – tai kartais tikriausiai persiduoda. Jeigu kokia pardavėja aptarnaudama grubiai ką pasako, gal ir nesupyksti, tačiau nejaukiai pasijunti.

- Jokių raminamųjų vaistų nevartoju. Kai supykstu, tiesiog įkvepiu ir pagalvoju savyje „nusiramink“. Mūsų visuomenė nepikta, nors yra visokiausių žmonių. Supykus žmonėms vertėtų sustoti, įkvėpti ir suskaičiuoti iki dešimties – tai, mano nuomone, geriausias vaistas nusiraminti.

- Nesu piktas žmogus, gal labiau nervingas. Kiekvieną dieną vis kitokia situacija. Būna, kad susinervini ar supyksti, tačiau dažniau bandau pyktį užgniaužti ir jo neparodyti. Kai matau, jog susipyksiu, tiesiog bandau pasišalinti iš tos vietos ir baigti pokalbį – nekelti konflikto, nes dažniausiai tie konfliktai būna beprasmiški, dėl kokio nors menkniekio.

- Pykti yra žmogiška. Žmonės pyktį dažnai priskiria prie blogų emocijų. Tačiau pyktis nėra nei bloga, nei gera emocija. Tai natūrali žmogaus būsena, tik labiau stimuliuojanti, ir jos nereikėtų bijoti. Vieni pyktį išreiškia trankydami daiktus ar rėkdami. Nuo pykčio vaistų nėra, kaip ir nuo gyvenimo. Svarbu, kad žmogus suvoktų, jog jis pyksta ir, įvertinęs situaciją, pasakytų sau: „aš pykstu“. Tai turėtų padėti.

Kalbino Aurimas RAPALIS, fotografavo Darius ŠYPALIS

- Reikia truputį pasukti erkę ir tada traukti, bet judinti ją reikia atsargiai. Prieš traukiant dar reikėtų patepti odą, kad suminkštėtų. Traukti erkę galima ir su pirštais, ir su pincetu. Anksčiau nebūdavo jokių problemų su ligas platinančiomis erkėmis: jų labai daug iš miško parsinešdavom, bet jos nebuvo užkrėstos. Dabar svarbu laiku jas pastebėti.

- Prieš traukiant erkę reikia ją patepti aliejumi ir tada traukti. Pati traukiu erkę paprastai – paimu su pirštais ir ištraukiu, prieš tai nieko netepu.

- Norint ištraukti erkę, reikia ją patepti aliejumi arba traukti paprastai. Jei pasilieka erkės galvutė, reikia važiuoti į polikliniką, kad ją ištrauktų gydytojai.

- Pastebėjus įsisiurbusią erkę reikia paimti ją pincetu arba pirštais, sukti prieš laikrodžio rodyklę ir traukti. Nerekomenduojama niekuo tepti, nebent ištraukus erkę galima dezinfekuoti tą vietą. Dažnai netaisyklingai traukiant erkę lieka galvutė, tačiau organizmas vėliau pats ją pašalina. Aišku, svarbu kuo anksčiau pastebėti ir pašalinti erkę, kol ji nepadarė žalos organizmui.

Patarčiau vėliau dar kurį laiką stebėti, ar neatsiranda erkinio encefalito ar Laimo ligos požymių. Erkinio encefalito požymiai labai panašūs į gripo, o užsikrėtus Laimo liga erkės įkandimo vietoje atsiranda raudona dėmė, kuri kasdien plečiasi. Pastebėjus tokius požymius, reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Kalbino Kristina JASIULYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS

- Mano diena prasideda nuo mankštos, kurią atlieku namuose. Darau pratimus rankoms, atsilenkimus – pilvo presui. Žinoma, diena prasideda nusiprausus, atsigėrus kavos su pienu, papusryčiavus. Pusryčiai – kiekvieną rytą neatsiejama mūsų maisto raciono dalis.

- Atsikėlęs rytą einu pasivaikščioti. Kadangi gyvenu netoli parko, tvenkinio, atsikėlęs 7 val. ryto pasivaikščioju parko takeliais, kartais ir pažvejoju. Kiekvieną rytą, turbūt jau iš įpratimo, išgeriu ir puodelį kavos.

- Ryto neįsivaizduoju be kavos puodelio – juo būtinai pradedu kiekvieną dieną. Jaunystėje atlikdavau ir mankštos pratimus, bet, kadangi dabar dirbu fizinį darbą, mankštai rytą laiko nebeskiriu – krūvis darbe visa tai atperka.

- Rytais bėgioju, atlieku tempimo, jėgos pratimus, plaukioju tvenkinyje – taip prasideda mano diena. Rytinis plaukimas ne tik atpalaiduoja, bet ir grūdina, bėgimas – judėjimas – pažadina. Bėgant svarbu ne atstumas, kurį įveiksite, o tempas, laikas. Judėti reikėtų ristele – tempas negali būti didelis, pulsas turėtų būti 140-150. Užtenka pabėgioti apie 10 min. Jokiu būdu prieš sportuojant negalima gerti ar valgyti. Sporto pratimus reikia atlikti tuščiu skrandžiu. Po bėgimo patartina atlikti tempimo ir jėgos – pilvo presui, nugarai – pratimų. Atlikus rytinę mankštą patarčiau atsigerti sulčių, arbatos ar vandens. Aš geriu arbatą iš pačios surinktų vaistažolių, uogų – mėtų, dilgėlių, šeivamedžio, liepžiedžių, aviečių stiebų, žemuogių lapų.

Kalbino Inesa RINKEVIČIŪTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS