Pajūrio naujienos
Help
2017 Balandis
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną4°C debesuotumas 33 %
Naktį2°C debesuotumas 27 %
Apklausa

Ar einate į Kretingos turgų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Įkurtuvės atnaujintoje ligoninės operacinėje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-03-03
Kretingos ligoninės vadovė Ilona Volskienė (kairėje) ir Anesteziologijos-reanimacijos skyriaus vedėja Daina Drakšienė – prie operacinėse įrengtų anesteziologinių bei chirurginių konsolių.

Kretingos ligoninės III aukšte po pusantrų metų trukusių renovacijos darbų duris atvėrė šiuolaikiškai įrengtas Anesteziologijos ir reanimacijos skyrius. Skyriuje atnaujintos dvi operacinės, erdvi reanimacijos palata bei personalo kambariai.

Lubose įrengtos konsolės

„Neturėjome nė kada surengti atidarymo, – kaip ir namie po remonto dar yra nebaigtų darbų. Tačiau jau labai džiaugiamės tuo, ką galime parodyti jums šiandien“, – kalbėjo pakiliomis naujakurystės nuotaikomis šiomis dienomis gyvenančios Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė bei šio skyriaus vedėja gydytoja anesteziologė-reanimatologė Daina Drakšienė, vedžiodamos po atnaujintas skyriaus patalpas.

Reanimacijos palatoje viršum 6 funkcinių lovų sumontuotos lubinės konsolės, prie kurių pajungta visa, kas reikalinga sunkaus ligonio priežiūrai: tiekiamas deguonis, taikomas vakuuminis atsiurbimas, įrengta apšvietimo sistema, infuzinės sistemų laikikliai, monitoriai bei kita reikalinga įranga.

„Kiekviena konsolė – tarsi atskiras kompleksas sunkiam ligoniui. Nebereikia nešioti jokios papildomos įrangos. Visos komunikacijos, kaip mes sakome – skyriaus venos ir arterijos, išvedžiotos po lubomis“, – tvirtino D. Drakšienė. Skyriuje atnaujinta ventiliacijos sistema, kuri įsijungia automatiškai.

Pagalvota ir apie širmas, suteikiančias liginiams privatumo, o už stiklinės pertvaros – speciali patalpa, skirta ypač sunkiai sergančiam ligoniui. Palatoje įrengtas ir slaugytojų postas.


Irena ŽIULPIENĖ:

– Sergantis žmogus turi ligą išgulėti, nevaikščioti į viešas vietas ir savo bacilų ar viruso neplatinti. Kita vertus, dabar, kai pati jau nebedirbu, lengva kalbėti. Pati sirgdama į darbą ėjau, nes nežinojau, koks bus darbdavio požiūris, jei gydysiuos namie, bijojau, kad gali nepatikti.

Adelė KALENDRIENĖ:

– Susirgusi, juolab gripu, neinu į darbą, guliu lovoje, gydausi, geriu daug arbatų. Kiekvienas turime pasisaugoti ne tik dėl to, kad neapkrėstume kolegų, bet kad ir patiems nekiltų pavojingų komplikacijų, galinčių paveikti visą tolesnį žmogaus gyvenimą.

Irena GRABIENĖ:

– Pastaruoju metu, ačiū Dievui, nesusergu, bet yra buvę, kad ėjau į darbą sirgdama – būtinai reikėjo. Žinoma, geriausia likti namie ir gydytis, kad ir kitų žmonių nepriverstum gultis į ligos patalą, gerti vaistus. Aš dirbu mokykloje. Nė vienas netrokštame dirbti papildomai, bet, jei būtinai reikia, kolegos pavaduojame vieni kitus.

Kretingos šeimos medicinos centro vadovės gydytojos Augenijos Juknevičienės komentaras:

– * Kaip tik užvakar rajono Savivaldybėje įvyko Sveikatos komiteto posėdis. Pasidžiaugėme, kad kol kas Kretingoje užfiksuoti tik pavieniai gripo atvejai, tad epidemijos, kaip kai kuriuose kituose rajonuose, skelbti nereikia. Gyventojams dažniausiai nustatome kvėpavimo takų infekciją. Vienintelis, ką ypač akcentavome, – žmonės turi paisyti higienos, keliskart per dieną su muilu plautis rankas.Vos pasijutus prastai – sukarščiavus, kosint, sloguojant, kad dar labiau nesušaltų patys ir neužkrėstų kitų, ypač, jeigu nereikia nedarbingumo lapelių, į poliklinikas skubėti nepatariama, su šeimos gydytojais gyventojai gali pasikonsultuoti telefonu. Jeigu gydytojas pagal negalavimo simptomus nuspręs, jog tai gali būti gripas, paprašys atvykti. Pasirodyti medikams būtina ir tais atvejais, kai temperatūra nenukrenta tris dienas.

* Gripas yra klastinga liga, neretai komplikuojasi į plaučių ar ausų uždegimus, gali prišaukti netgi meningitą. Todėl susirgus būtinas lovos režimas, apie ėjimą į darbą negali būti kalbos. Kad neužsikrėstų šeimos nariai, rekomenduojama naudoti kaukes. Jų galima nusipirkti vaistinėse.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyrius informavo, jog 4-ąją savaitę (sausio 23–29 d.) Klaipėdos apskrityje sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis palyginti su 3-iąja savaite (sausio 16–22 d.) padidėjo 35 proc., tai yra nuo 115,2 atvejo/10 tūkst. gyventojų iki 155,9 atvejo/10 tūkst. gyventojų).


Ir laimės šaltinis, ir visi atsakymai slypi mumyse

  • Viktorija PUIDOKĖ
  • Sveikata
  • 2017-02-03

Į įkvėpimo dirbtuves „Netobulas ir laimingas“ kviečianti vilnietė Inga Jablonskė – sėkminga verslininkė, emocinio intelekto lavinimo specialistė, aktyvi visuomenininkė ir tiesiog laiminga moteris, kurios įsitikinimu, laimės siekiantys žmonės turėtų nustoti gyventi praeitimi ar ateitimi, atsisakyti automatizmo ir pažaboti savo ego.


Negalia šeimos laimei – ne kliūtis

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-02-03
Indrė ir Tomas Maksvyčiai sakė kažkada nė nesitikėję tokios laimės, kad susilauks dviejų dukterų – Gitos ir mažylės Viltės, kuri savo gimimo dieną atsinešė ir vardą.

Kretingiškių 36-erių Indrės ir 42-jų sunkios negalios paliesto Tomo Maksvyčių šeimą šiomis dienomis aplankė didžiulis džiaugsmas – jiems gimė antroji duktė Viltė, kurią prie savęs vis glaudė jos 11-metė sesuo Gita. „Mes labai džiaugiamės tuo, ką turime: nėra svarbūs pinigai ir turtai, – mums didžiausia laimė, kad esame kartu. Šeima mums – tarsi užuovėja ir tvirtovė“, – kalbėjo jau 10 metų santuokos mūrą statanti pora.

Redakciją vadina piršliais

„Negalėjome nepasidalinti savo laime su jumis, nes jūs esate mūsų šeimos piršliai“, – laiške redakcijai rašė I. Maksvytienė, kelias dienas prieš sausio 25-ąją į pasaulį pasibeldžiant mažylei.

Moteris rašė, jog visąlaik abu su Tomu prisimenantys, kaip „Pajūrio naujienų“ redakcija padėjo jiedviem surasti vienas kitą: “Jeigu ne laikraštis, nežinia, kaip mūsų gyvenimai būtų susidėlioję. Esame jums širdingai dėkingi“.

Prieš 12 metų Gargžduose gyvenusi Indrė susidomėjo Tomo skelbimu, patalpintu laikraščio pažinčių skyrelyje, ir išdrįsusi paskambinti. Kadangi Tomo dešinė kūno pusė paralyžuota – jis kalba sunkiai, todėl pašnekesys Indrei nepalikęs įspūdžio. Bet vėliau kilęs noras parašyti jam laišką. Atrašė Tomo mama, – apie avariją, komą ir negalią nebuvo užsiminta nė žodžiu.

O jau trečiajame laiške Tomas mamai drąsiai diktavo savo gyvenimo istoriją – rašė apie nelaimę ir pastangas pakilti po dviejų lovoje praleistų metų bei savo ryžtą kurti rimtus santykius. „Laiškais susirašinėjome tol, kol Tomas pakvietė atvykti į jo 30-ąjį gimtadienį“, – tvirtino Indrė.

Tomas papildė žmoną: „Kai pamačiau Indrę, pajutau jos tvirtą būdą, išsyk pagalvojau – jeigu ji manęs nemes, vesiu ją. Su šia moterimi norėčiau būti laimingas ir ją padaryti laiminga“.


Nors Kretingos rajone nuolat fiksuojamas didžiausias sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Klaipėdos apskrityje, tačiau mūsų medikai neskuba skambinti pavojaus varpais. Anot jų, oficialią statistiką gali išpūsti tai, kad žmonės yra tiesiog pavyzdingi ir kaskart susirgę kreipiasi į gydytojus.


Ar vartojate vitaminą D?

  • Sveikata
  • 2017-01-06

Adolfina Drungilienė:

– Neperku, nevartoju ir nieko apie tai nežinau. Net nesu girdėjusi, kad jo mums trūksta, ir dėl to prasčiau nesijaučiu. Aš net ir vasarą saulėje nelabai galiu būti – galva jos „neperneša“. Apskritai, jokių vitaminų negeriu, nebent vitamino C retkarčiais ir dar kokią citriną į vandenį išsispaudžiu. Man jų nereikia, nes ir taip gerai jaučiuosi – dar tebedirbu, 18 karvių melžiu. Darbas – pats geriausias vitaminas.

Laura Skersytė:

– Tirtis dėl vitamino D trūkumo neteko ir negirdėjau, kad visiems mums jo trūksta, bet neseniai ėmiau domėtis, kad jo reiktų ir man. Pažįstami vartoja ir man rekomendavo, kad yra tokios šio vitamino kapsulės, kurias galima užsilašinti ant duonos – kitaip šis skystis pakankamai kartus. Ruošiuosi pabandyti, nes vitaminų – visų – mums reikia, ypač šiuo metu, o vitaminas D gerai veikia odą, net jos spalvą keičia, o tai aktualu moterims.

Gediminas iš Niujorko:

– Nuolat jį vartoju. Vitaminas D reikalingas tam, kad mūsų organizmas įsisavintų kalcį, o šis atsakingas už tai, kad mūsų kaulai neretėtų, nelūžtų. Visiems reikia vitamino D, ypač žiemą. Siūlau gerti 50 tūkst. tarptautinių vienetų kartą per savaitę. O kasdien galima vartoti po 5–10 tūkst. Vartojant vitaminą D labai pagerėja savijauta – iškart pajusite skirtumą. Įspūdis toks, kad atjaunėji. Žinoma, nereikia pamiršti išgerti ir kalcio. Yra galybė būdų gauti vitamino D ir per maistą – kasdien valgykite avokadą, žuvies taukų, žalumynų, lapinių kopūstų.

UAB „Kretingos vaistinė“ vaistininko Arvydo Vengalio komentaras:

– Tai, kad kone kiekvienas lietuvis vitamino D turi per mažai, medikai pastebėjo, pradėję tirti jo kiekį organizme. Pirmiausia, vitaminas D labai svarbus kalcio pasisavinimui. Jeigu trūksta vitamino D, blogėja kalcio apykaita, o tai atsiliepia plaukams – jie sausėja, lūžinėja, prasideda dantų problemos, susilpnėja nagai.

Kalcio įsisavinimas ypač svarbus vaikams, jauniems žmonėms. Kiek žmogus augdamas, bręsdamas sukaupia kauluose kalcio ir magnio, galima sakyti, tiek jo ir turi visam likusiam gyvenimui. Jeigu šiuo laikotarpiu žmogui trūksta šių medžiagų, jis vystosi prasčiau – kaulų sistema blogiau „pasiruošia“ tolimesniam gyvenimui.

Kiekvienam iš mūsų derėtų atkreipti dėmesį į savo mitybą, pasirūpinti, kad ji būtų visavertė, ir tik tada griebtis profilaktinio vitaminų ar papildų vartojimo. Vitaminai negali pakeisti maisto, jie – tik priedas prie maisto visumos. Dėl jų vartojimo siūlyčiau pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, pasidaryti tyrimus ir vartoti papildus pagal medikų rekomendacijas.

Apskritai į vitaminus reikia žvelgti kompleksiškai. Negalima manyti, kad prisukus vieną varžtelį – šiuo atveju, išgėrus vitamino D, mechanizmas vėl ims veikti be priekaištų. Žmogaus organizmas yra kur kas sudėtingesnė sistema. Iš kitos pusės, kai trūksta tam tikros medžiagos – išsiderina visas organizmas, sulėtėja tam tikri svarbūs procesai.

Kalbino Viktorija PUIDOKĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


„Žmogus gali turėti galybę bėdų – sirgti sunkia liga, atsidurti sunkioje socialinėje padėtyje, bet gyventi labai gerą gyvenimą ir gebėti už jį padėkoti“, – įsitikinęs Lietuvos kognityviosios ir elgesio terapijos draugijos viceprezidentas, gydytojas-psichoterapeutas, dr. Julius Neverauskas, siūlantis geresnio gyvenimo kūrimui pasitelkti šiuolaikišką stiprybėmis grįstą psichoterapiją.

„Dar Frydrichas Nyčė pasakė, kad buvimas laimingu yra ne tai, kad jums viskas gerai, o tai, kad jūs matote kažką už to, kas yra blogai, – teigė J. Neverauskas. – Kartais tam, kad galėtume padėti žmogui, neužtenka padėti jam išspręsti jo problemas, reikia jį išmokyti kurti geras emocijas, gyvenimo prasmes, pasiekimus ir geresnius santykius, o tuo pačiu – ir geresnį gyvenimą.“


Eilės išlaisvina iš kūno negalios

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-01-06

Palangiškė 27-erių Eglė Baranauskaitė yra visiškai neįgali iš prigimties – prie invalido vežimėlio ją prikaustė cerebrinis paralyžius. Tačiau mergina rado savo gyvenimo prasmę, kurdama eilėraščius, – neseniai dienos šviesą išvydo meniškai iliustruota jos poezijos knyga „Jausmų sala“.


Ši nuotrauka, kurioje ji įamžinta 40-ojo gimtadienio proga, buvo viena priežasčių, paskatinusių Airidą Bereišienę pažiūrėti į save iš šono ir ryžtis pokyčiams.

„Jau buvau bevirstanti į „bobutę“: atvažiuojame prie parduotuvės, o aš kartais net lipti iš mašinos nebenoriu – pasiliksiu joje pasėdėti ir palaukti, kol namiškiai apsiprekins. Arba, būdavo, rytą prašydavau sūnaus, kad pavedžiotų šunis, nes man sunku“, – išgyventą vangumo jausmą atsimena A. Bereišienė, kuri yra basendžių veislyno „Afrikata“ savininkė. Nors niekada dėl savo svorio nekompleksavo, tačiau šiandien moteris jaučiasi taip, tarsi būtų iš naujo įkvėpusi gyvenimo džiaugsmo – norisi kur nors eiti, dalyvauti, bendrauti su žmonėmis. Sėkmingai sulieknėjusi, A. Bereišienė ryžosi ir kitiems išvaizdos pokyčiams: pakeitė ne tik garderobą, bet ir šukuoseną, atliko akių operaciją, padėjusią atsikratyti akinių. Tad A. Bereišienė nesistebi, jei gatvėje jos nebeatpažįsta seni pažįstami. „Perprogramavo“ mąstymą Tie, kas tikisi sužinoti greitą ir stebuklus žadančią dietą, – iš A. Bereišienės jos neišgirs. „Netikiu greitais būdais sulieknėti, todėl tokio varianto net nesvarsčiau“, – sakė A. Bereišienė, patyrusi, kad pirmas žingsnis atsikratant antsvorio – pakeisti savo mąstymą. Pamačiusi nuotraukas iš savo 40 metų jubiliejaus šventės ir kritiškai įvertinusi savo išvaizdą, pastebėdama, kad užsakant rūbus internetu, kaskart reikia nurodyti vis didesnius dydžius ir tie atsiųstieji „maišai“ – jai kaip tik, vis dažniau jausdama, kaip nuo svorio kenčia sąnariai ir visas kūnas, A. Bereišienė pamažu suprato, kad ji toliau taip gyventi nebegali. Galvoti, ką deda į burną, ji pradėjo per šv. Velykas – tuomet ji svėrė daugiau kaip 100 kg. „Pradėjusi mesti svorį, pirmąsias dvi savaites nesisvėriau, o kai tai padariau – rodyklės parodė 98 kg. Dabar sveriu 65 kg ir tokį svorį noriu išlaikyti. Tad dabar sau leidžiu daugiau, bet – su saiku“, – sakė A. Bereišienė.







chat
Visos teisės saugomos. © 2006-2014 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas