Pajūrio naujienos
Help
2017 Kovas
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną11°C debesuotumas 31 %
Naktį5°C debesuotumas 32 %
Apklausa

Ar Brexit'as sugrąžins tautiečius į Lietuvą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Nors Kretingos rajone nuolat fiksuojamas didžiausias sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Klaipėdos apskrityje, tačiau mūsų medikai neskuba skambinti pavojaus varpais. Anot jų, oficialią statistiką gali išpūsti tai, kad žmonės yra tiesiog pavyzdingi ir kaskart susirgę kreipiasi į gydytojus.


Ar vartojate vitaminą D?

  • Sveikata
  • 2017-01-06

Adolfina Drungilienė:

– Neperku, nevartoju ir nieko apie tai nežinau. Net nesu girdėjusi, kad jo mums trūksta, ir dėl to prasčiau nesijaučiu. Aš net ir vasarą saulėje nelabai galiu būti – galva jos „neperneša“. Apskritai, jokių vitaminų negeriu, nebent vitamino C retkarčiais ir dar kokią citriną į vandenį išsispaudžiu. Man jų nereikia, nes ir taip gerai jaučiuosi – dar tebedirbu, 18 karvių melžiu. Darbas – pats geriausias vitaminas.

Laura Skersytė:

– Tirtis dėl vitamino D trūkumo neteko ir negirdėjau, kad visiems mums jo trūksta, bet neseniai ėmiau domėtis, kad jo reiktų ir man. Pažįstami vartoja ir man rekomendavo, kad yra tokios šio vitamino kapsulės, kurias galima užsilašinti ant duonos – kitaip šis skystis pakankamai kartus. Ruošiuosi pabandyti, nes vitaminų – visų – mums reikia, ypač šiuo metu, o vitaminas D gerai veikia odą, net jos spalvą keičia, o tai aktualu moterims.

Gediminas iš Niujorko:

– Nuolat jį vartoju. Vitaminas D reikalingas tam, kad mūsų organizmas įsisavintų kalcį, o šis atsakingas už tai, kad mūsų kaulai neretėtų, nelūžtų. Visiems reikia vitamino D, ypač žiemą. Siūlau gerti 50 tūkst. tarptautinių vienetų kartą per savaitę. O kasdien galima vartoti po 5–10 tūkst. Vartojant vitaminą D labai pagerėja savijauta – iškart pajusite skirtumą. Įspūdis toks, kad atjaunėji. Žinoma, nereikia pamiršti išgerti ir kalcio. Yra galybė būdų gauti vitamino D ir per maistą – kasdien valgykite avokadą, žuvies taukų, žalumynų, lapinių kopūstų.

UAB „Kretingos vaistinė“ vaistininko Arvydo Vengalio komentaras:

– Tai, kad kone kiekvienas lietuvis vitamino D turi per mažai, medikai pastebėjo, pradėję tirti jo kiekį organizme. Pirmiausia, vitaminas D labai svarbus kalcio pasisavinimui. Jeigu trūksta vitamino D, blogėja kalcio apykaita, o tai atsiliepia plaukams – jie sausėja, lūžinėja, prasideda dantų problemos, susilpnėja nagai.

Kalcio įsisavinimas ypač svarbus vaikams, jauniems žmonėms. Kiek žmogus augdamas, bręsdamas sukaupia kauluose kalcio ir magnio, galima sakyti, tiek jo ir turi visam likusiam gyvenimui. Jeigu šiuo laikotarpiu žmogui trūksta šių medžiagų, jis vystosi prasčiau – kaulų sistema blogiau „pasiruošia“ tolimesniam gyvenimui.

Kiekvienam iš mūsų derėtų atkreipti dėmesį į savo mitybą, pasirūpinti, kad ji būtų visavertė, ir tik tada griebtis profilaktinio vitaminų ar papildų vartojimo. Vitaminai negali pakeisti maisto, jie – tik priedas prie maisto visumos. Dėl jų vartojimo siūlyčiau pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, pasidaryti tyrimus ir vartoti papildus pagal medikų rekomendacijas.

Apskritai į vitaminus reikia žvelgti kompleksiškai. Negalima manyti, kad prisukus vieną varžtelį – šiuo atveju, išgėrus vitamino D, mechanizmas vėl ims veikti be priekaištų. Žmogaus organizmas yra kur kas sudėtingesnė sistema. Iš kitos pusės, kai trūksta tam tikros medžiagos – išsiderina visas organizmas, sulėtėja tam tikri svarbūs procesai.

Kalbino Viktorija PUIDOKĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


„Žmogus gali turėti galybę bėdų – sirgti sunkia liga, atsidurti sunkioje socialinėje padėtyje, bet gyventi labai gerą gyvenimą ir gebėti už jį padėkoti“, – įsitikinęs Lietuvos kognityviosios ir elgesio terapijos draugijos viceprezidentas, gydytojas-psichoterapeutas, dr. Julius Neverauskas, siūlantis geresnio gyvenimo kūrimui pasitelkti šiuolaikišką stiprybėmis grįstą psichoterapiją.

„Dar Frydrichas Nyčė pasakė, kad buvimas laimingu yra ne tai, kad jums viskas gerai, o tai, kad jūs matote kažką už to, kas yra blogai, – teigė J. Neverauskas. – Kartais tam, kad galėtume padėti žmogui, neužtenka padėti jam išspręsti jo problemas, reikia jį išmokyti kurti geras emocijas, gyvenimo prasmes, pasiekimus ir geresnius santykius, o tuo pačiu – ir geresnį gyvenimą.“


Eilės išlaisvina iš kūno negalios

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-01-06

Palangiškė 27-erių Eglė Baranauskaitė yra visiškai neįgali iš prigimties – prie invalido vežimėlio ją prikaustė cerebrinis paralyžius. Tačiau mergina rado savo gyvenimo prasmę, kurdama eilėraščius, – neseniai dienos šviesą išvydo meniškai iliustruota jos poezijos knyga „Jausmų sala“.


Ši nuotrauka, kurioje ji įamžinta 40-ojo gimtadienio proga, buvo viena priežasčių, paskatinusių Airidą Bereišienę pažiūrėti į save iš šono ir ryžtis pokyčiams.

„Jau buvau bevirstanti į „bobutę“: atvažiuojame prie parduotuvės, o aš kartais net lipti iš mašinos nebenoriu – pasiliksiu joje pasėdėti ir palaukti, kol namiškiai apsiprekins. Arba, būdavo, rytą prašydavau sūnaus, kad pavedžiotų šunis, nes man sunku“, – išgyventą vangumo jausmą atsimena A. Bereišienė, kuri yra basendžių veislyno „Afrikata“ savininkė. Nors niekada dėl savo svorio nekompleksavo, tačiau šiandien moteris jaučiasi taip, tarsi būtų iš naujo įkvėpusi gyvenimo džiaugsmo – norisi kur nors eiti, dalyvauti, bendrauti su žmonėmis. Sėkmingai sulieknėjusi, A. Bereišienė ryžosi ir kitiems išvaizdos pokyčiams: pakeitė ne tik garderobą, bet ir šukuoseną, atliko akių operaciją, padėjusią atsikratyti akinių. Tad A. Bereišienė nesistebi, jei gatvėje jos nebeatpažįsta seni pažįstami. „Perprogramavo“ mąstymą Tie, kas tikisi sužinoti greitą ir stebuklus žadančią dietą, – iš A. Bereišienės jos neišgirs. „Netikiu greitais būdais sulieknėti, todėl tokio varianto net nesvarsčiau“, – sakė A. Bereišienė, patyrusi, kad pirmas žingsnis atsikratant antsvorio – pakeisti savo mąstymą. Pamačiusi nuotraukas iš savo 40 metų jubiliejaus šventės ir kritiškai įvertinusi savo išvaizdą, pastebėdama, kad užsakant rūbus internetu, kaskart reikia nurodyti vis didesnius dydžius ir tie atsiųstieji „maišai“ – jai kaip tik, vis dažniau jausdama, kaip nuo svorio kenčia sąnariai ir visas kūnas, A. Bereišienė pamažu suprato, kad ji toliau taip gyventi nebegali. Galvoti, ką deda į burną, ji pradėjo per šv. Velykas – tuomet ji svėrė daugiau kaip 100 kg. „Pradėjusi mesti svorį, pirmąsias dvi savaites nesisvėriau, o kai tai padariau – rodyklės parodė 98 kg. Dabar sveriu 65 kg ir tokį svorį noriu išlaikyti. Tad dabar sau leidžiu daugiau, bet – su saiku“, – sakė A. Bereišienė.


Veganiška virtuvė yra kūrybiška

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-01-06

„Daug kas sako: žaliavalgiai paliegę, neturi ko valgyti. O iš tiesų žaliavalgiška virtuvė yra labai turtinga. Galiu pasakyti, kad skurdžiau maitinausi tuomet, kai valgiau mėsą. Dabar gi mano virtuvėje vyksta kūryba: daug reikia išbandyti, o kartu – ir žinoti, pavyzdžiui: bananai nedera su citrusiniais vaisiais, o pomidorai – su agurkais“, – kalbėjo 38 metų Ilona Ugintė, kuri savo sveiko gyvenimo patirtį sudėjo į knygą „Trūkumai, virtę privalumais: laimingo gyvenimo receptai.“


Globos namų gyventojus skatina judėti

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-01-06

Ir tamsiuoju metų laiku Padvarių socialinės globos namų gyventojai turi galimybę judėti bei mankštintis – atskirai įkurdintame Užimtumo centre yra įrengta sporto salė, aprūpinta įvairiais įrenginiais. Treniruokliai taip pat išdėlioti ir kiekvieno gyvenamojo korpuso holuose arba užimtumo kambariuose.


Alfredas Raudys:

– Prie planšetės praleidžiu kur kas daugiau laiko negu prie televizoriaus, nes televizija manęs nedomina – per daug lėkštas turinys, ir kaip fonas ji man netinka. Manau, kad televizijos žiūrėjimas daliai žmonių tampa priklausomybės forma arba laiko žudymo įrankiu tiems, kurie neturi ką veikti.

Augusta Ambrozevičiūtė:

– Visai nežiūriu televizoriaus. Pirmiausia, nerandu ką žiūrėti, antra – neturiu tam laiko. Geriau jį skiriu mokymuisi. Man atrodo, kad įjungtas televizorius, net jei ir nežiūrimas, blaško dėmesį ir jokios naudos neduoda. Jau geriau tuomet klausytis muzikos.

Genovaitė Rimkuvienė:

– Televizorių kasdien žiūriu po 4–5 valandas, įsijungiu jį maždaug 17 val. ir draugaujame iki pat 22 val. Man televizorius – kaip šeimos narys. Mėgstu pokalbių, gyvenimo būdo laidas, jos mane pradžiugina – pasisemiu geros energijos, atsipalaiduoju.

Kretingos rajono švietimo centro psichologės Eglės Deksnienės komentaras:

„Dėl didelio šiuolaikinio gyvenimo tempo, didelių reikalavimų sau ir kitiems vis daugiau žmonių patiria lėtinį stresą. Neretai po visos dienos bėgimo ir lėkimo žmonės atsipalaiduoja ramiai praleisdami vakarą prie televizoriaus, tačiau klaidinga manyti, kad televizoriaus žiūrėjimas yra poilsis. Yra atlikta daugybė tyrimų, kuriais nustatyta, kad žiūrint televizorių smegenų aktyvumas labai padidėja, taigi žmogus, žiūrintis televiziją, ne pailsi, o dar labiau pavargsta protiškai. Be to, žmonės, žiūrėdami televiziją, praranda labai daug laiko: nustatyta, kad vidutinis amerikietis per dieną televiziją žiūri apie 4 valandas, taigi per 65 metus tam paskiria 9 metus. Televizijos mėgėjai aptingsta, mažiau juda, rečiau atsiverčia knygą, mažiau praleidžia laiko su namiškiais, dar ir savo pavyzdžiu daro didelę neigiamą įtaką vaikams. Yra daug nuomonių, jog besaikis televizoriaus žiūrėjimas veikia vaikų miegą, svorį, pasiekimus mokykloje, regą, loginį mąstymą, skurdina vaizduotę, todėl linkiu riboti laiką prie televizoriaus, atsirinkti edukacines laidas, filmus ar naudingą animaciją vaikams, dažniau išeiti pasivaikščioti ir pasportuoti“.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras parengė Aplinkos ir sveikatos rodiklių ataskaitą, kuri iliustruoja mūsų šalies gyventojų situaciją pagal daugybę rodiklių, susijusių su sveikata, mirtingumu, aplinkos tarša, aplinkos įtaka sveikatai ir pan. Iš šios ataskaitos parinkta keletas rodiklių, kurie atskleidžia, nuo ko mūsų šalyje miršta daugiausiai žmonių.


„Kaip būtų gerai, kad vaikai patys išmoktų valdyti emocijas. Vaikas pats supyksta ir pats nusiramina. Būtų rojus! Tačiau vaikai kontroliuoti emocijas dar tik mokosi, ir visų pirma – iš savo tėvų“, – kalbėjo psichologė Jūratė Bortkevičienė, kuri skaitė pranešimą Kretingoje įvykusioje konferencijoje „Misija – būti tėvais“.







chat
Visos teisės saugomos. © 2006-2014 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas