Pajūrio naujienos
Help
2017 Liepa
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną23°C debesuotumas 9 %
Naktį13°C debesuotumas 46 %
Apklausa

Ar tikrai turizmas ir rekreacija yra rajono plėtros prioritetas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Rimantas GRICIUS:

– Kaip neieškosi? Savaime norisi daugiau būti lauke, kvėpuoti pavasariniu oru, pavaikščioti saulėje, kad ji organizmui suteiktų D vitamino – skaičiau, kad jo Lietuvos žmonėms trūksta. Gyvenu Salantuose, labai džiaugiuosi, kad parke yra treniruoklių, tad dar ir pasportuoju. Žolių pats nerenku, aš jų neskiriu. Žmona salotas visokias daro, tai kokias duoda, tokias valgau.

Alfonsas POCIUS:

– Oi, pavasaris – išlauktas metas, kai ilgesnės, šiltesnės dienos, tad daug būnu gamtoje, medžioju, žvejoju, važinėju dviračiu, ilgus atstumus vaikštau pėsčias – žodžiu, daugiau draugauju su spaortu. Manau, tai taip pat prideda sveikatos. Močiutė pavasarį prisirinkdavo įvairių sveikatai naudingų žolelių – tradicinių kiaulpienių, šalpusnių, dilgėlių būdavo prikabinta pilna palėpė. Aš pats nežoliauju.

Genovaitė RUGINIENĖ:

– Kasmet pavasarį organizmą stiprinu žaliaisiais kokteiliais. Ir šiemet, kai jau atsiras, savo kieme prisiskinsiu serbentų, aviečių lapų, žliūgių, pasiskaninsiu kokiu bananu ar obuoliu, viską suplaksiu blenderiu ir gurkšnosiu. Toks kokteilis nėra ypatingai skanus, bet žinau, kad gerti sveika. Be to, sveikatos semiuosi ir gamtoje – kasdien daug vaikštau, kvėpuoju grynu oru.

„Žolinčių akademijos“ vadovės Danutės Kunčienės komentaras:

– Šiandien kaip tik minima Pasaulinė sveikatos diena. O sveikatos ieškoti aš visada patariu ne vaistinėje, bet gamtoje. Į netoli Palangos esantį „Atostogų parką“ susirinkusiems visiems norintiems padalinsime šiaurietiškas lazdas ir nuo 16 iki 18 valandos pakviesime kartu pavaikščioti po mišką. Žmogus, kaip ir gamta, pavasarį turi atbusti. Todėl labai teisingai daro tie, kurie daug juda, klajoja po parkus ir miškus, kvėpuoja grynu oru. Bevaikštant galima rasti ir parsinešti stebuklingų gydomųjų žolelių – garšvų, žliūgių, kiaulpienių, builių, dilgėlių, aviečių, juodųjų serbentų pumpurų. Visa tai – nieko nekainuojančios gamtos dovanos, tik reikia norėti jas pasiimti.

Grįžę pakalbėsime apie surinktų žolelių naudą, išsivirsime ir paragausime arbatos, palinkėsime sveikatos vieni kitiems ir tą gerąją emociją pasiųsime pasauliui. Aš pamokysiu, kaip patiems pasigaminti tepaliukų odai bei lūpoms prižiūrėti.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Jų gyvenimo uostas – globos namai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-04-07

Padvarių socialinės globos namuose pastaruoju metu gyvena 230 asmenys: daugumos amžius – nuo 50 iki 59-erių metų, 7 gyventojų amžius nesiekia 30 metų, o 28 gyventojai yra perkopę 85-erius savo gyvenimo metus. Vyriausia globos namų gyventoja yra 97-ąjį gimtadienį neseniai atšventusi Marijona Stroputė.


„Kai pamatau jaunimą, naršantį mobiliuosiuose telefonuose – džiaugiuosi, nes žinau, kad aš darbo turėsiu iki mirties“, – liūdnai pajuokavo kretingiškis gydytojas neurologas Aidas Gaubas, perspėjantis, kad išmaniuosiuose mobiliuosiuose telefonuose ir planšetiniuose kompiuteriuose paskendę vaikai ateityje neišvengs sveikatos problemų. Ir grėsmė ne tik ši: papildydama A. Gaubo žodžius, jo žmona psichologė Rūta Gaubienė atkreipė dėmesį, kad žaidimai virtualioje erdvėje neretai tampa priedanga, slepianti tai, jog yra sutrikęs ryšys tarp tėvų ir vaikų.


Autoklavas: tai, ko nemato pacientai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-04-07

„Į gydymo įstaigą pakliuvę ir medikų globojami pacientai nė nesusimąsto, kokie svarbūs jų sveikatai yra procesai, vykstantys medicinos užkulisiuose – daugkartinio naudojimo prietaisų bei instrumentų valymas, dezinfekavimas bei sterilizavimas. O tai yra itin svarbi nematomoji ligoninės veiklos sritis, kur klaidų būti negali“, – kalbėdama apie autoklavą, pabrėžė Kretingos ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Janina Luotienė.


Galvą lenkia prieš kiaulpienę

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-04-07
Andželos Dvarionienės kruopščiai surinktos ir sudžiovintos vaistažolės – tarsi gyvybės eliksyras nuo pavasario iki pavasario.

„Ateina pavasaris, vasara, aš – už kastuvo, pjūkliuko – ir jau miške netoli namų. Kartais dar ir vyrą Praną nusivedu – išmokiau atpažinti kraujažolę, juozažolę ir vingiorykštę “, – juokėsi Gaivališkės kaime gyvenanti Andžela Dvarionienė, jau ne tik Imbarės seniūnijoje, bet ir visame rajone žinoma žolininkė.

„Krautuvinės“ arbatos nepripažįsta

Tiesą sakant, į tokias Lietuvos garsenybes, kaip Jadvyga Balvočiūtė ar Adelė Karaliūnaitė ji nesilygiuoja.

„Nei receptus išrašau, nei ligonius gydau, nes žmogaus sveikata – per daug didelė atsakomybė. Mane kviečiasi į renginius kaimo bendruomenės, prašo apie žolelių naudą papasakoti. Su mielu noru tai darau, kitaip tariant, tik dalinuosi savo, savo šeimos patirtimi“, – atviravo pašnekovė.

Anot jos, Dvarionai jau kelis dešimtmečius „krautuvinės“ arbatos paragauja nebent svečiuose, savo namuose tokios negeria – tik pačių surinktų ir susidžiovintų žolelių. Daugelis jų ir užaugę kieme ar darže prie namų.

„Ko tik čia nepridedu – mėtų, saulėgrąžų žiedlapių, šalavijų, medetkų žiedų, dobiliukų, raudonėlio. Tik va, pernai paprastojo kiečio primaišyti pamiršau. Tiksliau, pavėlavau nupjauti, mat tai daryti būtina šiam tarsi piktžolei padrikai augančiam augalui žydint“, – sakė A. Dvarionienė.

Į kai kurių žolinčių teiginius, kad vienas žoleles būtinai reikia rinkti saulei tekant, kitas – leidžiantis, ji žvelgia šiek tiek skeptiškai – esą galbūt kadaise žoliautojai metą prisitaikė pagal gamtos sąlygas ir savo gyvenimo būdą – kas keldavosi anksčiau, tas ir žoliaudavo anksčiau. Pavyzdžiui, apie kraujažolę Graikijoje žinojo jau prieš 5 tūkst. metų, vartodavo ją ne tik kaip kraują valantį bei stiprinantį vaistą, šio augalo šakelė pasitarnaudavo ir magiškiems tikslams.

Andžela laikosi principo: po žeme esančias vaistingųjų augalų šaknis kasti pavasarį ir rudenį, o tai, kas žemės paviršiuje, tai yra lapelius ir žiedus – žydėjimo metu. Svarbiausia rinkti saulėtą dieną, tada gražiai džius, nepelis.


Živilė RINIENĖ:

– Šeimoje auga trys 7, 6 ir 5 metų vaikai. Galiu tik pasidžiaugti, kad ligos per daug nepuola. Gal kad grūdinamės – ir kai šalta, stengiamės pabūti lauke. Geriame čiobrelių, ramunėlių arbatų. Tiesa, bandėme stiprintis vitaminais „Tedis“, bet nemanau, kad jie padėjo daugiau negu tos paprastos priemonės, kurias išvardijau.

Vytautas ŠPOKAS:

– Nieko specialiai nedarau. Ar rūsti žiema, ar šviesus pavasaris, laikaus nuostatos, kad rūpintis savimi kiekvienas privalome. Pirmiausia reikia išeiti į lauką, pakvėpuoti grynu oru, grūdintis. Pažiūrėkit, ir dabar aš vaikštau be šaliko, o nesusergu. Visada prausiuosi tik vėsiu vandeniu, vakarais su muilu, rytais – be jo, kad per daug neišsausintų odos.

Daiva PETKUTIENĖ:

– Šiemet stiprinausi kokteiliu, pagamintu iš 250 gramų obuolių acto, tiek pat medaus ir 10 skiltelių česnako. Šį mišinį palaikiau 5 paras, o paskui po du valgomuosius šaukštus kasryt įsipildavau į stiklinę vandens ir gerdavau tuščiu skrandžiu. Išgėrusi tik po 15 minučių mėgaudavausi pusryčiais, kava ar arbata. Manau, sustiprėjo imuninė sistema, pajaučiau, kad pagerėjo virškinimas.

Sveikuolių sąjungos valdybos pirmininko Juozo Dapšausko komentaras:

– Kiekvienas metų laikas padiktuoja savo priemones, kuriomis stipriname organizmą. Pavyzdžiui, šaltuoju periodu daugelis geria vandenį su citrina, kartais su ištirpintu medumi, bet pavasarį šį gėrimą puikiausiai galima pakeisti maisto medžiagų turtinga beržų ar klevų sula. Grynas vanduo taip pat visada sveika, tačiau nereikia persistengti. Jei tą dieną valgėte daug daržovių ir vaisių, kas apskritai žmogui labai naudinga, tai gerti savaime norėsis mažiau, o jei valgėte sausesnį maistą, ypač, jei išgėrėte daugiau kavos, kuri turi savybę iš organizmo šalinti skysčius, vandens gerkite daugiau.

Ne tik pajūryje gyvenantys, bet visoje Lietuvoje žmonės yra girdėję, o kai kurie ir patys mielai dalyvauja vadinamosiose ruonių maudynėse. Kartais svarstoma, ar tos maudynės – į sveikatą, juk ledinėje jūroje organizmas patiria stresą! O aš pasakysiu taip: daugybę psichologinių stresų mes patiriame vos ne kasdien, tai tas, kurį gauname trumpam niurktelėję į šaltą vandenį, – tik į sveikatą, nes tarsi ranka nubraukia ilgalaikius stresus, pažadina iš sąstingio, atgaivina kūną ir sielą, paskatina kūrybiškumą.

Žmogui fizinis aktyvumas būtinas. Tad vaikščiokite po parkus, miškus, pajūriu, kad ir čia pat, po gatves, – pavasario oras toks gaivus, o sveikatos, energijos pridės dar ir vis dažniau pasirodanti saulė. Ar vartoti maisto papildus bei vitaminus, – kiekvieno reikalas. Aš pats į juos žiūriu skeptiškai.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Nuo bausmių – į pozityvią tėvystę

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-03-03

Kretingos savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro kvietimu Kretingoje ir Darbėnuose šią savaitę lankėsi žinomas vaikų psichologas Evaldas Karmaza, kuris, remdamasis naujuoju Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, kalbėjo, kaip, atsisakius bausmių, siekti pozityvios tėvystės.


Sumaištis dėl elektroninių kortelių

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-03-03
Kretingos ligoninės vadovė Ilona Volskienė neslėpė, jog E-programa nėra kokybiška ir tai sukelia rūpesčių darbuotojams bei ligoniams.

Šiomis dienomis pacientų eilės nutįso prie Kretingos ligoninės Ambulatorinio-konsultacinio skyriaus registratūros, ligoniai būriuojasi ir Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. „Pradėjome pildyti kiekvieno paciento elektronines korteles, – tai užtrunka laiko ir dėl to kyla žmonių nepasitenkinimas“, – teigė Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė.

Baiminasi pasakyti duomenis

I. Volskienės žodžiais, Sveikatos ministerijai vykdant reformą, būtina suskaitmeninti kiekvieno paciento duomenis, jo ligos istoriją ir perduoti į bendrą šalies duomenų bazę.

„Įsijungti į bendrą šalies elektroninę sistemą pradėjome rengtis dar pernai: apmokėme darbuotojus, įsigijome 18 kompiuterių, o šiemet – 17, nors jų reikėtų dar daugiau. O šių metų pradžioje pradėjome įvesti pacientų duomenis: asmens kodą, kur prisirašęs, ar su siuntimu ir kas siuntė, kokia diagnozė, ligos kodas, ar draustas ir panašiai. Būna, jog duomenų registras rodo, kad žmogus nedraustas, o jis tvirtina įsidarbinęs, tačiau duomenys sistemoje dar nesuvaikščioję. Visa tai užtrunka, žmonės nervinasi, o kiti replikuoja, kad darbuotojos kompiuteriu žaidžia“, – sudėtingą situaciją apibūdino I. Volskienė.


Biuras turi naują vadovę

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-03-03

Kretingos rajono savivaldybės paskelbtą konkursą Visuomenės sveikatos biuro direktoriaus pareigoms užimti laimėjo 27-erių Viktorija Petrutytė, pastaruosius metus šiame biure dirbusi Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialiste, o nuo praėjusių metų spalio laikinai pavadavusi buvusią įstaigos vadovę.


Tarėsi dėl DOTS kabineto

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-03-03

Šią savaitę rajono Savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto nariai, rajono vadovai meras Juozas Mažeika, vicemerė Danutė Skruibienė bei kiti buvo susirinkę pasitarti dėl tuberkuliozės profilaktikos, kontrolės ir numatomo prie Nakvynės namų steigti DOTS kabineto darbo.


Visos teisės saugomos. © 2006-2014 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas