Pajūrio naujienos
Help
2019 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną19°C debesuotumas 0 %
Naktį6°C debesuotumas 91 %
Apklausa

Ar aukotumėte Paryžiaus katedros atstatymui?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Motinos pienas – tai ne tik maistas kūdikiui

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-12-11
Gydytoja dietologė Barbora Jarašūnė teigė, kad motinos pienas yra unikalus tuo, jog, augant kūdikiui, keičiasi ir jo sudėtis, taip patenkinant besikeičiančius mažylio poreikius.

„Yra ne vienas atvejis, kai kūdikį žindė net ne biologinė mama, o jį įsivaikinusi moteris. Tai parodo, kiek daug lemia moters noras žindyti“, – pasakymą, kad pienas visų pirma gaminasi smegenyse, pavyzdžiu iliustravo gydytoja dietologė Barbora Jarašūnė, kuri Kretingoje skaito paskaitas apie žindymą.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja išimtinai tik motinos pienu kūdikius maitinti iki 6 mėn., o tuomet, jau pradėjus papildomą maitinimą kitais maisto produktais, tęsti žindymą mažiausiai iki 2 metų.

Motinos pienas – ne tik maistas

Naujagimis visų reikalingų medžiagų gauna iš motinos pieno, tačiau jam tai yra ne tik maisto šaltinis – tyrimai rodo, kad ilgalaikis žindymas mažina riziką susirgti infekcijomis, padeda išvengti pirmųjų dantų ėduonies, formuoja taisyklingą sąkandį, užtikrina sklandesnį virškinamojo trakto darbą, mažina riziką susirgti cukriniu diabetu ir ateityje turėti nutukimo problemų.

Maža to, ilgalaikis žindymas prisideda prie kūdikio intelekto, psichinės ir socialinės raidos vystymosi, stiprina jo ir motinos ryšį.

Žindyti yra naudinga ir motinai: po gimdymo greičiau susitraukia gimda, mažesnis pogimdyvinis kraujavimas, mažesnė tikimybė išgyventi pogimdyvinę depresiją, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą – mažėja rizika susirgti krūtų, gimdos, kiaušidžių, skydliaukės vėžiu, II tipo cukriniu diabetu, osteoporoze, reumatoidiniu artritu, geležies stokos anemija, širdies ir kraujagyslių ligomis ir kt. Be to, mažėja kūno svoris, nes žindymas pareikalauja apie 500 kcal per dieną. Žindymas yra ir natūrali kontracepcija – jei kūdikis maitinimas išimtinai tik motinos pienu ir ne rečiau kaip kas 4 val., o naktį – ne rečiau kaip kas 6 val., o motinai po gimdymo neatsinaujino menstruacijos, egzistuoja 98 proc. tikimybė, kad moteris nepastos.


Arturas Swanas teigia, kad visi svarbūs pokyčiai prasideda nuo žmogaus noro keistis. Jo žodžiais, turime būti stiprūs kasdienybės rutinoje ir neužmiršti, kad geresnio, sveikesnio, teisingesnio gyvenimo šansas - mūsų rankose.

Sveikos gyvensenos iniciatyvos „Motyvuoti atletai“ įkūrėjas, sveikos mitybos specialistas Arturas Swanas įsitikinęs – valios pastangomis žmogus gali pakeisti savo gyvenimą. Reikia tik… pradėti ir nenuleisti rankų, ypač tuomet, kai įgūdžių nėra, o rezultatų norisi greitai ir akivaizdžių.

Galimybių turime visada

Nuo vaikystės Arturą persekiojo ligos. Turėjo polinkį į epilepsiją ir problemų dėl širdies, tad gydytojai jam sportuoti neleido. 33-ejų metų vyriškis pasakoja patyręs net keturis smegenų sutrenkimus, po kiekvienos traumos gydytojai jaunuolį įspėdavo: „Sportuoti griežtai draudžiama“.

ISM universitete verslo vadybą ir analitiką studijuojantį Arturą patraukė neįpareigojantis „režimas“: vakarėliai, naktiniai klubai, riebus maistas – apie subalansuotą mitybą tuomet nebuvo nė kalbos. Tiesa, į sporto klubą vaikiną atvedė ne sveikatos problemos ir antsvoris, o tai, kad jis buvo itin lieknas. Ir silpnas.

„25 metai. 59 kilogramai. Ko imtis? Sprendimas buvo toks: metinis sporto klubo abonementas ir aš ateinu daryti pirmo prisitraukimo… NULIS… Toks mano rezultatas. Jeigu galvoji, kad salėje pasipylė juoko lavina, tu klysti. Aš taip pat buvau nustebęs. Atsirado daug norinčių padėti ir aš supratau, kad šansas yra“, – „Motyvuotų atletų“ tinklalapio pristatyme pasakoja Arturas.

Pradėjo rimtai domėtis

Tiesa, iki tikrojo „šanso“ Arturui teko palaukti trejus metus. Iš pradžių rutina tęsėsi: ankstyvą rytą – treniruotė sporto salėje, dieną – darbas laikrodžių parduotuvėje. Norimo rezultato nebuvo, nes sportas neišstūmė noro savaitgaliais atsipalaiduoti audringuose vakarėliuose, nepaskatino atsisakyti alkoholio bei tabako.

A. Swanas pasakoja: pradėjus sportuoti pasikeitė jo sveikatos būklė, jis pradėjo geriau miegoti, geriau jaustis. O jauno vyriškio gyvenimo būdas iš esmės pasikeitė tuomet, kai jis aiškiai suvokė: vakarėliai – ne būtinybė, jų atsisakius gyvenimas nesibaigia. Kad tai įvyktų, teko supykti ant savęs.

Arturas nutarė imtis dar didesnių pokyčių savo gyvenime, tačiau informacijos, kaip sveikai maitintis, teisingai sportuoti, judėti, neužteko.

Vietoj to, kad patarimų ir pagalbos kreiptųsi į profesionalus, būsimasis tinklaraštininkas pasirinko sudėtingesnį variantą – nutarė, kad jis pats taps specialistu. Arturas įstojo į Jungtinių Valstijų Vanderbilt universitetą ir nuotoliniu būdu baigė studijas, kurios padėjo sukaupti žinių apie sveiką mitybą.

„Taikant per pirmą studijų pusmetį įgytas žinias, man pavyko pasiekti geresnių rezultatų nei per ankstesnius trejus metus“, – akcentuoja A. Swanas.


Pasak Arvydo Martinėno-Vudžio, opiomis priklausomybių temomis kalbėti būtina – kitų situacijose, istorijose žmonės gali atpažinti save, pasisemti patirties.

Muzikiniame televiziniame realybės šou projekte išgarsėjęs dainininkas, grupės DAR narys Arvydas Martinėnas-Vudis atvirai kalba apie savo nuopuolius: jis turėjęs rimtų problemų dėl alkoholio ir narkotikų.

Jau septynerius metus be svaigalų ir kvaišalų gyvenantis 34-erių metų vyras džiaugiasi, kad jam savo jėgomis pavykę išbristi iš šito liūno. Tačiau žmonėms, už kuriuos priklausomybės stipresnės, jis patarė nepulti į neviltį: išeitis – specialistų pagalba.

Būtina kalbėti

Dainininkas A. Martinėnas, geriau pažįstamas kaip Vudis, išgarsėjo 2005 metais sudalyvavęs LNK realybės šou „Kelias į žvaigždes“. Jam pasibaigus, atlikėjas nesugebėjo susitvarkyti su jį užklupusia šlove – paniro į alkoholio bei narkotikų liūną. Dabar Vudis apie tai šneka atvirai, net pasišaipydamas iš savęs, prisimindamas, ko tik nėra iškrėtęs, būdamas nestabilus.

„Būtinai reikia kalbėti šiomis opiomis temomis. Kuo daugiau žmonių tai darys, tuo didesnė pagalba bus priklausomybių turintiesiems. Kitų situacijose, istorijose jie gali atpažinti save, pasisemti patirties“, – samprotavo dainininkas.

Būtinumą atvirai dalytis savo patirtimi patvirtina ir tai, kad per pastaruosius dvejus trejus metus Vudis yra sulaukęs bene penkių žmonių skambučių, kurie norėjo pasikalbėti, prašė patarimų.

„Tikiuosi, kad viešai pasakojama mano istorija, patarimai kažkam pasitarnauja“, – viliasi Vudis.

Tarsi užburtas ratas

Dainininkas neturi vienareikšmiško atsakymo, kodėl į narkotikus, alkoholį įninka net jauni žmonės, kurie tarsi didelių problemų dar neturi.

„Kaip sakoma, jaunystė kvailystė – norisi visko išbandyti ir taip įsisuki į tą užburtą ratą. O galbūt šiek tiek trūksta informacijos apie tai, kokie pavojai tyko, kokios yra priklausomybių pasekmės?“ – svarstė pašnekovas.

Vudis pastebėjo, kad ir suaugusieji kalti dėl tokios situacijos: jokios šventės, pobūviai, susitikimai neapsieina be alkoholio. Visa tai nuo mažens mato ir vaikai. Toks gyvenimo būdas tampa tarsi norma, tradicija.

Dainininkui buvo tapę įprasta išgerti šiek tiek brendžio „ant drąsos“ lipant į sceną, po to atsipalaiduoti po įtempto koncerto ir pan. Ir to „šiek tiek“ vis daugėjo...


Kulinaras Alfas Ivanauskas džiaugiasi atradęs balansą tarp sveikos mitybos ir aktyvios gyvensenos.

Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO), Europoje ir Lietuvoje yra sukaupta nemažai mokslinių tyrimų ir duomenų, įrodančių nenuginčijamą tiesą apie tai, kad, keičiant gyvensenos įpročius, galima pagerinti žmonių sveikatą ir sumažinti pavojų susirgti.

Pastebima, kad jau antikinėje Graikijoje ir Romoje buvo žinomi ir propaguojami sveikos gyvensenos principai. Apie tai byloja ir iš tų laikų mus pasiekę posakiai, tokie kaip „sveikame kūne – sveika siela“ arba „sveikata dar ne viskas, tačiau be sveikatos viskas – niekas“.

Dažnai sveikindami žmogų palinkime geros sveikatos, tačiau ji savaime neateina – sveikata bus gera, jei tinkamai gyvensime.

Priklauso nuo mūsų

PSO 1948 m. įtvirtino nuostatą, kad sveikata – tai ne tik ligų ar fizinės negalios nebuvimas, bet ir įvairiapusė fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Sveika gyvensena šiame kontekste – tai kasdienis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina organizmo rezervines galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, išsaugoti ar net gerinti savo sveikatą. PSO duomenimis, vien sveikai maitinantis galima būtų išvengti 90 proc. antrojo tipo diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų atvejų ir 30 proc. – vėžinių susirgimų.

„Geriausia, kai asmuo turi išlavintą savistabą, kuri daro jį atsparų priklausomybėms, ir jis gyvena visavertį gyvenimą. Prie savistabos galima priskirti dėmesį savo šeimos ir artimųjų santarvei ir sveikatai, pasirinkimą darbo, kuris, idealiu atveju, atrodo prasmingas ir teikia pasitenkinimą, dalyvavimą įvairiose bendruomenių veiklose, dėmesį savo asmenybės tobulėjimui ir sveikatai, įskaitant ir fizinį aktyvumą, mitybą“, – į klausimą, kokį gyvenimo būdą rinktis, kad netaptum priklausomu nuo žalingų, kenksmingų įpročių, atsakė Justina Šimanauskaitė, Respublikinio priklausomybės ligų centro Šiaulių filialo direktorė.

PSO duomenimis, mūsų sveikatai įtaką daro:

• 10 proc. – medicina ir jos pasiekimai;

• 20 proc. – paveldimumas;

• 20 proc. – gyvenamoji aplinka;

• 50 proc. – gyvenimo būdas.


Justina Šimanauskaitė pastebi, kad priklausomų asmenų artimiesiems labai svarbu tinkamai reaguoti į šią problemą, paskatinti sergantįjį ieškoti išeities. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Respublikinio priklausomybių ligų centro specialistai pastebi: daugiausia pagalbos kreipiamasi dėl priklausomybės nuo alkoholio – praėjusiais metais dėl šių problemų užfiksuota apie 11 000 apsilankymų. Specialistų teigimu, didelė atsakomybė įtraukiant priklausomą šeimos narį į kurią nors gydymo ar psichologinės socialinės reabilitacijos programą tenka jo artimiesiems.

Priklausomybės – liga

Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimas maždaug prieš 10 metų atskleidė, kad kas 10 vyras ir kas 50-ta moteris yra priklausomi nuo alkoholio. 2016 m. duomenimis, Lietuvoje yra apie 10 500 žmonių, kurie reguliariai švirkščiasi ar vartoja dideles narkotinių medžiagų dozes.

„Priklausomybės sindromą reikėtų įtarti, kai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ar lošimų asmuo patiria neigiamų padarinių sveikatai, santykiams su kitais žmonėmis, socialinei padėčiai. Jei psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas dar nesukėlė priklausomybės, tačiau pakenkė sveikatai, ši būsena įvardijama kaip „žalingas vartojimas“. Dažnai asmenys nepajėgia patys įvertinti savo priklausomybės laipsnio ir grėsmės gerovei, todėl svarbu, kad šeimos nariai ir bendradarbiai tinkamai reaguotų, paskatintų ieškoti išeities“, – apie būtiną pagalbą kalbėjo Justina Šimanauskaitė, Respublikinio priklausomybės ligų centro Šiaulių filialo direktorė.


Paulius Skruibis pastebi: jeigu žmogus kalba apie savižudybę, dažniausiai tai ir padaro, todėl artimieji turėtų suskubti jam padėti.

Higienos instituto duomenimis, 2017 m. nusižudė beveik 750 gyventojų. Nors Lietuvoje savižudybių mastas kasmet mažėja, tačiau pagal jų skaičių, tenkantį šimtui tūkstančių gyventojų, kitas Europos Sąjungos šalis lenkiame du tris kartus. Specialistai teigia: 8 iš 10 apie savižudybę galvojantys asmenys duoda aplinkiniams vienokius ar kitokius ženklus. Juos atpažinę, galime išgelbėti gyvybę.

Statistika nėra tiksli

Higienos institutas pastebi, kad situacija šiek tiek gerėja: praėjusiais metais nusižudė 9 proc. mažiau gyventojų nei prieš metus ir 20 proc. mažiau nei prieš trejus metus. Paviešintos statistikos duomenimis, nuo TSRS žlugimo iki 2016 metų Lietuvoje nusižudė 35 tūkstančiai piliečių.

Specialistų teigimu, šie skaičiai anaiptol neparodo tikrosios savižudybių situacijos, nes nežinoma, kiek yra nepaskelbtų savižudybių, kiek – nemirtino savižudiško elgesio, kiek yra žmonių, turinčių minčių apie savižudybę.

Be to, savižudybės turi milžinišką psichologinį, socialinį poveikį tiek nusižudžiusiojo šeimai, tiek visuomenei. Teigiama, kad vieno asmens savižudybė vidutiniškai paveikia šešių žmonių gyvenimus. Jei ji įvykdoma mokykloje ar darbovietėje, palieka skaudžią dvasinę žymę šimtams žmonių.

„Nors savižudybių skaičiai po truputį mažėja, svarbu neskubėti džiaugtis. Lietuvoje šimtui tūkstančių gyventojų tenka apie trisdešimt savižudybių, kai kitose Europos Sąjungos šalyse šis rodiklis du tris kartus mažesnis. Tai rodo, kad savižudybės yra milžiniško masto problema“, – situaciją komentavo Vilniaus universiteto mokslininkas, psichologas psichoterapeutas Paulius Skruibis, Lietuvos atstovas Tarptautinėje savižudybių prevencijos asociacijoje.

Vienos priežasties nėra

Pašnekovas pastebi: daugiausia savižudžių yra 45–59 metų amžiaus grupėje, mažesniuose miestuose ir kaimuose. „Vienareikšmiško atsakymo nėra, nes nėra vienos priežasties. Analizuodami pamatome tik tą paskutinį įvykį, kuris tarsi pastūmėjo į savižudybę, bet tai nėra vienintelė priežastis. Tai yra procesas, kuris trunka ne vieną mėnesį, ne vienerius metus, kol visko prisikaupia. Yra žmonių, kurie nebeatlaiko juos užgriuvusių bėdų, sunkumų, jiems atrodo, kad jie nebegali su tuo susitvarkyti ir pasirenka tokią išeitį“, – pasiteiravus, kas pastūmėja į savižudybę, samprotavo žinomas psichologas P. Skruibis.

Panašiai kalbėjo ir Lietuvos psichologų sąjungos narė Valija Šap.

„Kiekvienas gali susidurti su kriziniais išgyvenimais. Pagrindiniai psichologinės krizės bruožai: specifinis emociškai reikšmingas žmogui įvykis, atsiradusi psichinio diskomforto būsena, pasimetimas. Jei žmogus įveikia sunkumus ar laiku gauna pagalbą, krizė neužtrunka per ilgai ir yra įveikiama. Tačiau užsitęsusi krizė kelia vis didesnę įtampą, dvasinį skausmą ir, galiausiai, nepakeliamą kančią, kuri ir gali tapti savižudybės priežastimi. Žmogus nutraukia savo gyvybę ne todėl, kad nori mirti, o todėl, kad nebepajėgia kęsti šios kančios ir mano, jog tik mirus gali to nebejausti“, – pastebėjimais dalijosi psichologė.


Policijos prireikė net vestuvių puotoje

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-11-16

Išskirtinis praėjusio savaitgalio iškvietimas – vėlų šeštadienio vakarą policijos pareigūnams teko skubėti į vestuvių puotą, vykusią Darbėnų seniūnijoje esančioje kaimo turizmo sodyboje, kur tarp dviejų brolių kilo konfliktas. Smurto artimoje aplinkoje atvejų šiomis dienomis būta ir daugiau.

Vienam vestuvių puotos dalyviui buvo nustatytas 3,8 promilės alkoholio, kitam – 2,24 promilės girtumas. Du sukonfliktavusius brolius išskyrę policijos pareigūnai vieną jų išsivežė „pailsėti“ – šiam sodybos patalus pakeitė areštinės gultas.

Dar vienas smurto artimoje aplinkoje atvejis buvo užfiksuotas penktadienio vakarą – vyras (gim. 1982 m.) konfliktavo su savo sugyventine (gim. 2000 m.). Vyrui nustatytas 2,82 promilės alkoholio girtumas ir jis buvo sulaikytas, uždarytas į areštinę.

Dar vieną atvejį, kuomet konfliktas kilo tarp dviejų brolių, pareigūnai aiškinasi – patikslinus aplinkybes, bus nuspręsta, ar reikia pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje.


Pasak Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos viceprezidento Gedimino Žižio, žalingas gyvenimo būdas turi įtakos daugeliui onkologinių susirgimų.

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, mūsų šalyje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio.

Anot mokslininkų, apie 80 proc. vėžį lemia gyvenimo būdas ir aplinka. Ypač vėžio riziką didina rūkymas (netgi pasyvus), piktnaudžiavimas alkoholiu, ilgai trunkantis stresas, neigiamos emocijos (pyktis, pavydas, pesimizmas ir kt.), nes jos silpnina imuninę sistemą.

Didina riziką

Nacionalinis vėžio institutas įspėja: alkoholio vartojimas susijęs su padidėjusia rizika susirgti mažiausiai 7 rūšių vėžiu: burnos, stemplės, ryklės, gerklų, kepenų, storžarnės (gaubtinės ir tiesiosios), krūties. Bet kokio kiekio alkoholio vartojimas didina vėžio riziką – kuo daugiau vartojama, tuo rizika didesnė.

Be to, alkoholio vartojimas turi įtakos ir įvairių kitų ligų išsivystymui. Jis gali būti kepenų cirozės ar kasos uždegimo priežastis, gali paskatinti insultą, širdies nepakankamumą, psichikos ir elgsenos sutrikimus, įskaitant depresiją, agresyvumą, atminties susilpnėjimą, psichines ligas, alkoholines kepenų ligas, o vaikams, kurių motinos nėštumo metu gėrė, leukemiją.

Serga ir jauni žmonės

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) viceprezidentas Gediminas Žižys, kalbėdamas apie riziką susirgti onkologinėmis ligomis, taip pat pabrėžė, kad moksliniais tyrimais pagrįsta, jog ją didina žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas, alkoholio vartojimas ar kiti.

„Nors viešojoje erdvėje dažniausiai girdime tik apie rūkymo ir plaučių vėžio sąsają, iš tiesų organizmui žalingas gyvenimo būdas turi įtakos ir daugeliui kitų onkologinių susirgimų“, – pastebėjimais pasidalijo pašnekovas.

Įdomu tai, kad nors vėžys vis dar laikomas vyresnio amžiaus žmonių liga, jau kurį laiką stebima tendencija, kai onkologiniai susirgimai diagnozuojami vis jaunesniame amžiuje. Manoma, kad tam įtakos turi ir šiuolaikinė mityba, tiksliau tai, kad šiandien su kasdieniu maistu gauname ir visą puokštę pridėtinių medžiagų, tokių kaip įvairūs skonio stiprikliai, kvapikliai, dažikliai ir kt.

„Taigi, siekiant sumažinti šią riziką, reikėtų atidžiau skaityti maisto produktų etiketes ir rinktis kuo natūralesnį maistą. Taip pat vadovautis visavertės ir subalansuotos mitybos principais“, – patarė asociacijos viceprezidentas.


Gydytoja Jolanta Trinkūnienė pataria tėvams atidžiai stebėti savo vaikų elgesį, pastebėjus pirmuosius galimo suicidinio elgesio simptomus, nedelsiant imtis veiksmų.

Iš gyvenimo vis dažniau nutaria pasitraukti Lietuvos jauniausieji – vaikai ir paaugliai, dar nesulaukę pilnametystės, tačiau dažnais atvejais jau spėję patirti tokius gyvenimo išbandymus, apie kuriuos kiti suaugusieji nesusapnuotų net savo baisiausiuose košmaruose.

Šį kraupiausią, o kartu ir greičiausią problemų sprendimo kelią kasmet pasirenka apytiksliai 25–30 nepilnamečių, o savižalos atvejų yra fiksuojama keleriopai daugiau. Apie tai, kokie yra pagrindiniai požymiai, įspėjantys apie suicidinio elgesio pavojų, ir kaip derėtų elgtis tokio asmens artimiesiems, pasakoja gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė, Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriaus vedėja Jolanta Trinkūnienė.

Kiekviena priežastis yra svarbi

Visame pasaulyje jaunuolių savižudybės yra pagrindinė šios amžiaus grupės žmonių mirties priežastis, kurią dažniausiai nulemia ne vienas, o keli veiksniai.

Neretai atmosferai, nepalankiai vaiko augimui, didelę įtaką daro įvairios krizinės situacijos šeimoje: tėvų skyrybos, girtavimas ar net išvykimas gyventi svetur. Vaikas pradeda jaustis vienišas ir atstumtas, dėl šeimos iširimo kaltina save, todėl įvairiais būdais save žalodamas jis pasąmonėje bando išsaugoti šeimą. „Juk vaikui sąmoningai apsinuodijus ir atsidūrus reanimacijoje, prie jo dažniausiai atsiranda ir juo rūpinasi abu tėvai, todėl suicidinis elgesys tokiais atvejais naudojamas kaip įrankis, kad tik visa šeima išliktų kartu“, – pasakoja J. Trinkūnienė.

Kita neatsiejama savęs žalojimo ar net savižudybės dalis yra patyčios. Kai kurie nepilnamečiai sunkiai adaptuojasi kolektyve, neturi glaudaus ryšio su savo draugais kaip kiti bendraklasiai, jaučiasi prastai ir nenori eiti į mokyklą – visa tai gali privesti prie suicidinių minčių ar ketinimų. Vaikų ir paauglių psichiatrė teigia, jog kai kuriais atvejais vaikui net nereikia išeiti į mokyklą, kad patirtų patyčias, nes kiti šeimos nariai iš jo tyčiojasi ir formuoja stiprius kompleksus nuo pat mažų dienų. Be to, neretai artimoje nepilnamečio aplinkoje pasitaiko smurto ar seksualinės prievartos ženklų, kai vaiką muša ar prie jo seksualiai priekabiauja tikras tėtis, patėvis, senelis ar dėdė. Visa tai žlugdo jauną asmenybę ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai.

Kiekvienas atvejis ir bandymas yra individualus, turintis visą paletę įvairiausių priežasčių, todėl pastebėjus pasikeitusį vaiko elgesį būtina išsiaiškinti jo priežastis ir ieškoti pagalbos.


Gydytoja odontologė Goda Palec

Nors informacijos apie dantų implantavimą gausu internete, žmonėms iki šiol kyla daugybė klausimų, susijusių su šia procedūra. Nepasitikėjimą sėja ir mitai, kurie dažniausiai gerokai prasilenkia su realybe. Tačiau ar visi mitai yra klaidingi ir kaip jie kyla? Į klausimus atsakė Liepų odontologijos klinikos protezuojanti gydytoja Goda Palec.

Mitas: pasiryžčiau dantų implantacijai, tačiau girdėjau, kad procedūra labai nemaloni ir skausminga.

Goda Palec, Liepų odontologijos klinikos gydytoja: „Šis teiginys – absoliutus mitas. Danties implantacija – nesudėtinga invazinė procedūra, ne didesnė už danties šalinimo procedūrą. Paprastai ji trunka apie 20–30 min., jei implantų daugiau – iki valandos ir ilgiau. Gyvename juk ne akmens amžiuje, visos invazinės procedūros atliekamos tik nuskausminus.

Maža to – šiandien pacientams siūloma rinktis aplikacinę nejautrą, kai, prieš suleidžiant nuskausminamuosius vaistus, dantenos dar patepamos specialiu tepalu – tuomet žmogus nejaučia net ir plonos adatėlės dūrio.

Po operacijos, kai baigiasi nuskausminamųjų vaistų poveikis, gydytojai paskiria skausmą mažinančių medikamentų, tačiau jų prireikia ne visuomet.“

Mitas: priprasti prie implantų neįmanoma – visuomet burnoje jauti svetimkūnį.

G. Palec: „Netiesa. Žmogus implanto negali justi, nes implantas įsriegtas į žandikaulio kaulą. Galbūt implantus žmonės painioja su danties protezu, kuris tvirtinamas ant implanto. Man dar neteko girdėti, kad po implantavimo žmogus visą gyvenimą jaustų, jog turi netikrus dantis. Pasitaiko atvejų, jog pacientas supainioja savo tikruosius dantis su protezu ir rodydamas netikrą yra įsitikinęs, kad tai jo nuosavas.

Danties protezas tvirtinamas tik atlikus didelį darbą, pritaikius jį taip, kad pacientas jaustųsi patogiai. Turi tikti danties forma, išlinkis, spalva. Danties protezas turi atrodyt lygiai taip, kaip ir kiti dantys, o žmogus tiesiog pamirštų, kad burnoje yra netikrų dantų.

Žinoma, privaloma konsultuotis su gydytoju, tartis ir siekti paties geriausio rezultato, nes tai, kas gali atrodyti gražu gydytojui, pacientui gali visiškai netikti. Galų gale danties protezą galima keisti, jei po kiek laiko žmogui jis pradeda nepatikti.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas