Pajūrio naujienos
Help
2019 Spalis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke310172431
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną14°C debesuotumas 5 %
Naktį10°C debesuotumas 67 %
Komentarų topas

Sveikata

Prieš dešimtmetį visoje Europoje buvo kalbama, jog tymai yra suvaldyti, tačiau didžiulis šios infekcinės ligos protrūkis sudrebino mūsų šalį dar šių metų pradžioje, o vienintelė to priežastis – nepakankamos skiepijimosi apimtys. Virusas pričiupo ir žinomą grupės „Rondo“ lyderį Aleksandrą Ivanauską-Farą, kuris dalijasi savo patirtimi, o apie šios klastingos ligos ypatybes bei galimas pasekmes pasakoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.


Kiekvienai žolei – sava misija

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
  • 2019-08-02

„Vaistažoles reikia mokėti ir teisingai surinkti, ir teisingai sudžiovinti“, – sakė Katerina Labanauskienė.

Kretingoje gyvenanti pagal individualios veiklos pažymą aplinkiniuose miestuose dirbanti 34-erių kraštovaizdžio apželdinimo specialistė Katerina Labanauskienė ne tik mėgaujasi savo profesine veikla, bet domisi fitoterapija, kaime esančioje savo šeimos sodyboje pati augina galybę vaistinių augalų.

Teisingai surinkti, teisingai džiovinti

Įsisiūbavus vasarai – pats metasb gydomųjų savybių turinčių, organizmą ir imuninę sistemą stiprinančių augalų pasiruošti žiemai. Anot Katerinos, tas, kas šiuo tikslu nukeliauti į pamiškes ar palaukes randa laiko, patyrė, kaip smagu valandą kitą praleisti spalvingoje gamtoje, pasidžiaugti augmenija ir namo sugrįžti su ne tik gražia, kvepiančia, o dar ir sveikatai naudinga puokšte.

Gydymas vaistažolėmis – seniai pripažinta viena medicinos sričių. Tačiau vaistažoles reikia mokėti ir teisingai surinkti, ir teisingai džiovinti. Pirmiausia – augalai renkami iš atokiau nuo miestų, paplenčių, kelių esančių vietų, nes chemikalais, automobilių išmetamosiomis medžiagomis, sunkiaisiais metalais užterštos vaistažolės žmogaus sveikatai ne tik laukiamo efekto neduos, bet gali ir pakenkti.

Vaistinei žaliavai gali būti naudojamos šaknys, lapai, uogos, žievė, pumpurai, žiedai. Renkant augalų lapus ar stiebus, taip pat uogas, patogu naudotis žirklėmis arba sodo žnyplėmis, kerpant, kaip sakė Katerina, reikia palikti 1/3 augalo dalies. Vaistažoles geriausia rinkti iki 12 valandos saulėtą dieną, mat šlapi augalai gali pūti, pelyti.

Vaistažolės džiovinamos (pvz., mėtos, medetkos, melisos), distiliuojamos (gaminamas gėlių vanduo arba hidroliatai, kurie ypač naudingi veido odos priežiūrai), augalo lapus, žiedlapius ar stiebus užpilant šalto spaudimo aliejumi arba glicerinu ir po kurio laiko nusunkiant gaminami fitoliai, taip pat – tinktūros, fermentuojamos arbatos.

Pasak K. Labanauskienės, lengviausias vaistažolių ruošimo būdas – jas džiovinti. Džiovinama pavėsyje, ne didesnėje kaip 40 laipsnių temperatūroje, žaliavos sluoksnis turi būti 5–7 cm, kasdien reikia vartyti.

Džiovinti tinka ir orkaitė ar molinė krosnis, o jei džiovinami stiebai, visą puokštę galima pakabinti palėpėje arba kitoje vietoje, kur nepatenka saulės spinduliai. Pastaruoju metu populiarėja ir elektrinės džiovyklės. K. Labanauskienės teigimu, jos irgi tinka, tačiau būtina paisyti instrukcijos.

Vaistažolės smulkinamos jau išdžiūvusios – tik tada jos išsaugos vertingąsias medžiagas.

Sausas vaistažoles geriausia laikyti stikliniuose indeliuose, bet tinka ir popieriniai maišeliai. Augalų galiojimo laikas – apie 2–3 metus.

K. Labanauskienė patarė, ir kokių vaistingųjų augalų galime prisirinkti šiuo metu: ežiuolių, kraujažolių, pelynų, asiūklių, jonažolių, kiaulpienių šaknų, arkliauogių, gysločių, varnalėšų, medetkų, melisų, viržių, anyžių, kmynų.


Nenoriu į mokyklą!?

  • Edita KALNIENĖ
  • Sveikata
  • 2019-08-02

Kretingos rajono Švietimo centro pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva atkreipė dėmesį, kad mokyklai psichologiškai kartu turi ruoštis ir vaikai, ir tėvai.

Likus mėnesiui iki mokslo metų pradžios, kaip kurie jau svarsto, kaip vaikas eis apsirengęs rugsėjo 1-ąją, kokių kanceliarinių priemonių ar drabužių jam reikės. Specialistai atkreipė dėmesį, kad tiek vaikai, tiek tėvai turi pasirengti ir psichologiškai.

Pirmokų iššūkiai

Baigusių darželius laukia naujas etapas – pirma klasė. Jai pasirengti reikia ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. „Šeimoms labai svarbu atkreipti dėmesį ne į tai, kiek skaičių vaikas pažįsta ir kokie jo skaitymo gebėjimai, nes to bus mokomasi. Atėjus į pirmą klasę, jam prireiks bendravimo įgūdžių, pasitikėjimo savimi ir aplinka, gebėjimo palaukti, išgirsti ir, žinoma, gebėjimo spręsti konfliktus“, – atkreipė dėmesį Kretingos rajono Švietimo centro pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva.

Galvojantiems, kad vaikas to išmoks savaime, psichologai paaiškina, kad jie klysta. „Likus mėnesiui iki mokyklos labai svarbu kalbėtis su vaiku, kokie jo laukia pokyčiai, kaip atrodo mokykla, kas bus jo mokytoja, kur jis gali kreiptis, jeigu mokykloje jam kas nors nutiks. Raginčiau tėvus pasakoti apie pozityviąsias mokyklos gyvenimo puses – galimybę turėti draugų, naujus dalykus, kurių mokysis, smagias pertraukas, ekskursijas, būrelius, kuriuos galės lankyti ir panašiai“, – patarė V. Gridiajeva.

Tėvų laukia ir daugiau užduočių. Kad vaikui būtų lengviau pradėti mokytis pirmoje klasėje, psichologė sakė, kad reikia išgirsti savo vaikus, ką jie galvoja apie būsimus pokyčius, kokių fantazijų turi, ko bijo ar ko labai nenori.

Išgirdus vaikus reikėtų paaiškinti, kaip tą nerimą galima įveikti. „Jau vien apie tai kalbant, vaikai pasijus išklausyti ir išgirsti, ir tai sumažins nemalonius jausmus. Tačiau, jei tuo pačiu sužinos, kad kažkada ir mama su tėčiu panašiai jautėsi, supras, kad ir jis gali įveikti šią būseną“, – kalbėjo V. Gridiajeva.

Dažniausiai vaikų baimė – su juo galimai nedraugausiantys vaikai. Anot psichologės, tėvai turėtų papasakoti, kaip jie ieškojo draugų, kaip prieiti prie naujo nepažįstamo klasės draugo, ko klausti, ką galima jam pasakyti, ką pasiūlyti žaisti. „Prieš prasidedant mokyklai, tėvai vaikus taip pat gali supažindinti su būsimu klasės draugu ar drauge. Skatinu populiarėjančią tendenciją – mamoms ir tėčiams burtis į socialinio tinklo „Facebook“ grupę ir joje bendrauti, taip galima suorganizuoti ir „pažintinį pikniką“, – pasiūlė V. Gridiajeva.

Yra vaikų, kurie turi ir kitokių, specifinių baimių, pavyzdžiui, tualeto. „Svarbu, apžiūrint mokyklą, parodyti vaikui, kur jis yra, kaip jį pasiekti, kaip paprašyti mokytojos pagalbos“, – sakė V. Gridiajeva.

Vienas svarbus dalykas, kurį mokiniams reikėtų padaryti likus mėnesiui iki mokslo metų pradžios, – susidėlioti dienotvarkę. „Ji turi būti panaši į rugsėjo mėnesio dienotvarkę. Taip pat reikėtų pasikalbėti apie lūkesčius, ko tikitės iš savo dukros ar sūnaus šiemet, ką pastebėjote praėjusiais metais ir ko norėtumėte šiais metais. Jokiu būdu neperlenkti lazdos su grasinimais“, – atkreipė dėmesį V. Gridiajeva.

Taip pat svarbu netuščiažodžiauti. „Jei kilo problemų dėl lankomumo, prastų pažymių ar elgesio, svarbu išsiaiškinti priežastį, stengtis ją pašalinti. Jeigu kalbame apie elgesio sunkumų turinčius vaikus, apgalvoti motyvavimo priemones, kokį elgesį ir kokiu būdu skatinsite“, – tvirtino psichologė.


Bičių terapijos namelį pasistatęs Giedrius Kalnius prisipažino prieš tai turėjęs išmokti bitininkauti, kad pažintų šių vabzdžių elgsenos ir gyvenimo ypatumus.

Barkelių kaime, Kašučių ežero pakrantėje, poilsio oazę įkūręs Giedrius Kalnius tyla ir išskirtine ramybe dažnokai mėgaujasi savo paties įrengtame apiterapijos namelyje. „Išmiegu čia kokias 5–6 naktis, ir – kitas žmogus“, – G. Kalnius neslėpė, kad bičių skleidžiamos energijos poveikis sveikatai, bendrai organizmo savijautai ypač palankus šiandienos žmogui – skubančiam, panirusiam į darbus ir išmaniąsias technologijas.

Komfortą sukuria pušis

Namelyje „įdarbintos“ 12 bičių šeimų: 6 sustatytos vienoje namelio pusėje, antra tiek – kitoje. Gultai padaryti ir pats namelis pastatytas iš pušies.

„Dauguma apiterapijos populiarintojų rekomenduoja bičių namelius statyti iš kedro, bet mums, Lietuvoje, šis medis yra per brangus. Bet pušis irgi neprasta – sukuria pakankamai komfortabilią aplinką“, – tvirtino G. Kalnius.

Kad pasistatytų bičių terapijos namelį, visų pirma G. Kalnius turėjo išmokti bitininkauti. Šiuo metu 15 šeimų prižiūrintį G. Kalnių bitininkavimo paslapčių išmokė ir iki šiol tebekonsultuoja ilgametė bitininkė Vanda Irena Milštein iš Pesčių kaimo.

Apiterapijos namelyje „dirbančios“ bitės prineša mažiau medaus, bet šeimos, nors tam tikra prasme ir yra trikdomos, vystosi pakankamai gerai – didelių skirtumų tarp namelyje esančių ir kitų bityno šeimų G. Kalnius sakė neįžvelgęs: „Yra kaip yra: vienos šeimos yra stipresnės, kitos – silpnesnės, nemanau, kad tam turi įtakos bičių naudojimas apiterapijai.“


Palangos reabilitacijos ligoninės pacientas Tomas Steponavičius, patyręs kaklo slankstelio lūžį po nesėkmingo šuolio galva į vandenį, patarė viena: „Geriau būtų nešokinėti į vandenį.“

Palangos reabilitacijos ligoninėje kasmet gydoma apie 4 tūkst. pacientų, atvykstančių reabilitacijai iš įvairių šalies vietovių. Ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjos vyriausiosios fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos Eglės Šniuolytės pastebėjimu, pavasarį-vasarą padaugėja pacientų, traumas patyrusių keliuose, per eismo įvykius, arba neatsargiai nardant vandens telkiniuose.

„Avarijos važiuojant automobiliais, motociklais, dviračiais įvyksta ne tik dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių – vis dar sėdama už vairo išgėrus alkoholio, vis dar viršijamas saugus greitis“, – eismo įvykių priežastis įvardino medikė.

Dažnos – stuburo traumos. Tokias traumas gydyti sudėtinga, nukentėjusiajam įprastai sutrinka judėjimo funkcijos, pacientas negali pats apsitarnauti – jis tampa priklausomas nuo kitų.

Ne mažiau sudėtingos – ir traumos, kurių žmonės, ypač jaunuoliai, vyrai, patiria nardydami. Šuoliai į vandenį galva žemyn – pavojingiausias ir rizikingiausias laisvalaikio būdas paplūdimyje: maždaug dešimtadalis pacientų, patekusių į Lietuvos gydymo įstaigas dėl susižalojimų nardant, neišgyvena, apie 25 proc. lieka neįgalūs.

„Šalyje esame viena pagrindinių ligoninių, galinčių suteikti III lygio medicinos paslaugas ypač efektyviai ir kompetentingai. Čia sudarytos visos sąlygos ligoniui pagyti: kasmet įsigyjama pačios naujausios įrangos, dirba kompetentinga darbuotojų ir medikų komanda“, – paaiškino E. Šniuolytė, kurios pastebėjimu, gijimo sėkmė priklauso ne tik nuo medikų kompetencijos, bet ir nuo paciento motyvacijos. Palangos reabilitacijos ligoninėje reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugoms skirta 300 vietų. Taikomi plataus spektro reabilitacijos metodai, naujausios reabilitacinio gydymo technologijos. Teikiamos III ir II reabilitacijos lygio paslaugos, pakartotinės bei ambulatorinės reabilitacijos paslaugos suaugusiesiems. Ligoninėje įkurti ir veikia Neurologinės reabilitacijos, Bendros reabilitacijos, Fizinės medicinos ir reabilitacijos, Profesinės reabilitacijos skyriai. Pacientams yra rengiami individualūs reabilitacijos planai, kurį sudaro kvalifikuotų specialistų komanda: pacientams pagelbėti pasirengę fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai, kineziterapeutai, ergoterapeutai, logoterapeutai, psichologai ir kt. Visa tai padeda užtikrinti vieningą, etapais vykdomą, kokybišką pacientų reabilitaciją. Nuolat gerinama ir infrastruktūra pacientų reabilitacijai, ligoninės patalpos pritaikytos šiuolaikiškai inovatyviai reabilitacijai.

„Mūsų ligoninėje pacientui teikiamos visos terapinės procedūros, ir galimybę tam suteikia ir naujausia įranga, ir žinios. Idėjų semiamės bendraudami su užsienio kolegomis, mūsų medikai nuolat stažuojasi, rengiame daugybę mokymų, konferencijų“, – gydytoja E. Šniuolytė akcentavo, kad Palangos reabilitacijos ligoninė atitinka aukščiausius reabilitacinio gydymo standartus ir kad čia dirbama su sunkiausiais pacientais, kurių sveikata rūpinasi multidisciplininė komanda.


Kretingos nakvynės namai bus įrengti rekonstruotame ir išplėstame buvusios bibliotekos pastate greta Kretingos ligoninės.

Nuolatinės gyvenamosios vietos netekę Kretingos rajono gyventojai jau šiemet galės atrasti laikiną prieglobstį naujuose Kretingos nakvynės namuose. Jų statybos darbus numatoma užbaigti rudenį – beveik pusmečiu anksčiau negu planuota.

Kretingos rajono mero Antano Kalniaus teigimu, duris naujieji nakvynės namai turėjo atverti dar pernai. Tačiau bankrutavus rangovui, darbai sustojo. Nakvynės namų statybos atnaujintos šių metų kovą, Savivaldybės skelbtą naują rangovo parinkimo konkursą laimėjus uždarajai akcinei bendrovei „Lyderio grupė“.

„Pagal su Savivaldybe pasirašytą sutartį, rangovas visus statybos darbus turėtų atlikti iki kitų metų pavasario pradžios. Tačiau suprasdami laikinos nakvynės benamiams svarbą šaltuoju metų laikotarpiu, siekiame spartinti darbus ir, jei neatsiras nenumatytų kliūčių, rangovas nakvynės namų statybas turėtų baigti dar iki žiemos“, – sakė A. Kalnius.

Kretingos nakvynės namai bus įrengti rekonstruotame ir pastatant naują priestatą išplėstame buvusios bibliotekos pastate greta Kretingos ligoninės, Žemaitės al. 1. Čia bus įrengti 4 kambariai po 2 vietas laikinam apgyvendinimui (iki 6 mėnesių), 2 kambariai po 2 vietas laikinam apnakvindinimui (iki 3 naktų), virtuvė, skalbykla, tualetai, dušai, laisvalaikio kambarys, administracinės bei pagalbinės patalpos. Taip pat šiame pastate bus įrengtas ir DOTS – tiesiogiai stebimo trumpo tuberkuliozės gydymo kurso – kabinetas. Kretingos nakvynės namų statybos ir įrengimo darbai, kurių bendra vertė siekia kiek daugiau nei 340 tūkst. eurų, finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Kretingos rajono savivaldybės biudžeto lėšų.

Pagal rajono Savivaldybės informaciją


Rezultatą lemia tinkama mityba ir sunkus darbas

  • Edita KALNIENĖ
  • Sveikata
  • 2019-06-07

Kraštietė Jolanta Talmontaitė atvirame Lietuvos kultūrizmo ir fitneso čempionate moterų naujokių absoliučioje kategorijoje tarp 13 moterų laimėjo I vietą, čempionės titulu ji džiaugėsi ir „Miss bikini“ kategorijoje, kurioje varžėsi 9 sportininkės.

Neseniai atvirame Lietuvos kultūrizmo ir fitneso čempionate dalyvavusi baubliškė Jolanta Talmontatė varžybose dalyvavo pirmą kartą. Dviejose kategorijose – moterų naujokių absoliučioje kategorijoje tarp 13 varžovių ji laimėjo I vietą ir tapo čempione „Miss bikini“ kategorijoje. „Rezultatai viršijo visus mano lūkesčius“, – pripažino sportininkė, akcentuodamas, kad be sunkaus darbo, tinkamos mitybos aukštų rezultatų pasiekti nepavyktų.

Pradėjo neseniai

Čempionate J. Talmontaitė turėjo demonstruoti kūną, atlikdama privalomas stovėsenas – iš priekio, šono, nugaros, kito šono. Buvo vertinamas judėjimas scenoje, simetrija, proporcijos ir elegancija. „Sunkiausia yra nugalėti save. Ant scenos svarbu išlikti psichologiškai ramiai, per daug nesijaudinti ir parodyti viską, ką turi geriausia“, – atviravo J. Talmontaitė. Visus nuopelnus sportininkė priskyrė savo treneriui Viktorui Kurai.

Nuo 2016 metų rudens sportuojanti mergina varžybomis susidomėjo ir joms rengtis pradėjo praėjusių metų rudenį. „ Šioje srityje esu dar tik naujokė, tačiau savo jėgas išbandžiau dviejose čempionatuose, vienas jų vyko Latvijoje“, – įvardino kultūristė.

Fitnesu Jolanta susidomėjo studijuodama Kaune. „Su drauge nusprendėme pradėti lankyti sporto klubą, norėdamos padailinti kūno linijas. Sporto klubo treneris tuomet rengė merginas fitneso varžyboms, ragino ir mus, rodė merginų, jau dalyvavusių varžybose, nuotraukas. Tačiau rimčiau susidomėjau šia sritimi tik baigusi studijas“, – prisiminė ji.

Anot jos, norint užsiimti lengvuoju kultūrizmu svarbiausia yra turėti tikslą ir atkakliai jo siekti: „Taip pat svarbu turėti gerą, savo darbą išmanantį trenerį. Jis žino, kokį kelią reikia nueiti norint pasiekti savo tikslą, todėl visada paskatina nesustoti, palaiko, kai yra sunku.“

Šis sportas pakankamai populiarus tarp moterų. „Populiarėja sveiko, gražaus kūno propagavimas. Didesne siekiamybe tampa stangrus, sportiškas, o ne perdžiūvęs ir dietų nualintas kūnas“, – paaiškino J. Talmontaitė.

Fitnesu užsiimančias merginas aplinkiniai vertina įvairiai. „Yra tokių, kurie labai palaiko ir žavisi, tačiau yra ir tų, kurie mano, jog moteriai dirbti su svoriais nedera, neva tai – labai vyriška. Kadangi žinau, kaip moteriai sunku užsiauginti didelį raumenyną, didesnių svorių kilnojimas manęs visiškai negąsdina“, – tikino pašnekovė, pridurdama, kad lengvojo kultūrizmo sporte populiaresne tampa moterų bikini kategorija.


Kanapės, LSD, ecstasy, kokainas, sintetiniai kanabinoidai – populiariausios tarp paauglių narkotinės medžiagos. „Šių narkotikų gana lengva gauti ir galima įsigyti internetu“, – jų populiarumą pagrindė Kretingos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė Viktorija Arlauskienė.

Tikisi išspręsti problemas

Paauglystėje padidėja psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizika. Kuo jaunesnis žmogus pradeda vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, tuo didesnė tikimybė progresuoti piktnaudžiavimui jomis, o vėliau – ir išsivystyti priklausomybei.

„Paaugliai narkotikus pradeda vartoti dėl smalsumo, noro maištauti, noro „būti kietu“, eksperimentuodami. Kartais paaugliai narkotikus vartoti pradeda tikėdamiesi lengviau išspręsti įvairias problemas, sumažinti įtampą, depresiją, pamiršti nemalonias emocijas, nepasitenkinimą santykiais su tėvais ar bendraamžiais“, – priežastis įvardijo V. Arlauskienė.

Vartodami narkotines medžiagas žmonės tampa priklausomi nuo jų. Panašiai vartodami tą pačią psichotropinę medžiagą, vieni tampa priklausomi, kiti ne. „Tai vyksta dėl kelių dalykų. Vienas jų – skirtinga žmogaus sandara, lemianti skirtingą toleranciją psichotropinėms medžiagoms. Kitas – didesnė tikimybė, kad priklausomais taps labiau pasiduodantys stresui, jautresni žmonės“, – kalbėjo specialistė.

Priklausomybė prasideda nuo eksperimentinio ir pramoginio vartojimo. „Eksperimentinis vartojimas – tai trumpalaikis vartojimas, siekiant patenkinti smalsumą, pramoginis vartojimas – reguliarus vartojimas, siekiant malonumo. Šio lygio psichotropinių medžiagų vartojimas gali būti nutrauktas arba pereiti prie priklausomo vartojimo – ilgalaikio psichotropinių medžiagų vartojimo, kai kartu pasireiškia fizinis ir psichinis poreikis“, – paaiškino V. Arlauskienė.


Agnė Dragūnaitė ramybę skleidžiantiems garso meditacijos instrumentams – Tibeto varpams – pritaria ir balsu.

„Joga gali būti ir vaistas, ir panacėja, jeigu į šią senovinę praktiką žvelgiama holistiškai. Pavieniai metodai, ištraukti iš visa apimančios senovinės praktikos – lyg dviašmenis kardas: gali apginti, bet gali ir sužeisti“, – sakė Šivanandos tradicijos jogos mokytoja Agnė Dragūnaitė, akcentuodama, kad praktikuojant jogą būtina ne tik daryti fizinius pratimus, tačiau ir atkreipti dėmesį į dvasinius dalykus, į dorovę.

Tebeieško atsakymų

Prieš keletą metų iš Kauno į Šventąją persikėlusi, o dabar planuojanti įsikurti atokiame kaime Agnė Dragūnaitė – viena aktyviausių nuo 2016-ųjų Šventojoje organizuojamos jogos ir sveikatingumo šventės „1000 saulių“ dalyvių. Ne tik jogos užsiėmimus vedanti, bet ir paskaitas apie jogą bei meditaciją skaitanti moteris sako vis dar tebeieškanti atsakymų į daugybę su dora, dvasingumu, meditacija, kontempliacija ir koncentracija susijusių klausimų.

Pirmąkart šie klausimai iškilo paauglystėje, patyrus keistas sąmonės būsenas, per kurias septyniolikmetė Agnė susidomėjo: kas yra tuštuma? Nuo tada ji domėjosi budizmu, kitomis rytietiškomis bei vakarietiškomis praktikomis ir dvasiniais mokymais, kol rado Šivanandos jogos mokyklą. Ji, jos nuomone, – teisingiausia holistinė praktika, atėjusi į vakarus iš rytų.

Tarpdisciplininė menininkė – dailininkė, galinti atskleisti save per muziką, dainą, šokį, poeziją, prozą, skulptūrą, rūbų dizainą, rankdarbius ir kulinarinių bei konditerinių receptų kūrybą, – A. Dragūnaitė tikino, kad joga jai padeda patenkinti tobulėjimo ir vidinės ramybės poreikį. Remdamasi savo pačios išgyvenimais, mano, kad šie užsiėmimai gali tapti depresijos prevencija arba net gydyti nuo šios XXI a. rykšte tapusios ligos. Tačiau svarbiausia sąlyga palaikyti sveiką psichiką yra altruizmas, nesavanaudiškas darbas.


Atidarant radiologinės diagnostikos centrą simbolinę juostelę perkirpo (iš kairės) Virginijus Žalimas, Vitalijus Orlovas, Klaudija Babenskienė ir Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis.

Šią savaitę iš visos Vakarų Lietuvos ligoninių suvažiavę gydytojai kartu su Klaipėdos vaikų ligoninės vadovais bei uostamiesčio valdžios atstovais dalyvavo oficialiai atidarant radiologinės diagnostikos centrą „Affidea Lietuva“. Vaikų ligoninės kieme esančiame pastate pasitelkiant modernų 1,5 teslų magnetinio rezonanso tomografo (MRT) aparatą paslaugos pacientams teikiamos jau visus metus.

Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo projekto – radiologinės diagnostikos centro – atidarymas užtruko pusantrų metų, nes teko įveikti daug biurokratinių brūzgynų, užtruko sutarties su valstybine ligonių kasa pasirašymas.

„Šis projektas labai sunkiai išjudėjo, – prisiminė atidarymo ceremonijoje žodį tarusi buvusi Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Babenskienė. – Iš pradžių ir aš pati buvau prieš verslą Vaikų ligoninėje. Tačiau gan greitai nuomonę pakeičiau.

Sunkiau savo priešišką nusistatymą keitė kai kurie politikai bei savivaldybės specialistai. Dabar gi galima tik pasidžiaugti: turime magnetinio rezonanso tomografinį aparatą, kurį pačiai ligoninei būtų buvę per brangu ir net netikslinga įsigyti. Tyrimus čia įvertina geriausi Lietuvos radiologai iš Kauno bei Vilniaus klinikų, taip pat ir Klaipėdos, tikri savo srities asai, dirbantys po trisdešimt metų ir sukaupę didžiulę patirtį.“

UAB „Affidea Lietuva“ iš savo lėšų suremontavo ligoninės kieme buvusį vieno aukšto korpusą. Dabar jo pirmajame aukšte įsikūręs radiologinės diagnostikos centras, naujai pristatytame antrajame įrengta moderni salė, įrengtas vadinamasis reanimacinis įvažiavimas. „Dirbame jau daugiau nei metus, ir galime pasidžiaugti, kad mūsų paslaugas įvertino ir jomis aktyviai naudojasi žmonės iš viso Vakarų Lietuvos regiono, tarp jų – ir su gydytojų siuntimais, kai už tyrimus apmoka ligonių kasos. Mūsų pagrindinis tikslas – kad paties aukščiausio lygio diagnostika būtų kuo arčiau pacientų“, – sakė „Affidea Lietuva“ generalinis direktorius Vitalijus Orlovas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas