Pajūrio naujienos
Help
2018 Birželis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Orų prognozė
Dieną21°C debesuotumas 15 %
Naktį14°C debesuotumas 100 %
Komentarų topas

Sveikata

Pagalba sutrikus vaiko raidai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-05-04
Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybai vadovauja raidos pediatrė Birutė Vičiulienė, dirbanti išvien su specialistų komanda.

Kretingos ligoninėje jau du dešimtmečius veikiančioje Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyboje šį balandį įvyko pokyčių: ligi šiol ankstyvoji reabilitacija buvo taikoma raidos sutrikimų turintiems vaikams iki 3 metų, – dabar vaikų amžius pailgintas ligi 7-erių. Apie tai, kokie šiandien vyrauja vaiko vystymosi sutrikimai, kaip juos atpažinti ir kaip padėti, pasakojo tarnybos raidos pediatrė Birutė Vičiulienė.

Laikmečio rykštė – medijos

Gydytoja akcentavo, jog itin dinamišką pastarąjį dešimtmetį vienas pagrindinių signalų, jog sutriko vaiko raida, yra tai, kad vaikas neprakalba iki 3-jų metų.

„Prastas kai kurių tėvų požiūris, kad vaikas pats prakalbės, nors iš tiesų tai – labai rimtas signalas, kad kažkas jam yra ne taip. Labai didelę įtaką tam, kad vaikai nekalba, daro televizorius, visos kitos medijos bei svetimos kalbos. Retai kada vaikas iki 3 metų išsyk gali įsisavinti dvi kalbas, – dažnai dėl emigracijos sukeltos dvikalbystės tokiose šeimose gyvenantys vaikai patiria stresą ir užsisklendžia. Vaikui ligi trijų metų griežtai reikėtų drausti televizorių, mobilų telefoną bei internetą. Suprantu, jog visiškai uždrausti žiūrėti televizorių beveik neįmanoma, tačiau neretai būna, jog tėvai, norėdami, kad vaikas nurimtų, leidžia jam žaisti telefonu ar planšete“, – kalbėjo B. Vičiulienė.

Jos žodžiais, vaiką formuoja ne vien genai, bet ir aplinka – tėvų ir vaikų, tėvų ir senelių bei tėvų tarpusavio santykiai, – ir tiek, kiek su vaikais bendraujama, atsiliepia jų raidai. „Visi dirgikliai iš išorės itin stipriai veikia vaiką. Todėl nereikėtų pasiduoti medijų įtakai, nes augančiam vaikui jos nepakeis gyvo bendravimo su tėvais“, – pabrėžė raidos pediatrė.

Gydytoja pastebėjo, jog iš pirmo žvilgsnio netgi tokie nekalti vaikiški filmukai, kaip „Maša ir lokys“ ar „Teletabiai“ daro neigiamą įtaką vaikams: „Maša vaizduojama kaip hiperaktyvus vaikas su agresijos požymiais, o teletabių poelgiai neprognozuojami – Tinkis Vinkis šoka į šulinį. Žinomas atvejis, kai vaikas, sekdamas jo poelgiu, taip pat įšoko į šulinį.“


Įvertinimas – įpareigojimas dirbti geriau

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-05-04
„Kretingos šeimos medicinos centro“ direktorės ir gydytojos Augenijos Juknevičienės rankose – garbės ženklas, žymintis jai suteiktą Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardą.

Trečiadienį, minint Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, iškilmingame renginyje Vilniaus Rotušėje sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pagerbė labiausiai nusipelniusius šalies medicinos specialistus. Tarp jų – ir „Kretingos šeimos medicinos centro“ direktorę bei gydytoją Augeniją Juknevičienę, kuriai suteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas ir įteiktas tai pažymintis garbės ženklas.

Per tradicinį renginį, kuris įvyko jau 14 kartą, šįsyk Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo bei Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo garbės vardai buvo suteikti 35 medicinos specialistams. „Tai yra įpareigojimas dirbti dar geriau“, – vakar „Pajūrio naujienoms“ sakė A. Juknevičienė, kuri vakar, vos pasidžiaugusi nuoširdžiais kolegų sveikinimais, skubėjo priimti prie kabineto durų besirikiuojančius pacientus. Iš Tauragės rajono kilusi A. Juknevičienė teigė, kad dėl savo gyvenimo kelio niekada nesuabejojo – dar besimokydama mokykloje ji kartu su bendraklasiu eidavo į Tauragės ligoninę, kur padėdavo medicinos personalui. „Dabar tai būtų pavadinta savanoryste, nors tais laikais tokio termino nebuvo. Darbas ligoninėje man labai patiko ir, kaip dabar pagalvoju, ko gero, ši patirtis labiausiai ir lėmė, kad pasirinkau mediciną“, – sakė A. Juknevičienė.

Kauno medicinos institutą A. Juknevičienė baigė 1982 metais, internatūros metu įgijo pediatro kvalifikaciją. Svajojusi dirbti Žemaitijoje, A. Juknevičienė pagal paskyrimą atvyko į Salantus, vėliau – nuo 1995 metų, persikrausčiusi į Kretingą, tapo Vaikų konsultacinio skyriaus vedėja.


Ši programa yra unikali „Atostogų parko“ sveikatinimo specialistų sukurta programa, po kurios lankytojai jaučiasi pailsėję, pasisėmę energijos, sustiprinę imunitetą.

Gidentus“ klinikos gydytojų komandą papildė nauja gydytojo odontologė Ieva Baltrukėnaitė.

„Gidentus“ odontologijos klinikos komandą papildė gydytoja odontologė Ieva Baltrukėnaitė. Anot klinikos vadovės gydytojos Ievos Gaučienės, naujoji kolegė – itin kruopšti, atsakinga ir puikiai savo darbą išmananti specialistė. Ieva Baltrukėnaitė su skaitytojais pasidalino savo darbo specifika ir davė patarimų, kada reikėtų kreiptis į odontologą, kaip nebijoti vizitų pas šios srities specialistus.

– Kas Jūsų darbe yra svarbiausia?

– Kiekvienas pacientas – individualus, todėl skirtingos situacijos bei pacientų lūkesčiai reikalauja atidžiai įsiklausyti į nusiskundimus, aptarti galimus gydymo pasirinkimus ir rasti tinkamiausią sprendimą. Tam, kad pacientas galėtų tinkamai pasirinkti, labai svarbu jam suteikti visą reikiamą informaciją apie esamą būklę, galimus gydymo variantus ir išeitis. Tad pagrindinis mano tikslas – jog kiekvienas, kuris kreipiasi į odontologijos kliniką „Gidentus“, sulauktų visų atsakymų į kylančius klausimus bei išspręstumėme esančias problemas.


Klinika „Diaverum“ Kretingoje įsikūrusi Vytauto g. 51

Viena nefrologinių paslaugų teikimo lyderių pasaulyje „Diaverum“ Kretingoje atidarė modernią hemodializės kliniką.

Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Diaverum klinikos“ yra tarptautinės „Diaverum“ kompanijos, įkurtos prieš 25-erius metus, dalis. „Diaverum“ yra viena nefrologinių paslaugų teikimo lyderių pasaulyje, teikianti paslaugas 32 tūkst. pacientų 20-yje pasaulio šalių.

Lietuvoje bendrovė veiklą vykdo nuo 2006 m., ir šiandien jai priklauso 16 privačių hemodializės klinikų, kuriose dirba per 200 darbuotojų – daugiausia gydytojų ir bendrosios praktikos slaugytojų, gydoma per 400 inkstų ligomis sergančių nuolatinių pacientų.

LIL – globali visuomenės sveikatos problema

Remiantis Epidemiologinių tyrimų duomenimis, vidutiniškai 5–11 proc. suaugusiųjų populiacijos serga lėtine inkstų liga (LIL), tad LIL tampa globalia visuomenės sveikatos problema.

Anot UAB „Diaverum klinikos“ šalies medicinos direktorės Astos Kantoravičienės, kol inkstai netenka iki 70–80 proc. savo funkcijos, žmogus gali nepajausti jokių simptomų. Dėl šios priežasties LIL yra klastinga, tad būtina žinoti rizikos faktorius, kurie didina tikimybę susirgti LIL. Esant rizikos faktoriams, rekomenduojama dažniau atlikti tyrimus.

„Kai diagnozuojama lėtinė inkstų liga, pacientams apsiverčia visas pasaulis: jie jaudinasi dėl ateities, dalis pajaučia sunkius klinikinius simptomus, kurie sutrikdo įpročius, mėgstamą veiklą ir normalų gyvenimo ritmą. Šia lėtine liga sergantiems pacientams dažnai pasireiškia nuotaikos svyravimas, nerimas, netikrumas, depresija, liūdesys, nusivylimas ir dirglumas“, – teigė „Diaverum“ gydytoja nefrologė Asta Kantoravičienė.

„Šiuolaikinė medicina suteikia galimybes tam tikrų ligų, tarkim, lėtinio inkstų nepakankamumo atvejais, jas gydyti, o inkstams praradus didžiąją savo funkcijos dalį, kuomet jie nepajėgia iš organizmo pašalinti medžiagų apykaitos produktų bei skysčių pertekliaus, gali būti taikoma pakaitinė inkstų terapija – dializė“, – akcentavo ji.


Sveikinimus išmainė į prašymus padėti

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-04-17
Seimo narys Antanas Vinkus „Diaverum klinikų“ šalies medicinos direktorei Astai Kantoravičienei, įteikdamas įrėmintus Tautiškos giesmės žodžius, sakė: „Jūs dirbate taip, kaip čia parašyta“. Šalia – „Diaverum klinikų“ plėtros vadovas Tomas Sudavičius.

Lietuvos Respublikos Seimo narys ir Kretingos rajono garbės pilietis Antanas Vinkus penktadienį apsilankė ką tik Kretingoje įsikūrusioje „Diaverum“ klinikoje, kuri teikia paslaugas inkstų ligomis sergantiems pacientams. Atvežęs sveikinimų ir linkėjimų „Diaverum“ klinikos kolektyvui bei pacientams, mainais A. Vinkus prašė atiduoti jam savo rūpesčius – taip jis išgirdo, kad kai kuriems ligoniams susimokėti už kelionę į įstaigą, kurioje teikiamos hemodializės procedūros, yra sunki finansinė našta.

A. Vinkų pasitiko „Diaverum klinikų“ plėtros vadovas Tomas Sudavičius bei „Diaverum klinikų“ šalies medicinos direktorė Asta Kantoravičienė – susitikimas su ja Seimo nariui buvo ypač malonus, nes jiedu abu vienu metu dirbo Santariškių klinikose (dabar – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos).

A. Vinkus teigė savo akimis norėjęs pamatyti, kaip atrodo naujoji „Diaverum“ klinika Kretingoje, kurios įsikūrimą jis sveikina. „Kretingos rajono ligoniai buvo kreipęsi į mane, prašydami padėti – žmonės su ašaromis akyse prašė priartinti hemodializės procedūras, nes jiems būdavo sudėtinga važinėti į Klaipėdą ar Palangą, ypač – žiemos metu. Ieškojome įvairių galimybių, svarstėme, gal tokį kabinetą atidaryti Kretingos ligoninėje. O dabar džiaugiuosi, kad čia įsikūrė „Diaverum“, kurios klinikoje – aukščiausio lygio įranga, – kalbėjo A. Vinkus. – Tačiau turiu ir klausimą – kodėl „Diaverum“ išsikėlė iš Palangos? Ar nebus nuskriausti palangiškiai? Jie taip pat yra mano rinkimų apygardos gyventojai, taigi man jie taip pat rūpi.“

T. Sudavičius paaiškino, kad Kretingos rajone gyvena du kartus daugiau pacientų, tad nutrūkus patalpų nuomos sutarčiai Palangoje, pasinaudota palankia galimybe persikraustyti į Kretingą. Tačiau T. Sudavičius užtikrino, kad paslaugos toliau bus teikiamos ir palangiškiams, kurie į įstaigą yra atvežami.


Kretingoje – moderni hemodializės klinika

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-04-13
Dievo palaimos naujajai klinikai, jos personalui ir pacientams linkėjo brolis pranciškonas Jurdanas Statkus.

Tarptautinė inkstų ligomis sergančių pacientų priežiūros paslaugų teikėjų kompanija „Diaverum“, turinti klinikas 20 pasaulio šalių, įžengė ir į Kretingą – 16-ąją savo kliniką Lietuvoje kompanija atidarė vakar, Vytauto gatvėje. Ta proga klinikos steigėjus, įmonės „Diaverum klinikos“ generalinę direktorę Vaidą Kojalienę, klinikos Kretingoje personalą, gydytojus pasveikino rajono meras Juozas Mažeika, rajono Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas, Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė, Savivaldybės gydytoja Vanda Verbutienė, pacientų vardu kalbėjusi Lietuvos nefrologinėmis ligomis sergančiųjų asociacijos „Gyvastis“ Klaipėdos skyriaus pirmininkė Daiva Dragūnienė, patalpų, kurioje įsikūrė klinika, savininkas Juozas Donauskas. Žmones ir patalpas palaimino brolis pranciškonas Jurdanas Statkus, vildamasis, kad klinikoje, į kurią niekam nelinkėtų pakliūti, klestės gerumas ir sveikata. Linkėjimus perdavė ir mūsų kraštietis Seimo narys Antanas Vinkus, pažadėjęs artimiausiu metu apsilankyti naujojoje klinikoje.

„Diaverum“ klinikoje Kretingoje įrengtos 8 lovos hemodializei atlikti. Medicininė įranga – visiškai nauja, klinikai atidaryti įmonė investavo apie 200 tūkst. Eur. Pacientus pasirengusios slaugyti 4–5 slaugytojos, atvykstantys gydytojai specialistai. Klinika dirbs 6 dienas per savaitę, pamainomis.


Kretingos šeimos medicinos centro direktorė Augenija Juknevičienė pasidžiaugė, kad jos vadovaujamoje įstaigoje galima atlikti didelės įvairovės tyrimus, kurie analizuojami pasaulinio lygio laboratorine įranga.

„Laboratorinių tyrimų duomenys labai svarbūs ne tik ligos diagnozei nustatyti, bet ir vertinant ligos eigą, gydymo efektyvumą bei ligos prognozę,“ – teigė Kretingos šeimos medicinos centro direktorė ir bendrosios praktikos gydytoja Augenija Juknevičienė, kurios pastebėjimu, per pastaruosius 15 metų laboratorinė medicina patyrė daug teigiamų pokyčių – darbui pasitelkiamos naujausios technologijos, suteikiančios galimybę per trumpą laiką gauti tikslius rezultatus.

Pasak A. Juknevičienės, suprantama, kad naujausią ir pažangiausią įrangą, kuri yra labai brangi, gali turėti tik didžiosios laboratorijos, todėl dauguma Kretingoje įsikūrusių medicinos įstaigų kraujo mėginius pristato į laboratorijas, įsikūrusias uostamiestyje.

Kretingos šeimos medicinos centras bendradarbiauja su „Baltic Medisc“ laboratorija, kurioje įdiegta pasaulinio lygio įranga, tyrimai atliekami automatizuotais analizatoriais su sertifikuotais reagentais. Be to, naudodama kontrolines medžiagas ir dalyvaudama tarplaboratorinių palyginamųjų tyrimų programose, įmonė užtikrina tyrimo rezultatų objektyvumą ir patikimumą.

„Tyrimų rezultatus gauname tos pačios dienos vakarą arba kitos dienos rytą – nereikia laukti popierinės pažymos, visi duomenys pateikiami elektroninėje programoje.


Neleisti „nuskęsti“ virtualiame pasaulyje

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-04-06
Pastebima, vaikai, kurie auga apsupti informacinių technologijų, yra dirglesni ir sunkiau išlaiko dėmesį.

Ar informacinės technologijos vaikui iš tikrųjų yra taip labai blogai ir kaip nuo jų pabėgti, jei gyvename informacinių technologijų amžiuje, – apie tai savo įžvalgomis pasidalijo psichologė Vika Gridiajeva, įsitikinusi, kad tėvai turi žinoti, kuo rizikuojama, mažyliui į rankas įduodant išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį.

„Ką jūs manote apie tai, kad 2 metų vaikas neištaria žodžių, bet jeigu paprašysite „Youtube“ atrasti „Maša ir Lokys“, jis tai lengvai padarys?“ – taip V. Gridiajeva į diskusiją pakvietė kretingiškius, susirinkusius į jos seminarą „Mano vaikas auga su IT: ką svarbu žinoti?“

V. Gridiajeva akcentavo: informacinės technologijos savaime nėra blogis, tačiau leidžiant jomis naudotis savo vaikams, reikia aiškiai žinoti, kokias grėsmes jos gali sukelti ir kokias taisykles nustatyti, kad žalos būtų kuo mažiau.

Informacijos bomba

V. Gridiajeva priminė Pasaulinės sveikatos organizacijos įspėjimus, jog jaunesniam negu 3 metų vaikui iš viso negalima leisti žiūrėti televizoriaus, kompiuterio, planšetės ar telefono, išskyrus atvejus, kai tai tampa priemone bendrauti su toli esančiais artimaisiais. Tačiau realybė yra tokia, kad dauguma vaikų išmaniaisiais telefonais pradeda naudotis dar nesulaukę savo pirmojo gimtadienio.

Pasak V. Gridiajevos, amžius iki 3 metų yra ypatingas, nes tuo laiku vaikas „gaudo“ informaciją, tačiau dar negeba jos sujungti, tad, pavyzdžiui, žiūrėdamas dokumentiką apie beždžiones, jis nepadarys išvados, kad savo gyvenimo būdu jos primena žmones, nes matys tik atskirus vaizdus: beždžionė iš arti, beždžionė iš toli, beždžionė šokinėja ir t.t.

„Įsivaizduokite, kaip dirba vaiko smegenys – nuolat jungiasi neuronai. Vaikas nieko nežino, pavyzdžiui, kad štai čia – knyga, o ten – langas, jam viską dar reikia išmokti. Ir kokią „bombą“ jis gauna žiūrėdamas animaciją telefone ar planšetėje – tai tokia dozė informacijos, kokios vaiko smegenys nesugeba suvirškinti. Atsiranda nemigos sutrikimų, prastėja gebėjimas koncentruoti dėmesį, mamos tiesiog sako: „Mano vaikas išprotėjo“, – kalbėjo V. Gridiajeva. – Jeigu mes, pažiūrėję televizorių, sugebame jį „išjungti“ ir iš savo minčių, tai vaiko galvoje matyti vaizdai vis „eina“. Štai kodėl negalima vaikui duoti prieš miegą telefono mažiausiai 4 valandas, nors ten ir skambėtų kokia nors švelni muzika.“

V. Gridiajeva perspėjo, kad vaiką veikia net ir fone kalbantis televizorius, nors ir atrodo, kad jis jo nežiūri.


Nuo aštuonerių metų pradėjęs augti svoris Viltei buvo apkartinęs gyvenimą. Atsikratyti antsvorio ir patirti gyvenimo džiaugsmą Viltei padeda „Atostogų parko“ sporto klubo trenerė Indrė Padkovskaja.

Dar visai neseniai draugai ir giminaičiai Viltę matė tylią ir prislėgtą. Nuo aštuonerių metų pradėjęs augti svoris mergaitei smarkiai apkartino gyvenimą. Stigo pasitikėjimo savimi, noro mokytis, siekti svajonių. Dėl netobulo kūno paauglė kentė ir bendraamžių pašaipas. Tą gyvenimo tarpsnį Viltės mama Laura prisimena kaip itin sunkų.

Šeima ieškojo būdų, kaip padėti dukrai, tačiau pastangos nedavė rezultatų. Sprendimas apsilankyti „Atostogų parko“ sporto klube buvo lemtingas. Žvelgdama į savo vyresnėlę dukrą Viltę jos mama ir dabar negali patikėti, kad tai tas pats žmogus, savo pasiekimais ir ryžtu įkvepiantis visus aplink.

Kartu su antsvoriu ištirpo ir pyktis

Norą keistis, teigė Viltės mama Laura, mergaitei pažadino pažintis su „Atostogų parko“ trenere Indre Padkovskaja. Iki tol sporto nemėgusi paauglė pamėgo treniruotes ir į jas vaikšto su dideliu džiaugsmu. Iš pradžių Viltė turėjo vieną tikslą – treniruotėmis pagerinti savijautą. Tačiau tinkamai parinkta treniruočių programa ir mitybos planas labai greitai davė teigiamų rezultatų – vos per mėnesį mergaitė atsikratė 10 kilogramų.

Praėjus trims mėnesiams Viltės sąskaitoje – jau 17 numestų kilogramų, puiki savijauta ir gera nuotaika kasdien. Po pamokų ji skuba į muzikos mokyklą, o po jos iškart į sporto salę. „Per visą šį laiką ji nėra pasakiusi, kad sportuoti nenori“, – džiaugiasi mama Laura. Jos teigimu, kvalifikuotai ir jautriai trenerei I. Padkovskajai pavyko pasiekti tai, ko nesugebėjo artimieji ir pedagogai. Kartu su normaliu jos amžiui svoriu, Viltė susigrąžino ir pasitikėjimą savimi, gyvenimo džiaugsmą, norą siekti ir tobulėti. „Nemeilė sau, pyktis ir nusivylimas buvo jos kasdieniai palydovai. Bet tai praeitis“, – sakė Viltės mama.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas