|
|
|
NuomonėNATO pavojuje: koks bus kitas Vašingtono žingsnis?
Beveik 75 metus NATO buvo transatlantinio saugumo pagrindas. Tai ne tik karinis aljansas, bet ir strateginis ramstis, stabdantis agresiją ir užtikrinantis stabilumą. Tačiau kas nutiks, jeigu Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) – galingiausias aljanso narys – pasitrauks? Kadaise neįsivaizduojama situacija tampa vis realesnė, nes Vašingtone vis dažniau keliamas klausimas dėl NATO vertės ir svarstoma apie mažesnį JAV vaidmenį. Tai ne teorinė diskusija – tai artėjanti krizė su rimtomis pasekmėmis. JAV indėlis į NATO neapsiriboja finansavimu ir karine parama. Amerikos suteikiamas branduolinis atgrasymas, žvalgybos duomenų dalijimasis ir greitojo reagavimo pajėgumai neturi lygiaverčio atitikmens Europoje. Be JAV NATO prarastų savo atramą, priversdama Europos sąjungininkes, iš kurių daugelis istoriškai nepakankamai finansavo savo gynybos biudžetus, skubiai užpildyti strateginę spragą. Nors kai kurios šalys didina karines išlaidas, klausimas išlieka: ar Europa viena pajėgtų išlaikyti NATO atgrasymo galią? Rusija šią situaciją stebi itin atidžiai. JAV pasitraukimas tik sustiprintų Maskvos įsitikinimą, kad Vakarai yra susiskaldę ir pažeidžiami. Kremlius jau ne kartą išbandė NATO vienybę kibernetinėmis atakomis, hibridinėmis operacijomis ir karine agresija prieš Ukrainą. Jei JAV nuspręstų atsitraukti, tai taptų tik laiko klausimu, kada Rusija išbandytų aljanso ryžtą dar labiau tiesiogiai. Baltijos šalys, Lenkija ir kitos NATO fronto valstybės liktų svarstyti, ar vien Europos galios užtektų atremti būsimas grėsmes.
Europos momentas: kaip ES Trampo klaidą dėl Ukrainos gali paversti strategine pergale
Donaldas Trampas manė, kad suregzė spąstus. Vietoje to, jis pats į juos pateko. Tai, kas turėjo tapti žeminančiu galios demonstravimu prieš Volodymyrą Zelenskį, virto JAV prezidentui gėdingu fiasko – jo siūlytas „mineralai už pinigus“ sandoris su Ukraina žlugo tiesiog akimirksniu. Užuot izoliavęs Kyjivą, Trampo grubus bandymas primesti savo sąlygas sukėlė ryžtingą Vakarų ir NATO lyderių reakciją, dar kartą atskleisdamas jo polinkį į trumpalaikius sandorius vietoj ilgalaikio strateginio stabilumo. Tačiau šis spektaklis buvo daugiau negu dar vienas chaotiškas Trampo išpuolis – tai buvo įspėjimas. Jungtinės Amerikos Valstijos, vadovaujamos jo, dar kartą įrodo esąs neprognozuojamas ir nepatikimas partneris. Tikrasis klausimas dabar – ar Europa pasiruošusi veikti? Ukraina turi vienus didžiausių dar neišnaudotų retųjų žemių elementų ir kritinių mineralų išteklių Europoje – tai ištekliai, būtini žaliajai ir skaitmeninei transformacijai, pažangioms gynybos technologijoms ir visai aukštųjų technologijų pramonei XXI amžiuje. Trampas suprato šių medžiagų strateginę svarbą, todėl jo administracija mėgino priversti Ukrainą pasirašyti vienašališką sutartį, kuri būtų perdavusi JAV kontrolę jų išgavimui ir tiekimo grandinėms. Tačiau kadangi jo bandymas žlugo, Europa turi unikalią galimybę perimti iniciatyvą, užsitikrinti prieigą prie šių esminių išteklių ir užmegzti tikrą partnerystę su Ukraina – tokią, kuri būtų naudinga abiem pusėms, o ne traktuotų Kyjivą kaip jaunesnįjį partnerį sandoryje, paremtame grynai komerciniais sumetimais.
Europa palikta likimo valiai: karas stovi prie mūsų vartų
Per ilgai Europa gyveno iliuzijoje, leisdama krizei po krizės mus užklupti nepasiruošusius ir patikėdama savo saugumą vis mažiau patikimam partneriui anapus Atlanto. Miuncheno saugumo konferencijos įvykiai atskleidė skaudžią tiesą: Jungtinės Valstijos ne tik tolsta nuo Europos – jos aktyviai griauna mūsų saugumo pamatus. Viceprezidento JD Vance’o kalba nebuvo atsitiktinė klaida – tai buvo tyčinis išpuolis prieš Europos vertybes, kai buvo suabejota pačia demokratijos esme ir tuo pačiu pataikaujama kraštutinei dešinei. Dar blogiau – Trumpo administracija šalina Europą iš esminių saugumo derybų ir mėgina užkulisiuose priimti sprendimus dėl Ukrainos ateities be mūsų dalyvavimo. Jei dabar neatsibusime, liksime paprasčiausi stebėtojai savo pačių žemyne. Visi įspėjamieji ženklai jau seniai buvo aiškūs. Trumpo panieka NATO niekada nebuvo vien žodžiai – jo administracija aiškiai parodė, kad, jei Europa nesutiks žaisti pagal Vašingtono taisykles, JAV tiesiog pasitrauks. Jo patarėjai net atvirai svarstė apie Amerikos karių skaičiaus mažinimą Europoje, elgdamiesi su mūsų saugumu kaip su preke, o ne bendra atsakomybe. O JAV spaudimas didinti Europos gynybos išlaidas nėra siekis stiprinti Aljansą – tai mėginimas priversti Europos šalis pirkti daugiau amerikietiškos ginkluotės, nukreipiant milijardus dolerių JAV gynybos pramonei mūsų strateginio savarankiškumo sąskaita.
Buvęs Kretingos motobolo klubo vadovas pripažintas psichologiškai smurtavęs prieš nepilnamečius
Motobolas Kretingoje žinomas ir populiarus tarsi krepšinis Lietuvoje, todėl nenuostabu, kad visuomenė domisi, kodėl netikėtai išsiskyrė klubo ir buvusio vadovo Eduardo Steckio keliai. Tenka girdėti, jog dėl to kaltas klubas ir jo valdyba, o nukentėjusysis – atleistasis direktorius. Kad ir kaip nesmagu viešai skalbti apatinius, akivaizdu – tai vienintelis būdas susigrąžinti klubui reputaciją ir gerą vardą. Mažai kam žinoma, bet kilę nesutarimai ir konfliktai su buvusiu vadovu E. Steckiu baigėsi teismo salėje. Plungės apylinkės teismas pripažino, kad E. Steckis psichologiškai smurtavo prieš nepilnamečius klubo narius, o valdybos sprendimas atleisti jį iš užimamų pareigų buvo teisėtas. Nesutarimai su E. Steckiu prasidėjo 2023 metais, kai Kretingos motobolo klubo nariai, ypač jaunieji žaidėjai, vis dažniau ėmė skųstis dėl jo elgesio. Liudytojų teigimu, vadovas nevengė bendrauti pakeltu tonu, vartodavo necenzūrinę leksiką, viešai žemindavo nepilnamečius. Nepaisant daugybės pokalbių ir bandymų situaciją išspręsti taikiai, padėtis tik blogėjo. Galiausiai, žaidėjai iškėlė ultimatumą – arba keičiasi vadovas, arba jie palieka klubą. Kadangi E. Steckis nesutiko savo noru palikti klubo direktoriaus posto, asociacijos valdyba nusprendė atleisti direktorių. Vienas iš sutarties nutraukimų pagrindų – Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 4 punktas, tai yra smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą ir smurtą ar priekabiavimą dėl lyties (smurtas ar priekabiavimas, nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje.
Pakalbėkime iš esmės apie reikalus „Kretingos vandenyse“
Perskaitęs „Pajūrio naujienose“ straipsnį, kuriame Kretingos rajono savivaldybės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorė Eglė Alonderienė įmonę slegiančias problemas kildina iš ankstesnio šios įmonės vadovo tariamai padarytų klaidų, įmonei žalingų sprendimų, ir susipažinęs su Kretingos rajono savivaldybės mero Antano Kalniaus komentaru „Facebook“-e bei prisiminus karštas diskusijas dėl „Kretingos vandenų“ veiklos, perspektyvų ankstesnėje 2019–2023 m. Kretingos rajono savivaldybės tarybos, kurios narys buvau, kadencijoje, nutariau netylėti. Prieš tapdama „Kretingos vandenų“ direktore Eglė Alonderienė dirbo kitoje Savivaldybės įmonėje „Kretingos komunalininkas“ ekonomiste, kaip ir Rimantas Žiaužys, tada vadovavęs šiai įmonei. Jie abu buvo pakviesti į „Kretingos vandenis“, į tuomet „Kretingos vandenims“ vadovavusio Tomo Jurgučio komandą. E. Alonderienė gavo ekonomistės pareigas. Vadovaujant T. Jurgučiui įmonėje dirbusi ekonomiste, buvusi atsakinga už įmonės finansų planavimą, veiklai skirtų lėšų valdymą, dabar ji tvirtina nieko nežinojusi apie tuometinę įmonės padėtį. Mano žiniomis, T. Jurgučio pastangomis, padedant tuometiniam Savivaldybės administracijos direktoriui Egidijui Viskontui, buvo išsaugota „Kretingos vandenų“ licencija tiekti geriamąjį vandenį Kretingos miestui ir rajonui. Praradus licenciją vandens tiekimą šioje teritorijoje būtų parėmęs garantinis tiekėjas bendrovė „Klaipėdos vanduo“. Grėsmė netekti licencijos buvo kilusi neužtikrinant tiekiamo geriamojo vandens kokybės Lazdininkų kaimo gyventojams. Lazdininkų kaimo gręžinio vandens gerinimo projektas strigo dėl gręžinį projektuojant neįžvelgto pajūrio tektoninės zonos poveikio, kai iš gręžinio pakeltas vanduo, tiksliau požemių vandeny prieš tūkstančius metų užsikonservavę jame esantys mikroorganizmai, paviršiuje sureagavę su deguonimi ir „atšilę“, išgautą vandenį padarydavo netinkamu maistui.
Kas rajono Savivaldybėje yra neįgalus
Noriu pasidalinti keliomis mintimis, kurios kilo po paskutinio Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdžio. Jame rajono meras Antanas Kalnius pareiškė, kad Etikos komisija yra neįgali vykdyti savo funkcijų. Ši Tarybos institucija sudaryta remiantis Vietos savivaldos įstatymu ir veikloje vadovaujasi valstybės politikų elgesio kodeksu. Daugiau kaip pusę jos narių sudaro pozicijos atstovai, pirmininkas yra opozicijos deleguotas Tarybos narys, sprendimai priimami kolegialiai balsų dauguma. Komisija svarstė visus klausimus, dėl kurių į ją buvo kreiptasi, ir priėmė sprendimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji yra neįgali. Sunerimti verčia mero žodžiai apie Etikos komisijos neva neįgalumą, nes jie primena Baltarusijos diktatoriaus A. Lukašenkos pasisakymus apie valdžios institucijų neįgalumą per jo pirmąją prezidento rinkimų kompaniją, rengiant referendumą dėl valstybės vadovo galių išplėtimo ir paleidžiant neįtikusį parlamentą. Diktatoriai mėgsta diskredituoti institucijas, kad pabrėžtų savo asmens reikšmę. Viename praėjusios kadencijos Tarybos posėdžių meras yra teigęs, kad jam patinka Rusijos prezidento V. Putino valdymo tvarka. Tada Savivaldybės vadovas paaiškino, kad ne tai norėjęs pasakyti, ką pasakė. Tikėkimės, dabartinis mero tvirtinimas apie vienos iš savivaldos institucijų neįgalumą buvo nevykusi kalbos figūra.
Nesirengiame mokėti už kitų padarytas klaidas
Daugiabučio namo savininkų bendrija (DNSB) „Kretingos ryšininkai“ (Melioratorių g. Nr. 75 Kretingoje) yra atsidūrusi nepavydėtinoje padėtyje dėl neįvykusios namo renovacijos. Apie tai mes prabilome praėjusiame Kretingos rajono savivaldybės posėdyje, apie tai norime kalbėti ir viešai, kad į tokias nežinia kieno neveiklumo ir aplaidumo pinkles neįkliūtų ir kitų namų butų savininkai. Bendrijos „Kretingos ryšininkai“ namas statytas 1988 m. Didele dauguma – 19-a iš 24-ių butų savininkų – nusprendėme, kad namui būtina renovacija. Patys tai inicijavome, surinkome parašus, pasirūpinome dokumentais ir 2019 m. sausio 25 d. startavome – pasirašėme taip vadinamą pavedimo sutartį su Savivaldybės įmone „Kretingos komunalininkas“. Ši sutartis reiškia, kad įmonė galėjo pradėti procesą, susijusį su renovacija, tai yra pradėti pirkimus, rengti projekto pristatymus ir panašiai. Viskas vyko kaip ir neblogai – 2020 m. pavasarį įvyko viso projekto pristatymas – pamatėme, kaip atrodytų mūsų namas po renovacijos, sužinojome, kad namo renovacija atsieis mums 375 tūkst. Eur ir kad per mėnesį kiekvienas butas už renovaciją turėtų mokėti maždaug 65 Eur, namas – preliminariai 15,5 tūkst. Eur. Tada su mumis bendravęs „Kretingos komunalininko“ atstovas, atsakingas už renovaciją, patvirtino, kad pusė metų – ir renovacija bus pradėta. Tarp gyventojų kilo šioks toks šurmulys, na, kaip čia „ant žiemos“ bus su ta renovacija, bet nusiraminome – renovacija mums būtina. Tačiau praėjo žiema, atėjo dar vienas pavasaris, o renovacijos kaip nėr taip nėr.
Aikštę tvarkyti reikia, bet kiemus, gatves – pirmiau
Taip, Rotušės aikštę reikia pertvarkyti. Per didelė prabanga didelę, istorinę, reprezentacinę jos dalį skirti automobiliams. Galvojant apie ateities viziją, svarbu nepamiršti miesto identiteto, individualumo, ir to, kas skiria mus nuo kitų miestų, traukia turistus. Tai akmenų mūro tvorų mozaikos, kurios puošia bažnyčios ir vienuolyno ansamblio kompleksą, senąsias miesto kapines. Praeity tašytais akmenimis buvo išklotas aikštės grindinys. Juos reikėtų grąžinti į istorinę erdvę. Tik kur dabar yra tie išlupti aikštės akmenys? Juos panaudojus nereikėtų ir šimtų tūkstančių eurų mokėti už granito plokštes, kurias, jei jos nušlifuotos, sunku prižiūrėti, be to, ši statybinė medžiaga nebūdinga mūsų kraštui. Pritariu kraštiečio Romualdo Beniušio mintims, kad šylant klimatui, žmonės vis dažniau ieško pavėsio ir atgaivos, todėl kuo daugiau žalumos, ir aišku vandens čiurlenimo – aikštėje turėtų atsirasti fontanų, mažiau betono. Automobiliams parkuoti tiktų ir požeminės parkavimo aikštelės, o parkavimas turėtų būti mokamas. Atsižvelgiant į nūdienos aktualijas, aikštę reikia suprojektuoti taip, kad prireikus ji tarnautų kaip priedanga žmonėms saugiai pasislėpti karo ir kitų nelaimių atvejais.
Atšaukti sprendimus lengviau negu dirbti
Rugpjūčio mėnesio Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje Tarybos valdančioji dauguma priešakyje su politinio komiteto Kretingos kraštas atstovais, komitetui priklausančiu meru Antanu Kalniumi atšaukė prieš metus – 2023-aisiais – priimtą Tarybos sprendimą dėl lėšų skyrimo Kretingos rajono ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų infrastruktūrai plėtoti. Pernai sprendimui Taryba pritarė vienbalsiai. Sprendime buvo suplanuotos 3 veiklos: pirma – ikimokyklinio ugdymo grupių plėtra Kretingos lopšelio-darželio „Pasaka“ ikimokyklinio ugdymo skyriuje „Eglutė; antra – Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos infrastruktūros pritaikymas neįgaliesiems, tuo pačiu sutvarkant mokyklos sanitarinius mazgus (pasenusias „tupyklas“ pakeičiant naujais klozetais); trečia – įdiegti visos dienos ugdymo paslaugas devyniose rajono mokyklose: Darbėnų, Salantų, Vydmantų gimnazijose, Kretingos Simono Daukanto, Marijono Daujoto progimnazijose, Kartenos ir Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklose-daugiafunkciuose centruose, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinėje ir Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklose. Visoms trims veikloms buvo numatyti 2,3 mln. eurų Kretingos rajono savivaldybės gaunamų iš Vakarų Lietuvos regiono plėtrai skiriamos Europos Sąjungos (ES) paramos. 2023 m. rugpjūtį svarstant sprendimo projektą dėl planuojamų išvardytų 3-jų veiklų atkreipiau kolegų Taryboje dėmesį, kad vien „Eglutės“ modernizavimas kainuos daugiau negu 2,7 mln. eurų, kad visam projektui įvykdyti prireiks gal ir 5 mln. eurų, o sprendimo aiškinamajame rašte nurodyto Savivaldybės prisidėjimo iš savo biudžeto lėšų poreikis gerokai išaugs. Ir po tokio perspėjimo Taryba vienbalsiai pritarė sprendimo projektui dėl visų trijų veiklų įgyvendinimo, tai reiškia, kad suprato riziką ir ją prisiėmė.
Trūkt už vadžių, vėl iš pradžių
Kretingos rajono savivaldybės tarybos kadencija dar neįpusėjo, bet ryškėja įdomi tendencija, kad pagal daugumos mažumos principą sudaryta Etikos komisija yra naudojama tarsi instrumentas, skirtas paerzinti valdžios kritikus. Sakoma, kieno pinigai – tas ir muziką užsako. Šį posakį galima perfrazuoti ir pritaikyti Etikos komisijai. Tiesa, akmenėlis čia turėtų kristi ir į Seimo daržą, nes savivaldybių Etikos komisijos sudaromos laikantis proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Ankstesnėse įstatymo redakcijose buvo nuostata, kad į komisijos sudėtį buvo galima įtraukti rajono gyventojus. Ši nuostata įnešdavo kitokio, šalto proto požiūrio į komisijos darbą, nes ne visi komisijos nariai būdavo politiškai angažuoti. Pasikeitus tvarkai, susidarė galimybė komisijai tapti įrankiu. Įrankiu, kuris skirtas bandyti pamokyti neklaužadas valdžios kritikus. Reikėtų suprasti, kad Etikos komisija savo veiklą pradeda gavusi prašymą ištirti tam tikro politiko veiklą. Aktyviausia šios kadencijos Taryboje yra kolegė iš valdančiosios daugumos. Toks Etikos cerberis, tik nepagaląstais dantimis. Dantukai įkąsti pajėgūs tik tada, kai sprendimo galia yra kolegų iš frakcijos rankose. Vieną kolegės bandymą įkąsti jau nugesino Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Man apskundus mūsų rajono Etikos komisijos sprendimą, sostinėje susirinkusi komisija nusprendė, kad mūsieji gudručiai taip norėjo nubausti rajono Tarybos stalo draugą, kad net padarė procedūrinių pažeidimų ir rajono vietinės komisijos sprendimą panaikino. Senovės Graikijos dramaturgas Euripidas teigė, kad pikta pradžia baigiasi piktu galu. Taip ir nutiko šiuo atveju, nes cerberio pyktis baigsis nuostoliais rajono biudžete – teks atlyginti patirtas išlaidas už teisines paslaugas.
|
|
