Pajūrio naujienos
Help
2017 Rugsėjis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Orų prognozė
Dieną20°C debesuotumas 21 %
Naktį12°C debesuotumas 45 %
Apklausa

Ar jaučiatės diskriminuojami dėl nevienodos tų pačių produktų sudėties ES šalyse?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Būkem žemaitē

Do pasakuojėma apie dongaus kūnus

  • Būkem žemaitē
  • 2015-05-26

Grįžola rata

Sene, laba sene žemie bova dėdėlė, dėdelė sausra – ėšdžiūva vėsos vondou. Žmuonės nabturiejė kon atsigertė. Vėina nakti ėš nomu ėšejė mergėkė so somčioku vondėns sava sergonte muotėna parneštė. Ejė, ejė, pavarga ė atsėgolosi ožmėga. Atsėbund ė mata – somčioks pėlns vondėns. Ana ton vondėni nuoriejė neštė muotėna – tekėna liekė ė ožkliova ož šonioka. Šonioks gaile socypė ė mergėke pagaila anuo – pagėrdė vondėniu. O ka mergėkė paiemė somčioka, tas ėš medėnė pavėrta y sėdabrėni. Mergėkė parnešė vondėns ė padavė muotėna, vo muotėna saka: „Aš jau greta mėrsiu, gerk to pati“. Tousyk i truoba iejė pakeleivis žmuogus ė paprašė atsigertė. Mergėkė davė anam atsėgertė, pati nagierosi. Somtelie raduos septyni dėdeli deimanta, o ėš anu pasėpylė skaidros vondou. Tėi deimanta pakėla i vėršu, i dongu ė pavėrta žvaigždynu.

Daba tou žvaigždyna vadėn Somtelio aba Grįžola ratas.

Mienulis aug, mienulis dėlst

Sioviejė, siovonti mienuli švėisuo, jauns Mienulis papraša pasiūtė anam apdara. Siovies pažad pasiūtė per dvė nedielės. Paskėrtu laiku aten Mienulis atsėimtė apdaru, bet anėi natink, nes Mienulis palėkės apksrėts kap dounas kepals. Siovies viel dvė nedielės siov Mienuliou apdarus, o ka tas aten pasėimtė – apėntas natink, nes Mienuli belėkėn tėk posė, kuoks bova. Tep Mienulis lėikt ba apdaru ė vėsa laika vakštiuo plėks, nažiūrėnt ė bluogiausiu uoru.


Per žemaitėška žuodi glodėn autėntėška luobi

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2015-05-26
"Mūsa vaka – tėkros luobis. Žėnuomas, tyms, katrėj ton sopront. Mūsa vaku nerek mokintė žemaitėška – anėi sava tarmė atsėneš ėš sava nomu, šeimu. Diel tuo ė šaukam, kad tėi vaka yr autėntėški, ka nebėkor tuokiu ė besotėksi“, – ruokava trys muokytuojės ėš Kretinguos rajuona Darbienu gimnazėjės Piliakalnė pagrėndėnė skyriaus – Vida Jonauskienė, Laimutė Šiaulienė, Ona Narmontienė.

saka muokytuos nu Peldiu (Kretinguos rajuons) Maksvytis Jozė. Rasi vėsi paklausykem, ku ons rokuon, ka galvuo aple savo kaima ė žemaitiu tarmė.

„Bieg meta. Vės labiau nykst ėr toštie kaima. Ne vėins anu jau ėr mėrė. Belėka tėk pavadėnėma. Ne išimtis – ė mona krašts. Važioudams i darba, visumet skaudontė šėrdė nužvelgu Serapinus, Pemperius, Ežerinius, Bėrštvininkus, Bimbalyne ėr Pietaraitius. Kudie? Jok anėi – mona akys mėrėn kaima. Vuo ėr anūs kėik bova suodybu ėr žmuoniu!


ŽUODYNELIS

  • Būkem žemaitē
  • 2015-02-10

Buntavuotė – maištauti

Cedelis – pažyma

Cekis – dėmė, ženklas

Cėbė – ožka

Ermyderis – triukšmas

Gelda – lovys

Kriauklas - šonkaulis

Kriokėntė – virkdyti, erzinti

Liurbis – nevykęs, žioplas žmogus

Portpelis, portvelis - portfelis

Ėš knygas „Kretingos tarmės žodynas“


MŪSA KŪRIEJE

  • Būkem žemaitē
  • 2015-02-10

Eso laikėna

Tėi pėiniu žėida – laikini,

Tujau pavėrst i pūkus,

Kap parašiotus leisdamė

Lek viejou tam papūtus.

Ėr aš jok eso laikina, -

Kas žėn – tas laiks kor neš,

Tad gyveno šiou dėina –

Lig ryt išetiuo aš.

Vės atsėsokosi žvalgaus –

A matuos piedas mona,

Bet lytus krės ėš dongaus –

Neliks anu ni znuoka.

Gyvens po monės kėti –

Pasaulis nepražūs,

Švėis saulė tep, kap šveitė, A beskaitys kas nuors –

Ku čia aš parašiau,

Gal parjims kuoks anuoks,

Rašys gal daug geriau.

Jucienė Juzefa ėš Kretinga


Sava šeimuos douna gal torietė kuožnus

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2015-02-10
Vėskontienė Vida yr dounas kepiejė, amatu meistrė ė tor sertipikata, ka yr tautėnė pavelda puoselietuojė.

„Jegu dounas rauga gaspadėne ė dousiu, ta douna bus mona, o ne žmuogaus“, - rokava dounas kepiejė nu Darbienu posės (Kretinguos rajuons) Vėskontienė Vida, katra yr pripažinta amatu meistrė ė tor tautėnė pavelda sertipikata. Užtat ė mokėn douna keptė tus, katrėi atet i Kretinguos moziejaus Amatu cėntra ė nuor tuos sava dounas ėšsėkeptė.

Vėskontienė Vida rokoun: je jau katra gaspadėnė sugalvuos šeimuos dounas išsikeptė, prireks dėdelės kontrybės ė meilės. „Be nosėteikėma duonas ni napradiekėt keptė“, - saka ana.

Šeimuos douna yr tuokė, katra tor sava rūgšti, o ta pas kuožna gaspadėnė yr kėtuokė. Kas nuor sava dounas, vėsu pėrma tor atsėvėrintė 1 literi ondėns ė ožpėltė šatravuotus mėltus – anu rek tėik, ka galietomi maišytė. Praviesintė – tėkrintė rek su lūpuom, o ne su pėrštu: je nanudegsi – jau yr gera. Toukart rauga rek gera pamaišytė, ėmestė kvynu ė tada šėlta padietė keliuoms dėinuoms. Tink oždėngtė kailes, puodėška a kuokio dekiu. „Kuožna dėina rek rauga pradėngtė ė so douna pasirokout: kap ana sekas, a šėlta gol, pasisakytė, ka anou mylat, ė viel oždėngtė, ka tuoliau rame rūgtom. Ka jau skanė rūgštė kvepies – raugs yr gatavs, - pasakuojė dounas puonė – tep anou vadėn Kretinguos moziejaus muotrėškas. – O je raugs nasigava, a sopelyjė – vadėnas, per maža so duonele rokavuoties, per maža anou myliejuot“.

Ana atkreipė diemesi, ka i rauga narek dietė juokė sokraus – anuo ėbertė gal minkont douna, bet ar anuo tėkra rek?

Ka jau raugs – gatavs, priš minkont douna rek ėbertė droskas, o je nuoras – anou paskanintė siekluom, ouguom, gal ė rukytu lašėniu ėpjaustytė – kresnuom dėdoma solig sokraus gabalioko. Vėskontienė Vida sakė, ka tumet dėdele skani douna išet.

Mėltu douna keptė rek dietė tėik, ka anou galietomi minkytė. „Maišuoma douna yr ne douna, - perspiejė amatu meistrė. – Minkytė douna rek ėlga – kol pėrms lašos prakaita ont anuos nokrės“.

Ėšminkyta duona palėiktam rūgtė. Būtėna – šėlta. Ka jau kumšti ėspausė ė ons užsirauks – tada jau gal keptė. Gaspadėnė kėš douna i karšta pečiu, o kas anuo nator – i dukuopkė, katra ėšėlusi ėki 220 laipsniu karštė.

„A vėsi žėna, kap rek pasitėkrintė pečiu? Na vėsi. O rek paimtė saujė rogėniu mėltu ė mestė – je uore anėi ožsideg, kėštė dounas nagal – pečius yr per karšts, - perspiejė dounas puonė. – Maža kokoleli rek kepti 1 adyna, je didesnis – prireks ė dviju adynu“.

Ka jau douna ėškepta, anou rek nopraustė paprasto ondėniu – sovėlgytė skepeta ė oždėngtė douna.

*

Kretinguos moziejus kvėit žmuonės, katrėi nuor ėšmuoktė keptė douna. Terek prasineštė ėš onksta. Šes metas Kretinguos moziejaus muotrėškas sogalvuojė, ka rek douna pagerbtė rengines „Švėnta palaima rogė šnabždesie“. Jau ėvyka suejėms šv. Aguota pagerbtė, da žmuonės rinkses ė par šv. Velykas, par šv. Jorgė ė šv. Uona.


„Meta“ žemaitėška soskombiejė ė Tuolminkeimiė

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2014-09-09

Kretinguos Sėmuona Daukonta pagrėndėnės muokyklas vaka kartu su sava muokytuojoms mūsa tautuos dainiou Krėstėjuonuo Duonelaitiuo paskyrė pruojektą „Žalioujontys Oužoula žuode“, katron somanė lėitoviu kalbuos muokytuojė Danutė Dunauskaitė. Vėse karto bova novažiavėn ė Tuolminkeimi, kor K. Duonelaitis ė kūrė.


Kastėni rek sosoktė, pakol bolvė ėšvėrs

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2014-05-20

Kretėnguo gyvenonti, bet kėlėma nu Salontu, Butkevičienė Ona saka, ka jaunas gaspadėnės visa nenuor muokytėis sokti kastėni, katras nu sena bova miegstama žemaitiu patruova ė per švėntės, ė per kasdėinius darbus.


Senatvė

  • Būkem žemaitē
  • 2014-01-07

Šnuobelė ėštīsa, ėšsėpūtė, kāp šviežos bondelis, dontīs ėšbėra – borna, kāp špuogėnīčė, ka prasėžiuoji. Kuojės, ronkas ėšklėba, vėsos sorokės, kāp nagėnė. Sostuoji beedams ė stuovi kāp žiuogris viejė papotams. Ė kam tavės berēk, ka nebier nėkuokiuos pažītkas. Vo jaunam jog bōva vėsas gīslas liousas, dabartėis anuos sostīrosės. Ė šėrdės kažkor tintaliou, plozd kāp pleštekie. Tik ta plėkė bikou pamėslėi aple jaunas dėinas. No jau bier geriau tėkta luovuo. Paiedi posrītė ė siedi aba goli sava luovelie. Vo prė kėtā sėinā – senė sten. Vo vėdorie – kiedalė. Puonė senė bomb... vėsa dėina bomb... ė bomb kuožna, kuožna dėina... Ka jau gatavā nebėštorio, ožēt tuokė zlastės, ka sodrebo, parauduonoujo kāp batvėnis ė gruobo ož kiedalē. No ka eso lietakalbis, ta vuos dvasė beatgaudams ėšsteno – Ka aaš tauu doouusio soo toouu kiedalė, kaa to po posontras adīnas beatsikelsi. Vo kiedalė vėrp ronkuo, plozd. Pasakiau vėskon. Pati ožraukė sriebtovė ė kuokė adīna nebibomb. – Atsėpoto. No ėr apėnt praded tou patė malda. Kuoks to bovā pėjuoks, tuo nepadėrbā ė tuo, vo kor toukart bovā, vo komet to mon tou padėrbsi ė tou. No ė erkeliavuojevuos par dėina. Majednos tas buočiu gīvenėms – nedouk nedavės, kažkas pasakė, ka jaunīstė neomžėna, vo senatvė ne džiaugsmos...

P.S. Sakau nedraskīkės, nomėrsi ėr atsėlēdės...

Adolpis ėš Galalė


Iomžinta mėška bruoliu auka

  • Aurimas RAPALIS
  • Būkem žemaitē
  • 2014-01-07

Kartenuos apīlinkie, Lubiū ėr Balsėškės kaimūs, Lietuvuos kariuomenės vada Arvīda Puociaus ėr kėtū pėliečiu rūpesčio pastatītė tipinē laisvės kuovuoms iomžintė skėrtė paminklā. Tuos vėituos 1948 metās rogpjūtė vėinoulėkta-dvīlėkta dėinuom besėkaudamė so enkavėdistās žova dvīlėka vėitėniu partėzanu. Ta pruoga „Pajūrė naujienas“ apie tragėškus tū dėinū īvikius pakalbėna kartenėški laisvės kovūm dalīvi Jūzapa Vėlocka, katras ėš sava draugūm omžėninku vėskou ėr sožėnuojės.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas