|
|
|
Mūsų žmonėsDėl moters kūrybingumo neprapuola nė siūlo galas
„Patinka visokie žaisliukai“,- šypsojosi kretingiškė 70 metų Stasė Adomavičienė, kuriai netrūksta fantazijos, kaip galima panaudoti siūlų ar medžiagos skiaučių likučius. Juos dėliodama tarsi mozaiką moteris sukuria ir drabužių, ir puošmenų namams.
Išmesti iš gimtojo lizdo, sugrįžta į globėjų sukurtąjį
Kasmet kovą, per patį paukščių sugrįžimo metą, į buvusius Kretingos vaikų globos namus, dabar – Socialinių paslaugų centrą, su šeimomis suvažiuoja buvę jų auklėtiniai. Tokius susitikimus, po 10 ir daugiau metų po vienu stogu gyvenę bendro likimo draugai rengia jau gerą dešimtmetį.
Senovinius žaidimus žaidė ir suaugę vyrai
Kurmaičių kaimo senbuvis, čia gimęs, augęs ir praleidęs visą gyvenimą, 75-erių Stanislovas Montrimas šiandien yra tarsi vaikščiojantis etnokultūros lobynas. Vyras galėtų valandų valandas pasakoti apie kaimo papročius ir senovinius žaidimus, kuriuos jo vaikystėje bei jaunystėje mėgdavę žaisti net suaugę vyrai.
Pirmojo Kretingos muziejininko darbai - tęsiami
„Pažinojau Kretingos muziejaus direktorių, Kretingos Garbės pilietį Juozą Mickevičių. Prisimenu jį su mėgstamu juodu paltu ir dideliu rudu portfeliu. Su tuo portfeliu šis muziejininkas, kraštotyrininkas ir pedagogas išvaikščiojo visą Kretingos rajoną ir jame į muziejų sunešė mūsų krašto istoriją“, - prisimena tris dešimtmečius J.Mickevičiaus darbus tęsianti ir muziejų puoselėjanti Vida Kanapkienė.
Taikdarys pažino ne tik karą, bet ir kariaujančias tautas
Dvejus pastaruosius metus Klaipėdos karo prievolės centro Kretingos skyriui vadovavęs 38-erių kapitonas Antanas Kavaliauskas jau 19 metų dėvi kariškio uniformą – tiek laiko kūrėsi ir Nepriklausomos Lietuvos kariuomenė. Pradėjęs nuo tuometinės Aukščiausiosios tarybos gynybos, karo meno jis mokėsi Danijoje ir JAV, vėliau keturiskart pabuvojo taikos palaikymo misijose Kroatijoje, Bosnijoje ir Kosove.
Senolės atmintį treniruoja spręsdamos kryžiažodžius
Dvi garbaus amžiaus kurmaitiškės – 79-erių Kazimiera Putvinienė ir 75-erių Elena Dirvonskienė – nuolatinės savo kaimo bibliotekos lankytojos ir didžiulės knygų mylėtojos. Abi kaimynystėje gyvenančios moterys yra ir aistringos kryžiažodžių sprendėjos.
Siuvinėjimui reikia įkvėpimo
Asteikių kaime gyvenanti Ona Stalmokienė laisvalaikį leidžia siuvinėdama kryželiu. Išsiuvinėtais paveikslais ji puošia namus, kartais juos dovanoja. Siuvinėjimu domisi ir jos trylikametė dukra Giedrė.
Nėriniais - prieš krizę ir neigiamas emocijas
Darbėniškė Arina Jašinskienė savo nėrinius ir mezginius, kurių pilni jos namai, vadina pačiais geriausiais vaistais nuo blogos nuotaikos ir krizės. „Kai būnu užsiėmusi ir pagalvoju apie tai, kaip į rankas paimsiu vąšelį ir siūlus, - apsąla širdis. Nerdama apsiginu nuo blogų emocijų, nuovargio, o ir į moterišką spintą krizė nelabai gali įkišti nosį – visada galiu pasipuošti pačios nertais rūbais“, - sakė moteris.
Ryškų Augustino Dirvelės pėdsaką prisimenant
Nors amžininkų, pažinojusių Kretingos rajono Garbės pilietį tėvą Augustiną Dirvelę, nebeįmanoma atrasti, apie iškilią šio brolio pranciškono asmenybę ir nuveiktus darbus kasdien primena šv.Antano rūmai, Pranciškonų gimnazija ir istorija, kurioje A.Dirvelė paliko itin ryškų pėdsaką.
Senoji inkų žemė savanorės akimis
Per Kretingoje surengtą Žemaitijos skautų šventę klaipėdietė Milisenta Misevičiūtė apsigyveno Pranciškonų vienuolyno kiemelyje ant sniego laikinai pastatytoje indėniškoje palapinėje – vigvame. 27-erių skautė yra užgrūdinta atšiaurių gyvenimo sąlygų: neseniai ji sugrįžo iš savanoriškos misijos Andų kalnuose - senosios inkų žemės Bolivijoje.
|
|