Pajūrio naujienos
Help
2017 Lapkritis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną5°C debesuotumas 63 %
Naktį5°C debesuotumas 6 %
Apklausa

Ar Kretinga pakankamai apšviesta?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Mūsų žmonės

Devynios puokštės – už meilę mokytojo darbui

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2017-09-15

„Kaip buvau išmokyta mokytojų seminarijoje, ant to paties laiptelio su mokiniu nestovėjau, vienu visada buvau aukščiau. Tos pačios klasės vaikų neskirsčiau į gabius ir negabius – dėmesio užteko visiems. Buvau pakankamai griežta, bet pedagogo darbą labai mylėjau“, – taip apie save kalbėjo 90-ąjį jubiliejų šį rugsėjį pasitikusi buvusi Rūdaičių mokyklos pradinių klasių mokytoja Angelė Razmienė.


Alkos kalne įpiltiškiai atkūrė koplyčią

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2017-09-15
Ištapytos 30 kv. m ploto Alkos kalno koplyčios skliautą Edvardas Stalmokas vadina didžiausiu savo sukurtu paveikslu.

Šis sekmadienis, rugsėjo 17-oji, Įpilties kaimo žmonėms bus ypatinga diena: 13 val. Telšių vyskupas koadjutorius Kęstutis Kėvalas Šventojo Kryžiaus išaukštinimo dienos proga aukos Šv. Mišias ant Alkos kalno – koplyčioje, kurią bendruomenė savo rūpesčiu, darbu ir lėšomis atkūrė šią vasarą.

Istorija – iš statytojo anūko lūpų

Trečiadienio vidurdienį Alkos kalno papėdėje triūsė šio kaimo tautodailininkas Edvardas Stalmokas – jis kalė turėklus palei taką, vedantį į viršukalnę, koplyčios link. O ten senojo kryžiaus pamatus tvirtino 77-erių Ignas Alonderis, su žmona Stanislava prižiūrintis ir aplinkui išlikusias senąsias koplyčias.

„Dar nebuvau gimęs, kai 1924 m. mano senelis Klemensas Alonderis ant kalno pastatė šią koplyčią. Anksčiau čia buvo jo žemė. Koplyčią statė vienas pats, statyba truko 5-6-erius metus. Nueidavo kilometrus, kol pasikišęs po pažastimi atsinešdavo po lentą. Kaskart ir įkopti į kalno viršūnę su sunkiu nešuliu tekdavo“, – koplyčios statybos istoriją, perduotą giminėje, pasakojo I. Alonderis.

Spėjama, kad ant Alkos kalno yra buvusi pagoniška šventvietė, mat, Įpilties kaimas yra supamas trijjų piliakalnių. Sovietmečiu žmonės pagal išgales patys prižiūrėdavo koplyčią, joje vykdavo gegužinės pamaldos, žmonės krikštydavo vaikus.

„Amžinatilsį Steponas Viršilas pakeitė palanges, kai dirbau kolūkio agronomu, buvome pasikvietę ir statybininkus“, – kaip kaimas rūpinosi koplyčia, prisiminė E. Stalmokas. Prieš 10-metį, jo, buvusio ilgamečio Darbėnų seniūno rūpesčiu, skiedromis buvo perklotas stogas ir atnaujintas bokštas.

„Tačiau medinė koplyčia, atlaikiusi šimtmetį, visiškai smego į žemę. Nuo gero vėjo būtų ir išvirtusi, nes neturėjo pamatų – meistras Klemensas klojo medines sijas ant akmenų ir ant jų surentė sienas. Sijos supuvo, koplyčia besilaikė tik ant apdailos lentų“, – teigė E. Stalmokas.


Ekspedicija baigėsi, misija prasideda

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2017-08-18

„Kai kas nors paklausia, ką įspūdingiausio patyriau ekspedicijoje, atsakau, jog įspūdingiausia buvo viskas – pradedant labai draugiška darnia komanda ir jos vadovu Arnoldu Foku, baigiant atradimo džiaugsmu ir tremtinių bei partizanų dainomis, kurias vakarais dainuodavom, pritariant keturstygei gitarai“, – teigė ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyvis salantiškis Aurimas Rapalis.


Laukžemėje trumpam atgijo tarpukario gyvenimas

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2017-08-18

„Kas per Žolinę nesubėgs į didelį būrį, bus biedni visus metus“, – tarmiškai į publiką kreipėsi Kretingos rajono kultūros centro Laukžemės skyriaus vedėja ir bendruomenės pirmininkė Aida Mikutienė, pasveikindama visus gausiai susirinkusius į tradicinę vasaros šventę – Žolinę. Šventės rengėjams pavyko sukurti atmosferą, tarsi visi būtų atsidūrę Laukžemėje prieš 100 metų, kuomet čia buvęs valsčiaus centras – tai originali įžanga į Valstybės atkūrimo šimtmetį, kuris bus minimas kitąmet.


Šeimos relikvijas patikėjo Mažosios Lietuvos istorijos muziejui

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2017-08-18

Lietuvoje pirmą kartą viešintis iš Prancūzijos atvykęs Žakas Guifo (Jacques Guiffault) aplankė tas vietas, kuriose pėdsaką kadaise, Antrojo pasaulinio karo metais, paliko jo tėvas Polis Guifo (Paul Guiffault) – 1940–1944 m. Klaipėdoje gyvenęs ir dirbęs karo belaisvis.


Traukė kitoks Viliaus Orvido pasaulis

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2017-08-18

Orvidų sodyboje Gargždelės kaime gausus būrys giminių, draugų, bendraminčių buvo susirinkę pagerbti prieš 25-erius metus amžinybėn išėjusio šios sodybos įkūrėjo Viliaus Orvido atminimą. Rugpjūčio 16-ąją jam būtų sukakę 65-eri.


Argentinoje mokė lietuvių liaudies šokio paslapčių

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2017-07-21

Kretingiškė 21 metų Indrė Mockutė daugiau kaip 5 mėnesius praleido Argentinoje – čia ji ne tik atliko lituanistinę praktiką, bet ir vietinį jaunimą mokė lietuvių liaudies šokių, kuriuos pati pamilo dar vaikystėje. Savo svajonę – pabuvoti Pietų Amerikoje – įgyvendinusi mergina laiminga, kad galėjo pasinerti į tenykštę kultūrą ir užmegzti nuoširdžią draugystę su vietiniais žmonėmis.


Ragino nebijoti būti lietuviais Lietuvoje

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2017-07-21

„Nebijokite būti lietuviais Lietuvoje“, – ragino JAV lietuvių bendruomenės pirmininkė Sigita Šimkuvienė-Rosen, šią vasarą su būriu išeivijos jaunimo viešėjusi Lietuvoje.

S. Šimkuvienė-Rosen yra naujosios emigracijos bangos išeivė JAV. Už Atlanto ji gyvena jau šešiolika metų ir pusę to laiko vadovauja 65-erius metus veikiančiai JAV lietuvių bendruomenei.


Per savo garbingą 400 metų istoriją seniausia Žemaitijoje išlikusi Kretingos katalikų bažnyčia regėjo daug ją gražinusių ir puošusių kūrėjų bei menininkų. Vienas jų – XX amžiuje gyvenęs ir kūręs mosėdiškis dailininkas Alfonsas Baltinas.


Choreografė, kuriai šventės nesibaigia

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2017-07-21

Buvusios ilgametės Kretingos meno mokyklos choreografės bei vaikų liaudies šokių kolektyvo „Ratilėlis“ vadovės 51-erių Živilės Adomaitienės vardą žino ne vien mūsų krašto meno mylėtojai, bet ir visa šokanti Lietuva. Ji – daugkartinė Lietuvos dainų švenčių vyriausioji baletmeisterė bei Respublikinių moksleivių dainų švenčių meno vadovė. Nuo praėjusio rugpjūčio Ž. Adomaitienė vadovauja Lietuvos nacionalinio kultūros centro Choreografijos poskyriui.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas